Marijampolės apylinkės teismo nutarimas

Šakių rajono apylinkės teismo teisėja Lina Antanaitienė, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam B. P., jo gynėjui advokatui O. R., administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusios institucijos Klaipėdos VMI atstovei L. M., išnagrinėjo B. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

administracinio teisės pažeidimo protokolas B. P. surašytas už tai, kad 2012 m. gegužės 22 d. operatyvaus patikrinimo metu ir 2012 m. kovo 26 d. operatyvaus patikrinimo metu nustatyta, jog A. R. pas B. P. dirba apie 15 metų, A. R. B. P. moka 2000 Lt atlyginimą per mėnesį ir organizuoja visą prekybos veiklą, tačiau darbo sutarties nesudarė ir teisės aktų nustatyta tvarka laiku nepranešė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie A. R. priėmimą į darbą, tuo pažeidė Lietuvos Respublikos Darbo kodekso 98 straipsnio 1 ir 3 punktų, 99 straipsnio 1 ir 2 punktų reikalavimus, kurie nustato, kad nelegaliu darbu laikomas darbas dirbamas nesudarius rašytinės darbo sutarties ir už tai atsako darbdavys, esant Lietuvos Respublikos Darbo kodekso 93 straipsnyje numatytiems darbo santykių požymiams.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas B. P. nesutiko su jam inkriminuojamu teisės pažeidimu ir teismo posėdžio metu parodė, kad pagal verslo liudijimą jis prekiauja gyvais paukščiais. Jokių samdomų darbuotojų neturi, pagal verslo liudijimus ta pačia prekyba užsiima žmona, sūnus, žentas, visi dirba atskirai. Jis sudaręs sutartis su Vilniaus paukštynu dėl viščiukų pirkimo, kurių kaina priklauso nuo perkamo kiekio. Jis kooperuojasi su kitais prekiautojais, taip pat ir su A. R., kad galėtų gauti mažiausią kainą. Jeigu perkamas mažas kiekis viščiukų, tai vieneto kaina – 2,30 Lt, o kai perka daug, tai kaina daug mažesnė - po 1,95 Lt. Kartais viščiukus jis parveža, kartais A. R.. Jis turi A. R. išrašytą įgaliojimą, kad galėtų paimti viščiukus ir sąskaitas. Paukštyne sąskaitos išrašomos A. R. vardu, o jam išrašomos jo paties vardu. Jis paima viščiukus ir kitiems prekiautojams, į Šakius, Jurbarką. Paskutinį kartą prieš tikrinimą jis buvo paėmęs 500 viščiukų, pakeliui autostradoje susitarė susitikti su A. R. ir juos atidavė A. R.. A. R. pats organizuoja savo viščiukų prekybą, pats deda skelbimus į laikraščius, derasi telefonu su klientais, nežino už kokią sumą A. R. suprekiauja. A. R. prekiauja Prienuose, Kėdainiuose, jis pats susidaro prekybos maršrutus, jis nežino kada ir kur A. R. prekiauja. Jis A. R. atlyginimo nemoka. Neparduotus viščiukus A. R. veža pas jį į fermą, jis leidžia jam laikyti. Viščiukai laikomi narveliuose, kiekvienas žino kur kurio. Po praėjusio paukščių gripo buvo labai sugriežtintos paukščių laikymo sąlygos. Jis turi už Jurbarko 5 pastatus, kurie yra įruošti pagal veterinarijos tarnybos reikalavimus. Jis A. R. leidžia naudotis tomis patalpomis laikyti neparduotus viščiukus, kadangi pats A. R. neturi tokių patalpų. Šiose patalpose savo viščiukus laiko ir kiti prekiautojai, R. J. jis pagal panaudos sutartį leidžia naudotis jo automobiliu ir laikymo vieta, D. P., S., jie prekiauja Varėnoje, tačiau viščiukus laiko pas jį. Jis investavo 15 000 Lt į patalpas, bet už viščiuką moka tik po 1,95 Lt, todėl jam tai naudinga, kadangi kuo daugiau perkama viščiukų vienu metu, tuo didesnes nuolaidas gauna. Automobilis, kuriuo A. R. vežioja paukščius yra senas, supuvęs. Jis A. R. tą automobilį seniai pardavęs už 1000 Lt, bet neperrašęs, po šio įvykio perrašė A. R. vardu. 2012 m. kovo 26 d. A. R. savo seną automobilį remontavo ir paprašė jo paskolinti kitą mašiną. Jis davė A. R. savo automobilį, patikrinimo metu A. R. išsigando, kad su jo mašina ir dar nebuvo pasiėmęs verslo liudijimo, prieš tai buvo baustas 100 Lt bauda, todėl taip aiškino. Pats A. R. perka verslo liudijimą, išsiėmęs leidimus vežioti paukščius, A. R. pats veda pajamų ir išlaidų apskaitos žurnalą. A. R. paprašytas jis prieš keletą metų savo ranka užpildė žurnalą, kadangi jis žinojo kaip rašyti, o po to pats A. R. įrašus darė (b.l. 122-123).

Liudytojas A. R. paaiškino, kad B. P. pažįsta, kartu dirbo. B. P. jam suteikia patalpas paukščiams laikyti, nes pastatai priduoti veterinarijos tarnybai, jis turi savo gardus viščiukams, už tai jis B. P. nemoka. Fermoje yra specialūs narvai viščiukams, jis savo paukščius laiko atskirai sekcijose po 10-8, pats šeria. Jis pats pagal verslo liudijimą dirba apie 10-12 metų. B. P. dirba sau, o jis dirba sau, kiek parduoda, tiek užsidirba. Jis B. P. neklausė, kiek jis yra investavęs į patalpas. Keli pardavėjai susikooperavo pirkti paukščius, nes taip pigiau. Nežino, ar B. P. didesnė apyvarta, jis pats parduoda per sezoną 3000 ar 4000 paukščių. Kai B. P. važiuoja į Vilnių, jam parveža paukščius, nes B. P. sudaręs sutartį ir gauna mažesne kaina. Būna, kad ir jis važiuoja B. P. parvežti paukščių į paukštyną. Jis prekiauja Prienų rajone, tai B. P. prie Kaišiadorių autostradoje jam perduodavo jo viščiukus ir sąskaitą. Jis B. P. perduodavo pinigus iš anksto. Jis pats duoda skelbimus į laikraštį savo vardu, pats numato valandas, sudaro maršrutus. Patikrinimo dieną 2012 m. kovo 26 d., tik buvo pasiskolinęs automobilį iš B. P., nes jo automobilis buvo sugedęs. Jį patikrino mokesčių inspekcija, jis tada neturėjo verslo liudijimo, nes buvo palikęs savo remontuojamame automobilyje, jam liepė rašyti paaiškinimą ir vienas vyrukas nurodė kaip rašyti, jis nepagalvojo, kad čia negerai. Jis pas B. P. niekada nedirbo ir B. P. jam niekada nemokėjo atlyginimo. Jis pats perka verslo liudijimą, pats važiuoja į Prienus ir į Kėdainius. Jurbarke viščiukais neprekiauja, nes ten daug prekiautojų. Tarp jo ir B. P. konkurencijos nėra, nes prekiauja skirtinguose rajonuose. Jis savo vardu nebuvo perregistravęs automobilio F. T., dabar jau perregistravo, tačiau automobilis turi leidimą vežti paukščius. Jis pats pildo pajamų – išlaidų žurnalą, anksčiau B. P. padėdavo pildyti, nes turėjo daugiau patyrimo. Jis jau du mėnesiai nevykdo veiklos, nutraukė dėl teismų, nes B. P. jau nenori duoti jam laikyti paukščių. Jis nepagalvojo, kad negerai rašo paaiškinimą, išsigando, nes tuo metu neturėjo pašarų sąskaitos, prieš tai jį buvo nubaudę, todėl taip ir gavosi (b.l. 124).

Motyvuojamoji dalis

Administracinio teisės pažeidimo bylos teisena nutrauktina.

(duomenys neskelbtini) str. 1 d. nustatyta, kad nelegalus darbas užtraukia baudą darbdaviams ar jų įgaliotiems asmenims už kiekvieną nelegaliai dirbantį asmenį nuo trijų tūkstančių iki dešimties tūkstančių litų. DK 98 str. nustatyta, kad nelegaliu darbu laikomas darbas esant šio kodekso 93 str. nustatytiems darbo sutarties požymiams, dirbamas nesudarius darbo sutarties ar teisės aktų nustatyta tvarka nepranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie asmenų priėmimą į darbą; dirbamas užsienio valstybių piliečių ir asmenų be pilietybės, nesilaikant jiems norminių teisės aktų nustatytos įsidarbinimo tvarkos; darbdaviai ar jų įgalioti asmenys, leidę dirbti nelegalų darbą, atsako įstatymų nustatyta tvarka. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra įtvirtinta, kad, siekiant veiką kvalifikuoti (duomenys neskelbtini) str. pagrindu, o darbą vertinti kaip nelegalų, taikant DK 98 str. 1 d. 1 p., būtina konstatuoti nelegalaus darbo, kaip administracinio teisės pažeidimo, sudėties objektyviuosius požymius: 1) nustatyti, kad asmuo pradėjo dirbti realiai, 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymių, t. y. darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai, 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N575-2358/2009). Pažymėtina, kad pagal (duomenys neskelbtini) str., administracinę bylą nagrinėjantis organas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi įstatymo nustatytas įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma ((duomenys neskelbtini) 257, 284 str.).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas vienodą teismų praktiką, yra nurodęs, kad įstatymai nedraudžia asmeniui savo darbą panaudoti sudarant civilinės teisės reguliuojamas sutartis, užsiimti savarankiška veikla, kuria versdamasis gyventojas siekia gauti pajamų ar kitokios ekonominės naudos. Atsakomybė pagal (duomenys neskelbtini) straipsnį galima tik tada, kai konstatuojami darbo sutarties teisiniai santykiai. Darbo sutartis turi esminių požymių, visų pirma, tai, kad darbuotojas privalo dirbti tam tikrą darbą arba eiti tam tikras pareigas, reiškia, kad jis turi atlikti ne konkrečias užduotis, o vykdyti tam tikrą darbo funkciją. Kita darbo santykių ypatybė yra tai, kad atlikdamas darbo funkciją, darbuotojas privalo laikytis darbo tvarkos ir paklusti darbdavio nurodymams. (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N575-3332/2009, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-264/2002).

Administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytas kaltinimas B. P., jog „A. R. dirba pas jį 15 metų“, tačiau nėra nurodyta kokius konkrečius darbus ir kokias konkrečias funkcijas atlieka A. R.. Iš atsakomybėn trauktino asmens B. P. paaiškinimų ir liudytojo A. R. parodymų nustatyta, jog abu jie užsiima ta pačia komercine veikla – išvežiojamąja prekyba paukščiais. Byloje pateikti A. R. verslo liudijimai ir duomenys apie jų pirkimą patvirtina, jog A. R. verčiasi šia veikla jau keletą metų, turi įsigijęs verslo liudijimus, pats A. R. už juos apmokėjęs ir patikrinimo dieną 2012-03-26 jis turėjo teisę prekiauti ne maisto produktais pagal verslo liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini). (b.l. 29-40, 111, 112). Iš Valstybinės sėklų ir grūdų tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2004-03-04 leidimo bei viršininko 2004-02-25 įsakymo nustatyta, jog A. R. turėjo teisę papildomai pagal verslo liudijimą verstis mažmenine prekyba kombinuotaisiais pašarais (b.l. 59-60). A. R. buvo išduotas vežamų gyvūnų prižiūrėtojo kompetencijos pažymėjimas pagal reglamento (EB) Nr. 1/2005 17 str. 2 d. nuostatas (b.l. 67). Iš 2009-2011 m. metinių pajamų deklaracijų ir teismo posėdžio metu apžiūrėtų pajamų – išlaidų žurnalų nustatyta, jog A. R. deklaruodavo pagal verslo liudijimą gaunamas pajamas, pildė pajamų – išlaidų žurnalą (b.l. 49-58). Tai, jog dalį įrašų A. R. žurnale padarė B. P., nepatvirtina aplinkybių, jog A. R. dirbo pas B. P., kadangi visiškai priimtinas paaiškinimas, jog B. P. padėjo verslo partneriui, kadangi turėjo sukaupęs daugiau žinių ir patirties. Įvertinus aukščiau aptarus įrodymus, darytina išvada, jog nepasitvirtino protokole nurodytos aplinkybės, kad A. R. dirba pas B. P., kadangi jis pats verčias komercine ūkine veikla pasirinkęs atitinkamą verslo formą, deklaruoja gaunamas pajamas, veda supaprastintą buhalterinę apskaitą, moka šiai verslo formai būtinus mokesčius į valstybės ir SODROS biudžetą (b.l. 64-67).

Administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytos aplinkybės, jog B. P. „organizavo visą prekybą A. R. ir moka jam 2000 Lt atlyginimą per mėnesį“. Nors B. P. konkretūs veiksmai organizuojant prekybą protokolo turinyje nėra pakankami detalizuoti, tačiau galima daryti išvadą, jog byloje nustatytos visiškai kitokios faktinės aplinkybės. Iš 2012-02-20 viščiukų pirkimo – pardavimo sutarties nustatyta, jog AB „Vilniaus paukštynas“ ir B. P. susitarė nupirkti didesnį kiekį viščiukų už mažesnę vieneto kainą (b.l. 11). Iš atsakomybėn trauktino asmens B. P. paaiškinimų ir liudytojo A. R. parodymų nustatyta, jog keletas ta pačia veikla užsiimančių verslininkų kooperuodavosi pirkdami didesnį kiekį viščiukų siekiant gauti didesnes nuolaidas. Šis paaiškinimas pakankami logiškas ir pagrįstas rašytine bylos medžiaga bei liudytojų parodymais – A. R. rašytine pavedimo sutartimi pavedė B. P. nupirkti jo vardu viščiukus, sumokėti pinigus ir paimti sąskaitas faktūras, sąskaitos faktūros dėl viščiukų pirkimo buvo išduotos verslo subjekto A. R. vardu ir jo pasirašytos, liudytojai mokesčių inspekcijos pareigūnai patvirtino, jog A. R. turgavietėje turėjo savo vardu išrašytus paukščių įsigijimo dokumentus (b.l. 14, 15, 41-48, 75-89). Be to, iš B. P. paaiškinimų, A. R. parodymų bei laikraščių iškarpų nustatyta, jog A. R. savo iniciatyva nusprendė prekiauti Prienų ir Kėdainių rajonuose, kadangi Jurbarke pakankami daug prekiautojų, pats sudarė prekybos maršrutų grafikus, patalpino skelbimus laikraštyje nurodydamas savo telefoną, pats kontaktuodavo nurodytu telefonu su klientais. Visos šios aplinkybės paneigia B. P. kaltę dėl protokole nurodytos A. R. prekybos veiklos organizavimo. Tai, jog A. R. pavesdavo B. P. atlikti tam tikrus veiksmus, tai yra paimti perkamus viščiukus, sąskaitas – faktūras, B. P. pristatydavo viščiukus į A. R. nurodytą vietą, patvirtina darbdavio bei darbuotojo pavaldumo santykių nebuvimą tarp A. R. ir B. P..

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2003-02-03 įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtinti reikalavimai prekiautojų naminiais paukščiais patalpoms, todėl A. R., neturėdamas jam nuosavybės teise priklausančių minėtus reikalavimus atitinkančių patalpų, naudojasi pagal 2007-03-05 panaudos sutartį ūkininko B. P. kaip prekiautojo naminiais paukščiais patalpomis. Toks panaudos sutarties sudarymas neprieštarauja CK nuostatoms bei Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos reikalavimams. Patalpų naudojimasis neatlygintinai pakankamai logiškai paaiškinamas remiantis B. P. paaiškinimais ir A. R. parodymais, jog du ta pačia veikla užsiimantys verslininkai kooperavosi siekdami turėti mažesnes verslo sąnaudas ir gauti daugiau pelno, konkurencijos tarp jų nebuvo, kadangi veiklą vykdė skirtingose teritorijose. A. R. paukščių gabenimui pagal 2007-03-05 panaudos sutartį naudojo automobilį F. T., valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini) 1989 m. gamybos, kuris iki 2012-06-22 buvo registruotas B. P. vardu, o nuo 2012-06-22 perregistruotas A. R. vardu. Iš B. P. paaiškinimų ir A. R. parodymų nustatyta, jog B. P. minėtą automobilį prieš keletą metų už 1000 Lt pardavė A. R., tačiau nedeklaravo pardavimo VĮ „Regitra“. Pagal CK nuostatas, kilnojamojo daikto nuosavybės teisė atsiranda nuo daikto perdavimo momento, o ne nuo sandorio išviešinimo momento. Tai, kad A. R. disponavo automobiliu F. T. kaip savu, patvirtina byloje pateikti rašytiniais įrodymai – 2012-03-19 A. R. pats asmeniškai kreipėsi su prašymu į Valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą išduoti automobiliui F. T., valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini) Trumpoms gyvūnų kelionėms skirto transporto priemonės pažymėjimą, kuris ir buvo išduotas A. R. (b.l. 61,119), transporto priemonė F. T., valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini) įvertinta ir 2012-03-09 surašytas įvertinimo aktas Nr. 30G4-48, dalyvaujant A. R. (b.l. 120), minėtą automobilį F. T. A. R. remontavo 2012-03-26 ir 2012-03-22 UAB „Rabana“ bei sumokėjo už remontą (b.l. 62-63). Dėl automobilio gedimo 2012-03-26 vykdydamas prekybą Stakliškių k., Prienų r., kai A. R. buvo patikrintas VMI pareigūnų, jis naudojosi ne F. T. automobiliu, o B. P. paskolintu automobiliu R. M., valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini) Remiantis liudytojų VMI pareigūnų ir A. R. parodymais, su savimi A. R. neturėjo verslo liudijimo, kadangi jį buvo palikęs remontuojame automobilyje F. T., be to neturėjo kombinuotų pašarų įsigijimo dokumentų, už ką jau anksčiau buvo baustas administracine tvarka. A. R. teigė išsigandęs patikrinimo ir kaip liepė rašyti pareigūnai, taip parašė paaiškinimą, manydamas, kad išvengs atsakomybės už dokumentų neturėjimą. Analizuojant 2012-03-26 raštu rašytus liudytojo A. R. paaiškinimus matyti, jog A. R., duodamas paaiškinimus, nebuvo įspėtas dėl administracinės atsakomybės už melagingų parodymų davimą. Iš pradžių jis aiškina, jog „paukščius perkame iš Vilniaus paukštyno ir laikome B. P. fermoje, šitą prekybos veiklą organizuoja B. P.“, šios aplinkybės atitinka byloje nustatytoms aplinkybėms dėl sutarties sudarymo ir paukščių laikymo. Paaiškinime taip pat nurodyta, jog mikroautobusą R. M. davė B. P., tačiau nėra nurodyta kuriam laikui, šių aplinkybių neišsiaiškino ir mokesčių inspekcijos darbuotojai, tik teismo posėdžio metu buvo nustatyta aplinkybė, jog automobilis R. M. buvo paskolintas vienai dienai, sugedus A. R. naudotam automobiliui F. T.. Toliau paaiškinime A. R. nurodytos aplinkybės, jog „...B. P. moka už kiekvieną dieną nuo 70 Lt iki 100 Lt, priklausomai nuo parduotų paukščių kiekio, pas B. P. dirbu 15 metų, verslo liudijimą nuperka B. P., per mėnesį dirbu 23 dienas, uždirbu per mėnesį apie 2000 litų, mano prekybos maršrutą (į kaimus ir miestelius) nustato B. P., jis man suteikė automobilį ir kitas priemones“, prieštarauja tame pačiame paaiškinime aukščiau nurodytoms aplinkybėms, jog jie abu su B. P., kaip lygiaverčiai partneriai, perka paukščius ir juos laiko B. P. fermoje, bei kitiems byloje surinktiems įrodymams dėl savarankiškai A. R. vykdomo verslo. Teismo posėdžio metu A. R. paaiškino, jog paaiškinimas buvo parašytas ne vienu metu, iš pradžių jis parašė pats savo automobilyje, paskui liepė papildomai rašyti mokesčių inspekcijos pareigūnai būnant jų automobilyje ir lauke. Aplinkybę, jog paaiškinimas buvo surašytas ne vienu metu, o per kelis kartus, jog mokesčių inspekcijos pareigūnai teikė papildomus klausimus, pripažino ir patys pareigūnai. Esant nurodytoms aplinkybėms, kai A. R. rašytiniai paaiškinimai duoti neįspėjus dėl administracinės atsakomybės už melagingus parodymus, kai jie prieštarauja kitiems byloje surinktiems rašytiniams įrodymams ir teisme apklausto liudytojo A. R. parodymams, jie atmestini kaip nepagrįsti ir duoti siekiant išvengti atsakomybės už verslo liudijimo ir pašarų įsigijimo dokumentų neturėjimą prekybos vietoje. Atkreiptinas dėmesys, jog tiek A. R., tiek B. P. veikla nėra nuolatinio pobūdžio, darbai sezoniniai, ką patvirtina ir viščiukų pirkimo grafikas bei skelbimai laikraščiuose (b.l. 12, 72), todėl pakankamai nelogiškas A. R. rašytinis paaiškinimas, jog jis dirba 15 metų, 23 dienas per mėnesį ir gauna pastovų atlyginimą apie 2000 Lt. Įvertinęs aukščiau aptartus įrodymus, teismas daro išvadą, jog A. R. savo rizika užsiėmė įstatymų nedraudžiama savarankiška veikla, kuria versdamasis gyventojas siekia gauti pajamų ar kitokios ekonominės naudos, o B. P. neturėjo su juo sudaryti darbo sutarties, kadangi nenustatyti darbo santykių požymiai, todėl jo atžvilgiu administracinio teisės pažeidimo bylos teisena nutrauktina, nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties. Teismas laiko, kad duomenys apie galimą administracinio teisės pažeidimo faktą paaiškėjo 2012-05-22, atlikus B. P. patikrinimą, todėl laikytina, kad šešių mėnesių terminas spręsti klausimą dėl nuobaudos paskyrimo sueis tik 2012-11-22.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) str. 1 p., 287 str., teismas

nutaria:

Administracinio teisės pažeidimo pagal (duomenys neskelbtini) str. 1 d. str. bylos teiseną B. P. nutraukti.

Nutarimas per 20 d. nuo priėmimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, padavus skundą Šakių rajono apylinkės teisme.