- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-11-25
- Bylos Nr.
- N-62-1688-11
- Teisminio proceso Nr.
- 4-26-3-00174-2010-0
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Ričardas Piličiauskas (pirm.), Antanas Ablingis (pran.), Romanas Klišauskas
- Kategorijos
- 42.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (pranešėjas), Romano Klišausko ir Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo V. S. apeliacinį skundą dėl Kupiškio rajono apylinkės teismo 2010 m. liepos 10 d. nutarimo V. S. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Kupiškio rajono apylinkės teismas 2010 m. liepos 10 d. nutarimu pripažino V. S. kaltu padarius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 51³ straipsnio 5 dalyje numatytą pažeidimą ir skyrė jam 2300 litų baudą. Nuobauda skirta už tai, kad V. S., laikotarpiu nuo 2010 m. sausio 15 d. iki 2010 m. kovo 29 d., pažeisdamas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu Nr. 722 patvirtintų Atliekų tvarkymo taisyklių 2 ir 48 punktų reikalavimus, teritorijoje, esančioje Kupiškio rajone, (duomenys neskelbtini) kaime, aplink V. S. priklausančią fermą, į aplinką šalino statybines atliekas, stiklo duženas, dažų pakuotes ir kitas atliekas, netinkamas naudoti, dėl ko 2010 m. kovo 29 d. patikrinimo metu nustatyta, jog į aplinką pažeidžiant taisykles pašalinta 3,8 m³ nepavojingų atliekų.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu V. S. prašo panaikinti Kupiškio rajono apylinkės teismo nutarimą. Mano, jog yra nubaustas nepagrįstai, kadangi jis aplinkos neteršia, o tik tvarko, puoselėja, puošia. Tą gali paliudyti liudytojai. Atkreipia dėmesį, kad jam priklauso tik pastatas, tačiau jis tvarko ir aplink pastatą esančią teritoriją. Nurodo, jog medžio pelenai nėra teršalas. Taip pat teigia, jog už tą pačią veiką ir remiantis tomis pačiomis nuotraukomis anksčiau buvo nubaustas A. G. 150 litų bauda. Apelianto nuomone, byloje remiamasi melagingais suinteresuoto inspektoriaus surašytais dokumentais. Taip pat nurodo, jog nuotraukose matyti buvusio savininko palikti dažų kibirai ir padangos, tačiau tai nėra teršalai, o palei sieną sudėtos jam reikalingos lentos yra kiemo viduje ir taip pat nėra teršalai. Bylą nagrinėjęs teismas nenustatė ir nepatvirtino, kad jis būtų kada nors išpylęs ar išmetęs kokią nors šiukšlę. Taip pat mano, kad jam paskirta neproporcinga ir protingumo kriterijų neatitinkanti nuobauda, kas patvirtina sukčiavimą. Taip pat nurodo, kad prieš jį ir jo šeimą yra vykdomas nusikaltimas. Prašo apie bylą nagrinėjusio apylinkės teismo teisėjo neteisėtus veiksmus, dokumentų klastojimą informuoti Lietuvos Respublikos Prezidentę ir Seimą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
II.
Apeliacinis skundas netenkintinas.
V. S. administracinėn atsakomybėn patrauktas už ATPK 51³ straipsnio 5 dalyje numatyto pažeidimo padarymą, t. y. už tai, kad aplink jam priklausančią fermą buvo šalinamos statybinės atliekos, stiklo duženos, dažų pakuotės ir kitos netinkamos naudoti atliekos.
ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš esmės analogiškos nuostatos įtvirtintos ir ABTĮ 57 straipsnio 6 dalyje, kurioje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Iš paminėtų teisės normų galima daryti išvadą, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi bylą įrodymų vertinimo ir teisės taikymo aspektu, sprendžia, kad pirmosios instancijos teisme įrodymų vertinimo principai, numatyti ATPK 257 straipsnyje, nebuvo pažeisti. Apylinkės teismas nurodė išsamius motyvus dėl administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens padarytos veikos faktinių aplinkybių bei jo kaltės padarius inkriminuotą pažeidimą, o apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija su šiais motyvais bei pateiktu įrodymų vertinimu visiškai sutinka ir jų nekartoja. Papildomai pažymėtina, kad kaltinimą dėl padangų laikymo V. S. apylinkės teismas iš kaltinimo pašalino (b. l. 72), todėl su tuo susiję apeliacinio skundo argumentai atmestini kaip teisiškai nereikšmingi. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad pats V. S. paaiškinime pareigūnui nurodė, jog buvo vykdomi vidaus remonto darbai ir kokios nors atliekos galėjo patekti į aplinką atsitiktinai (b. l. 16). Šį jo paaiškinimą vertinant kartu su byloje pateiktomis nuotraukomis (b. l. 38-49) darytina išvada, kad pareiškėjas pagrįstai pripažintas kaltu už aplinkos teršimą, kadangi aplink jam priklausantį pastatą buvo daug įvairių dažų kibirų, šiferio šukių, kitų šiukšlių. Apelianto nurodyta aplinkybė, kad už tą pačią veiką buvo nubaustas kitas asmuo, nepagrįsta jokiais įrodymais. Be to, kaip matyti iš paties A. G. paaiškinimo (b. l. 66) jis buvo nubaustas už tai, kad išpylė pelenus, tuo tarpu V. S. inkriminuojamas kaltinimas apima platesnę veiką. Tuo tarpu su apeliaciniu skundu pateiktos nuotraukos neatspindi pareigūnų tikrinimų metu buvusios situacijos, todėl jos nepaneigia padaryto pažeidimo fakto.
Apelianto teiginiai dėl liudytojų suinteresuotumo atmestini kaip nepagrįsti. Visų pirma, byloje nepateikta jokių objektyvių patikrinimuose dalyvavusių asmenų, t. y. inspektoriaus R. A. bei liudytojais apklaustų Kupiškio seniūno J. V. S., Kupiškio policijos komisariato tyrėjo V. Sk., Kupiškio rajono savivaldybės administracijos aplinkos ir urbanistikos skyriaus specialisto I. P. suinteresuotumą pagrindžiančių įrodymų, o apeliaciniame skunde dėstomi argumentai dėl seniūno siekio jam pakenkti yra subjektyvus atsakomybėn traukiamo asmens požiūris, grindžiamas prielaidomis. Be to, pažymėtina, kad pažeidimo padarymo faktas yra grindžiamas ne tik šių liudytojų parodymais, bet ir nuotraukomis, nesuinteresuotos bylos baigtimi liudytojos A. Ž. parodymais (b. l. 66), G. J. paaiškinimu (b. l. 23). Taip pat apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nenustatė jokių bylą nagrinėjusio teisėjo šališkumo požymių, kas leistų suabejoti priimto galutinio procesinio sprendimo teisingumu. Teisminio bylos nagrinėjimo metu V. S. nušalinimo teisėjui nepareiškė (b. l. 62), o vien tai, kad buvo priimtas nepalankus atsakomybėn traukiamam asmeniui procesinis sprendimas nerodo teismo suinteresuotumo.
Atsakomybė už ATPK 51³ straipsnio 5 dalyje numatyto pažeidimo padarymą – bauda nuo 600 iki 4000 litų. V. S. paskirta nuobauda – 2300 litų bauda – atitinka straipsnio sankcijos vidurkį. ATPK 30² straipsnio 1 dalyje numatyta, kad skiriamos baudos dydis nustatomas pagal baudos dydžio sankcijoje minimumo ir maksimumo vidurkį, atsižvelgiant į atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Jeigu yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, baudos dydis mažinamas nuo vidurkio iki minimumo, o esant atsakomybę sunkinančių aplinkybių, baudos dydis didinamas nuo vidurkio iki maksimumo. Įvertinus tai, jog byloje nenustatyta nei atsakomybę lengvinančių, nei sunkinančių aplinkybių, darytina išvada, jog nuobauda parinkta tinkamai.
Įvertinusi aukščiau išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad V. S. pagrįstai pripažintas kaltu dėl ATPK 51³ straipsnio 5 dalyje numatyto pažeidimo padarymo, padarytas pažeidimas visiškai įrodytas byloje esančia medžiaga. Pirmosios instancijos teismo nutarimas teisėtas ir pagrįstas, naikinti ar keisti teismo nutarimo apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
V. S. apeliacinio skundo netenkinti.
Kupiškio rajono apylinkės teismo 2010 m. liepos 10 d. nutarimą V. S. administracinio teisės pažeidimo byloje palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.