Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Violetos Ražinskaitės (pranešėjos),

teismo posėdyje apeliacine tvarka nagrinėja baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiųjų V. Ž. ir M.J.Ž. bei nuteistojo A. J. (A. J.) apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2009 m. kovo 19 d. nuosprendžio, kuriuo A. J. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 1 dalyje, ir nubaustas laisvės atėmimu 7 metams, bausmę nustatant atlikti pataisos namuose.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. J. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad 2008 m. sausio 4 d., apie 16.30 val., bute (duomenys neskelbtini), kilus asmeniniam konfliktui su V. Ž., tyčia rankomis ir kojomis sudavė pastarajam ne mažiau kaip 15 smūgių į veidą, rankas, juosmenį, kojas, krūtinę, pilvą, tokiu būdu padarydamas nubrozdinimus nosies dešinėje, smakre, dešinėje alkūnėje, kairiame dilbyje, dešinio kelio srityje, kraujosruvas kairės akies viršutiniame voke, abiejuose skruostuose, viršutinėje lūpoje, juosmens kairėje pusėje, dešinėje plaštakoje, krūtinės ir nugaros minkštuosiuose audiniuose, t. y. kūno sužalojimus, vertinamus kaip nežymus sveikatos sutrikdymas, bei padarydamas kraujosruvą bambos srityje, plonųjų žarnų pasaito plyšimą su pasaito kraujagyslių šakų sužalojimais, sukėlusį ūmų vidinį nukraujavimą į pilvaplėvės ertmę, t. y. kūno sužalojimą, vertinamą kaip sunkus sveikatos sutrikdymas, nuo kurio V. Ž. 2008 m. sausio 5 d., apie 15.30 val., būdamas bute (duomenys neskelbtini), mirė. Tokiais veiksmais A. J. padarė nusikaltimą, numatytą BK 129 straipsnio 1 dalyje.

Pagal bylos aplinkybes nuteistasis A. J. nužudė V. Ž., pastarojo sugyventinės, nukentėjusiosios S. P., pakviestas iš jų buto parsivesti girtos žmonos ir ją radęs visiškai nuogą lovoje su V. Ž. Pagal nuteistojo parodymus jo žmona girtaudavo, tačiau lovoje su svetimu vyru ją pamatė pirmą kartą. Ta situacija jį labai sujaudino, o susijaudinimas dar padidėjo, kai, liepus žmonai apsirengti, V. Ž. čiupo ją už rankos pasakęs, jog ji niekur neis, o jis su ja darys, ką norės.

Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius duomenis ir spręsdama nuteistojo kaltės klausimą, vienareikšmiškai negali atsakyti, kokios emocinės būsenos buvo nuteistasis nusikalstamos veikos padarymo metu, ir įvertinti, kokią įtaką ta emocinė būsena padarė jo elgesiui, juo labiau kad jis nusikalto būdamas blaivus.

Abejones dėl A. J. emocinės būsenos, galėjusios sukelti didelį susijaudinimą, sustiprina tai, jog jis beveik vienerius metus tarnavo Afganistane, dalyvavo karo veiksmuose, buvo lengvai kontūzytas.

Iš Vilniaus universiteto Psichologijos katedroje atlikto tyrimo ,,Karo trauma: Afganistano karo dalyvių tyrimas“ išvadų matyti, kad po penkiolikos metų beveik trečdalis Afganistane tarnavusių vyrų turi potrauminio streso sutrikimą, t. y. afganams labiau būdinga depresija, nerimas, jiems dažniau kyla bendravimo sunkumų, būdinga agresija (,,Genocidas ir rezistencija“ Nr. 2 (12), 2002 m.).

Taigi nekyla abejonių, jog dalyvavimas Afganistano karo veiksmuose yra sunkus traumuojantis patyrimas. Dėl to siekiant išsiaiškinti, ar šis patyrimas turėjo įtakos nuteistojo emocinei ir fizinei būsenai, jo elgesiui stresinėje situacijoje, kuri susiklostė prieš padarant labai sunkų nusikaltimą, byloje reikia atlikti specialų tyrimą, kuriam reikalingos specialios teismo psichologijos ir psichiatrijos žinios.

Be to, A. J. 1988 metais patyrė sunkią galvos traumą. Nors ikiteisminio tyrimo metu specialistas padarė išvadą, kad A. J. netikslinga skirti teismo psichiatrijos bei kompleksinę teismo psichiatrijos ir psichologijos ekspertizę (t. 2, b. l. 59), tačiau ši išvada nepašalina abejonių dėl nuteistojo emocinės būsenos nusikaltimo padarymo metu, juo labiau kad specialistas neturėjo informacijos apie jo dalyvavimą Afganistano karo veiksmuose.

Esant nurodytiems duomenims, siekiant patikrinti A. J. emocinę būseną nusikaltimo padarymo metu, nustatyti jo individualius elgesio, charakterio ir reagavimo į nepalankias situacijas ypatumus, lėmusius jo elgesį bei motyvaciją, išsiaiškinti, ar tai negalėjo būti susiję su psichikos liga, būtina atlikti kompleksinę teismo psichologijos ir psichiatrijos ekspertizę, nes tai turi reikšmės išsamiam nusikaltimo aplinkybių atskleidimui ir tinkamam baudžiamojo įstatymo pritaikymui.

Dėl to, siekiant išsamiai ir nešališkai ištirti bylą, nagrinėjant apeliacinius skundus, atnaujinamas įrodymų tyrimas ir A. J. skiriama pirminė ambulatorinė kompleksinė teismo psichologijos ir psichiatrijos ekspertizė.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 208, 286 straipsniais, 324 straipsnio 6 dalimi,

nutaria:

paskirti byloje pirminę ambulatorinę kompleksinę teismo psichologijos ir psichiatrijos ekspertizę, pavedant ją atlikti Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus ekspertinio skyriaus ekspertams.

1. Ar A. J. nusikalstamos veikos padarymo metu buvo fiziologinio afekto būsenos?

2. Ar A. J. nusikalstamos veikos padarymo metu buvo tokios emocinės būsenos, kuri turėjo esminės įtakos jo sąmonei ir veiklai?

3. Jeigu A. J. nusikalstamos veikos padarymo metu buvo fiziologinio afekto arba tokios emocinės būsenos, kuri turėjo esminės įtakos jo sąmonei ir veiklai, ar jis nesirgo kokia nors psichikos liga, kuri būtų sutrukdžiusi jam suprasti atliekamų veiksmų esmę ir juos valdyti?

Įpareigoti A. J. ekspertų nurodytu laiku atvykti į Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus ekspertinį skyrių.

Ekspertams pateikti baudžiamąją bylą Nr. 1A-263/2009 (3 tomai) ir medicininius dokumentus: A. J. asmens sveikatos istoriją Nr. (duomenys neskelbtini) (31 lapas) iš VĮ Šeškinės poliklinikos; A. J. ligos istoriją Nr. (duomenys neskelbtini) (16 lapų), medicininio tikrinimo aktus Nr. (duomenys neskelbtini) (11 lapų), Nr. (duomenys neskelbtini) (16 lapų), Nr. (duomenys neskelbtini) (21 lapas) iš LR VRM Medicinos centro.