Kauno apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išsprendė ieškovės A. V. prašymą dėl teismo sprendimo vertimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovė A. V. 2023 m. kovo 20 d. pateikė teismui prašymą Nr. (duomenys neskelbtini) išversti teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. N2-1323-753/2014 į vokiečių kalbą. Prašyme nurodė, kad vertimas reikalingas, kadangi atsakovas R. A. šiuo metu dirba ir gyvena (duomenys neskelbtini), o norint iš jo išsireikalauti vaiko išlaikymo pinigus, ieškovei reikalingas teismo sprendimas vokiečių kalba.

Prašymas netenkintinas.

Konstitucijos 117 straipsnio antrojoje dalyje nustatyta, kad teismo procesas Lietuvos Respublikoje vyksta valstybine kalba. Ši konstitucinė nuostata detalizuojama Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 11 straipsnyje nustatančiame, jog teismo procesas Lietuvos Respublikoje vyksta valstybine kalba. Asmenims, nemokantiems valstybinės kalbos, garantuojama teisė naudotis vertėjo paslaugomis teismo procese. Už vertėjo paslaugas teismo posėdžio metu atlyginama iš valstybės biudžeto. Pagal valstybinės kalbos įstatymo 2 straipsnį Lietuvos Respublikos valstybinė kalba yra lietuvių kalba, todėl civilinis procesas Lietuvos Respublikoje vyksta lietuvių kalba ir asmenims nemokantiems lietuvių kalbos, arba mokantiems ją nepakankamai gerai, garantuojama teisė naudotis vertėjo paslaugomis, už kurio paslaugas teismo posėdžio metu atlyginama iš valstybės biudžeto.

Atkreiptinas dėmesys, kad netgi tais atvejais, kai teismo sprendimo (nutarties) nuorašas išduodamas pagal CPK 275 straipsnio 1 dalį, 292 straipsnį užsienio piliečio, dalyvavusio teismo posėdyje, kuriame naudojosi vertėjo paslaugomis, pareikalavimu, tai išduodamas teismo sprendimo (nutarties) nuorašas neturi būti išverstas į anglų ar kitą suprantamą kalbą, nes tokiu atveju teismo nutartis ir sprendimas pagal CPK 240 straipsnio 1 dalį yra išverčiami teismo posėdžio metu. CPK nenumatyta pareiga teismui išversti kitų teismo procesinių dokumentų (pvz., teismo posėdžio protokolo) nuorašus, išduodamus užsienio piliečiui, turinčiam leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje, kuriuos šis turi teisę gauti įgyvendindamas savo kaip dalyvaujančio byloje asmens teisę susipažinti su bylos medžiaga, daryti išrašus ir nuorašus. Tais atvejais, kai užsienio pilietis veda bylą per atstovą, kuris yra Lietuvos Respublikos pilietis ir kuriam vadovaujantis CPK 118 straipsniu siunčiami su byla susiję procesiniai dokumentai, siųstini teismo procesiniai dokumentai neprivalo būti išversti į anglų ar kitą kalbą, taip pat neturi būti išversti šiam atstovui išduodami teismo procesinių dokumentų nuorašai. Taigi, kadangi įstatymai nenustato teismui pareigos išversti procesinių dokumentų nuorašų užsienio piliečiui nesuprantančiam lietuvių kalbos, jei jis naudojosi vertėjo paslaugomis teismo posėdyje arba kai jį atstovavo byloje Lietuvos Respublikos pilietis, juo labiau teismas neturi pareigos versti dokumentų nuorašų Lietuvos Respublikos piliečiui dalyvavusiam ir pasinaudojusiam vertėjo paslaugomis teismo posėdyje bei turinčiam atstovą Lietuvos Respublikos pilietį, užsiimantį profesionalia teisine veikla – advokatą.

Teismas nurodo, jog asmenims, nemokantiems valstybinės kalbos, garantuojama teisė naudotis vertėjo paslaugomis visais atvejais vadovaujantis CPK 11 straipsnio 2 dalimi. Tačiau, teisės normos negali būti aiškinamos ir taikomos atsietai viena nuo kitos, nes jos visos sudaro vieningą sistemą. Kartu su minėta teisės norma taikoma ir to paties straipsnio 3 dalis, jog už vertėjo paslaugas teismo posėdžio metu atlyginama iš valstybės biudžeto. Iš valstybės biudžeto atlyginama už vertėjo paslaugas ne visais atvejais, kai byloje dalyvaujantis asmuo nesupranta valstybinės kalbos arba ją supranta nepakankamai, bet atlyginama tik už vertėjo paslaugas suteikiamas teismo posėdžio metu, o taip pat kitais įstatymuose nustatytais atvejais. Kitais, įstatymuose nenustatytais atvejais teismas gali, bet neprivalo, atlikti procesinių dokumentų vertimo (pvz. socialiai pažeidžiamų asmenų bylose, įgyvendinant proceso koncentruotumo principą ir pan.), tačiau šiais atvejais už vertėjo paslaugas atlygina pats proceso dalyvis. Byloje dalyvaujantis asmuo gali savo iniciatyva ir lėšomis naudotis vertėjo paslaugomis neribotai. Tokiu būdu įstatymas garantuoja teisę byloje dalyvaujančiam asmeniui naudotis vertėjo paslaugomis, tačiau už vertėjo paslaugas yra atlyginama iš valstybės biudžeto lėšų tuomet, kai vertėjo paslaugos suteikiamos teismo posėdžio metu, kitais atvejais teismo procesinių ir kitų dokumentų vertimą byloje dalyvaujantis asmuo atlieka savo iniciatyva ir savo lėšomis.

Nagrinėjamu atveju bylos šalys yra Lietuvos Respublikos piliečiai, mokantys valstybinę kalbą, o vertimas į vokiečių kalbą reikalingas ieškovei dėl atsakovo pasikeitusios gyvenamosios vietos, todėl teismas neturi pareigos versti dokumentų nuorašų Lietuvos Respublikos piliečiui.

Ieškovė turi galimybę įstatymų nustatyta tvarka gauti byloje esančius procesinius dokumentus, tačiau, atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas neprivalo valstybės biudžeto lėšomis apmokėti už vertėjo paslaugas, suteiktas procesiniams dokumentams išversti. Ieškovė turi teisę nevaržomai naudotis vertėjų paslaugomis apmokėdamas jas savo lėšomis.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 11, 290-292 straipsniais, teismas,

Rezoliucinė dalis

nutarė:

ieškovės A. V. prašymo netenkinti.

Grąžinti ieškovei A. V. prie prašymo pateiktą Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 7 d. sprendimo kopiją.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.