Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2019-05-09 · Civilinė byla Nr. e2-19898-433/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-05-09
Bylos Nr.
e2-19898-433/2019
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-14212-2019-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Edvardas Juozėnas
Ieškovas
Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos
Atsakovas
V. V.
Civilinė byla Nr. e2-19898-433/2019Teisminio proceso Nr. 2-68-3-14212-2019-1Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.6.10.2.4.1; 2.6.10.9; 3.2.6.4; 3.4.1.11.3.
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASPRELIMINARUS SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. gegužės 9 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Edvardas Juozėnas dokumentinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos ieškinį atsakovui V. V. dėl žalos atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo V. V. 62,34 Eur žalos, padarytos aplinkai, atlyginimą valstybės naudai ir 5 procentų metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško atlyginimo.

Ieškovo reikalavimai yra grindžiami leistinais rašytiniais įrodymais, todėl, atsižvelgiant į joprašymą, byla nagrinėjama dokumentinio proceso tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 424 straipsnio 1 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Iš teismui pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad ieškovo Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Departamentas) pareigūnai 2018 m. gruodžio 2 d. nustatė, kad atsakovas V. V. Vilniaus mieste, Žirmūnų mikrorajone, Neries upės užutekyje žvejojo draudžiamu tinkliniu įrankiu („televizoriumi“), kurio parametrai 0,9 m x 0,6 m. akies dydis 40 mm. Žvejybos metu neteisėtai sugavo 1 (vieną) kuoją – 160 g., 1 (vieną) šapalą – 300 g., 1 (vieną) plakį – 100 g. Žvejodamas V. V. pažeidė Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013 m. sausio 4 d. įsakymu Dl-14 „Dėl Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklių patvirtinimo“, 10.1. ir 11.2 punktų reikalavimus ir padare žalą aplinkai. Tokiais neteisėtais veiksmais atsakovas padarė administracinį nusižengimą ir buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 291 straipsnio 4 dalį. 2018 m. gruodžio 17 d. nutarimu administracinėje byloje Nr. AM-AAD-ANRN-1590-2018 atsakovui skirta 210,00 Eur bauda ir konfiskuotas ne mėgėjų žvejybos įrankis. Ieškovas atsakovo padarytą žalą žuvų ištekliams paskaičiavo remiantis Vidaus vandenyse padarytos žalos žuvų ištekliams apskaičiavimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2017 m. sausio 6 d. įsakymu Nr. Dl-27 „Dėl vidaus vandenyse padarytos žalos žuvų ištekliams apskaičiavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, kuri sudaro – 62,34 Eur sumą. Ieškovas 2019 m. vasario 4 d. raštu Nr. (3.0)-AD5-1663 išsiuntė atsakovui pretenziją atlyginti žalą geranoriškai per 40 dienų nuo pretenzijos išsiuntimo dienos, tačiau atsakovas žalos geranoriškai neatlygino. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas būtų sumokėjęs ieškovui 62,34 Eur sumą (CPK 178 straipsnis).

Lietuvos Respublikos žuvininkystės įstatymo 63 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos laukinės gyvūnijos įstatymo 22 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos mėgėjų žvejybos įstatymo 13 straipsnio 2 dalies 4 punktas nustato prievolę fiziniams ir juridiniams asmenims, padariusiems žalą žuvų ištekliams, ją atlyginti teisės aktų nustatyta tvarka. Pagal Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 6 straipsnio 5 dalies 11 punktą ir 32 straipsnio 4 dalį – žala aplinkai vertinama ir apskaičiuojama pagal aplinkos ministro patvirtintą metodiką.

Pagal Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymą, aplinkos apsauga – tai aplinkos saugojimas nuo fizinio, cheminio, biologinio ir kitokio neigiamo poveikio ar pasekmių, atsirandančių įgyvendinant planus ir programas, vykdant ūkinę veiklą ar naudojant gamtos išteklius (1 straipsnio 2 dalis); žala aplinkai – tiesiogiai ar netiesiogiai atsiradęs neigiamas aplinkos ar jos elementų (įskaitant ir saugomas teritorijas, kraštovaizdį, biologinę įvairovę) pokytis ar jų funkcijų, turimų savybių, naudingų aplinkai ar žmonėms (visuomenei), pablogėjimas (1 straipsnio 21 dalis.); piliečiai, suinteresuota visuomenė, kiti juridiniai ir fiziniai asmenys privalo saugoti aplinką, tausoti gamtos išteklius ir nepažeisti kitų gamtos išteklių naudotojų teisių bei interesų (9 straipsnis); gamtos išteklių naudotojai bei asmenys, vykdantys ūkinę veiklą privalo imtis būtinų priemonių, kad būtų išvengtą žalos aplinkai <...>, o padariusieji žalos aplinkai privalo atkurti aplinkos būklę, esant galimybei, iki pirminės būklės, buvusios iki žalos aplinkai atsiradimo, ir atlyginti visus nuostolius (32 straipsnio 2 dalis).

Kaip žinia, kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos, o padarytą žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnis). Nagrinėjamu atveju atsakovas neteisėtais veiksmais (CK 6.246 straipsnis) – Vilniaus mieste, Žirmūnų mikrorajone, Neries upės užutekyje žvejojo draudžiamu tinkliniu įrankiu („televizoriumi“), kurio parametrai 0,9 m x 0,6 m. akies dydis 40 mm., ir žvejybos metu neteisėtai sugavo 1 (vieną) kuoją – 160 g., 1 (vieną) šapalą – 300 g., 1 (vieną) plakį – 100 g., t. y. – padarė gamtai žalą (CK 6.247, 6.249 straipsniai). Kaip minėta, gamtos ištekliai yra valstybės nuosavybė, žala tiesiogiai susijusi su atsakovo kaltais veiksmais, todėl atsakovui kyla deliktinė atsakomybė – jis privalo atlyginti neteisėtais veiksmais padarytą žalą aplinkai. Žala paskaičiuota pagal Vidaus vandenyse padarytos žalos žuvų ištekliams apskaičiavimo tvarkos apraše nustatytą apskaičiavimo metodiką (Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2017 m. sausio 6 d. įsakymas Nr. Dl-27 „Dėl vidaus vandenyse padarytos žalos žuvų ištekliams apskaičiavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“). Atsižvelgiant į išdėstytą, konstatuotina, kad ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo 62,34 Eur už žuvų ištekliams padarytą žalą yra teisėtas ir pagrįstas, todėl tenkintinas visiškai (CK 6.263 straipsnis).

Remiantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi ir 6.210 straipsnio 1 dalimi, ieškovui iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą 62,34 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme – 2019 m. gegužės 9 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.

Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas nuo bylinėjimosi išlaidų buvo atleistas (CPK 83 straipsnio 1 dalies 10 punktas), vadovaujantis CPK 96 straipsnio 1 dalimi, iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistinos bylinėjimosi išlaidos, t. y. 8,00 Eur žyminio mokesčio (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 8 punktas, 7 dalis), nes iš šalies pagal CPK 96 straipsnio 6 dalį į valstybės biudžetą išieškotina bendra bylinėjimosi išlaidų suma yra didesnė negu Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (keistu 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 1R-298/1K-290) nustatyta minimali valstybei iš šalies priteistina bylinėjimosi išlaidų suma (CPK 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 262 straipsniu, 424 straipsniu, 428 straipsniu,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovo V. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovo Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos, juridinio asmens kodas 304766622, naudai: 62,34 Eur (šešiasdešimt dviejų eurų, 34 ct) žalos atlyginimą ir 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (62,34 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2019 m. gegužės 9 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, nurodytą sumą sumokant į Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos, atsiskaitomąją sąskaitą Nr. LT624010051004250887, Luminor Bank.

Priteisti iš atsakovo V. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybės naudai: 8,00 Eur (aštuonis eurus) žyminio mokesčio. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660. Sumokėjimą patvirtinantį dokumentą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Atsakovas per dvidešimt dienų nuo preliminaraus sprendimo įteikimo turi įvykdyti preliminarų sprendimą arba preliminarų sprendimą priėmusiam teismui pateikti motyvuotus prieštaravimus. Jeigu atsakovas per dvidešimt dienų nuo preliminaraus sprendimo priėmimo teismo sprendimą įvykdo ir raštu pateikia teismui tai patvirtinančius dokumentus, teismas nutartimi panaikina teismo preliminarų sprendimą ir bylą nutraukia. Jeigu per dvidešimt dienų nuo preliminaraus sprendimo įteikimo dienos prieštaravimai nebus pateikti, preliminarus sprendimas įsiteisės ir jo pagrindu ieškovei jos prašymu bus išduotas vykdomasis raštas.

Preliminarus teismo sprendimas apeliacine ar kasacine tvarka neskundžiamas.

Teisėjas Edvardas Juozėnas