Kauno apygardos teismo nutartis

2009-04-23 · Civilinė byla Nr. 2S-702-436/2009

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-04-23
Bylos Nr.
2S-702-436/2009
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Arūnas Rudzinskas (pran.), Algimantas Kukalis, Ramūnas Mitkus
Pareiškėjas
uždarosios akcinės bendrovės „Jofa“
Suinteresuotas asmuo
V. P.
Kategorijos
  • 128.11pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr.2S-702-436/2009Procesinio sprendimo kategorija 128.11;
Pirmosios instancijos teismoteisėjas R. P.(S)KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2008 m. balandžio 23 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Arūno Rudzinsko, kolegijos teisėjų Algimanto Kukalio ir Ramūno Mitkaus, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Jofa“ atstovo advokato V. K. atskirąjį skundą dėl Jurbarko rajono apylinkės teismo 2009 m. vasario 11 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Jofa“ skundą dėl antstolio R. A. G. veiksmų, suinteresuotas asmuo byloje V. P..

Teisėjų kolegija,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas UAB „Jofa“ skundu dėl antstolio veiksmų kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti antstolio R.A. G. 2008 m. gruodžio 19 d. patvarkymą areštuoti lėšas ir jas pervesti į antstolio depozitinę sąskaitą vykdomojoje byloje Nr.0039/08/00584 (2-3 b.l.).

Žemesnės instancijos teismas

Jurbarko rajono apylinkės teismas 2009 m. vasario 11 d. nutartimi pareiškėjo skundą atmetė, priteisė iš pareiškėjo UAB „Jofa“ suinteresuoto asmens V. P. naudai 1000,- Lt bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Teismas nutartyje nurodė, kad nors pareiškėjas atsisako nuo skundo, motyvuodamas tuo, jog antstolis savo neteisėtus veiksmus panaikino, atsisakymas netenkintinas, nes tam prieštarauja antstolis ir suinteresuotas asmuo. Pasisakydamas dėl skundo esmės, teismas pažymėjo, kad iš vykdomojoje byloje Nr. 0039/08/00584 esančio 2008 m. gruodžio 19 d. patvarkymo areštuoti lėšas ir jas pervesti į antstolio depozitinę sąskaitą matyti, kad, vykdant Kauno apygardos teismo 2008 m. gruodžio 10 d. nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, areštuotos UAB „Jofa“ piniginės lėšos 177375,34 Lt sumai, esančios sąskaitose Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) AB banke Hansabankas. Teismas konstatavo, kad vykdomojoje byloje esantis 2009 m. sausio 12 d. pranešimas, adresuotas V. P. ir UAB „Jofa“, leidžia daryti išvadą, jog 2008 m. gruodžio 19 d. patvarkymo kopijoje per klaidą buvo nurodytas neteisingas reikalavimas pervesti lėšas į antstolio depozitinę sąskaitą, tačiau į banką, naudojantis elektronine duomenų perdavimo sistema, duomenys perduoti teisingi. Bankui buvo išsiųstas reikalavimas blokuoti tik lėšas 177375,34 Lt sumai. Be to, iš vykdomojoje byloje esančio 2009 m. sausio 20 d. patvarkymo, adresuoto AB bankui Swedbankas, UAB „Jofa“ ir V. P., matyti, kad vadovaujantis Kauno apygardos teismo 2008 m. gruodžio 10 d. nutartimi leidžiama iš areštuotų lėšų išmokėti darbuotojams darbo užmokestį, mokėti mokesčius valstybei, bei socialinio draudimo išmokas, taip pat atsiskaityti su ieškove V. P.. Vykdomojoje byloje Nr. 0039/08/00584 ir civilinėje byloje Nr. 2-94-74/2009 nėra duomenų apie tai, kad UAB „Jofa“ areštuotos 177375,34 Lt piniginės lėšos būtų pervestos į antstolio depozitinę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB Šiaulių banke. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas konstatavo, kad pareiškėjo skundas atmestinas, o suinteresuotam asmeniui V. P. priteistinos jos turėtos bylinėjimosi išlaidos (45-47 b.l.).

Šalies argumentai

Atskiruoju skundu pareiškėjo atstovas prašo pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti, išspręsti klausimą iš esmės ir priteisti iš antstolio bylinėjimosi išlaidas. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais (48-50 b.l.).

Teismas neteisingai įvertino byloje esančius įrodymus. Pareiškėjui buvo atsiųstas antstolio 2008 m. gruodžio 19 d. patvarkymas areštuoti lėšas ir jas pervesti į antstolio depozitinę sąskaitą. Taigi, pareiškėjas gavęs antstolio, vykdančio teismo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių, t.y. pareiškėjo turto, o jo nesant ar esant nepakankamai, arešto, taikymo, patvarkymą, kuriuo ne tik areštuotos pareiškėjo lėšos, bet pavesta jam pervesti į antstolio sąskaitą, pagrįstai manė, kad šis patvarkymas bus įvykdytas, todėl, būdamas įsitikinęs, kad jis neteisėtas, turėjo teisę jį CPK nustatyta tvarka skųsti. Kadangi antstolis savo neteistus veiksmus ištaisė jau po to, kai pareiškėjas kreipėsi su skundu dėl antstolio veiksmų į teismą, tai antstolis turi atlyginti pareiškėjo turėtas bylinėjimosi išlaidas.Kadangi pareiškėjas pagrįstai kreipėsi į teismą su skundu dėl antstolio veiksmų, tai akivaizdu, kad teismas nepagrįstai priteisė iš jo suinteresuoto asmens naudai bylinėjimosi išlaidas.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo V. P. prašo pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą, atskirąjį skundą atmesti, o iš pareiškėjo priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais (55-57 b.l.).

Motyvuojamoji dalis

Teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir padarė pagrįstas išvadas.Bylinėjimosi išlaidas byloje teismas taip pat paskirstė tinkamai.

Atsipiepimu į atskirąjį skundą antstolis prašo atskirąjį skundą atmesti, nes teismas teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus, padarė pagrįstas išvadas ir tinkamai paskirstė bylinėjimosi išlaidas (61-62 b.l.).

Patikrinusi atskirojo skundo faktinį ir teisinį pagrindą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad jis tenkintinas iš dalies.

Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 str.).

Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Šioje byloje tarp byloje dalyvaujančių asmenų kilo ginčas ar antstolis tinkamai įvykdė teismo nutartį dėl laikinosios apsaugos priemonės – kredito įstaigose esančių atsakovo piniginių lėšų arešto.

Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas susijęs su tam tikrų ribojimų atsakovui taikymu. Tiek teismui taikant laikinąsias apsaugos priemones, tiek antstoliui vykdant teismo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtina siekti ieškovo ir atsakovo interesų pusiausvyros, kad atsakovui taikomi ribojimai būtų būtini, teisėti ir pagrįsti, užtikrintų ir atsakovo teisių bei teisėtų interesų apsaugą. Vykdydamas teismo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo antstolis privalo griežtai laikytis CPK bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo proceso tvarkos, taip pat privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams tinkamai apginti, nepažeisti kitų vykdymo proceso dalyvių teisių ir teisėtų interesų.

Pagal CPK 148 straipsnio 4 dalį, jeigu areštuojamas turto registre neregistruojamas kilnojamasis daiktas arba teismo nutarties dėl turto arešto taikymo priėmimo dieną nėra žinoma, kiek ir kokio turto turi atsakovas, tai teismo nutartyje išsamūs turto duomenys gali būti nenurodomi, o surasti ir aprašyti atsakovo turtą pavedama antstoliui. Pagal CPK 152 straipsnio 4 dalį tokias teismo nutartis antstolis vykdo teismo sprendimams vykdyti nustatyta tvarka. Šią tvarką reglamentuoja CPK VI dalies „Vykdymo procesas“ normos. Sprendimų vykdymo instrukcija nustato vykdymo proceso normų taikymo tvarką (CPK 583 straipsnio 1 dalis).

Pažymėtina, kad teismo nutartis dėl laikinosios apsaugos priemonės – turto arešto – taikymo savaime yra turto arešto aktas, t. y. dokumentas, kuriuo įforminamas valstybės institucijos (pareigūno) sprendimas priverstinai tam tikram laikui apriboti nuosavybės teises į turtą (Turto arešto aktų registro įstatymo 2 straipsnio 5 dalis). Antstolis, vykdantis tokią teismo nutartį, neturi įgalinimų areštuoti turtą bei surašyti turto arešto aktą. Jau minėta, kad pagal CPK 148 straipsnio 4 dalį teismas antstoliui paveda tik surasti ir aprašyti turtą. Be to, CPK 675 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad vykdydamas teismo (teisėjo) nutartį areštuoti turtą antstolis sudaro areštuojamo turto aprašą (duomenys neskelbtini) straipsnyje nustatyta tvarka.

Remdamasi aukščiau pateiktu teisės normų aiškinimu, teisėjų kolegija sprendžia, kad antstolis, vykdydamas teismo nutartį dėl laikinosios apsaugos priemonės – kredito įstaigose esančių atsakovo piniginių lėšų arešto, neturėjo teisės priimti patvarkymą areštuoti pareiškėjo lėšas. Todėl jau vien dėl to antstolio 2008 m. gruodžio 19 d. patvarkymo dalis areštuoti lėšas yra neteisėta.

Vykdymo procesą reglamentuojančių CPK normų bei jų taikymo tvarką nustatančių Sprendimų vykdymo instrukcijos normų analizė įgalina padaryti išvadą, kad jos tiesiogiai nereglamentuoja tvarkos, pagal kurią antstolis, vykdydamas teismo nutartį dėl laikinosios apsaugos priemonės – piniginių lėšų arešto, turi surasti ir aprašyti kredito įstaigose esančias atsakovo pinigines lėšas. Nors CPK 675 straipsnio 3 dalyje ir yra nurodyta, kad antstolis sudaro areštuojamo turto aprašą CPK 377 straipsnyje nustatyta tvarka, tačiau pastarojo straipsnio 1, 3 ir 4 dalyse nustatytas teisinis reguliavimas suponuoja išvadą, jog šios teisės normos nereglamentuoja atsakovo piniginių lėšų, esančių kredito įstaigose aprašymo, juolab kai teismo nutartimi dėl laikinosios apsaugos priemonės taikymo buvo apribota tik disponavimo tokiomis piniginėmis lėšomis teisė. CPK 689 straipsnis reglamentuoja antstolio atliekamą piniginių lėšų, esančių kredito įstaigose bei pas kitus asmenis, areštą, kai antstolis nukreipia išieškojimą į pinigines lėšas, todėl vykdant teismo nutartį dėl laikinosios apsaugos priemonės – turto arešto – šis straipsnis tiesiogiai netaikytinas, o taikytinas tiek, kiek tokių antstolio veiksmų nesureguliuoja CPK 148 straipsnio 4 dalis, 675, 677 straipsniai. Pagal CPK 613 straipsnį antstolis vykdymo proceso metu turi teisę priimti ir kitokius patvarkymus, nei nustatyti Sprendimų vykdymo instrukcijoje, o šioje instrukcijoje nustatytos formos patvarkymai antstoliui yra privalomi tik teisės normose nurodytais atvejais. Pagal analogiją taikant CPK 689 straipsnio 4 dalį tokiu kaip nagrinėjamos bylos atveju antstolis turi išsiųsti patvarkymą aprašyti atsakovo pinigines lėšas. Toks antstolio patvarkymas prilyginamas areštuojamo turto aprašui (CPK 3 straipsnio 6 dalis, 675 straipsnio 3 dalis, 689 straipsnio 4 dalis).

Pažymėtina, kad laikinosios apsaugos priemonės – piniginių lėšų, esančių kredito įstaigose, arešto – tikslui pasiekti pakanka to, kad būtų realiai uždraustas disponavimas tomis lėšomis. Pervedus pinigines lėšas į kitam asmeniui priklausančią sąskaitą, gali būti didinami lėšų savininko nuostoliai. Dėl to, teisėjų kolegijos vertinimu, tokios piniginės lėšos paprastai turėtų būti paliekamos saugoti toje pat kredito įstaigos sąskaitoje. CPK 145 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad jei yra taikomas turto areštas, teismas nutartimi turi išspręsti to turto saugojimo, valdymo bei naudojimo klausimą. To paties straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad, areštavus lėšas, esančias bankų ir kitų kredito įstaigų sąskaitose, leidžiama su jomis atlikti tik tas operacijas, kurios nurodytos teismo nutartyje. Nagrinėjamoje byloje sprendžiant ar 2008 m. gruodžio 19 d. patvarkymo dalis dėl areštuotų lėšų pervedimo į antstolio depozitinę sąskaitą teisėta, teisiškai reikšminga aplinkybė yra ta, jog Kauno apygardos teismo 2008 m. gruodžio 10 d. nutartyje nurodyta, kad draudimas taikomas tik vienai iš nuosavybės teisės sudėtinių dalių – draudžiama disponuoti turtu bei piniginėmis lėšomis, tačiau nedraudžiama juos valdyti ir jais naudotis. Taigi, Kauno apygardos teismas, taikydamas laikinąją apsaugos priemonę – piniginių lėšų, esančių bankų sąskaitose, areštą – nutartyje nenurodė kitokio šių lėšų saugojimo klausimo sprendimo. Dėl to teisėjų kolegija sprendžia, kad ir šioje dalyje 2008 m. gruodžio 19 d. patvarkymas yra neteisėtas. Ta aplinkybė, kad 2008 m. gruodžio 19 d. patvarkymo dalis dėl areštuotų lėšų pervedimo į antstolio depozitinę sąskaitą nebuvo realiai įvykdyta, nepaneigia jos neteisėtumo.

Kita vertus, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad šiuo metu antstolio 2008 m. gruodžio 19 d. patvarkymas areštuoti lėšas ir jas pervesti į antstolio depozitinę sąskaitą jau yra pakeistas 2009 m. sausio 19 ir 20 d. patvarkymais. Tokiu būdu, šiuo metu antstolio 2008 m. gruodžio 19 d. patvarkymas nebeturi teisinės galios ir nebesukelia byloje dalyvaujantiems asmenims teisinių pasekmių, todėl pareiškėjo skundo dalį dėl 2008 m. gruodžio 19 d. patvarkymo panaikinimo, nors ir ne tais motyvais, pirmosios instancijos teismas atmetė pagrįstai.

Tačiau apeliacinės instancijos teismo kolegija, pripažinusi, kad antstolio 2008 m. gruodžio 19 d. patvarkymas buvo neteisėtas, sprendžia, kad šioje byloje kitaip turi būti paskirstytos bylinėjimosi išlaidos.

Skundai dėl antstolių veiksmų nagrinėjami ypatingosios teisenos tvarka (CPK 442 str. 6 p.). Ypatingosios teisenos bylos nagrinėjamos pagal CPK taisykles, su išimtimis ir papildymais kuriuos nustato CPK V dalis (CPK 443 str. 1 d.). Pagal CPK 443 straipsnio 6 dalį tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas. Šioje byloje pareiškėjo ir antstolio teisinis suinteresuotumas bylos baigtimi yra priešingas, nes pareiškėjas skundė antstolio veiksmus, kurie, pareiškėjo manymu, yra neteisėti, todėl teismas turi apsvarstyti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą. Iš CPK 443 straipsnio 6 dalies turinio darytina išvada, kad teismui suteikta diskrecijos teisė spręsti ar atmetus pareiškėjo skundą, iš jo dalyvaujantiems byloje asmens priteistinos bylinėjimosi išlaidos. Taigi, teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, turi teisę, bet ne pareigą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Kaip matyti iš aukščiau išdėstytų argumentų, teismas pareiškėjo skundą dėl antstolio 2008 m. gruodžio 19 d. patvarkymo panaikinimo atmetė, nes konstatavo, jog jis jau yra pakeistas ir nebeturi teisinės galios, tačiau tuo pačiu metu nustatė, kad jį priimdamas antstolis atliko neteisėtus veiksmus. Nustačiusi antstolio veiksmų neteisėtumą, teisėjų kolegija sprendžia, kad nors pareiškėjo skundas atmestas, tačiau iš jo byloje dalyvaujantiems asmenims bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos, todėl pirmosios instancijos teismo nutarties dalis bylinėjimosi išlaidų dalyje, kuria iš pareiškėjo suinteresuotam asmeniui priteistos bylinėjimosi išlaidos, naikintina, o atskirasis skundas šioje dalyje tenkintinas.

Pasisakydama dėl atskirojo skundo argumentų, kad pareiškėjui iš antstolio priteistinos bylinėjimosi išlaidos, teisėjų kolegija pažymi, kad byloje nėra įrodymų, jog pareiškėjas turėjo advokato pagalbos išlaidų civilinėje byloje dėl antstolio veiksmų. Pareiškėjo pateikta 2009 m. sausio 15 d. PVM sąskaita faktūra LPB Nr.09771, teisėjų kolegijos vertinimu, nepatirtina pareiškėjo turėtų advokatų pagalbos išlaidų šioje byloje realumo. Visų pirma, šioje sąskaitoje nurodoma, kad joje nurodyta pinigų suma turi būti sumokėta už atskirojo skundo dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimą rengimą ir kitas teisines paslaugas. Taigi, akivaizdu, kad ji išrašyta už teisines paslaugas rengiant atskirąjį skundą dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo, o ne už teisines paslaugas rengiant skundą dėl antstolio veiksmų. Antra, teisinė pagalba dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo civilinėje byloje, kurioje pareiškėjui yra pareikšti turtiniai reikalavimai, ir teisinė pagalba civilinėje byloje dėl antstolio veiksmų, yra teikiama dviejuose atskirose civilinėse bylose, todėl apmokėjimas už jas turėtų būti atskirtas. Trečia, sąskaitoje nurodoma, kad ji turėjo būti apmokėta iki 2009 m. vasario 14 d., tačiau apeliacinės instancijos teismui nepateikta jokių įrodymų, jog pareiškėjas ją apmokėjo.

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad atskirojo skundo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo pareiškėjui iš antstolio atmestina.

Dėl aukščiau nurodytų motyvų, kolegija konstatuoja, kad atskirasis skundas tenkintinas iš dalies, o pirmosios instancijos teismo nutartis keistina.

Įvertindama virš išdėstytas bylos aplinkybes bei vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu ir 337 straipsnio 4 punktu, kolegija

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atskirąjį skundą patenkinti iš dalies, Jurbarko rajono apylinkės teismo 2009 m. vasario 11 d. nutartį pakeisti.

Panaikinti nutarties dalį, kuria iš pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės “Jofa“ suinteresuotam asmeniui V. P. priteista 1000,- Lt jos turėtų bylinėjimosi išlaidų.

Likusioje dalyje nutartį palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkas Arūnas RudzinskasKolegijos teisėjai Algimantas KukalisRamūnas Mitkus