Kauno apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Kęstutis Dargužis Baudžiamoji byla Nr. 1A-792-245/2015

Teisėjas Laimutis Vaitkus Teisminio proceso Nr. 1-60-1-00074-2013-5

2015 m. spalio 22 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Kęstučio Dargužio, teisėjų Daivos Jankauskienės ir Olego Šibkovo, sekretoriaujant Mariui Žukauskui, dalyvaujant prokurorei Virginijai Vigelienei, nuteistajam D. D., jo gynėjai advokatei Ramutei Budrytei, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. D. apeliacinį skundą dėl Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 15 d. nuosprendžio, kuriuo:

D. D. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 214 str. 1 d., 215 str. 1 d., 182 str. 1 d., 198¹ str. 1 d., ir jam skirtos bausmės:

pagal BK 214 str. 1 d. – laisvės atėmimas 2 metams 10 mėnesių;

pagal BK 215 str. 1 d. – laisvės atėmimas 1 metams 9 mėnesiams;

pagal BK 182 str. 1 d. – laisvės atėmimas 1 metams 6 mėnesiams;

pagal BK 198¹ str. 1 d. – laisvės atėmimas 8 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p., paskirta bausmės subendrintos apėmimo būdu – idealioji sutaptis, ir nustatyta galutinė subendrinta 2 (dviejų) metų 10 (dešimties) mėnesių laisvės atėmimo bausmė, bausmę atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 3 d., 9 d., prie naujai paskirtos 2 metų 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridėta 2013-07-17 Vilkaviškio rajono apylinkės teismo paskirtos ir neatliktos bausmės dalis, galutinė subendrinta bausmė paskirta 3 (trys) metai 25 dienos laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose.

D. D. paskirta kardomoji priemonė - suėmimas, kuri nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinama ir vykdoma nuosprendžiu paskirta bausmė.

Iš D. D., M. B. ir R. V. solidariai priteista nukentėjusiosios L. Š. naudai 1158,48 Eur (vienas tūkstantis vienas šimtas penkiasdešimt aštuoni eurai 48 ct.) patirtos žalos atlyginimo.

Šiuo nuosprendžiu taip pat nuteisti M. B. ir R. V., dėl kurių apeliacinių skundų nėra gauta.

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. D. nuteistas už tai, kad jis neteisėtai įgijo, laikė, naudojo ir perdavė elektroninės bankininkystės duomenis, neteisėtai prisijungė prie informacinės sistemos ir sukčiavo, o būtent: 2013 m. balandžio 5 d., laikotarpiu nuo 13.09 val. iki 14.49 val., jis, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę Kybartų pataisos namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), tikslu apgaule įgyti svetimą turtą, bendrininkaudamas su R. V. ir M. B., buvusiu Šiaulių tardymo izoliatoriuje, esančiame (duomenys neskelbtini), šiam telefonu prisistačius FNTT bei banko darbuotoju ir apgaulės būdu įgijus iš L. Š. jos AB „Swedbank“ banko elektroninės bankininkystės naudotojo tapatybės patvirtinimo duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti, juos perdavė ikiteisminio tyrimo metu nenustatytiems asmenims ir veikdami kartu 14.08 val., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, neteisėtai panaudojo, t. y. L. Š. vardu per internetinę prieigą, kurios IP (duomenys neskelbtini), neteisėtai prisijungė prie banko informacinės sistemos, tuo pažeisdami informacinės sistemos apsaugos priemones, prisijungė prie L. Š. AB „Swedbank“ banko sąskaitos ir apgaule pateikdami save kaip L. Š. atliko dvi finansines operacijas, t. y. iš indėlinės jos banko sąskaitos pervedė 3100 litų į jos einamąją banko sąskaitą ir iš šios neteisėtai pervedė viso 4000 litų į R. V. banko AB „Swedbank“ sąskaitą, po ko, jo nurodymu, R. V. 3000 litų išgrynino bankomate, esančiame (duomenys neskelbtini), ir 1000 litų išgrynino bankomate, esančiame (duomenys neskelbtini), iš kurių jo nurodymu 3000 litų atidavė ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui, o 810 litų pervedė į R. Š. banko AB „Swedbank“ sąskaitą, po ko R. Š. jo nurodymu 90 litų pervedė jam į depozitinę Kybartų pataisos namų sąskaitą, o likusius pinigus pervedė į jo nurodytų kitų asmenų banko sąskaitas, tokiu būdu jis, veikdamas kartu su R. V., M. B. ir kitais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, apgaule savo ir kitų asmenų naudai įgijo svetimus L. Š. priklausančius 4000 litų.

Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėja advokatė prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo D. D. apeliacinis skundas atmetamas.

Baudžiamojo proceso įstatymas reikalauja, kad savo forma ir turiniu apkaltinamasis nuosprendis turi atitikti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 304–307 straipsniuose keliamus reikalavimus, būti įtikinamas, nekelti abejonių dėl jame padarytų išvadų pagrįstumo, o nusikalstamos veikos aplinkybės, įrodymai ir teismo išvados nuosprendyje turi būti išdėstomi nuosekliai ir sudaryti logišką visumą. Nuosprendis privalo būti teisėtas ir pagrįstas. Nuosprendis yra teisėtas, kai priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų. Nuosprendis yra pagrįstas, kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, paskiriamos bausmės ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais bei teisingai įvertintais įrodymais.

Apeliantas D. D. apeliaciniame skunde teigia, jog pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas baudžiamąją bylą, padarė esminį baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimą, t. y. pasikeitus bylą nagrinėjančiam teisėjui, naujos sudėties teismas neįvykdė BPK 223 straipsnio imperatyvių reikalavimų – byla nebuvo nagrinėjama iš pradžių, todėl apeliantui kyla abejonių, ar teisėjas sugebėjo išsamiai atskleisti nagrinėjamos bylos aplinkybes.

BPK 223 straipsnyje nustatyta, kad kiekvieną baudžiamąją bylą turi išnagrinėti tos pačios sudėties teismas; jeigu kuris nors iš teisėjų dėl kokios nors priežasties negali toliau dalyvauti posėdyje, jį gali pakeisti kitas teisėjas, tačiau byla turi būti pradedama nagrinėti iš pradžių, išskyrus BPK 222 straipsnyje („Atsarginis teisėjas“) numatytus atvejus. Šiame BPK straipsnyje įtvirtintas teismo sudėties nekeičiamumo principas užtikrina išsamų ir nešališką bylos išnagrinėjimą.

Pagal nagrinėjamoje byloje esančią vizą (t. 3, b. l. 3), ši byla 2014 m. gegužės 6 d. buvo paskirta nagrinėti teisėjai A. Ž., kuri ją nagrinėjo iš esmės, atliko įrodymų tyrimą (2014 m. gruodžio 9 d. teismo posėdyje). Tačiau dėl objektyvios priežasties, Lietuvos Respublikos Prezidentei dekretu perkėlus teisėją A. Ž. dirbti į Marijampolės rajono apylinkės teismą, byla pagal LITEKO skirstymo taisykles perduota kitam teisėjui, t. y. Laimučiui Vaitkui (t. 3, b. l. 132). Pakeistasis teisėjas atliko įrodymų tyrimą 2015 m. balandžio 29 d. ir 2015 m. birželio 4 d. teismo posėdžiuose. Be to, 2015 m. balandžio 29 d. posėdyje, kitiems proceso dalyviams, tame tarpe ir kaltinamiesiems bei jų gynėjams advokatams, neprieštaraujant (t. 4, b. l. 3), buvo pagarsinti ankstesniame teismo posėdyje duoti bei ištirti parodymai. Klausimų ar pastabų dėl to niekas iš proceso dalyvių nepareiškė, nušalinimų teisėjui taip pat niekas iš proceso dalyvių nereiškė. Todėl atsižvelgdama į išdėstytų aplinkybių visumą, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje teismo sudėtis buvo pakeista įstatymų nustatyta tvarka, esant tam pagrindui, o ankstesnės teisėjos ištirti įrodymai pagarsinti proceso dalyviams neprieštaraujant ir nepažeidžiant BPK 223 straipsnyje nustatytų reikalavimų, todėl nuteistojo D. D. apeliacinio skundo argumentai dėl to atmetami kaip nepagrįsti. Pagrindo grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui ar nuteistąjį išteisinti nėra, kadangi apylinkės teismas tinkamai išanalizavo byloje surinktų įrodymų visetą ir pagrindė D. D. kaltę dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų.

D. D., neigdamas savo kaltę, nesutinka su pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nurodytu teiginiu, jog kitose bylose jis yra pripažinęs, kad tokia nusikalstama veika yra jo verslas įkalinimo įstaigoje. Teisėjų kolegija pritaria, jog toks abstraktus teiginys (neaišku nei kokioje byloje, nei kokiomis aplinkybėmis D. D. galėjo nurodyti minėtą aplinkybę) negali būti pripažintinas kaltės įrodymu, tačiau byloje yra ir kitų konkrečių įrodymų, kuriais remiantis spręstina dėl nuteistojo kaltės pagrįsto konstatavimo. Ikiteisminio tyrimo metu D. D. buvo atsisakęs duoti parodymus (t. 2, b. l. 88), vėliau parodymus duoti sutiko ir paaiškino, kad su kitais nuteistaisiais žaidė azartinius žaidimus, kurių metu nuteistasis M. C. jam pralošė 1000 litų. Todėl jis davė M. C. savo draugo R. V. banko sąskaitos numerį. Tuomet telefonu susiskambino su R. V. ir pasakė, kad šis 810 litų pervestų jo krikšto tėvui R. Š., o 90 litų jo vardu pervestų į Kybartų pataisos namų depozitinę sąskaitą. Tuomet patikslino, kad 90 litų prašė pervesti ne R. V., bet R. Š. (t. 2, b. l. 89-90). M. B. teigė nepažįstantis (t. 2, b. l. 93). Šie parodymai iš esmės nebuvo keisti ir teisminio nagrinėjimo metu, tačiau sugalvotos gynybinės versijos laikymąsi paneigia kiti bylos duomenys.

Nukentėjusioji L. Š. patvirtino, kad iš jos apgaule buvo išviliota 4000 litų. Nuteistasis R. V. teisminio nagrinėjimo metu paaiškino, kad D. D. telefonu jam pažadėjo grąžinti skolą už pastarajam į areštinę neštą maistą, cigaretes ir pan., iš karto po to jo sąskaitoje atsirado 4000 litų. Tuomet jam vėl paskambino žmogus, šį kartą ne pats D. D., tačiau prisistatė skambinantis šio pavedimu, ir liepė išgryninti pinigus. Jis vykdė nurodymą, nuėmė 3000 litų ir atidavė žmogui, kuris prisistatė taip pat nuo D. D.. Vėlesnius nurodymus dėl likusios pinigų sumos ir vėl davė pats D. D., t. y. nurodė 810 litų pervesti R. Š.. Tai, jog R. V. buvo pervesta ne 1000 litų, bet 4000 litų, patvirtina R. V. Swedbank AB sąskaitos išrašas (t. 1, b. l. 35), iš kurio matyti, jog L. Š. R. V. 2013-04-05 pervedė 4000 litų, tą pačią dieną ši suma buvo nuimta per tris kartus dviejuose skirtinguose bankomatuose. Taigi aptartas sąskaitos išrašas atitinka R. V. duotus parodymus.

Tyrimo metu nustatyta, kad nukentėjusiajai L. Š. skambino abonentinis numeris Nr. (duomenys neskelbtini), kurio IMEI (duomenys neskelbtini). Telefonas Nokia su „Pildyk“ SIM kortele bei minėtu IMEI numeriu kratos metu buvo rastas kameroje pas kitą nuteistąjį – M. B. (t. 1, b. l. 127-128). Tuo tarpu iš R. V. telefono Nr. (duomenys neskelbtini) skambučių išklotinių nusikaltimo darymo dieną, t. y. 2013-04-05, matyti, jog buvo bendrauta su abonentu Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo, jau minėta, neteisėtai naudojosi M. B. (t. 1, b. l. 67-72). Tyrimo metu taip pat nustatyta, jog R. V. nusikalstamos veikos padarymo dieną nuolat bendravo su abonentu, kurio tel. Nr. (duomenys neskelbtini). Iš minėto telefono numerio buvo rašomos SMS žinutės ir R. Š., kuris yra apelianto krikštatėvis (t. 1, b. l. 95). Ikiteisminio tyrimo metu R. Š. patvirtino, jog naudojasi darbiniu mobilaus ryšio telefonu, kurio Nr. (duomenys neskelbtini). Šiuo telefono numeriu naudojasi devynerius metus (t. 1, b. l. 156). Taigi šie netiesioginiai įrodymai leidžia daryti išvadą, jog abonentu, kurio tel. Nr. (duomenys neskelbtini), naudojosi būtent D. D., kuris kontroliavo apgaule įgytų pinigų judėjimą ir paskirstymą bendrininkams. Pažymėtina ir tai, jog pats D. D. pirmosios instancijos teisme neneigė pataisos namuose besinaudojęs mobiliuoju telefonu, kurio numerio nepamena. Jis taip pat neneigė telefonu bendravęs tiek su R. V., tiek su R. Š.. Todėl atmestinas nuteistojo argumentas, jog byloje nėra duomenų, kad jis Kybartų pataisos namuose galėjo naudotis telefonu. Dėl D. D. galimybės turėti prieigą prie interneto duomenų nėra, tačiau apeliantas veikė ne vienas, o kartu su kitais nuteistaisiais M. B. ir R. V.. Jie buvo pasiskirstę vaidmenimis, kiekvienas atliko savo konkrečią užduotį, tačiau siekė bendro vieningo rezultato – apgaule išvilioti iš nukentėjusiosios pinigus ir tokiu būdu neteisėtai praturtėti. D. D. žinojo apie kitų dviejų bendrininkų atliekamus veiksmus, davė tiesioginius nurodymus R. V..

Nors nuteistojo D. D. gynybinę versiją dėl neva išloštų žaidžiant azartinius žaidimus pinigų patvirtina nuteistasis M. C., tačiau pastarojo parodymai vertinami kritiškai. Su nuteistaisiais D. D. bei M. B. jis yra pažįstami, atlieka laisvės atėmimo bausmes toje pačioje kalinimo įstaigoje. Be to, Kybartų pataisos namų direktoriaus pavaduotojo bei būrio viršininko yra charakterizuojamas neigiamai. M. C. atlieka bausmę drausmės grupėje, kaip vienas iš būdingų jo charakterio bruožų išskiriama tai, jog jis gali pasiduoti kitų nuteistųjų įtakai, taip pat yra linkęs pažeidinėti vidaus tvarkos taisykles (t. 1, b. l. 164).

Apeliantas teigia, jog tyrimas nebuvo atliktas išsamiai, nebuvo išreikalauta tyrimą atlikusios tyrėjos skambučių išklotinės, byloje taip pat nėra duomenų, kieno nurodymus vykdė liudytojas G. G., nebandyta nustatyti asmenų, kam pastarasis perdavinėjo pinigus. Be to, liko neapklausti asmenys, kuriuos jis buvo nurodęs. Su bylos medžiaga jis galėjo susipažinti tik teisme, todėl negalėjo papildyti ikiteisminio tyrimo medžiagos. Šiuos teiginius apeliacinės instancijos teismas atmeta kaip nepagrįstus.

Iš apeliacinio skundo turinio nėra aišku, kokiu tikslu norima išreikalauti tyrimą atlikusios ikiteisminio tyrimo pareigūnės skambučių išklotinę. Nuteistasis teigia, jog kelis kartus skambino tyrėjai V. L. ir stengėsi padėti išaiškinti visas bylos aplinkybes. Atkreiptinas dėmesys, jog skambučių išklotinė nepadėtų įrodyti nei nuteistojo kaltės, nei jo nekaltumo. D. D. visas jam žinomas aplinkybes apie įvykdytą L. Š. atžvilgiu nusikalstamą veiką galėjo atskleisti tiek apklausiamas kaip įtariamasis, tiek kaip kaltinamasis pirmosios instancijos teisme. D. D. inkriminuotų nusikalstamų veikų įrodinėjimo dalykas taip pat neapima tyrimo metu nenustatytų asmenų galimai padarytų nusikalstamų veikų. Todėl liudytojo G. G. parodymai, kad jis padėdavo tyrimo metu nenustatytiems asmenims išgryninti nusikalstamu būdu įgytus pinigus D. D. baudžiamajai atsakomybei reikšmės neturi. Apeliaciniame skunde nuteistasis teigia, jog nebuvo apklausti visi reikiami liudytojai, tačiau taip ir neįvardijama, kokie konkrečiai asmenys turėjo būti apklausiami ikiteisminio tyrimo ar teisminio nagrinėjimo metu, todėl detaliau šiuo aspektu teisėjų kolegija pasisakyti negali. Bylos medžiaga patvirtina, kad nusikaltimų vykdymui buvo ruošiamasi, naudota ne viena ryšio priemonė, telefonai bendrininkams tarpusavyje bendraujant buvo nuolat keičiami, apgalvotos gynybos versijos, netgi pasirūpinta liudytojais, kurie patvirtintų iš anksto sukurtas versijas. Visi vykdytoje konspiracijoje dalyvavę asmenys galimai nėra nustatyti, tačiau tai netrukdo konstatuoti D. D. kaltės.

Bylos medžiaga patvirtina, kad D. D. BPK 218 straipsnio 1 dalies nustatyta tvarka pranešta, jog ikiteisminis tyrimas yra baigtas, taip pat išaiškinta apie teisę susipažinti su ikiteisminiu tyrimu ir pateikti prašymus konkrečiai nurodant iki kada galima teikti prašymus bei kur, išreiškus pageidavimą, būtų galima susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga (t. 2, b. l. 143). Vyr. tyrėjas M. J. procesiniame dokumente pažymėjo, kad paskelbimas yra įteiktas, tačiau D. D. pasirašyti atsisakė. Taigi nuteistasis žinojo apie ikiteisminio tyrimo pabaigą ir jokių prašymų dėl tyrimo papildymo nepateikė. Apeliacinės instancijos teismas atmeta nuteistojo argumentą dėl BPK 44 straipsnio 7 dalies reikalavimų pažeidimo, t. y. kad jam nebuvo sudarytos galimybės pasirengti gynybai. Atkreiptinas dėmesys, jog tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio nagrinėjimo metu D. D. naudojosi gynėjo paslaugomis (t. 2, b. l. 86; t. 3, b. l. 102), be to, 2015-03-24 turėjęs vykti teisiamasis posėdis buvo atidėtas dėl kaltinamųjų gynėjų negalėjimo dalyvauti bylos nagrinėjime. Daugiau prašymų atidėti bylos nagrinėjimą dėl objektyvių priežasčių nebuvo gauta. Taigi pirmosios instancijos teismas tinkamai užtikrino D. D. turimos teisės į gynybą realizavimą.

Apeliaciniame skunde pažymima ir tai, kad buvo netinkamai subendrintos bausmės ir į bausmės laiką neįskaičiuotas jo suėmime išbūtas laikas iki teismo nuosprendžio dienos. Atkreiptinas dėmesys, jog analizuojamu atveju ikiteisminio tyrimo metu apeliantui nebuvo taikyta kardomoji priemonė – suėmimas, kadangi D. D. nusikalstamą veiką atliko būdamas pataisos namuose. Todėl neaišku, kokį suėmimo laikotarpį apeliantas norėtų įskaičiuoti į bausmės laiką. Pirmosios instancijos teismas tinkamai subendrino bausmes už padarytas nusikalstamas veikas, o paskui nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrino su ankstesniu nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi. Skundžiamu nuosprendžiu D. D. buvo paskirta ir kardomoji priemonė – suėmimas iki nuosprendžio įsiteisėjimo, tačiau kartu nurodyta, jog bausmės pradžia laikoma nuosprendžio paskelbimo diena, t. y. 2015 m. birželio 15 d. Vadinasi, apeliantui įsiskaitys suėmime išbūtas laikas į bausmės laiką.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyrius pateikė pažymą, patvirtinančią išlaidas dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo nuteistajam D. D. nagrinėjant šią baudžiamąją bylą apeliacine tvarka. Iš pateiktos pažymos matyti, kad advokatė Ramutė Budrytė, pateikusi advokato orderį Nr. 381670, teikia antrinę teisinę pagalbą D. D. ir antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma yra 17,37 Eur (t. 4, b. l. 85).

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus turėtos antrinės teisinės pagalbos išlaidos dėl nuteistojo gynimo iš D. D. nepriteistinos. BPK 322 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nurodyta, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Taigi įstatymų leidėjas numatė, kad apeliaciniame procese, siekiant užtikrinti rungtyniškumo principo įgyvendinimą, dalyvauja tiek kaltinimo, tiek gynybos pusės. Esant tokiam teisiniam reguliavimui, pagal kurį yra numatytas tiek gynybos, tiek kaltinimo dalyvavimas apeliaciniame procese, antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iš nuteistojo nesuderinamas su šio teise į gynybą ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įtvirtinta valstybės pareiga garantuoti asmeniui, neturinčiam pakankamai materialinių galimybių pasikviesti į baudžiamąjį procesą savo pasirinktą gynėją, valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikiančio gynėjo dalyvavimą.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo D. D. apeliacinį skundą atmesti.