Kauno apylinkės teismo nuosprendis

2016-03-31 · Baudžiamoji byla Nr. 1-107-966/2016

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2016-03-31
Bylos Nr.
1-107-966/2016
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Jurga Vasiliauskienė
Kaltinamasis
V. S.
Nukentėjusysis
V. S., Stasei J
Baudžiamoji byla Nr. 1-107-966/2016Teisminio proceso Nr. 1-01-1-35005-2015-4Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 1.2.4.8; 1.2.5.4; 2.1.10.1; 1.1.7.2.5; 1.1.10.1; 2.3.6.4.5; 2.10.2.7.
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. kovo 31 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo teisėja Jurga Vasiliauskienė,sekretoriaujant Agnei Kuckailienei, Ingridai Pikusau, Gitanai Žitinevičienei,dalyvaujant prokurorui Mindaugui Šukiui,kaltinamajam V. S.,nukentėjusiajai V. S.,ekspertui L. G.,nukentėjusiajai Stasei J. S. nedalyvaujant,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, 9 klasių išsilavinimo, susituokęs, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 str. 2 d., 145 str. 1 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. S. 2014 m. spalio 1 d. apie 21.00 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), tyčia spyrė ne mažiau kaip du kartus savo močiutei S. J. S. į kojas, sudavė ne mažiau kaip du kartus kumščiu į dešinįjį šoną bei ne mažiau kaip du kartus kumščiu į veido sritį, tokiu būdu mušdamas padarė nukentėjusiajai odos nubrozdinimus ir poodinę kraujosruvą nosyje, poodines kraujosruvas kairėje plaštakoje, dešiniame dilbyje ir abiejose blauzdose, kas nukentėjusiajai sukėlė fizinį skausmą, tokiu būdu sukėlė fizinį skausmą nukentėjusiajai – šeimos narei – S. J. S..

Be to, jis 2015 m. birželio 22 d. apie 11.00 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, elgdamasis agresyviai, tai yra laikydamas rankoje buitinės paskirties peilį bei nukreipęs jo geležtę į savo sugyventinę V. S. eidamas artyn, grasino nukentėjusiajai V. S. nužudyti, sakydamas „papjausiu“, tuo sudarė pakankamą ir realų pagrindą nukentėjusiajai manyti, jog šis grasinimas nužudyti gali būti tuojau pat įvykdytas.

Dėl fizinio skausmo sukėlimo

K. V. S. teisiamojo posėdžio metu kaltu prisipažino ir parodė, kad 2014-10-01 jis ir močiutė S. J. S. buvo neblaivūs. Jis vedė močiutę gulti į lovą, stūmė ją ant lovos, tačiau ši nepataikė, nusirito ant grindų. Tada jis, gulinčiai jai ant grindų, norėdamas, kad ji atsikeltų, spyrė du kartus į sėdmenis, gali būti, kad pataikė į šoną. Taip pat gali būti, kad jam keliant ją ant lovos ir stumiant, ji galėjo susimušti šoną. Gailisi dėl padaryto nusikaltimo, ikiteisminio tyrimo metu močiutė jam atleido, ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas jiems susitaikius.

Vadovaujantis BPK 276 str. 4 d., buvo pagarsinti kaltinamojo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu (I t., b. l. 84, 87, 124), kad 2014 metais su savo drauge V. S. gyveno pas savo močiutę S. J. S. dviejų kambarių bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Pas močiutę gyveno apytiksliai du mėnesius. Tarpusavio santykiai su močiute geri, sutardavo gražiai, stengėsi jai padėti, nes ji jau senyvo amžiaus. Namuose kildavo konfliktai tik tuomet, kai tiek jis, tiek jo močiutė būdavo apsvaigę nuo alkoholio. 2014-10-01 tikslios valandos neprisimena, jo draugė V., jis ir jo močiutė išgėrinėjo. Vakare, apytiksliai 21.00 val. mėgino paguldyti močiutę į lovą, nes ji buvo gerokai apsvaigusi nuo alkoholio. Jie susikibo, tiksliai visos jų konflikto eigos neatsimena dėl savo girtumo, tačiau pamena, kad pargriovė močiutę ant žemės ir įspyrė jai apytiksliai du kartus į kojas, kad keltųsi ir eitų miegoti. Močiutė nesikėlė, liko gulėti ant žemės, o jis nuėjo į kitą kambarį miegoti. Praėjus kelioms minutėms močiutė atėjo į jo kambarį ir ėmė jam priekaištauti. Jis supyko, atsikėlė ir pastūmė močiutę, tikslių savo veiksmų neatsimena, bet neneigia, kad galėjo suduoti jai smūgius į pranešime apie įtarimą nurodytas kūno sritis. Jam užmigus į buto duris ėmė belstis kaimynės, jam atidarius duris, jos pranešė, kad laiptinėje guli jo močiutė. Jis priėjo prie močiutės, palydėjo ją atgal į butą ir paguldė į lovą. Praėjus apytiksliai 10 min. atvyko policijos pareigūnai, kurie išsivežė jį į Centro policijos komisariatą. Yra prieš močiutę pakėlęs ranką ir anksčiau. jis atsiprašė Stasės J. S., ji jam atleido, jie susitaikė, močiutė jam pretenzijų neturi. Prašė baudžiamąją bylą nutraukti kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius. 2014 metais su savo drauge V. S. gyveno pas savo močiutę S. J. S. dviejų kambarių bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Pas močiutę gyveno apytiksliai du mėnesius. Tarpusavio santykiai su močiute geri, sutardavo gražiai, stengėsi jai padėti, nes ji jau senyvo amžiaus. Namuose kildavo konfliktai tik tuomet, kai tiek jis, tiek jo močiutė būdavo apsvaigę nuo alkoholio.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu iš esmės patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, nurodė, kad galėjo močiutei suduoti smūgius. Papildomai nurodė, kad močiutę atvedė ir stūmė sodindamas ant lovos, ji nepataikė ir nugriuvo ant grindų, tada spyrė jai du kartus į sėdmenis, sudavė į veidą, į dešinį šoną kumščiu galėjo suduoti ją vėl guldant į lovą, ji pati gal susimušė į lovos kraštą, šonkauliai jai dėl to negalėjo būti sulaužyti. Močiutė būdama neblaivi dažnai griuvinėja namuose, laiptinėje, kaltina jį.

Be kaltinamojo V. S. visiško kaltės pripažinimo, kaltinamojo kaltė įrodyta ir kitais byloje sutrinktais įrodymais.

Vadovaujantis BPK 276 str. 1 d. 1 p., buvo pagarsinti nukentėjusiosios Stasės J. S., kuri dėl sveikatos būklės negalėjo dalyvauti posėdyje ir būti apklausta, parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu (I t., b. l. 13, 14). S. J. S. parodė, kad gyvena su savo anūku V. S. ir jo drauge V., kurios pavardės nežino, dviejų kambarių bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Jos anūkas V. S. su savo drauge pas ją atsikraustė gyventi apytiksliai prieš du mėnesius. Tarpusavio santykiai su V. S. geri, anūkas ja rūpinasi, padeda jai kiek gali. V. S. būna piktesnis tik tuomet, kai būna išgėręs. 2014-10-01 apie 21:00 val. anūkas pasirodė jos kambaryje, matė, kad jis apsvaigęs nuo alkoholio. Tiksliai neatsimena ar jie susiginčijo, ar kas nutiko, tačiau anūkas ėmė ją mušti. Kadangi yra senyvo amžiaus, tiksliai neatsimena suduotų smūgių eiliškumo, pamena tai, kad anūkas spyrė jai ne mažiau kaip du kartus į kojas, sudavė ne mažiau kaip du kartus kumščiu į dešinįjį šoną bei sudavė ne mažiau kaip du kartus kumščiu į veido sritį, šie anūko veiksmai sukėlė jai fizinį skausmą. Išsigandusi savo anūko išbėgo į laiptinę, pamena, kad buvo nukritusi ant laiptinės grindų, tačiau praėjus kelioms minutėms grįžo atgal į butą. Nenurodys po kiek laiko, į jos namus atvyko greitoji medicinos pagalba ir išsivežė ją į klinikas. Po apžiūros buvo paleista į namus. Gyvendamas pas ją anūkas jau yra vieną kartą pakėlęs prieš ją ranką, tačiau tada policijos nekvietė. Parodo, kad anūkas ją mušė tik todėl, kad buvo išgėręs, būdamas blaivus jis ja rūpinasi ir yra geras. Jos anūkas atsiprašė, ji jam atleido, abu susitaikė.

Liudytojas, policijos pareigūnas, L. Č. parodė, kad jis 2014-10-01 iškvietimo nepamena. Pagarsinus 2014-10-01 tarnybinį pranešimą dėl smurto artimoje aplinkoje fakto (I t., b. l. 5-6), liudytojas nurodė, kad smurto žymės yra sužymimos iš nukentėjusiosios parodymo, sužalojimai turėjo matytis, jeigu jie yra pažymėti. Nepamena, kaip apklausė nukentėjusiąją ir kas dar tame bute buvo.

Liudytojas, policijos pareigūnas, A. R. parodė, kad jis 2014-10-01 iškvietimo nepamena. Pagarsinus 2014-10-01 tarnybinį pranešimą dėl smurto artimoje aplinkoje fakto (I t., b. l. 5-6), liudytojas patvirtino smurto atvejį. Buvo matomi ant nukentėjusiosios sužalojimai – paraudimai, mėlynės.

L. V. L. S. parodė, kad S. J. S. jos mama. Ši būdama neblaivi dažnai griuvinėja namuose, laiptinėje. Kad jos motina būtų sužalota, nematė. Yra buvę, kad jos motinai neblaiviai gulint ant grindų, jos sūnus V. S. pastūmė, spyrė į sėdmenis, tačiau ji tiksliai neatsimena, kada tai buvo.

Vadovaujantis BPK 276 str. 1 d. 1 p., buvo pagarsinti liudytojos R. S., kuri deklaravusi išvykimą į Nyderlandus nuo 2015-11-06, parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu (I t., b. l. 17), kad adresu: (duomenys neskelbtini), gyvena gera jos draugė J. P.. 2014-10-01 apie 21.30 val. atvyko pas savo draugę J. pasveikinti jos su gimtadieniu. Jai lipant laiptais iki draugės buto, laiptinėje ant grindų pamatė gulinčią jai nepažįstamą senyvo amžiaus moterį, labai išsigando, priėjo prie jos ir paklausė, ar jai nereikia iškviesti pagalbos, moteris jai atsakė, kad ją sumušė ir pradėjo verkti. Po šių moters žodžių ji iškvietė policiją. Nulipo laiptais žemyn ir lauke laukė policijos pareigūnų. Nors pati minėtame name, esančiame (duomenys neskelbtini), negyvena, tačiau būdama svečiuose pas draugę ne kartą yra girdėjusi didelį triukšmą, riksmus iš buto, kuriame gyvena minėta moteris.

Specialisto išvadoje (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad S. J. S. padaryti šie sužalojimai: odos nubrozdinimai ir poodinė kraujosruva nosyje, poodinės kraujosruvos kairėje plaštakoje, dešiniame dilbyje ir abiejuose blauzdose, krūtinės dešinės pusės VIII ir IX šonkaulių lūžimai. S. J. S. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl krūtinės dešinės pusės VIII ir IX šonkaulių lūžimų jos sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam kaip 10 dienų laikotarpiui. Specialisto išvadoje taip pat nurodoma, kad tiriamojo paaiškino, jog jos anūkas V. S., namų laiptinėje sudavė jai kumščiu į veido sritį, nugriuvus spardė į rankas, kojas (I t., b. l. 24-25).

E. L. G., apklaustas teisiamojo posėdžio metu, patvirtino specialisto išvadą (I t., b. l. 24-25) ir paaiškino, kad nukentėjusiosios krūtinės dešinės pusės VIII, IX šonkaulių (krūtinės dešinės pusės apatinėje dalyje link užpakalinės pusės) lūžimai galėjo gautis ir suduodant į tą vietą, ir jai nugriuvus ar nukritus ant laiptų, nėra galimybės nustatyti, kaip tiksliai sužalojimai galėjo gautis, nes nėra tokio kriterijaus, kuris leistų atskirti. Šie šonkauliai įvairiai būna sužalojami, ir nugriuvus, ir tiesiogiai sužalojus. Jeigu yra nosies nubrozdinimas ir poodinė kraujosruva nosyje, tai atsirado po tiesioginio kontakto, nes pačiai parkritus, kakta kentėtų, o šiuo atveju buvo sužalota nosis. 2014-10-02 jam apklausiant nukentėjusiąją, ši neminėjo apie krūtinėje esančius lūžimus, sakė, kad jai spardė į blauzdas, į rankas, o krūtinės neminėjo, tik peršvietus pamatė krūtinėje esančius šonkaulių lūžius. Stebint nukentėjusiąją ambulatorijoje, jam dėl jos blaivumo nekilo jokių abejonių.

2014-10-01 tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje fakto nurodyta, kad 2014-10-01 apie 21.25 val. iš Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato budėtojo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini), smurtas artimoje aplinkoje. Atvykus į įvykio vietą, nustatyta, kad policiją kvietė R. S., V. S. sumušė savo močiutę S. J. S., spardė, sudavė per veido sritį, jie gyvena kartu minėtame bute. Ant nukentėjusiosios veido, kūno matėsi paraudimai, mėlynės. Anksčiau yra buvę smurto artimoje aplinkoje atvejų. Smurtu įtariamas V. S. nurodė, kad buvo girtas, prie močiutės nesilietė, miegojo. Jis pristatytas į policijos įstaigą (I t., b. l. 5-6).

Pristatytojo asmens testo alkoholiui protokole Nr. 6043 nurodyta, kad 2014-10-01 22.07 val. V. S. nustatytas sunkus girtumo laipsnis (3,35 promilių) (I t., b. l. 88).

Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 str. 2 d. 3 p. V. S. buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 38 str. (I t., b. l. 100-101, 102-103), tačiau nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą panaikintas dėl galimai naujos nusikalstamos veikos padarymo (I t., b. l. 1).

Veikos kvalifikavimas

Pagal BK 140 str. 2 d. atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui.

Teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visuma leidžia konstatuoti, jog kaltinamojo kaltė įrodyta, t. y. įrodyta, jog kaltinamasis V. S. smurtavo prieš savo močiutę S. J. S., t. y. 2014-10-01 apie 21 val. jos bute, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tyčia, spyrė du kartus savo močiutei į kojas, sudavė du kartus kumščiu į dešinįjį šoną bei kumščiu į veido sritį, tokiu būdu mušdamas padarė nukentėjusiajai odos nubrozdinimus ir poodinę kraujosruvą nosyje, poodines kraujosruvas kairėje plaštakoje, dešiniame dilbyje ir abiejose blauzdose, dėl ko pastarajai buvo sukeltas fizinis skausmas. Aukščiau aptartais ir teismo posėdyje ištirtais įrodymais – paties kaltinamojo prisipažinimu, nukentėjusiosios bei liudytojų parodymais, eksperto parodymais, pareiškime bei tarnybiniame pranešime dėl smurto artimoje aplinkoje fakto, specialisto išvadoje užfiksuotais duomenimis, neginčijamai nustatyta, jog V. S. tyčia prokuroro pareiškime nurodytoje vietoje ir laiku, prieš savo močiutę S. J. S. naudojo smurtą, tuo sukeldamas jai fizinį skausmą. Kaltinamasis pripažino, kad būdamas neblaivus spyrė du kartus močiutei į kojas, sėdmenis, gali būti, kad pataikė šiek tiek aukščiau sėdmenų, sudavė į veidą, į dešinį šoną kumščiu galėjo suduoti ją vėl guldant į lovą. Nukentėjusioji ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad būtent jos anūkas V. S. smurtavo prieš ją, spyrė jai ne mažiau kaip du kartus į kojas, sudavė ne mažiau kaip du kartus kumščiu į dešinįjį šoną bei sudavė ne mažiau kaip du kartus kumščiu į veido sritį, šie anūko veiksmai sukėlė jai fizinį skausmą. Tarnybiniame pranešime dėl smurto artimoje aplinkoje fakto užfiksuoti smurtą galintys rodyti požymiai – kraujosruvos bei nubrozdinimai veide, dešiniame šone, kojose, rankoje. Specialisto išvadoje nustatyta, kad S. J. S. padaryti šie sužalojimai: odos nubrozdinimai ir poodinė kraujosruva nosyje, poodinės kraujosruvos kairėje plaštakoje, dešiniame dilbyje ir abiejuose blauzdose. Ekspertas teisiamojo posėdžio metu patvirtino, kad sužalojimai veide nukentėjusiajai negalėjo kilti jai parkritus, tai tiesioginio smūgio pasekmė. Liudytojai A. R. bei L. Č. patvirtino, kad tarnybiniame pranešime užfiksuoti smurtą galintys rodyti požymiai buvo matomi. L. R. S. ikiteisminio tyrimo metu patvirtino, kad nukentėjusioji skundėsi buvusi sumušta. Tai, kad V. S. veikė tiesiogine tyčia, matyti iš to, kad jis smurtą naudojo ne vieną kartą, spyrė keletą kartų, taip pat keletą kartų sudavė ir kumščiu, kas rodo, kad kaltinamasis turėjo tikslą smurtauti, sukelti fizinį skausmą nukentėjusiajai. Tai rodo, kad jis suprato pavojingą savo veikos pobūdį, dėl to galinčius kilti padarinius, norėjo taip veikti ir numatomų padarinių aktyviais veiksmais siekė. Dėl paminėtų aplinkybių kaltinamojo nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 str. 2 d.

Formuluojant kaltinimą V. S. buvo nurodyta, kad dėl jo smurtinių veiksmų nukentėjusiajai buvo ne tik sukeltas fizinis skausmas bet padarytas ir nežymus sveikatos sutrikdymas, tačiau byloje jokių duomenų apie tai, koks sveikatos sutrikdymo mastas buvo padarytas dėl šių aukščiau išvardintų sužalojimų, todėl ši aplinkybė šalintina iš kaltinimo. Tokia kaltinimo korekcija kaltinamojo teisių nesuvaržo, kadangi ji neišplečia kaltinimo apimties ir nekeičia veikos juridinės kvalifikacijos.

Dėl grasinimo nužudyti

K. V. S. teisiamojo posėdžio metu kaltu prisipažino ir parodė, kad 2015-06-22 namuose, (duomenys neskelbtini), jis susipyko su sugyventine V. S.. Ginčo metu jis nuo stalo numetė taurę. Ji norėjo išeiti pas draugę, o jis, būdamas neblaivus, nenorėjo, kad ji išeitų, todėl paėmęs virtuvinį peilį pasakė, kad nužudys ją. Gal ir pasakė, kad užmuš ir pats nusižudys, bet ji vis tiek išėjo. Jis, krisdamas ant sudužusios taurės, susipjaustė ranką, kraujavo. Mano, kad sugyventinė išsigando. Mamai nesakė, kad papjaus. Mama iš jo paėmė peilį ir padėjo. Sugyventinė grįžo su policija. Savo elgesį vertina blogai.

Be kaltinamojo V. S. visiško kaltės pripažinimo, kaltinamojo kaltė įrodyta ir kitais byloje sutrinktais įrodymais.

N. V. S. parodė, kad ją su kaltinamuoju siejo artimi santykiai, apie metus gyveno kartu, tai buvo iki praeitų metų Velykų. Šiuo metu kartu negyvena jau daugiau kaip pusę metų. 2015-06-22 sugyventinis atsikėlęs išgėrė, ji buvo susitarusi su drauge eiti ją apkirpti. Viskas vyko namuose pas jo močiutę, adresu: (duomenys neskelbtini). Tarp jų įvyko konfliktas, nes jos neišleido išeiti susitikti su drauge, užrakino duris ir pas save laikė raktą. Jai gražiuoju būdu nukalbinus, ją išleido, jos nestūmė, netrenkė jai, tik pasakė grįžti už 10 min., jei ne, tai bus blogai. Ji bijojo jo grasinimų, nes ankščiau jis yra smurtavęs prieš ją. Smulkiai įvykio aplinkybių neatsimena. Jai išeinant iš buto kaltinamasis grėsmės nekėlė, įrankių neturėjo, tik buvo pokalbis, kad jis pats sau kažką pasidarys, buvo nukritęs, nes jis silpnos sveikatos, gal serga epilepsija, visas išbalęs buvo. Su juo liko mama, jai grįžus, buvo iškviesti policijos pareigūnai, todėl į namus ėjo drąsiai, be policijos į namus būtų nėjusi, nes bijojo.

Vadovaujantis BPK 276 str. 1 d. 2 p., buvo pagarsinti nukentėjusiosios parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu (I t., b. l. 45), kad 2015-06-22 apie 09.00 val. V. S. nuėjo į parduotuvę, nusipirko degtinės butelį ir vienas namuose gėrė. Apie 10.00 val., būdamas girtas, pradėjo ieškoti priekabių, norėjo kartu su ja, įsijungęs muziką, šokti, ji atsisakė. Jai reikėjo eiti apkirpti savo draugę, norėjo išeiti dėl to iš namų. V. S. paėmė buitinės paskirties peilį ir eidamas artyn grasino papjausiantis ją ir mamą, peilį jis laikė rankoje, geležtę nukreipęs į ją. Kadangi jis buvo girtas, jai jo grasinimai buvo realūs. Jai pavyko iš jo peilį atimti, gražiai pradėjo jį raminti sakydama, kad išeina trumpam ir grįš. Peilį paslėpė stalčiuje. V. S. pareiškė, kad ji galinti išeiti tik dešimčiai minučių, o jei negrįš, jis ją papjaus. Pasakiusi, kad greitai grįš, išėjo iš namų. Neužilgo jai telefonu paskambino V. motina ir susijaudinusi pasakė, kad V. S. vėl pasiėmęs galimai kitą buitinės paskirties peilį grasina papjausiantis motiną ir pats po to pasipjausiantis. Jo motina yra rimtas ligonis, serganti vėžiu, neturinti jėgų su juo grumtis. D. V. S. motina susijaudinusi ją perspėjo, kad V. pasiėmęs peilį laukia jos, sakydamas, kad kai ji užeis į namus, jis iš karto ją papjaus. Ji tada iškvietė policijos pareigūnus ir išskubėjo namo. Grįžusi į namus pamatė, kad yra atvykę policijos pareigūnai ir medikai. Bute buvo kraujo, sulaužyti baldai. V. S. pats save žalojo ir kraujas bute buvo jo. Taigi jo grasinimus ir ji ir jo mama V. L. S. suprato kaip realius, jis elgėsi neadekvačiai, labai bijojo, kad jis juos gali įgyvendinti, nes buvo nusiteikęs agresyviai. Nei jai, nei jo motinai jokie sužalojimai nepadaryti. V. S. išgėręs pasidaro labai agresyvus ir jo veiksmai neprognozuojami, ji jo tada realiai bijanti – gali sužaloti ir aplinkinius ir save.

Nukentėjusioji teisiamojo posėdžio metu patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, paaiškino, kad prieš jai išeinant, daugiau jis mamai grasino ir sau, kad persipjaus venas. Į ją ir mamą buvo nukreipęs virtuvinio peilio geležtę, tai ji suprato, kaip realią grėsmę, kad ją gali sužaloti. Jai išėjus, paskambino V. S. mama ir pasakė, kad V. laukia jos pasiėmęs peilį ir kai ji grįš, ją papjaus, ji išsigando, todėl eidama namo iškvietė policiją. Kaltinamajam ji atleido.

L. V. L. S. parodė, kad 2015-06-22 V. buvo išgėręs ir nenorėjo savo sugyventinės V. S. išleisti pas draugę. P. V. išeinant, jos sūnus V. peilio neturėjo, grasinimų nebuvo išsakęs, agresyviai nebuvo nusiteikęs, jis tik supyko, kad V. nori išeiti. V. pasakė, kad be jos negyvens, paėmęs peilį norėjo įsidurti sau į pilvą, bet ji spėjo iš jo atimti peilį. Ji paskambinus V. prašė grįžti, o ji atsakė „ką nori, tegul tą ir daro“.

Vadovaujantis BPK 276 str. 4 d., buvo pagarsinti liudytojos parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu (I t., b. l. 47), kad V. tuo metu kartu gyveno su savo sugyventine V. S., šiuo metu V. nuomojasi butą, kartu su sūnumi negyvena, bet jie yra susitaikę. Jie įvykio metu gyveno bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Minėtame bute gyveno jie dviese, ji tuo metu pas juos svečiavosi. V. linkęs piktnaudžiauti alkoholiu. 2015-06-22 apie 09.00 val. sūnus nuėjo į parduotuvę, nusipirko degtinės butelį ir vienas namuose gėrė. Apie 10.00 val., būdamas girtas, pradėjo ieškoti priekabių, norėjo kartu su V., įsijungęs muziką, šokti, ši atsisakė. V. reikėjo eiti apkirpti savo draugę, ji norėjo išeiti dėl to iš namų, dėl ko V. supyko, gali būti, kad jis tuo metu buvo paėmęs buitinės paskirties peilį, gali būti, kad grasino V., ji to gerai neprisimena, galėjo negirdėti. V. jai asmeniškai negrasino peiliu. Ji buvo labai susijaudinusi ir visko smulkiai neprisimena, nes konfliktas vyko tarp V. ir V.. Sūnus pareiškė, kad V. gali išeiti tik dešimčiai minučių, o jei negrįš jis ją papjaus. V. yra jos sūnus ir ji netiki, kad jis galėtų kažką nužudyti. Pasakius, kad greitai grįš, V. išėjo iš namų. V. pradėjo nerimauti, nes V. greitai negrįžo. S. V. paėmė iš virtuvės stalčiaus peilį ir ji labai išsigando, nes jis pareiškė, kad be Vilmos negyvens, ji labai išsigando, kad jis gali sau kažką pasidaryti. Jis buvo labai įpykęs, tyčia sulaužė sekcijos dureles, elgėsi neadekvačiai, rankoje laikė peilį, juo mosikavo ir ji bijojo, kad jis gali save susižaloti. Apie tai, kad jis gali sužaloti ją, negalvojo, jo agresija buvo tuo metu nukreipta ne į ją, bet į Vilmą, kadangi jos tuo metu nebuvo, tai ji išsigando, kad jis gali pats pasipjauti. Ji paskambino V. į jos mobiliojo ryšio telefoną ir pasakė, kad V. vėl pasiėmęs peilį grasina papjausiantis ją ir pats pasipjausiantis. V. pats save žalojo: jis įsipjovė rankos pirštą ir kraujas bute buvo jo. Taigi jo grasinimus sužaloti patį save ir V. suprato kaip realius, jis elgėsi neadekvačiai, labai bijojo, kad jis juos gali įgyvendinti, nes buvo nusiteikęs agresyviai. Kaip ir minėjo, jo agresija prieš ją nebuvo nukreipta, gal jis jai ką ir sakė, bet ji asmeniškai dėl savęs nebijojo, tik bijojo, kad jis ko nepasidarytų sau. V. S. išgėręs pasidaro labai agresyvus ir jo veiksmai neprognozuojami. Ji šio įvykio metu nenukentėjo ir atsisako būti pripažinta nukentėjusiąja. Atvykę policijos pareigūnai sūnų sulaikė ir jį išsivežė. Grįžęs iš areštinės, sūnus buvo ramus, atsiprašė. Šiuo metu jis negirtauja, ieško darbo, jo elgesys pasikeitė į gerąją pusę, kartu su V. negyvena, bet draugiškai bendrauja.

Liudytoja L. S. teisiamojo posėdžio metu šiuos parodymus patvirtino, tačiau nurodė, kad V. S. peilio prieš išeinant V. S. nebuvo paėmęs, vėliau grasino nusižudysiantis, o ne nužudysiantis V. S..

2015-06-22 pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole nurodyta, kad priimtas V. S. pareiškimas, kuriame ji parodė, kad 2015-06-22 apie 11.00 val. namuose, adresu: (duomenys neskelbtini), neblaivus sugyventinis V. S. grasino peiliu nužudyti ją. Šiame protokole nukentėjusioji V. S. parodė, kad 2015-06-22 apie 11.00 val. namuose, adresu: (duomenys neskelbtini) sugyventinis V. S. pradėjo vartoti alkoholinius gėrimus. Apie 11 val. tarp jų prasidėjo konfliktas, kurio metu užrakino buto duris ir neleido jai išeiti iš buto. Vartodamas necenzūrinius žodžius teigė, kad nužudys ją, savo mamą ir paskui save nužudys. Pagriebęs peilį iš virtuvės, griuvinėjo. Jai pabėgus iš namų, teigė, jei negrįš po dešimties minučių, papjaus peiliu. Jis jos laukė balkone, laikydamas rankoje peilį. Ji išsigandusi išvietė policijos pareigūnus. Šiuos parodymus nukentėjusioji patvirtino ir teisiamojo posėdžio metu. Tuo pačiu protokolu apžiūrėta ir įvykio vieta – butas, esantis (duomenys neskelbtini) (I t., b. l. 30-31).

2015-06-22 tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje fakto nurodyta, kad 2015-06-22 apie 11.12 val. iš Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato budėtojo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini), medikams reikalinga pagalba, namuose neblaivus vyras, elgiasi agresyviai. Atvykus į įvykio vietą, nustatyta, kad policiją kvietė V. S., 2015-06-22 apie 11.10 val. minėtame bute neblaivus sugyventinis grasino susidoroti su ja. Paėmęs virtuvinį peilį bandė įdurti jai, tačiau ji nuo vyro pabėgo pas kaimynus ir paskambino į policiją. Bute ant grindų rado peilį, kuriuo vyras grasino susidoroti. V. S. nurodė, kad vyras užrakino buto duris, paėmė virtuvinį peilį ir juo grasino susidoroti, bandė peiliu smogti į kūno sritį, tačiau ji iš buto pabėgo pas kaimynus. Bute matėsi kraujo dėmės, buvo sulaužyti baldai, sudaužyti indai, ant grindų matėsi stiklo šukės. Sugyventinio ranka buvo sužalota stiklo šukėmis. Moteris buvo susijaudinusi, verkė, ji buvo blaivi, vyras neblaivus. Anksčiau yra buvę smurto artimoje aplinkoje atvejų. Smurtu įtariamas V. S. nieko nepaaiškino. Jis pristatytas į policijos įstaigą (I t., b. l. 38-39).

Apžiūros protokole užfiksuota, kad buvo apžiūrėtas buitinės paskirties peilis juodos spalvos rankena. Geležtės ilgis 11,5 cm, plotis ties rankena 2 cm, plotis ties smaigaliu 1 cm (I t., b. l. 41-43).

Pristatytojo asmens testo alkoholiui protokole Nr. 7793 nurodyta, kad 2015-06-22 11.48 val. V. S. nustatytas sunkus girtumo laipsnis (3,67 promilių) (I t., b. l. 105).

Veikos kvalifikavimas

Pagal BK 145 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Grasinimas – tai pavojingas tyčinis poveikis kito žmogaus psichikai, verčiant bijoti, kad dėl tolesnių grasinančio asmens veiksmų gali atsirasti sunkūs neigiami padariniai. Sprendžiant klausimą apie grasinimo realumą, paprastai atsižvelgiama į grasinimo motyvus, grasinančiojo ir asmens, kuriam grasinama, tarpusavio santykius, aplinkybes, kurioms esant buvo grasinama, kaip grasinimo realumą suprato pats asmuo, kuriam buvo grasinama, ar jis turėjo pagrindo manyti, kad grasinimas gali būti realizuotas. Pagal teismų praktiką grasinimo realumui nustatyti nėra būtina, kad grasinantysis iš tikrųjų ketintų grasinimą įvykdyti, bet pakanka to, jog nukentėjusysis pagal grasinimo išraišką ir kitas aplinkybes, turėjo pagrindą bijoti grasinimo įgyvendinimo, o kaltininkas norėjo būtent tokios nukentėjusiojo būsenos (kasacinės nutartys Nr. 2K-403/2006, 2K-142/2007, 2K-26/2010, 2K-341/2010).

Byloje surinktų įrodymų visuma patvirtina, kad įvykio metu, kaltinamasis V. S. vartojo alkoholinius gėrimus, buvo sunkaus neblaivumo būsenoje, sukonfliktavo su savo sugyventine V. S., kuri norėjo išeiti pas draugę, o jis, būdamas neblaivus, nenorėjo, kad ji išeitų, todėl paėmęs virtuvinį peilį grasino ją nužudyti, sakydamas užmuš ir pats nusižudys. Kaltinamasis kaltę pripažino. Netikėti kaltinamojo parodymais nėra pagrindo, kadangi juos patvirtina ir nukentėjusios parodymai, duoti tiek teisiamojo posėdžio metu, tiek atliekant ikiteisminį tyrimą. Nukentėjusioji nurodė, kad kaltinamasis į ją ir mamą buvo nukreipęs virtuvinio peilio geležtę, tą ji suprato, kaip realią grėsmę, kad ją gali sužaloti. Jai išėjus pas draugę, paskambinus V. mama pasakė, kad V. laukia jos pasiėmęs peilį ir kai ji grįš, ją papjaus. Nors liudytoja V. L. S., kaltinamojo motina, teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad kaltinamasis peiliu nukentėjusiajai negrasino, jokios grėsmės V. S. nekėlė, tačiau patvirtino ikiteisminio tyrimo metu savo duotus parodymus. Nors liudytoja ir švelnina ikiteisminio tyrimo metu nurodytas aplinkybes, siekdama švelninti kaltinamojo padėtį, padėti jam išvengti atsakomybės, tačiau teismas liudytojos parodymus tiek duotus ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu parodymus vertina visų ištirtų įrodymų, taip pat ir rašytinių įrodymų, visumoje. Liudytoja ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad jos sūnus V. S. būdamas girtas, pradėjo ieškoti priekabių, nenorėjo V. išleisti pas draugę, nes galvojo jį paliks, dėl ko V. supyko, gali būti, kad jis tuo metu buvo paėmęs buitinės paskirties peilį, gali būti, kad grasino V., ji to gerai neprisimena, galėjo negirdėti. Pastarosios tvirtinimu, sūnaus agresija buvo tuo metu nukreipta ne į ją, bet į V., kadangi jos tuo metu nebuvo, tai ji išsigando, kad jis gali pats pasipjauti. Ji paskambino V. į jos mobiliojo ryšio telefoną ir pasakė, kad V. vėl pasiėmęs peilį grasina papjausiantis ją ir pats pasipjausiantis. V. įsipjovė rankos pirštą ir kraujas bute buvo jo. Ji grasinimus sužaloti patį save ir V. suprato kaip realius, nes sūnus elgėsi neadekvačiai, labai bijojo, kad jis juos gali įgyvendinti, nes buvo nusiteikęs agresyviai. Nukentėjusioji išsigando, todėl eidama namo iškvietė policiją. Iš nukentėjusiosios bei liudytojos parodymų nustatyta, jog tuo metu V. S. buvo labai girtas, agresyvus, be to, nukreipimas peilio geležtės į moterį, davė pakankamą pagrindą nukentėjusiajai manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Kaip matyti iš tarnybinio pranešimo dėl galimo smurto artimoje aplinkoje fakto, V. S. kvietė policijos pareigūnus, šiems atvykus nurodė, kad vyras užrakino buto duris, paėmė virtuvinį peilį ir juo grasino susidoroti, užfiksuota, kad ji buvo susijaudinusi, verkė.

BK 145 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai pasireiškia žodžiu, raštu, telefonu ar kitokia forma pranešant žmogui, kad jis gali būti nužudytas ar sunkiai sutrikdyta sveikata. Kaltinamojo veiksmai - neišleidimas iš namų, durų užrakinimas, agresyvus elgesys tiek nukentėjusiosios ties savęs atžvilgiu, peilio geležtės nukreipimas nukentėjusiajai buvo tam tikras bauginimo procesas. Nukentėjusioji, įvertinus tai, kad kaltinamasis ankščiau yra smurtavęs prieš savo šeimos narius, turėjo pakankamą pagrindą bijoti kaltinamojo, jo veiksmų. Ištirtų ir įvertintų įrodymų visuma patvirtina, jog objektyviai kaltinamasis grasino žodžiu nukentėjusiajai, jo tyčia pasireiškė tiesiogine tyčia, nes suprato, kad pavojingai psichiškai veikia kitą žmogų, keldamas jam baimę, kad priverstų jį paklusti savo valiai, ir nori taip elgtis. Grasinimo sudėčiai pakanka, kad kaltininkas siekia sudaryti įspūdį nukentėjusiajam, jog grasinimas bus įvykdytas. Nukentėjusioji grasinimą suvokė kaip realų pavojų savo sveikatai ir gyvybei, todėl išėjo iš namų, bijodama tolimesnio sugyventinio smurto. Darytina išvada, kad kaltinamojo padaryta veika pagal nustatytus objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius atitinka nusikaltimo, numatyto BK 145 straipsnio 1 dalyje, sudėtį, už ką jis privalo atsakyti baudžiamąja tvarka.

Bausmės skyrimas

Skirdamas kaltinamajam bausmę, teismas atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą, padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias, sunkinančias aplinkybes (BK 54 str. 2 d.).

K. V. S. atsakomybę lengvinanti aplinkybė dėl abiejų nusikalstamų veikų padarymo yra tai, kad jis prisipažino padaręs jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Jo atsakomybę sunkina tai, kad veikas jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.).

V. S. padaryti nusikaltimai priskirti nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 str. 3 d.), veikos tyčinės, turtinė žala nepadaryta, nusikaltimai baigti, padaryti prieš artimą garbaus amžiaus šeimos narį bei sugyventinę, nukentėjusiosios atleido kaltinamajam. Kaltinamasis neteistas, nekartą baustas administracine tvarka už girto pasirodymą viešoje vietoje, viešosios tvarkos pažeidimus (I t., b. l. 62-65), VšĮ Kauno ligoninės padalinio Psichiatrijos ligoninės psichiatrinėje įskaitoje neregistruotas, Kauno apskrities Priklausomybės ligų centre neregistruotas (I t., b. l. 74, 76, 78, 80), nedirba. Kaltinamasis kaltę pripažino ir nuoširdžiai gailisi. Šių išdėstytų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių visuma sudaro pagrindą spręsti, kad kaltinamajam už numatytų nusikaltimų padarymą skirtina šių straipsnių sankcijose numatyta bausmės rūšis – laisvės apribojimas (BK 48 str.), kurio terminas, atsižvelgiant į nustatytas jo atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, asmenybę, nustatytinas mažesnis už sankcijoje numatytą bausmės vidurkį, paskiriant įpareigojimus. Paskirtosios bausmės subendrintinos tarpusavyje vadovaujantis BK 63 str. taisyklėmis. Atsižvelgiant į tai, kad padarytos smurtinės veikos prieš savo šeimos narius, kaltinamasis ankščiau yra smurtavęs, kaltinamajam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė: dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 67 str. 2 d. 9 p., 72² str.).

Kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios V. S. (I t., b. l. 94, 95, 129), pradėjus nuosprendžio vykdymą, panaikintinos. Jis buvo laikinai sulaikytas nuo 2014-10-01 21.35 val. iki 2014-10-03 13.40 val. ir nuo 2015-06-22 11.25 val. iki 2015-06-23 10.15 val. (tris paras) (I t., b. l. 89, 92, 108), šis terminas įskaitytinas į bausmė laiką (BK 66 str.).

Byloje civilinis ieškinys nepareikštas. Laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas. Proceso išlaidų nėra.

Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nuosprendžiui įsiteisėjus – peilis, kuris buvo nusikalstamos veikos darymo priemonė, sunaikintinas (BPK 94 str. 1 d. 4 p.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis BPK 301-305 str., 307-308 str., 313 str., 432 str.,

nusprendžia:

V. S. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 str. 2 d., 145 str. 1 d. ir paskirti jam bausmes:

- pagal BK 140 str. 2 d. (2014-10-01 veika) – laisvės apribojimą 5 (penkiems) mėnesiams, įpareigoti jį: - būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu; - per vieną mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo pradėti dirbti ar užsiregistruoti darbo biržoje; - per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo pradėti gydytis ir laisvės apribojimo laikotarpiu gydytis nuo alkoholizmo.

- pagal BK 145 str. 1 d. (2015-06-22 veika) – laisvės apribojimą 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigoti jį: - būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu; - per vieną mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo pradėti dirbti ar užsiregistruoti darbo biržoje; per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo pradėti gydytis ir laisvės apribojimo laikotarpiu gydytis nuo alkoholizmo.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d. paskirtas bausmes subendrinti jas sudedant iš dalies ir paskirti subendrintą bausmę – laisvės apribojimą 8 (aštuoniems) mėnesiams, įpareigoti jį: - būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu; - per vieną mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo pradėti dirbti ar užsiregistruoti darbo biržoje; - per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo pradėti gydytis ir laisvės apribojimo laikotarpiu gydytis nuo alkoholizmo.

Vadovaujantis BK 67 str. 2 d. 9 p., 3 d., 72² str., V. S. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant šią priemonę įvykdyti per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.

Vadovaujantis BK 66 str., į laisvės apribojimo bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką – tris paras, vieną sulaikymo dieną prilyginant dviems laisvės apribojimo dienoms.

Nuosprendis pradedamas vykdyti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

I. V. S., kad asmuo, nuteistas laisvės apribojimo bausme, privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus, nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo įpareigojimus.

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios V. S. palikti galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti įsiteisėjusį nuosprendį – panaikinti.

Daiktinį įrodymą, nuosprendžiui įsiteisėjus – peilį – sunaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismą.

Teisėja Jurga Vasiliauskienė