Utenos apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

nedalyvaujant civilinio atsakovo ERGO Insurance SE Lietuvos filialo atstovui

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje S. B., a.k. S. B., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Jonavoje, Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), aukštesniojo išsilavinimo, našlys, faktinė gyv. vieta - (duomenys neskelbtini); deklaruota gyv. vieta- (duomenys neskelbtini), dirba AB "(duomenys neskelbtini)" technikos automatikas, neteistas,

A. G., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Anykščių r., Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), vedęs, faktinė gyv. vieta - (duomenys neskelbtini); deklaruota gyv. vieta- (duomenys neskelbtini), pensininkas, neteistas,

kaltinami pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 3 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamasis S. B. kaltimas tuo, kad pažeidė kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisykles, dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo sunkiai sutrikdyta kitų žmonių sveikata, o būtent:

2022 m. kovo 6 d. apie 11.25 val. Anykščiuose, A. Baranausko a., M. Valančiaus g. ir J. Biliūno g. sankryžoje, vairuodamas automobilį Renault Vel Satis, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 127, 128, 129 punktų ir 1.1 horizontalaus ženklinimo reikalavimus, t.y. vairuodamas automobilį, nesilaikė būtinų atsargumo priemonių, kad nekeltų pavojaus kitiems eismo dalyviams, keisdamas važiavimo kryptį, rikiuodamasis iš pirmos eismo juostos, skirtos sankryžoje sukti į dešinę pusę, į antrą eismo juostą, skirtą važiuoti tiesiai arba sukti į kairę, kirto ištisinę horizontalaus ženklinimo liniją, nepasirinko saugaus važiavimo greičio, važiavo 67 km/h greičiu, viršydamas gyvenvietėse leidžiamą didžiausią 50 km/h greitį, o atsiradus kliūčiai, nesulėtino automobilio greičio iki visiško jo sustabdymo, neapvažiavo kliūties, dėl greičio viršijimo neteko techninės galimybės išvengti susidūrimo su iš J. Biliūno g. į A. Baranausko a. kairį posūkio manevrą darančiu automobiliu Peugeot 307, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojamu A. G., to pasekoje įvykus eismo įvykiui automobilio Peugeot 307, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) keleivėms G. G. dėl dešinės gūžduobės, dešinio klubakaulio sparno, dešinio gaktikaulio abiejų šakų lūžių suardyto dubens žiedo vientisumo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, o K. Z. dėl dešinės pusės kryžkaulio lūžio ir abiejų gaktikaulių šakų lūžių padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas.

Kaltinamasis A. G. pažeidė kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisykles, dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo sunkiai sutrikdyta kitų žmonių sveikata, o būtent:

2022 m. kovo 6 d. apie 11.25 val. Anykščiuose, A. Baranausko a., M. Valančiaus g. ir J. Biliūno g. sankryžoje, vairuodamas automobilį Peugeot 307, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), sankryžoje sukdamas į kairę, t.y. iš J. Biliūno g. į A. Baranausko a., pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 101 ir 157 punktų reikalavimus, t.y. nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nekeltų pavojaus kitiems eismo dalyviams, prieš pradėdamas važiuoti, prieš persirikiuodamas ar kitaip keisdamas važiavimo krypti, lygiareikšmių kelių sankryžoje sukdamas į kairę neįsitikino, kad tai daryti saugu, nedavė kelio priešinga kryptimi tiesiai važiuojančiam, leistiną važiavimo greitį viršijusiam, automobiliui Renault Vel Satis, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamam S. B. ir su juo susidūrė, to pasekoje įvykus eismo įvykiui automobilio Peugeot 307, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) keleivėms G. G. dėl dešinės gūžduobės, dešinio klubakaulio sparno, dešinio gaktikaulio abiejų šakų lūžių suardyto dubens žiedo vientisumo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, o K. Z. dėl dešinės pusės kryžkaulio lūžio ir abiejų gaktikaulių šakų lūžių padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas.

Kaltinamasis S. B. kaltu prisipažino ir parodė, kad 2022 m. kovo 6d. iš Jonavos savo automobiliu "Renault Vel Satis" važiavo į Rokiškio r., Obelių miestelį. Važiavo pagrindine gatve pro autobusų stotį link Rokiškio. Važiavo link sankryžos prie parduotuvės Maxima užsidegė žalias šviesoforo signalas. Priekyje jo važiavo automobilis Mercedes, kuris suko į kairę. Į sankryžą įvažiavo paskui automobilį Mercedes. Priešais mačiau stovintį automobilį Peugeot. Jam įvažiavus į sankryžą priešinga kryptimi važiavęs automobilis Peugeot suko į kairę, kuris kliudė jo vairuojamo automobilio priekį, o jo automobilis kliudė Peugeot automobilio dešinį šoną. Pamatęs priekyje sukantį automobilį bandė stabdyti, tačiau negali pasakyti ar suspėjo nuspausti stabdį, nes tai buvo akimirka ir išvengti staiga atsiradusios kliūties negalėjo. Važiavo gal apie 55 km/h, bet ne 67 km/h, kaip nurodyta. Automobilį vairavo blaivus, teisę vairuoti turi, automobilio dokumentai tvarkingi. Automobilis buvo pilnai techniškai tvarkingas. Mano, kad priešinga kryptimi važiavusio Peugeot automobilio vairuotojas tikriausiai nepastebėjo, kad už "Merceders-Benz" automobilio važiuoja kitas automobilis.

Kaltinamasis A. G. kaltu prisipažino ir parodė, kad su žmona G. G. ir žmonos dukra K. Z. važiavo jam priklausančiu automobiliu Peugeot 307 Biliūno gatve ir prie parduotuvės Maxima turėjo sukti į kairę. Užsidegus žaliam šviesoforo signalui įvažiavo į sankryžą ir suko į kairę. Baigiant privažiuoti prie pėsčiųjų perėjos, gavo smūgį į šoną. Buvo apgadintas automobilio dešinys šonas. Matė atvažiuojantį automobilį iš priekio, kuris buvo prie buvusio banko esančios pėsčiųjų perėjos, buvo toli ir jam netrukdė. Buvo apgadintas jo automobilio dešinys šonas. Su nukentėjusiomis susitaikė ir jos sutiko, kad jo atžvilgiu baudžiamoji byla būtų nutraukta.

Nukentėjusioji G. G. parodė, kad eismo įvykio metu buvo sužalota ji ir dukra. Jai buvo nustatytas sunkus kūno sužalojimas. Prisimena trenksmą ir atrodė, kad kažkas sprogo. Matė vieną automobilį atvažiuojantį.

Nukentėjusioji K. Z. parodė, kad važiavo A. G. vairuojamu automobiliu. Ji sėdėjo ant galinės sėdynės dešinėje pusėje. Priartėjus prie sankryžos degė raudonas šviesoforo signalas. Užsidegus žaliam šviesoforo signalui pradėjo važiuoti, kliūčių nebuvo, suko į kairę. Priekyje automobilio nematė. Buvo smūgis ir daugiau ji nieko neprisimena. Avarijos metu buvo sužalota.

Liudytoja J. G. parodė, kad iš Jonavos su S. B., jo vairuojamu automobiliu "Renault Vel Satis", važiavo į Rokiškio r. Sėdėjo šalia vairuotojo. Anykščiuose prie Maxima parduotuvės į sankryža įvažiavo degant žaliam šviesoforui. Kelio nestebėjo. Sankryžoje atsisukusi priešai pamatė sidabrinės spalvos automobilį. Šviesios spalvos automobilis buvo šonu priešais jų automobilį. Užsidengė veidą ir iššovė pagalvės. Pavažiavę į šoną sustojo. Į spidometrą nežiūrėjo, tačiau pagal judėjimo greitį mano, kad važiavo leistinu greičiu.

Liudytojas A. J. parodė, kad lankėsi Anykščių mieste. Išėjo iš Maxima parduotuvės ir, užsidegus žaliam šviesoforo signalui, pėsčiųjų per pėsčiųjų perėją perėjo į kitą gatvės pusę. Būdamas ant šaligatvio, pamatė tamsios spalvos automobilį Renault, kuris važiavo nuo autobusų stoties pusės. Atkreipė dėmesį, nes išgirdo stiprų automobilio variklio garsą, greitis, jo nuomone, nes pats yra vairuotojas, didesnis nei 70 km/h. Kuria eismo juosta važiavo Renault automobilis, kai jis išgirdo automobilio variklio garsą, kai jis sumažino pavarą bei padidino apsukas, negali pasakyti, nekreipė dėmesio, jis važiavo daugiau kaire juosta. Atsisuko pažiūrėti, kaip Renault pervažiuos sankryža, pamatė, kad sidabrinė mašina jau buvo atsisukusi, priekis buvo ties pirma juosta ir pamatė smūgį. Nuo smūgio sidabrinio automobilio galas pakilo ir numetė automobilį ant perėjos. Renault pavažiavęs kelis metrus sustojo. Kelio danga buvo sausa, matomumas geras.

2022-05-04 teismo medicinos specialisto išvadoje Nr.G 474/2022(05)nurodyta, kad K. Z. nustatytas kūno sumušimas, pasireiškęs odos nubrozdinimais galvos srityje, dešinės pusės kryžkaulio lūžiu, abiejų gaktikaulių šakų lūžiais, stuburo kaklinės dalies 5-6-7 slankstelių lūžiais, galvos smegenų sumušimo židiniais kairėje kaktinėje ir momeninėje skiltyse, dešinio blauzdikaulio ir šeivikaulio lūžiais. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais (paviršiumi), galimai aplinkybėse nurodyto eismo įvykio metu atsitrenkiant į automobilio salono dalis, ar panašiai. Duomenų, prieštaraujančių užduotyje nurodytoms įvykio aplinkybėms ir laikui, nėra. Dėl nustatytų dešinės pusės kryžkaulio lūžio ir abiejų gaktikaulio šakų lūžių K. Z. sveikata sutrikdyta sunkiai, remiantis S.S.M.N.T.p. 6.6.14 (t. 1 b.l. 164-165).

2022-05-03 teismo medicinos specialisto išvadoje Nr.G 473/2022(05) nurodyta, kad G. G. nustatyta poodinė kraujosruva dešinės alkūnės srityje, dešinės gūžduobės, dešinio klubakaulio sparno, dešinio gaktikaulio abiejų šakų, dešinio sėdynkaulio, stuburo juosmeninės dalies 4-o slankstelio kairės skersinės ataugos lūžiai. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais (paviršiumi), galimai aplinkybėse nurodyto įvykio metu atsitrenkiant į automobilio salono dalį, ar panašiai. Duomenų, prieštaraujančių užduotyje nurodytoms įvykių aplinkybėms ir laikui, nėra. Dėl nustatyto dešinės gūžduobės, dešinio klubakaulio sparno, dešinio gaktikaulio abiejų šakų lūžių suardytas dubens žiedo vientisumas ir D. G. sveikata sutrikdyta sunkiai, remiantis S.S.M.N.T.p. 6.6.14 (t. 1 b.l. 112-113).

Kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad važiuojamosios kelio dalies plotis 12,6 m. Skiriamosios juostos sklypas 5,35 m. 300 m galiojimo zonoje yra ženklai: važiuojant nuo J. Biliūno gatvės pusės horizontalus žymėjimas Nr. 1.1 "siaura ištisinė linija", kuri sankryžoje pereina į Nr. 1.7 "siaura brūkšninė linija" (linijos vietomis nutrintos). Prieš įvažiuojant į sankryžą yra Nr. 1.13.3 "pėsčiųjų perėja". Vertikalaus žymėjimo ženklai yra Nr. 507 "eismo kryptys sankryžoje" ir šviesoforas su ženklu Nr. 201 "pagrindinis kelias" ir Nr. 533 „pėsčiųjų perėja". Važiuojant nuo A. Vienuolio gatvės pusės yra horizontalus žymėjimas Nr. 1.6 "artėjama prie 1.1 linijos", priešais sankryžą pereina į Nr. 1.1 "važiuojamosios dalies ruožai", sankryžoje pereina į Nr. 1.7 "siaura brūkšninė linija". Prieš važiuojant į sankryžą yra Nr. 1.13.3 "pėsčiųjų perėja". Vertikalaus žymėjimo ženklas Nr. 507 "eismo kryptys sankryžoje" ir šviesoforas su ženklu Nr. 201 "pagrindinis kelias" ir Nr. 533 "pėsčiųjų perėja". Transporto priemonių išdėstymas kelių eismo įvykio vietoje ir kelio apžvalgos: automobilis Peugeot, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) stovi A. Baranausko gatvės dešiniajame kelkraštyje, ties pastatu Nr.4, priekine dalimi į M. Valančiaus gatvės pusę. Atstumas nuo galinio dešiniojo rato ašies iki šaligatvio krašto 0,9 m, atstumas nuo priekinio dešiniojo rato ašies iki šaligatvio krašto įsivaizduojamos tiesiosios 1,2 m, atstumas nuo dešiniojo priekinio rato ašies iki J. Biliūno dešiniojo šaligatvio krašto 1,9 m. Automobilis Renault, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) stovi J. Biliūno gatvės dešiniajame kelkraštyje, priekine dalimi į K. Ladigos gatvės pusę. Atstumas nuo automobilio Pegeot priekinės dešinės pusės rato ašies iki automobilio Renault dešinės pusės galinio rato ašies yra 26,70 m, atstumas nuo Renault dešinės pusės galinio rato ašies iki dešiniojo šaligatvio krašto yra 0,4 m, nuo dešinės pusės priekinio rato ašies iki šaligatvio 0,15 m. Pagal automobilių apgadinimus galima spręsti, kad automobilis Renault, valst. Nr.(duomenys neskelbtini) judėjo nuo A. Baranausko link J. Biliūno gatvės. Automobilis Peugeot, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) judėjo iš J. Biliūno gatvės ir sankryžoje suko link Šaltupio gatvės. Pagal nubrozdinimus asfalte, kurie yra važiuojamoje gatvės dalyje, 3,7 m nuo automobilio Peugeot, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priekinio kairiojo rato ašies nuoroda A. Baranausko gatvės ir 5,1 m link M. Valančiaus gatvės pusės. Nuo nubrozdinimo asfalte už 2,5 m link J. Biliūno gatvės, važiuojamoje gatvės dalyje 22,50X10,5 m plote matosi automobilių šukių išsibarstymo koncentracija (t. 1 b.l. 9-25).

2022-04-29 Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvadoje Nr.11-698(22)nurodyta, kad tikėtinas toks automobilių „Peugeot 307“ ir „Renault Vel Satis“ susidūrimo mechanizmas. S. B. vairuojamas automobilis "Renault Vel Satis" judėdamas apie 67 km/h greičiu, priekinės dalies dešine puse trenkėsi į priešinga kryptimi apie 16 km/h greičiu judėjusio ir į kairę sukusio automobilio "Peugeot 307", vairuojamo A. G., dešinį šoną. Susidūrimo metu automobilio "Peugeot 307" užpakalinė dalis buvo stumiama automobilio "Renault Vel Satis" judėjimo kryptimi, dėl to ši transporto priemonė sukosi horizontalioje plokštumoje pagal laikrodžio rodyklę. Vėliau automobiliai atsiskyrė nuo kito. Prieš pat susidūrimą automobilio "Peugeot 307" greitis buvo apie 16 km/h, o "Renault Vel Satis" - apie 67 km/h. Transporto priemonių atsiskyrimo vienas nuo kito momento, judėjimo greičių tikėtinos reikšmės yra atitinkamai 24 km/h ir 42 km/h. Transporto priemonės susidūrė kelių dalių važiuojamųjų dalių sankirtoje. Automobilis "Renault Vel Satis" priekinės dalies dešine puse turėjo smūginio-slystamo pobūdžio kontaktą su priešinga kryptimi ir iš kairės prie jo artėjusio automobilio „Peugeot 307" dešiniuoju šonu. Kontaktas prasidėjo nuo pastarosios transporto priemonės priekinių durelių priekinės dalies ir tęsėsi iki užpakalinio rato arkos priekinės dalies. Vėliau automobiliai atsiskyrė vienas nuo kito. Automobilio "Renaul Vel Satis" vairuotojas persirikiavimo manevrą iš pirmos eismo juostos į antrą pradėjo ties ištisinės linijos, skiriančios šias eismo juostas, pradžia, į antrą eismo juostą visiškai persirikiavo prieš pat susidūrimą, t. y. važiuojamųjų dalių sankirtoje. Duodamas kelią automobiliui "Renault Vel Satis" automobilio „Peugeot 307" vairuotojas A. G. turėjo techninę galimybę išvengti susidūrimo su juo. Automobilio "Renault Vel Satis" vairuotojas S. B. turėjo techninę galimybę išvengti susidūrimo su automobiliu „Peugeot 307" važiuodamas didžiausiu leistinu 50 km/h greičiu ir nesiimdamas jokių papildomų veiksmų. Techniniu požiūriu šio eismo įvykio kilimą sąlygojo abiejų jo dalyvių veiksmai. Automobilio "Peugeot 307" vairuotojas A. G. reguliuojamoje sankryžoje sukdamas į kairę nedavė kelio priešinga kryptimi važiavusiam automobiliui "Renault Vel Satis". Pastarojo automobilio vairuotojas S. B. važiavo apie 67 km/h greičiu, tuo viršydamas leistiną gyvenvietėje 50 km/h greitį, dėl to susidūrė su kliūtį sudariusiu automobiliu „Peugeot 307“. Be to, S. B. artėdamas prie sankryžos, rikiavosi iš pirmos eismo juostos, skirtos sankryžoje sukti į dešinę, į antrą eismo juostą, skirtą važiuoti tiesiai arba sukti į kairę, kirto siaurą ištisinę horizontalaus ženklinimo liniją, kas techniniu požiūriu yra nepriimtina (t. 1 b.l. 33-43).

Lietuvos teismo ekspertizių centro specialistas V. M. paaiškino, kad jis atliko eismo įvykio tyrimą ir pateikė specialisto užduotį 11-698(22). Tyrimo metu išvadoje nurodė, kad techniniu požiūriu šio įvykio kilimo priežastis buvo abiejų eismo dalyvių veiksmai. Automobilio "Peugeot 307" vairuotojas A. G. reguliuojamoje sankryžoje sukdamas į kairę nedavė kelio priešinga kryptimi važiavusiam automobiliui "Renault Vel Satis". Pastarojo automobilio vairuotojas S. B. važiavo apie 67 km/h greičiu, t.y. viršydamas leistiną gyvenvietėje 50 km/h greitį, dėl to susidūrė su kliūtį sudariusiu automobiliu "Peugeot 307". Be to, S. B. artėdamas prieš sankryžos rikiavosi iš pirmos eismo juostos, skirtos sankryžoje sukti į dešinę, į antrą eismo juostą, skirtą važiuoti tiesiai arba sukti į kairę. Eismo įvykis nebūtų įvykęs, jei abu eismo įvykio dalyviai, arba bent vienas iš jų, vykdytų Kelių eismo taisyklių reikalavimus. Eismo įvykio ekspertas diskretiniu dydžiu (skaitine išraiška) negali įvertinti priežastinio ryšio tarp eismo įvykio dalyvių veiksmų ir eismo įvykio kilimo - paprasčiausiai nėra tokios metodikos. Kiek procentų prie įvykio eismo kilimo prisidėjo kiekvieno iš dalyvių veiksmai nėra eksperto kompetencijos klausimas (t. 1 b.l. 46-47).

Posėdžio metu apklaustas specialistas V. M. nurodė, kad tvirtina išvadą, kurią yra pateikęs byloje. Buvo nustatytas priežastinis ryšys tarp eismo įvykio kilimo ir eismo įvykio dalyvių veiksmų. Nurodė, kad eismo įvykio kilimą sąlygojo tai, kad automobilio Peugeot vairuotojas G. reguliuojamoje sankryžoje sukdamas į kairę nedavė kelio priešinga kryptimi tiesiai važiavusiam automobiliui Renault Vel Satis. Automobilio Renault Vel Satis vairuotojas B. važiavo apie 67 km/h greičiu, tuo viršydamas leistiną gyvenvietėje 50 km/h greitį, dėl to susidūrė su kliūtį sudariusiu automobiliu Peugeot. Paaiškino, kad greičio viršijimas nebuvo toks didelis, kad būtų galima nerašyti automobilio Peugeot veiksmų į priežastinį ryšį su šio eismo įvykio kilimu. Jeigu automobilis Renault būtų važiavęs 50 km/h greičiu, automobilis Peugeot būtų atlaisvinęs eismo juostą, tačiau tas prasilenkimas minimaliais intervalais būtų nesaugus. Nurodė, kad nagrinėjamoje situacijoje automobilio Peugeot vairuotojas privalėjo praleisti automobilį Renault.

2022-03-06 Transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokole nurodyti automobilio Renault Vel Satis, (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) sugadinimai: sulaužytas priekinis buferis, variklio gaubtas, dešinės pusės priekinis stiklas, Išlūžęs dešinės pusės priekinis žibintas, skilęs priekinis stiklas (t. 1 b.l. 49-57).

2022-03-06 Transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokole nurodyti automobilio Peugeot 307, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) sugadinimai: sulankstytas dešinės pusės galinis sparnas, sulaužytos priekinės ir galinės dešinės pusės durys, išdužę abiejų durų stiklai, nulaužtas dešinės pusės galinio vaizdo matymo veidrodėlis, sulenktas dešinės pusės statramstis, Sulankstytos kairės pusės galinės durys ir sparnas, išdužęs galinių durų stiklas (t. 1 b.l. 65-71).

Lietuvos teismo ekspertizės centro 2023-08-10 ekspertizės akte Nr.11-1334(23)/11-1830(23) nurodyta, kad eismo įvykio mechanizmas buvo toks: automobilio „Peugeot 307“ vairuotojas važiavo nuo K.Ladigos g. pusės, sankryžoje suko į kairę link Šaltupio g. Automobilio „Renault Vel Satis“ vairuotojas važiavo link K.Ladigos g. Artėdamas link sankryžos automobilis „Renault Vel Saltis“ 35,6 m. atkarpoje iki susidūrimo vietos judėjo vidutiniu 58,6÷ 62,1 km/h greičiu, o privažiavęs arčiau, 14,8 m. atkarpoje iki susidūrimo vietos judėjo vidutiniu 50,1÷56,8 km/h greičiu. Automobilis „Peugeot 307“ 6,8 m atkarpoje iki susidūrimo vietos judėjo vidutiniu 14,5÷15,7 km/h greičiu. Susidūrimo metu automobilis „Renault Vel Satis“ priekine dalimi, labiau priekinės dalies dešiniąja puse turėjo kontaktą su automobilio „Peugeot 307“ dešiniąja puse. Automobiliai susidūrė apie 14,8 m. nuo J.Biliūno g. esančios pėsčiųjų perėjos artimojo krašto, žiūrint automobilio „Renault Vel Satis“ judėjimo kryptimi, padėtyse pavaizduotose 8 pav. po susidūrimo automobilis „Renault Vel satis“ judėjo K.Ladigos g. kryptimi ir sustojo padėtyje užfiksuotoje eismo įvykio vietos schemoje ir nuotraukose iš įvykio vietos. Automobilis „Peugeot 307“ po susidūrimo buvo pasuktas palei laikrodžio rodyklės sukimosi kryptį ir sustojo padėtyje užfiksuotoje eismo įvykio vietos schemoje ir vaizdo įraše; Automobilio „Renault Vel Satis“ vairuotojas važiuodamas tyrimo metu nustatytu greičiu:58,6÷62,1 km/h ir įvykio vietoje maksimaliu leistinu – 50 km/h greičiu neturėjo techninės galimybės sustabdyti vairuojamo automobilio iki susidūrimo vietos, nes sustabdymo kelias suskaičiuotais atvejais yra didesnis negu atstumas, kuriuo automobilis „Renault Vel Satis“ buvo nutolęs nuo susidūrimo vietos, kai „Peugeot 307“ sudarė kliūtį; Tam. Kad automobilis „Peugeot 307“ sukdamas į kairę išvažiuotų iš eismo juostos, kuria judėjo „Renault Vel satis“ prieš pat susidūrimą, automobiliui „Peugeot 307“ reiktų nuvažiuoti papildomai ne mažiau negu 2,8 m. nuo susidūrimo vietos. Suskaičiuota, kad atstumas, kurį papildomai nuvažiuotų automobilis „Peugeot 307“, jeigu 50 km/h greičiu judantis automobilis „Renault Vel Satis“ būtų stabdomas, yra 2,30 m -3,04 m. Dėl to negalima kategoriškai teigti, kad automobilis „Peugeot 307“ būtų užbaigęs manevrą ir automobilių susidūrimas nebūtų įvykęs, jeigu 50 km/h greičiu judantis automobilis „Renault Vel Satis“ būtų stabdomas; Automobilio „Peugeot 307“ vairuotojo veiksmai – sukdamas sankryžoje į kairę nepraleido priešinga kryptimi link K.Ladigos g. važiavusio automobilio „Renault Vel Satis“ ir su juo susidūrė, - techniniu požiūriu buvo pagrindinė sąlyga šiam eismo įvykiui kilti; Automobilio „Renault Vel Satis“ vairuotojo veiksmai,- viršijo maksimalų leistiną greitį įvykio vietoje ir kirto ištisinę ženklinimo liniją rikiuodamasis eismo juostoje prieš sankryžą,- techniniu požiūriu buvo nepriimtini ir, tikėtina, turėjo priežastinį ryšį su šiuo eismo įvykio kilimu (t.3, b.l.47-58).

Teismas, išanalizavęs byloje surinktus įrodymus ir juos patikrinęs teismo posėdžio metu, konstatuoja, jog eismo įvykis, kurio metu buvo sunkiai sužalotos G. G. ir K. Z., įvyko dėl kaltinamojo A. G. kaltės, kuris 2022 m. kovo 6 d. apie 11.25 val. Anykščiuose, A. Baranausko a., M. Valančiaus g. ir J. Biliūno g. sankryžoje, vairuodamas automobilį Peugeot 307, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), sankryžoje sukdamas į kairę, t.y. iš J. Biliūno g. į A. Baranausko a., pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 101 ir 157 punktų reikalavimus, t.y. nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nekeltų pavojaus kitiems eismo dalyviams, prieš pradėdamas važiuoti, prieš persirikiuodamas ar kitaip keisdamas važiavimo krypti, lygiareikšmių kelių sankryžoje sukdamas į kairę neįsitikino, kad tai daryti saugu, nedavė kelio priešinga kryptimi tiesiai važiuojančiam automobiliui Renault Vel Satis, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamam S. B. ir su juo susidūrė, to pasekoje įvykus eismo įvykiui automobilio Peugeot 307, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) keleivėms G. G. ir K. Z. padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas.

Būtent Kelių eismo taisyklių 9 punktas numato, kad vairuotojas privalo kelyje visada elgtis taip, kad nesukeltų pavojaus kitiems eismo dalyviams ir nesudarytų kliūčių jų eismui bei laikytis visų atsargumo priemonių. Kelių eismo taisyklių 101 punktas numato, kad prieš pradėdamas važiuoti, prieš persirikiuodamas ir kitaip keisdamas važiavimo kryptį, vairuotojas privalo įsitikinti, kad tai daryti saugu, ir duoti kelią (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams. Kelių eismo taisyklių 157 punktas numato, kad sukdamas į kairę (apsisukdamas), vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, važiuojančioms lygiareikšmiu keliu priešinga kryptimi tiesiai arba į dešinę, o sankryžoje, kurioje leidžiama lenkti, – ir lenkiančioms transporto priemonėms.

​Įvertinus bylos duomenų visumą, nustatyta, kad kaltinamasis A. G., lygiareikšmių kelių sankryžoje, prieš sukdamas į kairę, nepraleido priešinga kryptimi tiesiai važiuojančiam automobiliui Renault Vel Satis, nors galėjo ir privalėjo tai padaryti, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu sunkiai buvo sutrikdyta sveikata G. G. ir K. Z..

Nors kaltinamasis S. B. ir pripažino savo kaltę dėl kelių eismo taisyklių 9, 127,128 ir 129 punktų pažeidimo, tačiau nagrinėjamoje byloje nėra surinkta objektyvių įrodymų, pagrindžiančių S. B. kaltę. Baudžiamoji teisė nėra formali, ji nustato atsakomybę tik už pavojingas veikas. Baudžiamojo kodekso 2 straipsnio 3 dalis nustato, kad asmuo atsako pagal baudžiamąjį įstatymą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką. Apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias bylos aplinkybes.

Kaltinamasis A. G., liudytojas A. J. nurodo kad automobilio Renault Vel Satis vairuotojas važiavo didesniu nei leistinas greitis ir dėlto įvyko eismo įvykis. Kaltinamasis A. G. nurodė, kad atvažiuojantį iš priekio automobilį Renault Vel Satis jis matė prie pėsčiųjų perėjos, o kitas priešais važiavęs automobilis suko į kairę, tačiau, A. G., laikydamasis KET reikalavimų, prieš pradėdamas atlikti posūkio į kairę manevrą, privalėjo sureaguoti į iš priekio atvažiuojantį automobilį Renault Vel Satis, pats nurodęs, kad šis automobilis važiuoja dideliu greičiu. Kaltinamasis S. B. nurodė, kad jam įvažiavus į sankryžą, priešais pamatė automobilį Peugeot, vairuojamą G.

Esant šioms aplinkybėms, akivaizdu, kad nagrinėjamu atveju būtent A. G., prieš sukdamas į kairę, buvo neatidus ir prieš pradėdamas manevrą, laiku nepastebėjo automobilio Renault Vel Satis priešinga kryptimi tiesiai važiavusio, o tą padaryti galėjo ir privalėjo ir būtent tokie A. G. kelių eismo taisyklių pažeidimai buvo nagrinėjamo įvykio kilimo priežastimi. Ekspertizės akte nurodyta, kad automobilio „Renault Vel Satis“ vairuotojas važiuodamas leistinu -50 km/h greičiu neturėjo techninės galimybės sustabdyti vairuojamo automobilio iki susidūrimo vietos, nes sustabdymo kelias suskaičiuotais atvejais yra didesnis negu atstumas, kuriuo automobilis „Renault Vel Satis“ buvo nutolęs nuo susidūrimo vietos, kai „Peugeot 307“ sudarė kliūtį (t.3, b.l.57).

Iš bylos duomenų matyti, kad automobilio „Renault Vel Satis“ vairuotojas važiavo didesniu greičiu, nei leistinas, tačiau pažymėtina, kad vieno eismo dalyvio KET reikalavimų pažeidimai neatleidžia kitų eismo dalyvių, šiuo atveju kaltinamojo A. G. nuo pareigos laikytis KET reikalavimų

Teismas, įvertinęs visus bylos duomenis, ekspertų išvadas, liudytojų paaiškinimus, įvykio vietos apžiūrą, įvykio metu buvusias važiavimo sąlygas, tarp jų ir eismo intensyvumą, kaltinamojo patirtį, nenustatė jokių objektyvių priežasčių, kurios kaltinamajam būtų sutrukdžiusios saugiai įvažiuoti į sankryžą ir sukti į kairę. Inkriminuotų KET 157 punkto reikalavimų esmė ta, kad automobilio „Peugeot 307“ vairuotojas konkrečioje situacijoje privalo duoti kelią sukdamas į kairę (apsisukdamas) transporto priemonėms, važiuojančioms keliu priešinga kryptimi tiesiai arba į dešinę.

Teismas pripažįsta, kad šioje situacijoje teisiamojo A. G. elgesys buvo nepakankamai atsargus ir atidus, taip pat kad automobilio Renault Vel Satis vairuotojas S. B., važiuodamas tiesiai, turėjo pirmumą. Atstumas tarp automobilių buvo nepakankamas teigti, kad automobiliai būtų saugiai prasilenkę, nors Renault Vel Satis vairuotojas būtų važiavęs ir 50 km/h greičiu.

Teismas pažymi, kad eismo įvykio ekspertizės išvados, kuriomis sprendžiami techninio pobūdžio klausimai, yra reikšmingos teisiniam priežastiniam ryšiui nustatyti, tačiau jos teismo vertinamos kartu su kitais byloje surinktais ir ištirtais įrodymais. Teismas, įvertinęs ištirtų įrodymų visumą, nustatė, kad būtent teisiamojo A. G. veiksmai nulėmė eismo įvykio kilimą ir jo padarinius, t. y. A. G., sukdamas į kairę sankryžą, nepraleido priešinga kryptimi tiesiai važiavusio automobilio „Renault Vel Satis“ ir su juo susidūrė, dėl to įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo sunkiai sužalotos automobilio keleivės, o duodamas kelią automobiliui „Renault Vel Satis“ turėjo techninę galimybę išvengti susidūrimo.

Konstatuotina, kad, pagal byloje nustatytas aplinkybes, jeigu automobilio „Peugeot 307“ vairuotojas A. G. nebūtų pažeidęs Kelių eismo taisyklių reikalavimų ir, prieš sukdamas į kairę sankryžoje , būtų ėmęsis visų atsargumo priemonių, įsitikinęs šio manevro saugumu, davęs kelią priešinga kryptimi važiavusiam automobiliui „Renault Vel Satis“ , ir nesudaręs jam kliūties, eismo įvykis nebūtų kilęs. Taigi, A. G. padaryti KET pažeidimai buvo būtinoji BK 281 straipsnio 3 dalyje nustatytų padarinių kilimo sąlyga.

Taigi, teisiamojo A. G. veika buvo eismo įvykio metu kilusių padarinių pagrindinė priežastis ir jo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal LR baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 3 dalį. Visa tai įvertinus konstatuotina, jog byloje nėra surinkta įrodymų, kurių pagrindu būtų galima pagrįsti, kad kaltinamasis S. B. padarė nusikalstamą veiką, todėl kaltinamasis S. B. išteisintinas, nes nepadarė veikos, numatytos Baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 3dalyje ( LR BPK 303 straipsnio 5 dalis 1 punktas).

Kaltinamasis A. G. padarė neatsargų nusikaltimą dėl nusikalstamo nerūpestingumo, nes jis privalėjo numatyti, kad, nesilaikant KET 9, 101 ir 157 punktų reikalavimų, gali sukelti eismo įvykį, prisipažįsta kaltu, susitaikė su nukentėjusiomis, neteistas, nebuvo ankščiau atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, administracine tvarka nebaustas.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnis nustato, jog asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu: 1) jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir 2) savu noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, ir 3) susitaikė su nukentėjusiuoju arba juridinio asmens arba valstybės institucijos atstovu, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Teismas mano, jog visos šios LR BK 38 straipsnio 1 dalyje nustatytos sąlygos A. G. atžvilgiu yra. Esant tokiomis aplinkybėmis, A. G. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės susitaikius su nukentėjusiomis, o baudžiamoji byla nutrauktina (BK 38 str.).

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo kardomoji priemonė neskirtina.

Nukentėjusios ir civilinės ieškovės G. G. pateikė civilinį ieškinį dėl 28000 eurų neturtinės žalos ir 900 eurų už advokato paslaugas priteisimo (t.1, b.l.88-99) ir K. Z. pateikė civilinį ieškinį dėl 28000 eurų neturtinės žalos ir 900 eurų už advokato paslaugas ir 4908 eurų negautų pajamų priteisimo (t.1, b.l.123-135).

Baudžiamojo proceso įstatyme nustatyta, kad kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju turi teisę reikalauti gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 str. 10 d.) Todėl asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). LR CK 6.246 str. 1 d. nustato, kad civilinė atsakomybė atsiranda atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, t. y. esant neteisėtam veikimui.

Nustatyta, kad kaltinamasis A. G. nusikalstamais veiksmais nukentėjusioms padarė žalos.

Byloje civiliniu atsakovu patraukta ir draudimo bendrovė ERGO Insurance SE Lietuvos filialas, kaip automobilių „Peugeot 307“ valst.Nr.(duomenys neskelbtini), ir „Renault Vel Satis“ valst.Nr. (duomenys neskelbtini) transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo draudikas, atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, prašė bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant. Civilinis atsakovas Draudimo bendrovė ERGO Insurance SE filialas pateikė atsiliepimą į pareikštą nukentėjusiųjų ieškinius (b.t.2, l. 156-169, 171-177). Atsiliepime į K. Z. ieškinį nurodė, jog moka per eismo įvykį nukentėjusiajam asmeniui tik įrodymais pagrįstos per eismo įvykį padarytos žalos dydžio išmoką, neviršijant TPVCAPD įstatymo 11 straipsnyje nustatytų draudimo sumų. Nurodė, jog draudimo išmoką paskaičiavo pagal Lietuvos respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo nuostatomis, Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir išmokos mokėjimo taisyklėmis, Eismo įvykio metu padarytos neturtinės žalos dydžio nustatymo rekomendacijomis ir kitais teisės aktais. Nurodė, kad 2022-09-21 K. Z. sumokėta 286,91 Eur gydymo išlaidų ir 7000 eurų neturtinės žalos; 2022-10-19 sumokėta 6868,27 Eur negautų pajamų už laikotarpį nuo 2022-03-15 iki 2022-10-10, vaistus, kineziterapiją, tyrimus ir kelionės išlaidas; 2023-01-06 sumokėta už negautas pajamas laikotarpiu nuo 2022-10-11 iki 2022-12-31 -2386,88 Eur; 2023-03-08 atlygintos negautos pajamos už laikotarpį nuo 2023-01-01 iki 2023-02-03 -1080,75 Eur ; viso K. Z. atlyginta turtinės žalos 10622,81 Eur ir 7000 Eur neturtinės žalos, kurie buvo pervesti į sąskaitą, pateikė pavedimų kopijas. Skaičiuojant draudimo sumą buvo įvertinti medicininiai dokumentai, patirti sužalojimai, taikytas gydymas. Mano, kad žalos atlyginimas paskaičiuotas teisingai, atlyginta visa turtinė žala, nėra pagrindo didesnės neturtinės žalos atlyginimo sumos priteisimui.

Kaip nustatyta, K. Z. draudimo bendrovė atlygino patirtą turtinę žalą. Kitų įrodymų dėl turtinės žalos atlyginimo K. Z. nepateikė.

Atsiliepime į G. G. ieškinį nurodė, jog G. G. turtinė žala atlyginta sumoje 675,15 eurai ir 7000 eurų neturtinės žalos. Draudimo bendrovė apskaičiuodama neturtinės žalos dydį įvertino medicininius dokumentus, patirtus sužalojimus, taikytą gydymą, jo trukmę, vadovavosi rekomendacijomis, pinigai buvo pervesti į nurodytą sąskaitą.

Draudimo bendrovė nurodė, kad atlygintos žalos dydžius paskaičiavo, vadovaujantis Lietuvos respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo nuostatomis, Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir išmokos mokėjimo taisyklėmis, Eismo įvykio metu padarytos neturtinės žalos dydžio nustatymo rekomendacijomis ir kitais teisės aktais.

Byloje nustatyta, kad eismo įvykio metu, dėl kurio yra kaltas A. G., nukentėjusios G. G. ir K. Z. buvo sunkiai sužalotos. Kaltinamasis ir nukentėjusios yra pateikę sutartį dėl susitaikymo ir žalos atlyginimo, kurioje nurodyta, kad šalys susitarė, kad viena kitos atžvilgiu atsisako bet kokių reikalavimų dėl turtinės, neturtinės ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimo (t.2, b.l.88-90).

Pažymėtina, kad dalį bylinėjimosi išlaidų – 450 eurų K. Z. ir G. G. atlygino S. B. ir posėdžio metu nukentėjusios G. G. ir K. Z. atsisakė reikalavimo priteisti advokato pagalbos išlaidas.

Įvertinus tai, kad kaltinamojo A. G. padaryta veika yra neatsargi, o esant neatsargiai kaltės formai neturtinės žalos dydis yra mažesnis negu esant tyčiai, įvertinus visas bylos aplinkybes, spręstina, kad nukentėjusioms neturtinę žalą yra atlyginusi draudimo bendrovė, todėl nukentėjusiųjų ieškiniai atmestini.

Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297, 298, 302, 303-305, 307-308, 313 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

atleisti A. G. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal LR baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 3 dalį, jam susitaikius su nukentėjusiomis ir baudžiamąją bylą nutraukti.

S. B. pagal LR baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 3 dalį išteisinti, jam nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovių G. G. ir K. Z. civilinius ieškinius atmesti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Panevėžio apygardos teismui, paduodant skundą Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmuose.