- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-12-09
- Bylos Nr.
- 1A-649-1035/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-13619-2025-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Ugnė Gailiūnienė, Mindaugas Povilanskas, Valerij Lauš
- Nuteistasis
- O. Ž.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ugnės Gailiūnienės, Valerijaus Laušo (Valerij Lauš) (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Mindaugo Povilansko, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo O. Ž. (O. Ž.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. spalio 7 d. nuosprendžio, kuriuo O. Ž. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 138 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmė be intensyvios priežiūros, įpareigojant pradėti dirbti, tęsti darbą arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės
O. Ž. nuteistas už tai, kad nesunkiai sutrikdė kito asmens sveikatą, o būtent: jis 2025 m. balandžio 2 d. apie 13.00 val. ties pastatu Vilniuje, Sodų g. 22, laikydamas nukentėjusįjį A. Š. už skverno išvedė iš parduotuvės „Iki“, eidamas link laiptų ir laikydamas ranka už skverno spyrė vieną kartą dešine koja nukentėjusiajam į koją ir kaire ranka pastūmė nukentėjusįjį į nugarą, dėl to šis nukrito nuo laiptų ant važiuojamosios dalies, tokiais savo veiksmais padarė nukentėjusiajam A. Š. nesunkų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį kairiojo riešo trikampio kaulo išnirimu su aplinkinių minkštųjų audinių patinimu.
II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Apeliaciniu skundu nuteistasis O. Ž. prašo paskirti švelnesnę bausmę, t. y. 3 (trijų) arba 4 (keturių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį neišeiti iš savo gyvenamosios vietos ne darbo dienomis nuo 19.00 val. iki 7.00 val. Nurodo, kad nukentėjusysis A. Š. yra ne kartą teistas, baustas, taip pat ne kartą apsivogęs parduotuvėje asmuo, nuolat vartojantis alkoholį ir narkotines medžiagas. A. Š. tą dieną į parduotuvę eilinį kartą buvo atėjęs būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, nesuprato, ką jis kalba ir kur yra. Nuteistasis yra atsakingas apsaugos poste žmogus, yra apsaugos darbuotojas, todėl privalo reaguoti į viešosios tvarkos pažeidimus ir vagystę, o A. Š. tą dieną rėkė, vartojo necenzūrinius žodžius, kabinėjosi prie žmonių, vogė iš parduotuvės ir pažeidinėjo viešąją tvarką, buvo neblaivus. Jis ne kartą brovėsi į esantį apsaugos postą, kokiu tikslu, negali įvardinti, bet trukdė dirbti. A. Š. kreipėsi į Respublikinę Vilniaus universitetinę ligoninę apie 22.19 val. dėl to, kad stoties rajone jį užpuolė nepažįstami ir sumušė, jis buvo neblaivus, o įvykis su nuteistuoju įvyko apie 13.00 val. Per visą tą laiką A. Š. galėjo dar tris kartus nukristi ar įsivelti konfliktą su kitais asmenimis. Nuteistojo vertinimu, jam paskirta bausmė yra neproporcinga padarytam nusikaltimui, nes A. Š. iš pateiktos medikų išvados kvalifikuojamas nesunkus sveikatos sutrikdymas, į kurį pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė. Pirmosios instancijos teismas palaikė A. Š., bet ne apsaugos darbuotoją bei paskyrė 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę už nesunkų sveikatos sutrikdymą. Nusikaltimas yra padarytas pasikarščiavus ir objektyviai neįvertinus situacijos. Pats A. Š. pretenzijų neturi ir tai aiškiai išdėstė.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 3-ojo skyriaus prokurorė Indrė Zubavičiūtė prašo nuteistojo apeliacinio skundo netenkinti. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, parinkdamas bausmę O. Ž., tinkamai įvertino tiek padarytos nusikalstamos veikos sunkumą, tiek nuteistojo asmenybę bei bausmės skyrimą nuosprendyje motyvavo. O. Ž. pripažintas kaltu pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, kuri priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai. Už šio nusikaltimo padarymą sankcijoje yra numatytos trys alternatyvios bausmės, t. y. laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki 3 (trejų) metų. Pirmosios instancijos teismas O. Ž. paskyrė švelniausią iš sankcijoje numatytų bausmių rūšių, t. y. laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros. Išimtinių aplinkybių, susijusių su nuteistojo O. Ž. padaryto nusikaltimo pobūdžiu ar jo asmenybe, šioje byloje nenustatyta, todėl dar labiau švelninti paskirtą bausmę, kuri yra mažesnė negu BK 48 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas laisvės apribojimo termino vidurkis, ar kitaip lengvinti O. Ž. padėties nėra teisinio pagrindo. Prokurorė atkreipia dėmesį į tai, kad O. Ž. praeityje yra teistas (2025 m. balandžio 8 d.), o 2019 metais buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės jam ir nukentėjusiajam susitaikius, taip pat už smurtinio pobūdžio veiksmus. Paskyrus nuteistajam O. Ž. dar švelnesnę bausmę, BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslai nebūtų pasiekti. Nuteistojo apeliaciniame skunde išdėstyti motyvai, dėl kurių jam turėtų būti skiriama švelnesnė bausmė, iš esmės yra grindžiami nukentėjusiojo elgesiu ir asmenybe. Apeliaciniame skunde teigiama, kad nukentėjusysis yra teistas, baustas, vartojantis narkotines medžiagas, geriantis ir pan. Nuteistojo teigimu, jį nubaudė, o nukentėjusįjį už nuolatinius viešosios tvarkos pažeidimus neblaiviam viešoje vietoje nepastebėjo. Prokurorės vertinimu, tokie išdėstyti argumentai leidžia daryti išvadą, kad nuteistasis savo elgesį ir kaltę bando pateisinti neigiamai charakterizuojančiais nukentėjusįjį duomenimis.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo išvados
Apeliacinis skundas atmetamas.
Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalį apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Šia nuostata apibrėžiamos apeliacinės bylos nagrinėjimo ribos ir teismo pareiga patikrinti bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, nebent būtų nustatyti esminiai BPK pažeidimai. Šia nuostata apibrėžiamos bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribos ir teismo pareiga patikrinti bylą tokia apimtimi, kuri nurodyta apeliaciniame skunde, t. y. atsižvelgiant į skunde išdėstytus nuosprendžio apskundimo pagrindus ir motyvus, taip pat papildomai patikrinti, ar priimant skundžiamą nuosprendį nėra padaryti esminiai BPK pažeidimai. Iš nuteistojo O. Ž. apeliacinio skundo matyti, kad jis neginčija pirmosios instancijos teismo atlikto įrodymų vertinimo ir nustatytų faktinių nusikalstamos veikos aplinkybių, veikos kvalifikavimo ir savo kaltės, tačiau nesutinka su jam paskirta bausme. Teisėjų kolegija, neįžvelgusi esminių BPK pažeidimų, bylą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.
Skirdamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką teismas privalo vadovautis BK 54 straipsnyje nurodytais bausmės skyrimo pagrindais ir atsižvelgti į BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus bausmės tikslus – sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.
BK 54 straipsnyje nustatyti bendrieji bausmių skyrimo pagrindai. Teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.
BK 138 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos šios alternatyvios bausmių rūšys: laisvės apribojimas arba areštas, arba laisvės atėmimas iki trejų metų. Pagal BK 61 straipsnio 2 dalį teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį ir nustato skiriamos bausmės dydį.
Skundžiamu nuosprendžiu O. Ž. paskirta švelniausia sankcijoje numatyta bausmės rūšis – laisvės apribojimas. Šios bausmės terminas gali būti nuo trijų mėnesių iki dvejų metų (BK 48 straipsnio 2 dalis). Taigi, laisvės apribojimo vidurkis – 1 (vieneri) metai 1 (vienas) mėnuo 15 dienų. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad parinkdamas bausmės rūšį ir jos dydį pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad O. Ž. tiesiogine tyčia padarė vieną baigtą nusikalstamą veiką, kuri priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 138 straipsnio 1 dalis, 11 straipsnio 3 dalis) ir savo tokiais veiksmais pažeidė vieną svarbiausių baudžiamojo įstatymo saugomų vertybių – žmogaus sveikatą. Pirmosios instancijos teismas nenustatė O. Ž. atsakomybę nei sunkinančių, nei lengvinančių aplinkybių. Iš skundžiamo nuosprendžio motyvuojamosios dalies taip pat matyti, kad skiriant bausmę buvo įvertinti ir O. Ž. asmenybę neigiamai charakterizuojantys duomenys, t. y. jis praeityje teistas vieną kartą, 2019 m. kovo 20 d. jam buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, tačiau nutrauktas BK 38 straipsnio pagrindu (kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius). Kaip matyti, įvertintos ir teigiamai arba neutraliai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės, t. y. jis anksčiau nebaustas administracine tvarka, našlys, neturi vaikų, turi pastovią gyvenamąją vietą, šiuo metu nedirba, ieškosi darbo, Užimtumo tarnyboje neregistruotas, turi specialų vidurinį išsilavinimą, duomenų, kad nuteistasis būtų gydytas Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje ar būtų registruotas Vilniaus priklausomybės ligų centre, nėra. Šių aplinkybių visuma leido pirmosios instancijos teismui padaryti teisingą išvadą, kad bausmės paskirtis ir tikslai bus pasiekti O. Ž. paskyrus švelniausią BK 138 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės apribojimą, jo terminą nustatant artimą baudžiamajame įstatyme numatytam minimaliam šios bausmės rūšies terminui (BK 48 straipsnio 2 dalis), kartu paskiriant nuteistajam įpareigojimą – pradėti dirbti, tęsti darbą arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (BK 48 straipsnio 6 dalies 3 punktas).
Pasisakydama dėl apelianto prašymo paskirti jam dar švelnesnę bausmę teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į kriminalinę praeitį. Kaip minėta, O. Ž. vieną kartą yra teistas pagal BK 228 straipsnį ir vieną kartą atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikalstamos veikos, susijusios su fizinio smurto naudojimu, padarymą BK 38 straipsnio pagrindu. Šios aplinkybės iš tiesų neigiamai apibūdina nuteistąjį ir parodo, kad jis yra linkęs nesilaikyti visuotinai priimtinų elgesio taisyklių. Vertinant jo asmenybę, atsižvelgtina ir į tai, kad nagrinėjamoje byloje nuteistasis kaltės nepripažino ir nukentėjusiojo neatsiprašė, o tai parodo, jog jis kritiškai savo veiksmų nevertina. Iš apeliacinio skundo matyti, kad nuteistasis savo nusikalstamą elgesį bando pateisinti neigiamai charakterizuojančiais nukentėjusįjį duomenimis, o būtent tuo, kad nukentėjusysis buvo neblaivus, rėkė, vartojo necenzūrinius žodžius, taip pat yra ne kartą praeityje teistas, baustas, nuolat vartoja alkoholį ir narkotines medžiagas. Pažymėtina, kad byloje surinktų įrodymų visuma patvirtina, jog nagrinėjamo įvykio metu nukentėjusysis, nuteistojo vedamas iš parduotuvės, elgėsi ramiai ir nesipriešino, tuo tarpu nuteistasis vis tiek prieš nukentėjusįjį panaudojo fizinę jėgą, t. y. ištempė nukentėjusįjį iš parduotuvės į lauką, viena ranka laikė jį už apykaklės, koja spyrė vieną kartą jam į nugarą ir pastūmė nuo laiptų, nukentėjusysis krito žemyn ir nusirideno iki pat grindinio. Dėl tokių O. Ž. nusikalstamų veiksmų nukentėjusysis patyrė sužalojimą, vertinamą nesunkiu sveikatos sutrikdymu, jis kurį laiką buvo be sąmonės, jam buvo reikalinga medikų pagalba. Pažymėtina, kad be sąmonės gulinčiam nukentėjusiajam pagalbą suteikė ne nuteistasis, kuriam net nebuvo įdomu, kas atsitiko su nuo laiptų žemyn galva nusiridenusiam nukentėjusiajam, o pašaliniai asmenys. Tokio O. Ž. elgesio nepateisina ir skunde deklaruojama bloga nukentėjusiojo reputacija bei jo ankstesnis elgesys, apie kurį nuteistajam buvo žinoma. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, nuteistajam paskirta bausmė iš tiesų yra itin švelni, todėl nėra jokio pagrindo manyti, kad bausmės tikslai nuteistajam gali būti pasiekti paskiriant jam dar švelnesnę bausmę.
Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam O. Ž. kartu su laisvės apribojimo bausme nebuvo paskirta intensyvi priežiūra, t. y. nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolė elektroninio stebėjimo priemonėmis, nors BK 48 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad skirdamas laisvės apribojimo bausmę teismas paprastai ją paskiria. Kaip minėta, vietoj intensyvios priežiūros pirmosios instancijos teismas paskyrė O. Ž. įpareigojimą pradėti dirbti, tęsti darbą arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Apeliaciniame skunde nuteistasis prašo paskirti jam kitą alternatyvų įpareigojimą – neišvykti iš gyvenamosios vietos ne darbo dienomis nuo 19.00 iki 7.00 val., tačiau nepateikė jokių šį prašymą pagrindžiančių duomenų. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo paskirtas įpareigojimas, turint omeny, kad O. Ž. šiuo metu nedirba, labiau atitiktų jo asmenybę, o nuteistojo siūlomas įpareigojimas taip teigiamai jo nepaveiktų ir nepadėtų pasiekti baudžiamajame įstatyme numatytų bausmės tikslų.
Pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo prerogatyva, o apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar sugriežtinti gali tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą ar aiškiai per švelnią bausmę. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas O. Ž. už minėtos nusikalstamos veikos padarymą paskyrė tinkamos rūšies bausmę ir teisingai nustatė jos terminą.
Esant aptartoms aplinkybėms, keisti ar naikinti skundžiamą nuosprendį nėra pagrindo, todėl nuteistojo O. Ž. apeliacinis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Atmesti nuteistojo O. Ž. apeliacinį skundą.
Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.