Šiaulių apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pagal M. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), skundą dėl Šiaulių apskrities VPK kelių policijos tarnybos 2016-09-26 nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 40N-72851346-16,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2016-08-19 M. V. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. 40P-69325640-16 dėl pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - ATPK) 124² str. 1 d., padarymo, už tai, kad jis 2016-08-19, 14.30 val., adresu (duomenys neskelbtini) Šiauliai, vairuodamas transporto priemonę, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini), staigiai nuspaudė stabdžius, šiais veiksmais kėlė grėsmę eismo saugumui ir privertė paskui važiavusią transporto priemonę keisti važiavimo kryptį, greitį ir imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti. Šiaulių apskrities VPK kelių policijos tarnyboje 2016-09-26 byla buvo išnagrinėta ir M. V. paskirta 173 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 4 mėnesiams.

Teismo posėdžio metu M. V. paaiškino, kad važiavo per viaduką, leidosi, stabdė, bet staigaus stabdymo nebuvo. Už jo greičiau važiavo vairuotojas ir mirksėjo šviesomis, bet jis nesitraukė į pirmą juostą, nes ten buvo mašinų ir buvo kas už jį dar greičiau važiavo. Jis pradėjo stabdyti ir galvojo, kad supras tokius jo veiksmus ir jį aplenks, nes per viaduko viršūnę buvo ištisinė juosta ir jis turėjo nusileidus nuo viaduko sukti į kairę, į Dubijos gatvę. Automobiliu važiavo trise, jis, jo draugė ir jos sesuo. Staigaus stabdymo nebuvo. Stabdė dėl to, kad pirma juosta važiavo mašinos. Viena mašina rikiavosi į antrą juostą. Ta mašina važiavo greičiau už jį. Jo greitis buvo apie 80 km/h, o toje vietoje yra leidžiama 70 km/h. Policijai nurodė aplinkybę, kad prieš jį rikiavosi kitas automobilis. Tai parašė, kai buvo Purienų gatvėje. Gal visko ir neišdėstė, nes nebuvo vietos, kur rašyti. Stabdė dėl to, kad kita mašina rikiavosi ir dėl to, kad greitai važiavo mašina ir užlindo du, ar trys metrai prieš jį. Mašina į kitą juostą rikiavosi labai greitai. Viskas įvyko per porą sekundžių. Jis nuo viaduko viršaus pradėjo stabdyti, nes mašina iš pirmos juostos persirikiavo į antrą. Jei būtų nestabdęs ar važiavęs greičiau, būtų į ją įvažiavęs. Tas automobilis persirikiavo ir toliau važiavo tiesiai. Po to jis sustojo prieš raudoną šviesoforo signalą, kur reikia sukti į Dubijos gatvę. Jis matė degantį raudoną šviesoforo signalą. Atstumas nuo viaduko viršaus iki sankryžos gali būti mažiau nei 400 metrų, tiksliai nežino. Iš anksto nusprendė lėtinti, nes rikiavosi mašina. Gal ir būtų užtekę tik sumažinti greitį, o ne stabdyti, tačiau tai buvo viaduko nuokalnė ir mašina automatiškai greitėja. Iš paskos važiuojantis automobilis mirksėjo šviesomis ir jis stabdė, kad automobilis persirikiuotų į pirmą eismo juostą, kad jį aplenktų, nes pirma juosta mašinos važiavo greičiau už jį. Už jo važiavęs automobilis važiavo greičiau nei jis, mirksėjo šviesomis, ir jis suprato, kad norima, jog jis persirikiuotų į pirmą eismo juostą ir užleistų antrą. Bet jis nesirikiavo, nes sankryžoje jam reikėjo sukti į kairę. Buvo visų nurodytų aplinkybių visuma, dėl ko stabdė. Degė raudona ir buvo mašina, kuri iš pirmos juostos rikiavosi į priešais jį. Šviesoforą jis stebėjo iš anksto, važiavau didesniu greičiu nei leistina. Staigaus stabdymo nebuvo. Policijos pareigūnai jį sustabdė Dvaro gatvėje prie namo Nr. (duomenys neskelbtini). Pareigūnas paklausė, kodėl jis kelia avarines situacijas ir staigiai stabdė. Jis pareigūnui pasakė, kad jei už jo važiavęs automobilis turi registratorių, galima nueiti pasižiūrėti. Kai sustabdė policijos pareigūnai, suprato, kad kitam vairuotojui nepatiko, jog stabdė, kai važiavo lėčiau nei už jo važiavusi transporto priemonė. Dirba (duomenys neskelbtini), išvežioja maistą. Vairuotojo pažymėjimą turi virš metų laiko. Stabdymas tikrai nebuvo kylant į viaduko viršūnę. Įvykis buvo nuo viaduko viršūnės. Važiavo trise. Prie (duomenys neskelbtini) parduotuvės jo draugė ir jos sesė išlipo, nuėjo apsipirkti į parduotuvę ir grįžo. Nesakė pareigūnams, kad jis „specialiai“ staigiai stabdė. Kai rašė pasiaiškinimą, jam padėjo jį surašyti pareigūnas, kadangi nebuvo pakankamai vietos viską išdėstyti.

Liudytojas V. P. teismo posėdžio metu parodė, kad visas įvykis vyko kylant į viaduką, o ne leidžiantis nuo jo. Kylant į viaduką jis važiavo lėčiau nei 70 km/h, o pareiškėjas važiavo lėčiau nei jis, todėl prie jo priartėjo. Kai jis priartėjo, pareiškėjas staigiai „kirto ant stabdžių“, nesant jokios priežasties. Prieš pareiškėją nebuvo jokių automobilių. Antra juosta buvo laisva. Jei jis nebūtų staigiai sureagavęs, būtų į pareiškėją įvažiavęs. Jam vos pavyko išvengti eismo įvykio, todėl tai ir paskatino pranešti policijai. Vairuotojas, nusileidęs nuo viaduko, pasuko į kairę ir nuvažiavo prie parduotuvės (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) gatvės sankryžos kampe. Vairuotojui belaukiant, jis sėdėjo savo automobilyje ir prie jo nėjo. Pamatė, kaip prie to automobilio priėjo viena ar dvi merginos. Merginos pas jį įsėdo į automobilį, jie visi pajudėjo, o jis vėl policijai pasakojo telefonu, kur jie važiuoja. Po to vairuotojas buvo sustabdytas Dvaro gatvėje. Tuomet jis priėjo prie policijos ir paklausė pareiškėjo, kodėl pareiškėjas taip daro. Pareiškėjas policininkų akivaizdoje pripažino, kad nesant pagrindo jis staigiai stabdė. Kai pareiškėjas stovėjo prie parduotuvės, jis prie mašinos nebuvo priėjęs ir nematė, kas buvo salone. Pareiškėjo automobilis buvo tamsintais galiniais langais. Įvykis buvo kylant į kalną, tik kirtus Aukštabalio gatvę. Nusileidus į kitą viaduko pusę pareiškėjas važiavo toliau ir nieko išskirtinio nebuvo. Pareiškėjas tikriausiai pamatė, kad jis važiuoja pareiškėjui iš paskos, todėl pradėjo važinėti ratais. Jis tuo metu kontaktavo su policija. Reiškia pareiškėjas suprato, ką padarė. Po įvykio jis visą laiką važiavo BMW automobiliui iš paskos, ir jis buvo sustojęs tik prie parduotuvės (duomenys neskelbtini). Visą laiką tas automobilis buvo matymo lauke. Automobiliui sustojus prie parduotuvės jis palaukė kelias minutes, kai priėjo viena ar dvi merginos ir įsėdo automobilį. Prieš pusantro mėnesio prie jo buvo priėjusi mergina, kuri jį tikriausiai atpažino pagal automobilį, ir prašė jo atsiimti pareiškimą. Ta mergina pradėjo kalbėti, kad tai jos draugas, kad jo mama serga, kad jam svarbu neprarasti vairuotojo teisių. Prie parduotuvės į pareiškėjo automobilį įsėdo viena ar dvi merginos. Jei pareiškėjas visą laiką sakė, kad važiavo trise, tuomet išeina, kad iki parduotuvės jis tikriausiai atvažiavo vienas. Važiavo iš paskos antra juosta. Antra juosta buvo laisva ten, kur jie važiavo. Pirmoje juostoje tai buvo, tai nebuvo automobilių. Jis nesuko į pirmą juostą dėl to, kad tikriausiai pirmoje juostoje tuo metu buvo automobiliai ir pareiškėjas netinkamai pasielgė labai staigiai. Jam tai buvo netikėta. Kadangi jis išvengė avarijos, reiškia jis važiavo pakankamai saugiu atstumu. Jokio šviesoforo signalo nebuvo galima matyti, nes jie kilo į viaduką. Visas veiksmas vyko vienkartiniu veiksmu-staigiu stabdymu, matant iš paskos važiuojant automobilį. Visą laiką matė pareiškėjo automobilį. Prie nurodytos parduotuvės jis buvo sustojęs už kelių metrų nuo pareiškėjo automobilio. Nebuvo paleidęs automobilio iš akiračio. Iš pareiškėjo automobilio niekas neišlipo, tik priėjo prie automobilio viena ar dvi merginos.

Liudytoja D. A. teismo posėdžio metu parodė, kad važiavo į parduotuvę. Važiavo truputį didesniu, nei leistinas greitis. Iš paskos važiavo Mersedesas. Jis važiavo labai arti jų automobilio užpakalio ir pradėjo mirksėti šviesomis. Jie važiavo kairiąja juosta. Jie suprato, kad per lėtai važiuoja. Po to tas automobilis pradėjo juos sekti. Ji su sese išlipo ir nuėjo į parduotuvę. Grįžo, tačiau tas automobilis vis tiek sekė. Staigaus stabdymo nebuvo. Jei būtų buvęs staigus stabdymas, jis būtų įvažiavęs į galą, nes buvo labai arti prie jų privažiavęs. Įvykis buvo ant viaduko viršūnės, labiau leidžiantis. Priekyje mašinų nebuvo. Šalia kažkiek mašinų buvo, bet nedaug. Neatsimena, ar pirmoje juostoje buvo mašinų. Prieš perėją mašinų nebuvo, galbūt buvo už perėjos. Automobiliu važiavo trise, M., ji ir jos sesuo. Visas įvykis buvo važiuojant nuokalne. Nebuvo staigaus stabdymo. Buvo mažas, minimalus stabdymas. M. pamatė, kad vairuotojas daug kartų mirksėjo tolimomis šviesomis. Stabdymo priežastis buvo dėl to, kad buvo nuokalnė, artėjo sankryža, perėja. Bent jau ji taip būtų dariusi. M. reikėjo pristabdyti, nes kažkas iš galo mirksėjo, mašina privažiavo prie pat jų. M. važiavo apie 80 km/h, o leistina tik 70 km/h. Mano, kad M. stabdė dėl greičio, gal išsigando. Paaiškinimą rašė ji pati. M. pradėjo tolygiai stabdyti. Priekyje automobilių nebuvo. Šalia automobilių buvo. Prieš nosį jokio persirikiavimo nebuvo. Stabdymas buvo ne dėl persirikiavimo prieš pat nosį. Ji sėdėjo priekyje, keleivio sėdynėje. Nusileidę nuo viaduko suko į kairę, važiavo į (duomenys neskelbtini) parduotuvę. M. sustojo ir liko sėdėti automobilyje. Ji su sese išlipo ir nuėjo į parduotuvę. Parduotuvėje užtruko apie 10 minučių, gal mažiau.

Liudytoja V. A. teismo posėdžio metu parodė, kad M. V. yra jos sesers vaikinas. Kai važiavo nuo tilto, prieš juos užvažiavo mašina. Prieš tai matė, kaip automobilis Mersedes, kuris važiavo už jų, važiavo labai arti ir mirksėjo. Nematė, kaip ta mašina užvažiavo, bet girdėjo, kaip D. M. sakė „atsargiau“. M. pradėjo tolygiai stabdyti. Važiavo į parduotuvę, o Mersedesas važiavo iš paskos. Sustojo prie parduotuvės, išlipo iš mašinos. Mersedesas sustojo netoli jų. Juos sustabdė pareigūnai ir paklausė, kodėl M. chuliganiškai vairuoja. M. atsakė, kad jis vairavo ne chuliganiškai ir stabdė tolygiai. Ji sėdėjo mašinos gale, už M. M. pradėjo stabdyti mašiną, nes iš kitos juostos persirikiavo į priekį mašina. Kitos mašinos važiavo greičiau negu jie, M. negalėjo persirikiuoti į kitą eismo juostą. Jie važiavo kaire eismo juosta. Iš priekio persirikiavo kitas automobilis, todėl M. stabdė. D. sakė, kad M. greitis ir taip buvo per didelis, todėl jis pradėjo tolygiai stabdyti. Parduotuvėje užtruko daugiausiai 10 minučių. Kai nusileido nuo kalno, sankryžoje šviesoforo signalas buvo raudonas. Mersedeso vairuotojas negalėjo matyti, kaip jos išlipa iš mašinos prie parduotuvės, nes jų mašina žemesnė. Kitos mažinos važiavo greičiau nei jie. Automobilis persirikiavo labai arti M. mašinos, todėl M. teko pristabdyti, bet ne staigiai. M. automobilis yra dviejų durų.

Liudytojas J. K. teismo posėdžio metu parodė, kad iš budėtojo buvo gautas pranešimas, jog pilietis pranešė apie tai, kad jam iš priekio staigiai stabdė automobilis BMW, ir kad pranešėjas važiuoja tam automobiliui iš paskos. Susistabdė automobilį BMW. Bendraujant su vairuotoju šis pripažino, kad stabdė. Po to privažiavo pranešėjas, kuris paaiškinime parašė kaip tas automobilis stabdė. Pats vairuotojas to neneigė, tačiau kai sužinojo, kokia numatyta sankcija, jis pradėjo neigti, kad stabdė. Lyg ir buvo kitų žmonių automobilyje BMW. Iš pradžių BMW vairuotojas sutiko su tuo, kad stabdė. Jis bendravo su vairuotoju ir vairuotojas jam pasakė, kad stabdė „specialiai“, kadangi tas kitas automobilis mirkčiojo šviesomis, ar panašiai. Neprisimena, ar BMW vairuotojas siūlė peržiūrėti filmuotą medžiagą iš vaizdo registratoriaus, jei toks buvo. Įvykis buvo seniai. Prisimena, kad vairuotojas iš karto pripažino, jog „specialiai“ stabdė, nes jis pats rašė protokolą. Buvo privažiavęs nukentėjęs asmuo. Jis sakė, kad važiuojant viaduku jam staigiai priekyje stabdė BMW.

Liudytojas M. K. teismo posėdžio metu parodė, kad buvo gautas pranešimas apie avaringą vairavimą. Automobilį sustabdė. Prie jų privažiavo asmuo, kuris juos kvietė. Jis paaiškino, kad važiuojant viaduku BMW vairuotojas važiavo antra juosta. Dabar tiksliai neatsimena situacijos. Tarnybinį pranešimą rašė pagal situaciją. BMW vairuotojas iš pradžių sutiko su kalte, po to lyg ir neigė. Neprisimena, ar BMW vairuotojas siūlė peržiūrėti filmuotą medžiagą iš vaizdo registratoriaus.

Transporto priemonių vairavimas, vienu metu ar paeiliui padarant kelis eismo taisyklių pažeidimus, keliančius grėsmę eismo saugumui, taip pat Kelių eismo taisyklių pažeidimas, sukėlęs pavojingą situaciją, tai yra privertęs kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti, užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno šimto penkiolikos iki dviejų šimtų trisdešimt vieno euro su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trijų iki šešių mėnesių, o asmenims, neturintiems teisės vairuoti transporto priemones, – baudą nuo dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių iki penkių šimtų septyniasdešimt devynių eurų (ATPK 124² str. 1 d.). Eismo dalyvių elgesys grindžiamas savitarpio pagarba ir atsargumu (Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 4 p.). Eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti (KET 9 p.). Vairuotojui draudžiama staigiai stabdyti, jeigu tai nebūtina eismo saugumui (KET 135.4 p.).

Nors M. V. neigia padaręs administracinį teisės pažeidimą, byloje nustatytos aplinkybės leidžia daryti priešingą išvadą.

Pirmiausiai pastebėtina, kad liudytojo V. P. teismo posėdžio metu duotais parodymais ir rašytiniais paaiškinimais, duotais policijos pareigūnams, abejoti teismas byloje nenustatė pagrindo. Nenustatyta, kad M. V. ir V. P. būtų pažįstami iki įvykio, vienas kito atžvilgiu turėtų kokį nors neigiamą nusistatymą, V. P. dėl kokios nors priežasties siektų neteisingai apkalbėti M. V. ar jam už ką nors kerštautų. Dėl tokių pačių priežasčių nėra pagrindo abejoti ir apklaustų policijos pareigūnų J. K. ir M. K. duotais parodymais bei jų tarnybiniuose pranešimuose nurodytomis aplinkybėmis. Tuo tarpu D. A. ir V. A. parodymus teismo posėdžio metu bei D. A. rašytinį paaiškinimą vertinti kritiškiau yra pagrindo, kadangi D. A. yra M. V. mergina, o V. A. yra D. A. sesuo. Be to, D. A. paaiškinimas yra rašytas ne įvykio dieną, o vėliau, todėl ji turėjo laiko aptarti paaiškinime nurodytas aplinkybes su M. V.

Be to, dėl V. A. ir D. A. dalyvavimo įvykio metu apskritai kyla abejonių. Liudytojo V. P. parodymais po įvykio jis nuolat matė M. V. BMW automobilį, tačiau po įvykio iš jo išlipant nieko nematė, matė tik įlipant vieną ar dvi merginas. Kadangi M. V., V. A., D. A. teismo posėdžio metu parodė, jog automobiliu važiavo trise, įvykio metu automobilyje arba važiavo tik vienas M. V., arba kartu su juo važiavo vienas asmuo. M. V. 2016-09-05 paaiškinime (policijos medžiagos 10 l.) pateikė prašymą apklausti tik D. A., V. A. prašyme nebuvo paminėta kaip dalyvavusi įvykio metu. D. A. 2016-09-05 paaiškinime (policijos medžiagos 11 l.) taip pat nenurodė, kad įvykio metu automobiliu važiavo ir V. A. Iš paaiškinimo turinio galima daryti išvadą, kad automobiliu įvykio metu kartu važiavo nebent D. A., nes paaiškinime yra nurodyta, kad „mane vežė į (duomenys neskelbtini), „po mano apsilankymo (duomenys neskelbtini)“. Iš tokių paaiškinimų negalima daryti išvados, kad be nurodytų dviejų asmenų kartu vyko dar kažkas. Jei laikyti, kad į automobilį abi merginos įlipo jau po įvykio, tokiu atveju M. V. įvykio metu važiavo apskritai vienas. Taip pat galimas variantas, kad po įvykio į automobilį įlipo viena mergina, o kita buvo automobilyje ir niekur nebuvo išlipusi. Tokiu atveju labiausiai tikėtina, kad į automobilį įlipo D. A., nes V. A. gyvena (duomenys neskelbtini) namuose Vilniuje, yra nepilnametė, todėl vargu ar galėjo viena būti mieste, be savo sesers priežiūros, už kurią D. A. buvo atsakinga nuo 2016-08-16 iki 2016-08-20 (48 b. l.). Esant nustatytoms aplinkybėms negalima daryti neabejotinos išvados, kad D. A. ir V. A. tikrai važiavo automobiliu kartu su M. V. įvykio metu, todėl jų paaiškinimai ir parodymai negali būti laikomi visiškai patikimais.

Vertinant liudytojo V. P. paaiškinimus ir parodymus matyti, kad jie yra nuoseklūs viso proceso metu. Tiek paaiškinimuose (policijos medžiagos 6, 12 l.) tiek teismo posėdžio metu V. P. nurodė, kad įvykis įvyko kylant į viaduką, abiejų automobilių važiavimo greitis buvo mažesnis, nei leistinas 70 km/h, BMW „kirto“ ant stabdžių, prieš BMW automobilį nebuvo jokių kliūčių, automobilių, M. V. prie policijos pareigūnų prisipažino stabdęs savo automobilį prieš jo automobilį be jokios priežasties. Atsižvelgiant į šių parodymų nuoseklumą nėra pagrindo manyti, kad liudytojas V. P. savo parodymus teismo posėdžio metu priderino prie M. V. nurodytų aplinkybių.

Policijos pareigūnų J. K. ir M. K. tarnybiniuose pranešimuose nurodyta informacija atitinka liudytojo V. P. nurodytas aplinkybes (policijos medžiagos 8, 9, 13, 14 l.). M. V. policijos pareigūnams vos sustabdytas nurodė, kad V. P. vairuojamas automobilis sumirksėjo šviesomis, tada M. V. specialiai nuspaudė stabdžių pedalą, kad paskui jį važiuojantis automobilis aplenktų jį pirma juosta. V. P. pareigūnams nurodė, kad BMW staiga pradėjo stabdyti, dėl ko jis buvo priverstas stabdyti, lėtinti greitį, keisti važiavimo kryptį, kad išvengtų avarijos. Tarnybiniuose pranešimuose taip pat nurodyta, kad M. V. iš pradžių neneigė, kad staigiai stabdė, bet vėliau pradėjo keisti parodymus, kad stabdė tolygiai. Teismo posėdžio metu nurodyti policijos pareigūnai patvirtino, kad aplinkybės, nurodytos tarnybiniuose pranešimuose yra surašytos pagal buvusią situaciją. J. K. parodė, kad M. V. neneigė stabdęs, tačiau kai sužinojo, kokia numatyta sankcija, jis pradėjo neigti, kad stabdė. Vairuotojas jam pasakė, kad stabdė „specialiai“, kadangi tas kitas automobilis mirkčiojo šviesomis, ar kažką panašaus. M. K. parodė, kad BMW vairuotojas iš pradžių sutiko su kalte, po to lyg ir neigė. Taigi, policijos pareigūnų parodymai taip pat yra nuoseklūs, atitinka tarnybiniuose pranešimuose nurodytą informaciją.

Atskirai pastebėtina, kad informacijoje apie įvykį (policijos medžiagos 5 l.) nurodyta, jog pagal pranešimą įvykis įvyko važiuojant link viaduko.

Vertinant M. V. pateiktą įvykio versiją matyti tam tikri prieštaravimai nurodant įvykio aplinkybes tiek jam pačiam, tiek liudytojoms D. A. ir V. A.. Pateikiama net keletas versijų, dėl ko buvo stabdoma. Skunde nurodoma, kad buvo stabdoma dėl to, jog M. V. pastebėjo viršijantis greitį, taip pat pastebėjo, kad priekyje sankryžoje dega raudonas šviesoforo signalas. Tuo tarpu 2016-08-19 paaiškinime (policijos medžiagos 7 l.) stabdymo priežastis nurodoma ta, kad V. P. vairuotas automobilis aplenktų jo BMW pirmąja eismo juosta. Jokios kitos priežastys nėra nurodomos. M. V. nurodė, kad visko paaiškinime nenurodė, nes nebuvo pakankamai vietos viską išdėstyti. Tačiau matyti, kad 2016-08-19 paaiškinime vietos dar buvo, tuo tarpu 2016-09-05 paaiškinime (policijos medžiagos 10 l.) vietos apskritai yra pakankamai, tačiau jokių įvykio aplinkybių papildomai nėra nurodyta. Teismo posėdžio metu M. V. iškėlė papildomą versiją, kad stabdė dėl to, jog prieš jį rikiavosi kitas automobilis, kuris važiavo greitai ir užlindo du ar trys metrai prieš jį. Mašina į kitą juostą rikiavosi labai greitai. Viskas įvyko per porą sekundžių. Jis nuo viaduko viršaus pradėjo stabdyti, nes mašina iš pirmos juostos persirikiavo į antrą. Jei būtų nestabdęs ar važiavęs greičiau, būtų į ją įvažiavęs. Tas automobilis persirikiavo ir toliau važiavo tiesiai. Vertinant visus M. V. nurodytus stabdymo motyvus susidaro įspūdis, kad norima sukurti kuo daugiau priežasčių siekiant pateisinti savo stabdymą. Tačiau nurodytos įvykio versijos paneigtinos surinktų įrodymų visuma.

Pirminė nurodyta aplinkybė apie tai, jog M. V. automobilį stabdė dėl to, kad V. P. jį aplenktų vertintina kaip objektyviausia, kadangi nurodyta iškart po įvykio. Tačiau kritiškai vertintina aplinkybė, kad buvo stabdoma ne staigiai, o tolygiai. Stabdžius tolygiai akivaizdu, kad tokie veiksmai nebūtų sukėlę kito vairuotojo pasipiktinimo. Be to, V. P. nurodė, kad stabdoma buvo staigiai ir be jokios priežasties, ir šiomis aplinkybėmis nenustatyta pagrindo abejoti. Ši situacija labiausiai panaši į gana neretai keliuose pasitaikančią, kai priekyje važiuojantis vairuotojas, dėl kokios nors priežasties reikšdamas nepasitenkinimą kitu vairuotoju, staigiai stabdo automobilį, kad už jo važiuojantis vairuotojas būtų išgąsdintas. Taip neretai daroma vos aplenkus kitą eismo dalyvį. Esant byloje informacijai, kad V. P. vairuotas automobilis galimai pamirksėjo šviesomis, tikėtina, kad M. V. staigiai stabdė būtent dėl to, ko priežastimi galėjo būti pyktis, įsižeidimas ar pan. Teiginys apie tolygų nestaigų stabdymą siekiant parodyti kitam vairuotojui, kad jis turi aplenkti priekyje važiuojantį automobilį dešiniąja juosta taip pat atrodo nelogiškai.

Iš aukščiau jau nurodytų aplinkybių darytina išvada, kad įvykis vyko ne leidžiantis nuo viaduko, o kylant į jį, kaip ir nurodo, V. P.. Tą patvirtina ir informacija apie įvykį (policijos medžiagos 5 l.), iš kurios matyti, kur įvyko įvykis pagal pradinį pranešimą policijai. Paprastai įvykio metu nurodomos aplinkybės yra objektyviausios, nes viskas vyksta greitai ir dar nėra priežasčių koreguoti savo parodymus. Taip pat M. V. nurodė, kad negalėjo persirikiuoti į pirmąją eismo juostą dėl ištisinės skiriamosios juostos. Tačiau ištisinė juosta nurodytoje atkarpoje yra tik aukščiausiame viaduko taške – ant tilto, kuo nesunku įsitikinti pravažiavus nurodytu maršrutu. Kitur ištisinė juosta ir nereikalinga, nes gatvė turi po dvi eismo juostas kiekviena kryptimi bei vidurinę skiriamąją juostą. Taigi, įvykis tikrai nevyko jau leidžiantis nuo viaduko. Konstatuojant, kad įvykis įvyko kylant į viaduką, šiuo atveju M. V. net negalėjo matyti, kokios spalvos šviesoforas dega sankryžoje už viaduko.

Kita vertus, nuo minimo viaduko iki sankryžos su Dubijos gatve yra tikrai pakankamai didelis atstumas, kas yra akivaizdžiai žinoma bet kuriam Šiaulių mieste gyvenančiam asmeniui, važiavusiam šia viena pagrindinių miesto gatvių. Be to, atstumą galima nesunkiai patikrinti, pvz. naudojantis maps.lt el. puslapio žemėlapio įrankiais. Aukščiausias viaduko taškas yra tiltas per geležinkelį. Matuojant nuo tilto vidurio iki sankryžos ribų yra apie 700 m atstumas. M. V. skunde nurodo, kad užkilęs ant viaduko pastebėjo, jog viršija leistiną greitį, be to, pastebėjo, kad sankryžoje, prie kurios artėjo, degė raudonas šviesoforo signalas, todėl pradėjo tolygiai lėtai stabdyti. Taigi, asmuo nurodo, kad faktiškai stabdyti pradėjo užkilęs ant viaduko. Atsižvelgiant į nurodytą apytikrį atstumą iki sankryžos, kritiškai vertintina nurodoma, aplinkybė, kad stabdyti pradėta dėl pamatyto raudonos spalvos šviesoforo signalo, nes atstumas iki sankryžos buvo dar tikrai didelis.

Viršyto greičio, kaip priežasties stabdyti, aplinkybę paneigia V. P. nurodytos aplinkybės, kad abu automobiliai važiavo neviršydami greičio bei visų kitų nustatytų aplinkybių visuma.

Dėl persirikiavusio priešais BMW automobilį kito automobilio, kaip priežasties stabdyti, aplinkybę taip pat paneigia byloje nustatytos aplinkybės. V. P. nurodė, kad prieš M. V. vairuotą BMW jokių kliūčių ar automobilių nebuvo. M. V. tokios versijos nepateikė ne tik policijos pareigūnams iš karto po įvykio, bet ir savo skunde teismui. Ji pateikta tik teismo posėdžio metu. Be to, liudytoja D. A., jei tikėti, kad ji važiavo kartu įvykio metu, parodė, kad priekyje automobilių nebuvo, prieš nosį jokio persirikiavimo nebuvo, stabdymas buvo ne dėl persirikiavimo prieš pat nosį. Tuo tarpu V. A. parodė, kad M. V. pradėjo stabdyti mašiną, nes iš kitos juostos persirikiavo į priekį mašina. Jie važiavo kaire eismo juosta. Iš priekio persirikiavo kitas automobilis. Tačiau V. A. buvo apklausta jau kito posėdžio metu, vėliau nei M. V. ir D. A., be to, buvo iškviesta M. V. atstovės iniciatyva, yra M. V. merginos D. A. sesuo, todėl galėjo duoti neobjektyvius bei suderintus parodymus, palankius M. V.. Kaip minėta, negalima neabejotinai konstatuoti ir to, kad V. A. įvykio metu buvo automobilyje. Papildomai pastebėtina, kad tuo atveju, jei vadovautis V. A. parodymais, ji nurodė, kad kitos mašinos važiavo greičiau negu jie, M. negalėjo persirikiuoti į kitą eismo juostą. Atitinkamai nelogiška teigti, kad persirikiavęs prieš M. V. vairuotą BMW kitas automobilis privertė jį stabdyti, nes pasak V. A., pirmoje juostoje buvę automobiliai važiavo greičiau už M. V..

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad M. V. tyčia be priežasties staigiai stabdė savo vairuotą automobilį, dėl ko už jo važiavęs kitas asmuo buvo priverstas staigiai keisti savo automobilio judėjimo greitį, kad neįvyktų eismo įvykis, todėl tokie veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal ATPK 124² str. 1 d.

Išnagrinėjusi visas aplinkybes, policijos įstaiga byloje priėmė skundžiamą nutarimą, kuriuo M. V. paskyrė 173 Eur baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 4 mėnesiams. Baudos dydis nustatytas teisingai, laikantis ATPK 30 str. reikalavimų. ATPK 124² str. 1 d. numatytos baudos vidurkis yra 173 Eur, teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino vidurkis – keturi su puse mėnesio. Skiriamos baudos dydis nustatomas pagal baudos dydžio sankcijoje minimumo ir maksimumo vidurkį, atsižvelgiant į atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Jeigu yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, baudos dydis mažinamas nuo vidurkio iki minimumo, o esant atsakomybę sunkinančių aplinkybių, baudos dydis didinamas nuo vidurkio iki maksimumo (ATPK 30² str. 1 d.). Policijos įstaiga byloje nenustatė atsakomybę sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių, todėl pagrįstai paskyrė 173 Eur baudą ir netgi paskyrė šiek tiek trumpesnį, nei vidurkis, specialiosios teisės atėmimo terminą. Pažymėtina, kad M. V. 2015-09-17 administraciniu nurodymu taip pat buvo nubaustas už KET pažeidimą, kas teigiamai necharakterizuoja jo asmenybės.

Teismas, išnagrinėjęs bylą, ATPK 31 str. nustatytų atsakomybę lengvinančių aplinkybių taip pat nenustatė. Iš nustatytų faktinių įvykio aplinkybių matyti, kad M. V. pažeidimo nepripažįsta, siekia išvengti administracinės atsakomybės, keldamas įvairias versijas, pasitelkdamas kitus liudytojus. Atsakomybę už administracinį teisės pažeidimą lengvinanti aplinkybė yra, kai kaltininkas nuoširdžiai gailisi dėl pažeidimo, padėjo jį išaiškinti (ATPK 31 str. 1 d. 1 p.). Be to, esminė sąlyga tokiai aplinkybei konstatuoti yra ne formaliai išreikštas gailėjimasis dėl pažeidimo, o nuoširdus gailėjimasis. Įvertinęs byloje surinktus ir ištirtus įrodymus teismas daro išvadą, kad konstatuoti atsakomybę lengvinančią aplinkybę, numatytą ATPK 31 str. 1 d. 1 p., nėra pagrindo, nenustatyta ir jokių kitų atsakomybę lengvinančių aplinkybių.

M. V. teismui pateikti dokumentai taip pat nesuteikia pagrindo keisti policijos įstaigos priimtą nutarimą. Teisės vairuoti atėmimas yra privaloma nuobauda ir jos skyrimo neįtakoja asmens poreikis vairuoti transporto priemonę dėl savo ar kitų asmenų reikmių, sveikatos, dirbamo darbo. Savo elgesį kelyje asmuo turi įvertinti iš anksto ir nedaryti teisės pažeidimų. Be to, asmuo neprisipažino padaręs pažeidimą. Dėl argumento, kad M. V. dirbdamas padeda tėvams finansiškai pastebėtina, kad pagal jo pateiktą darbo sutartį jam mokama tik pusė minimalaus darbo užmokesčio ir nustatyta ne daugiau kaip 20 val. per savaitę suminė darbo apskaita, t. y. pusė standartinės darbo savaitės. Pagal šiuos duomenis kritiškai vertintinas M. V. argumentas apie jo galimybes finansiškai padėti tėvams gaunant tokį darbo užmokestį. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes skirti švelnesnę nuobaudą sankcijos ribose arba net taikyti ATPK 30¹ str. teismas nenustatė pagrindo.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad policijos įstaiga priėmė teisėtą ir pagrįstą nutarimą, jį naikinti ar keisti nėra jokio teisinio ir faktinio pagrindo, todėl skundas pripažintinas nepagrįstu, dėl ko netenkintinas, o nutarimas paliktinas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 124¹ straipsnio 4 dalimi, 302 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 302⁴ straipsniu, teismas

nutaria:

M. V. skundo netenkinti.

Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato kelių policijos tarnybos 2016-09-26 nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 40N-72851346-16, kuriuo M. V. pagal ATPK 124² straipsnio 1 dalį buvo paskirta 173 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu keturiems mėnesiams, palikti nepakeistą.

Apeliacinis skundas dėl šios nutarties gali būti paduotas Šiaulių apygardos teismui per dvidešimt dienų nuo nutarties paskelbimo dienos, skundą paduodant tiesiogiai Šiaulių apygardos teismui arba per Šiaulių apylinkės teismą.