- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-01-19
- Bylos Nr.
- 1S-13-557/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-06898-2016-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Linas Pauliukėnas
- Nuteistasis
- A. K.
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs nuteistojo A. K. skundą dėl Plungės rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 21 d. nutarties,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Plungės rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 31 d. baudžiamuoju įsakymu A. K. nuteistas pagal BK 178 str. 2 d. laisvės apribojimu 1 metams, įpareigojant per visą paskirtos bausmės laiką tęsti mokslą. Vadovaujantis BK 64¹str., paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė laisvės apribojimas 9 mėn., įpareigojant per visą paskirtos bausmės laiką tęsti mokslą, į bausmės laiką įskaitant laikino sulaikymo laiką nuo 2016-02-23 iki 2016-02-24. Į probacijos tarnybos registrą nuteistasis įtrauktas 2016 m. gegužės 16 d.
Plungės rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 21 d. nutartimi Klaipėdos apygardos probacijos tarnybos Probacijos skyriaus teikimas tenkintas, nuteistajam A. K. Plungės rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 31 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta 9 mėnesių laisvės apribojimo bausmė pakeista 45 parų areštu. Teismas savo sprendimą motyvavo tuo, kad nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, nuo šių metų rugsėjo mėnesio iki šiol vengė mokytis, ką patvirtina Plungės Suaugusiųjų švietimo centro pateikti duomenys, nuolat daro administracinius teisės pažeidimus, naujas nusikalstamas veikas, ką patvirtina Administracinių teisės pažeidimų ir Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registrų duomenys. Remdamasis išvardintu, teismas padarė išvadą, kad A. K. sąmoningai vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę.
Šalies argumentai
Skundu nuteistasis A. K. prašo Plungės rajono apylinkės teismo nutartį panaikinti ir Klaipėdos apygardos probacijos tarnybos Probacijos skyriaus teikimą atmesti, arba nutartį pakeisti ir sumažinti paskirto arešto trukmę. Nurodo, kad su priimta teismo nutartimi nesutinka, kadangi yra įsitikinęs, kad gali pasitaisyti neizoliuotas ir tai neprieštaraus bausmės tikslams ir paskirčiai. Teismo nutartis priimta formaliais pagrindais, mano, kad būtų neteisinga jį pasiųsti atlikti arešto bausmę. Probacijos skyrius teikimu kreipėsi į teismą dėl to, kad jis daro pažeidimus, nevykdo įpareigojimo mokytis. Pripažįsta, kad jo elgesys buvo netinkamas, tačiau yra pasiryžęs pasitaisyti ir nebenusikalsti, taip pat nedaryti administracinių nusižengimų. Pažymi, kad ne visuose paminėtuose ikiteisminiuose tyrimuose turi įtariamojo statusą, kai kurie ikiteisminiai tyrimai jo atžvilgiu yra nutraukti. Taip pat pažymi, kad mokytis trukdė būtinybė ieškotis darbo, nes neturi iš ko pragyventi. Pažymi, kad dėl nusikaltimo, už kurį buvo paskirta bausmė, padarymo buvo visiškai prisipažinęs, gailėjosi, dalį žalos buvo atlyginęs. Tvirtai apsisprendė keisti gyvenimo būdą, nebevartoti alkoholio, nebesusidėti su blogos reputacijos pažįstamais, kurie įtraukia į netinkamas situacijas. Mano, jog yra vertas galimybės pasitaisyti be izoliacijos nuo visuomenės, vėl tęsti mokslą, dirbti, kad galėtų pragyventi. Likęs laisvėje toliau vykdys įpareigojimą. Sutinka patirti bet kokius suvaržymus, kad tik neprarastų laisvės, kas jį gali galutinai sužlugdyti.
Pabrėžia, jog palikus jį laisvėje, nenukentės bausmės tikslai ir paskirtis. Pasiuntus jį atlikti arešto bausmę, būtų paskirta pernelyg griežta bausmė. Formaliai patenkinus teikimą, būtų suteikiamas prioritetas pažodiniam teisės aktų aiškinimui, bet neatsižvelgta į bausmės paskirtį ir tikslus. Laiko, kad tokiu formaliu pagrindu būtų netinkamai individualizuota bausmė, neatsižvelgta į aplinkybes, rodančias jo sąmoningumą taisytis ir izoliavimo nuo visuomenės nebūtinumą, ir pan. Netekęs laisvės, netektų galimybės vėl pradėti mokytis, dirbti, prarastų socialinius ryšius. Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bausmės paskirtis – galutinis rezultatas, kurio nustatydama ir taikydama bausmes siekia valstybė. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2003 m. birželio 10 d. nutarime konstatavo, jog Konstitucijoje įtvirtintas prigimtinio teisingumo principas suponuoja tai, kad baudžiamajame įstatyme nustatytos bausmės turi būti teisingos. Teisingumo ir teisinės valstybės principai reiškia, kad valstybės taikomos priemonės turi būti adekvačios siekiamam tikslui. Taigi bausmės turi būti adekvačios nusikalstamoms veikoms, už kurias jos nustatytos. Be to, už nusikalstamas veikas negalima nustatyti tokių bausmių ir tokių jų dydžių, kurie būtų akivaizdžiai neadekvatūs nusikalstamai veikai ir bausmės paskirčiai, įstatymų leidėjas apibūdina bausmės paskirtį BK 41 str. 2 d., nustatydamas bausmės skyrimo tikslų visumą, kurie šiame įstatyme išdėstyti nuoseklia tvarka, sudarydami vieningą bausmės paskirtį. Bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.
Motyvuojamoji dalis
Skiriant bausmę, būtina laikytis visų šių reikalavimų ir nė vienam iš jų negali būti suteikiama viršenybė, o paskirta bausmė turi atitikti BK 41 str. 2 d. numatytus bausmės tikslus. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 str. BK 54 str. 2 d. nurodyta, kad skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Mano, kad jo pasiuntimas realiai atlikti arešto bausmę aiškiai prieštarautų teisingumo principui, bausmės paskirčiai ir tikslams, nes neadekvačiai griežtą bausmę suponuotų jo jauname amžiuje padarytos klaidos, patekimas į netinkamas situacijas ir pan.
Skundas atmestinas.
Laisvės apribojimas yra viena iš bausmių rūšių, kurios esmę sudaro terminuotas įstatymo bei teismo nustatytų pareigų (draudimų ir įpareigojimų) taikymas nuteistajam. Pagal BK 48 str. 3 d. laisvės apribojimo bausmės turinį sudaro nuteistojo pareiga be teismo ar bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus, laikytis teismo nustatytų draudimų bei atsiskaityti, kaip vykdomi draudimai ir įpareigojimai. Jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam keičiama areštu pagal BK 49 ir 65 str. nustatytas taisykles (BK 48 str. 10 d.). Vengimu atlikti laisvės apribojimo bausmę laikytinas nuteistajam nustatytų draudimų pažeidimas ar nesilaikymas, įpareigojimų nevykdymas, netinkamas draudimų ar įpareigojimų laikymasis ar vykdymas, pareigos atsiskaityti, kaip vykdomi draudimai ir įpareigojimai, nevykdymas arba netinkamas vykdymas, atsiskaitymo nustatytos tvarkos pažeidimai ir pan. Ar asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę ir kokią atsakomybės priemonę taikyti, sprendžia teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu.
A. K. Plungės rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 31 d. baudžiamuoju įsakymu buvo paskirtas įpareigojimas per visą paskirtos bausmės laiką tęsti mokslą. Iš nuteistojo A. K. asmens byloje esančių duomenų matyti, kad A. K. elgesį Klaipėdos apygardos probacijos tarnybos probacijos skyrius kontroliuoja nuo 2016-05-16. Nuteistasis 2016-05-19 su bausmės atlikimo tvarka ir sąlygomis buvo pasirašytinai supažindintas bei įspėtas dėl galimų teisinių pasekmių, jei nevykdys laisvės apribojimo bausmės (asmens b. l. 10). Tą pačią dieną sudarytas bausmės vykdymo priežiūros planas. Nors nuo 2016-09-01 A. K. pradėjo mokytis Plungės suaugusiųjų švietimo centro II g klasėje grupinio neakivaizdinio mokymosi forma pagal suaugusiųjų pagrindinio ugdymo programą, tačiau nuteistasis iki 2016-09-07 mokykloje net neapsilankė. Tai patvirtina Plungės suaugusiųjų švietimo centro 2016-09-07 raštas Nr. V7-180. Individualaus pokalbio metu 2016-09-08 A. K. primintos bausmės atlikimo sąlygos ir tvarka, jis įspėtas dėl teisinių pasekmių, jei ir toliau nevykdys teismo paskirto įpareigojimo visą bausmės laikotarpį mokytis. A. K. 2016-10-24 paaiškinime nurodė, kad į mokyklą nebuvo nuėjęs, nes reikia dirbti, neturi iš ko gyventi, teigia, kad daugiau taip nedarys. Teisines pasekmes dėl įpareigojimo nevykdymo žino. Jam 2016-10-24 dar kartą primintos bausmės atlikimo sąlygos ir tvarka, įspėtas dėl teisinių pasekmių, jei ir toliau nevykdys teismo paskirto įpareigojimo. Nors 2016-10-28 Probacijos skyriuje gautas Plungės suaugusiųjų švietimo centro raštas Nr. V4-240, kuriame informuojama, kad A. K. pamokos per savaitę vyksta 2 dienas - antradienį ir trečiadienį, jis pamokas lanko pagal galimybes, pamokų metu dirba, nekonfliktuoja, tačiau iš šios mokymo įstaigos 2016-12-01 įsakymo Nr. M-53 matyti, kad mokymosi sutartis su A. K. nutraukta nuo 2016-12-01 dėl mokyklos nelankymo. Šie nuteistojo asmens byloje esantys duomenys atskleidžia, jog A. K. sistemingai nesilaiko teismo paskirto įpareigojimo mokytis. Nustatytų aplinkybių visuma leidžia pagrįstai konstatuoti, kad A. K. vengia atlikti jam paskirtą laisvės apribojimo bausmę.
BK 48 str. 3 d. 1 p. įtvirtinta, jog asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, be kita ko privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos. Kaip matyti iš asmens byloje esančių duomenų, A. K. net kelis kartus, apie tai nepranešęs bausmę vykdančiai institucijai, laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu keitė savo gyvenamąja vietą: 2016-06-14, 2016-06-24, 2016-07-06 buvo ilgesniam laikui pabėgęs iš globos namų, nepranešęs probacijos tarnybai buvo išvykęs į Vilnių pas dėdę. Dėl šių nuteistojo veiksmų Probacijos tarnyba kreipėsi į teismą dėl laisvės apribojimo bausmės pakeitimo areštu, bet apylinkės teismas 2016-09-07 nutartimi teikimo netenkino, ir parodė pasitikėjimą A. K.. Tačiau ir po to jis pažeidė pareigą be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos – paleidus iš suėmimo, jis 2016-10-14 grįžo pas močiutę, gyvenančią Plungėje, o Probacijos tarnybą informavo tik 2016-10-17. Šie nuteistojo asmens byloje esantys duomenys atskleidžia, jog A. K. nesilaiko asmens, nuteisto laisvės apribojimo bausme, pareigos be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, nors apie šią pareigą jis eilę kartų buvo informuotas.
A. K. skunde nurodomas argumentas, kad nevykdė teismo įpareigojimų mokytis, nes jam reikėjo dirbti, atmestinas kaip nepagrįstas. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad Plungės suaugusiųjų švietimo centre, kuriame iki 2016-12-01 mokėsi A. K., pamokos vyko vos dvi dienas per savaitę – antradienį ir trečiadienį, taigi turėdamas noro ir motyvacijos vykdyti teismo paskirtą įpareigojimą mokytis, nuteistasis turėjo visas galimybes mokslą suderinti su darbu, tačiau to nedarė ir sistemingai nelankė pamokų. Nors nuteistasis po to, kai dėl pamokų nelankymo buvo pašalintas iš Plungės suaugusiųjų švietimo centro, pradėjo mokytis (duomenys neskelbtini) gimnazijos II (10 klasėje), ką patvirtina ir byloje esanti šios mokymo įstaigos pažyma, tačiau tai niekaip neįtakoja to, jog didžiąją dalį – net 7 mėnesius (nuo 2016 gegužės iki 2016 gruodžio) laisvės apribojimo bausmės vykdymo laiko A. K. mokyklą lankydavo itin epizodiškai (atsižvelgiant ir į tai, jog į šį laikotarpį įėjo ir vasaros atostogos bei mėnuo suėmimo, kai nuteistasis neturėjo galimybės lankyti mokyklą), ir teismo įpareigojimo mokytis nevykdė. Tuo pačiu pastebėtina, jog byloje nėra jokių duomenų, jog užuot lankęs mokslus, verčiamas sunkios buities ir siekdamas prasimanyti pinigų pragyvenimui A. K. būtų pradėjęs kur nors dirbti, atvirkščiai – Administracinių teisės pažeidimų ir Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registrų duomenys atskleidžia, jog tuo metu jis darydavo administracinius teisės pažeidimus, taip pat galimai darė naujas nusikalstamas veikas, kuriomis yra įtariamas. Tai, jog A. K. pradėjo mokytis kitoje mokykloje po to, kai Probacijos tarnyba kreipėsi į teismą dėl laisvės apribojimo bausmės pakeitimo areštu, demonstruoja tik nuteistojo norą išvengti gręsiančio arešto, tačiau niekaip nepatvirtina jo skunde nurodomų deklaratyvių teiginių, jog šį kartą jis tikrai mokysis, ar laikysis kitų BK 48 str. 3 d. numatytų nuteistojo pareigų.
Nuteistasis didelę savo skundo dalį skiria argumentų dėl bausmės paskirties ir jos tikslų išdėstymui teigdamas, jog laisvės apribojimo bausmės pakeitimas areštu prieštarautų teisingumo principui, bausmės paskirčiai ir tikslams, tačiau apygardos teismas negali sutikti su tokia nuteistojo pozicija. Laisvės apribojimo bausmės tikslai gali būti sėkmingai pasiekti tik esant paties asmens teigiamam nusistatymui, t. y. teismo paskirtų įpareigojimų tinkamu vykdymu turi pasirūpinti ne kas kitas, o pats nuteistasis. Laisvės apribojimo bausmės turinį sudaro nuteistojo pareigų, numatytų BK 48 str. 3 d., visuma, todėl akivaizdu, jog laisvės apribojimo bausmė nuteistajam savo tikslus gali pasiekti tik tuomet, kai nuteistasis laikosi jam paskirtų įpareigojimų. Be pateisinamų priežasčių nevykdant tam tikrų šiai visumai priskiriamų pareigų konstatuojama, kad nevykdoma laisvės apribojimo bausmė, o pastarosios nevykdymas sudaro teisinę galimybę ją keisti areštu (BK 48 str. 10 d.). Taigi, atsižvelgus į pirmiau aptartų aplinkybių visumą darytina išvada, kad skirtingai nei nurodoma skunde, nagrinėjamu atveju būtent nuteistajam paskirta bausmė – laisvės apribojimas - nėra pakankamai efektyvi BK 41 str. numatytiems bausmės ir prevenciniams tikslams užtikrinti, nes nuteistasis jam paskirtų įpareigojimų nesilaikė. Pažymima, kad nuteistasis buvo supažindintas su paskirtos bausmės nevykdymo pasekmėmis, todėl nesilaikydamas bausmės vykdymo sąlygų žinojo, kad laisvės apribojimo bausmė gali būti pakeista į areštą. Nuteistojo nurodytas aplinkybes apylinkės teismas įvertino tinkamai, teismo nutartis pagrįsta, motyvuota ir šiuo atveju apygardos teismas su nutartyje padarytomis išvadomis sutinka.
Skunde nuteistasis kaip alternatyvų prašymą pateikia ir prašymą sutrumpinti teismo nustatytą arešto bausmę. Apygardos teismas pažymi, jog BK 48 str. 10 d. numatyta, jog tuo atveju, jei asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam keičiama areštu pagal BK 49 ir 65 str. nustatytas taisykles. BK 90 str. 4 d. inter alia numato, jog nepilnamečiui gali būti skiriama nuo 5 iki 45 parų arešto. BK 65 str. 1 d. 2 p. c) p. p. nustatyta, jog viena arešto para prilyginama dviem laisvės apribojimo dienoms (1:2). Taigi baudžiamasis įstatymas tiksliai nustato bausmių keitimo taisykles ir nenumato galimybės teismui nuo jų nukrypti. Akivaizdu, jog šuo atveju apylinkės teismas, keisdamas 9 mėnesių laisvės apribojimo bausmę į areštą, tinkamai paskaičiavo ir nustatė galutinį arešto bausmės dydį, kuris buvo nulemtas maksimalios arešto bausmės, skiriamos už nepilnamečių padarytus nusikalstamus.
Atsižvelgiant į nustatytų ir patikrintų bylos aplinkybių visumą, teismas daro išvadą, jog sprendimu pakeisti paskirtą laisvės apribojimo bausmę A. K. į kitą bausmę areštą baudžiamojo įstatymo pažeidimų nepadaryta, BK 48 str. 10 d., 49 str., 65 str. ir 90 str. 4 d. pritaikyti teisingai, teisingumo principas nepažeistas, maksimali įstatyme numatyta nepilnamečiams skiriama arešto bausmė jam paskirta teisingai. Naikinti ar keisti skundžiamą nutartį nuteistojo skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
nuteistojo A. K. skundą atmesti ir palikti galioti Plungės rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 21 d. nutartį
Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.