- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-02-18
- Bylos Nr.
- N-444-603-11
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Antanas Ablingis (pirm.), Ričardas Piličiauskas, Virgilijus Valančius (pran.)
- Kategorijos
- 45.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 45.4.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (kolegijos pirmininkas), Ričardo Piličiausko ir Virgilijaus Valančiaus (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Telšių apskrities VPK Kelių policijas skyriaus apeliacinį skundą dėl Telšių rajono apylinkės teismo 2010 m. sausio 5 d. nutarimo D. K. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Telšių rajono apylinkės teismas 2010 m. sausio 5 d. nutarimu pripažino D. K. kaltu padarius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 124¹ straipsnio 6 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą ir skyrė administracinę nuobaudą – 40 (keturiasdešimties) litų baudą. Tuo tarpu D. K. veikoje administracinio teisės pažeidimo numatyto ATPK 130 straipsnio 1 dalyje įvykio ir sudėties teismas nenustatė. Pažymėjo, kad D. K. 2009 m. gruodžio 25 d., apie 6 val. 35 min., Telšių rajone, Pavandenės kaime, Šatrijos Raganos gatvėje, vairuodamas automobilį „VW Golf“ nepasirinko saugaus greičio, dėl ko nuvažiavo nuo kelio ir atsitrenkė į pakelės medį, šiais savo veiksmais pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 133 punkto reikalavimus. Nurodė, jog byloje nebuvo įrodymų, kad eismo įvykis sukėlė kitiems asmenims priklausančio turto sugadinimą (KET 234 punktas), kad eismo įvykio metu žuvo ar buvo sužeistas žmogus, kad eismo įvykyje dalyvavo daugiau kaip dvi transporto priemonės (KET 231.4 punktas), o pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas susijęs, užtraukia atsakomybę tik tais atvejais, kai pareiga informuoti policiją apie eismo įvykį yra numatyta KET. Pažymėjo, kad D. K. su protokole nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis sutiko, tačiau nesutiko su tuo, kad pasišalino iš eismo įvykio vietos, nurodydamas, jog eismo įvykis įvyko šalia jo namų, todėl palikęs automobilį įvykio vietoje, jis nuėjo į šalia esančius namus, nes neturėjo telefono ir pasakė mamai, kas įvyko, o vėliau mama atvažiavo prie įvykio vietos su savo automobiliu ir jis su mama kartu (mamos automobilyje) laukė atvažiuojant policijos. Nurodė, jog D. K. vairuotas automobilis priklauso jo tėvui R. P., tačiau iš byloje esančio rašytinio pareiškimo matyti, jog automobilį jis perleidęs sūnui ir jokių pretenzijų nereiškia. Akcentavo, kad net esant pareigai informuoti policiją apie eismo įvykį, KET nėra reglamentuota, kokiu atstumu nuo eismo įvykio vairuotojas gali laukti atvykstančių pareigūnų, nes šiuo atveju D. K. namai, prie kurių jis laukė policijos pareigūnų, buvo šalia įvykio vietos, paties D. K. dėdė pranešė policijos pareigūnams apie įvykį, ir D. K. nevengė atsakomybės, nepasislėpė, nesiekė paslėpti paties įvykio (nutempti automobilio ar pan.). Pridūrė, kad iš asmens blaivumo testo matyti, kad D. K. organizme alkoholio kiekis neviršijo leidžiamos normos, todėl nėra duomenų, kad jis vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus. Konstatavo, kad nors administracinio teisės pažeidimo protokole nenurodyta ATPK 124¹ straipsnio 6 dalis, tačiau faktinės administracinio teisės pažeidimo aplinkybės protokole yra nurodytos, jos atitinka ATPK 124¹ straipsnio 6 dalies sudėtį, nesunkina D. K. padėties, todėl D. K. veika perkvalifikuotina iš ATPK 130 straipsnio 1 dalies į ATPK 124¹ straipsnio 6 dalį.
II.
Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyrius, nesutikdamas su Telšių rajono apylinkės teismo 2010 m. sausio 5 d. nutarimu, pateikė apeliacinį skundą (b. l. 23), kuriuo prašo skundžiamą nutarimą panaikinti ir bylą grąžinti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teisme. Apeliaciniame skunde nurodo, jog pirmosios instancijos teismas D. K. veiką perkvalifikavo, motyvuodamas tuo, jog automobilio „VW Golf“ savininkas R. P., padovanojo jį savo sūnui D. K. ir dėl jo sugadinimo jokių pretenzijų neturi. Mano, jog vadovaujantis KET, transporto priemonės savininkas yra asmuo, kuriam nuosavybės teise priklauso transporto priemonė, o pažeidimo padarymo metu automobilis priklausė R. P. ir jokių kitų pagrindžiančių dokumentų, kad automobilis šiuo momentu būtų priklausęs D. K., nėra. Taip pat nurodo, jog KET 234 punktas numato, kad su eismo įvykiu susiję dalyviai, jei padaryta turtinė žala ir įvykio vietoje nėra nukentėjusiojo, privalo apie įvykį pranešti policijai, o nagrinėjamu atveju D. K. apie eismo įvykį policijai nepranešė, o apie tai pranešė kitas asmuo. Teigia, jog teismas neatsižvelgė į policijos pareigūnų tarnybinius pranešimus, kad jiems atvykus įvykio vietoje buvo tik D. K. mama, kuri pradžioje teigė, kad eismo įvykį padarė ji, taip bandydama suklaidinti policijos pareigūnus. Priduria, kad tik policijos pareigūnams pareikalavus, kad būtų nurodytas asmuo padaręs eismo įvykį ir perspėjus, kad už melagingų parodymų davimą gresia administracinė atsakomybė, D. K. mama pakvietė į įvykio vietą savo sūnų, kuris prisipažino padaręs eismo įvykį. Mano, jog šiais veiksmais D. K. bandė išvengti gresiančios administracinės atsakomybės ir sąmoningai pasišalino iš eismo įvykio vietos.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija k onstatuoja:
III.
Apeliacinis skundas tenkintinas.
Vadovaujantis ATPK 248, 257, 284 straipsnių nuostatomis, byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės. ATPK 286 straipsnio 2 dalies nuostatos reikalauja, kad administracinio teisės pažeidimo byloje priimtame nutarime būtų išdėstytos ir motyvuotai įvertintos bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės. Pagal ATPK 284 straipsnio 1 dalį organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėms atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išsiaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Bylos nagrinėjimo teisme betarpiškumo principas reiškia, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, privalo tiesiogiai ištirti bylos įrodymus: išklausyti proceso šalių paaiškinimų, liudytojų parodymų, specialistų paaiškinimų ir ekspertų išvadų, susipažinti su rašytiniais įrodymais, apžiūrėti daiktinius įrodymus.
Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą įrodymų tyrimo ir vertinimo aspektu, konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje minėti teisės normų reikalavimai buvo pažeisti.
Iš bylos medžiagos matyti, kad nagrinėjant bylą teisme nebuvo apklausti eismo įvykį tyrę policijos pareigūnai. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką (žr., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį administracinėje byloje Nr. N575-1192/2009) vien tik rašytiniai pažeidimo padarymą galinčių patvirtinti asmenų paaiškinimai negali būti prilyginami liudytojų parodymams (ATPK 276 straipsnis) ir jų nepakeičia. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijai nėra aišku ir tai, ar buvo šioje byloje apklaustas faktinis automobilio savininkas – R. P., kuris, kaip konstatuota teismo nutarime, buvo atėjęs į įvykio vietą ir matė, kas įvyko.
Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismo nutarime nurodyta, jog D. K. teigė policijos laukęs eismo įvykio vietoje (mamos automobilyje), nors administracinio teisės pažeidimo protokole (b. l. 3) jis pripažino, kad buvo pabėgęs iš eismo įvykio vietos. Pridurtina, jog D. K. teiginys, kad į eismo įvykio vietą jis grįžo su mama, prieštarauja ne tik policijos pareigūno tarnybiniuose pranešimuose užfiksuotoms aplinkybėms, jog eismo įvykio vietoje automobilio vairuotojo nebuvo (b. l. 4), bet ir pačios D. K. motinos J. K. pirminiam rašytiniam paaiškinimui, kuriame nurodoma, jog „atvykus pareigūnams, mano sūnus jau buvo pasitraukęs iš įvykio vietos“ (b. l. 8). Konstatuotina, jog tokiu būdu D. K. pateikta versija nesutampa su kitais bylos duomenimis užfiksuotomis faktinėmis aplinkybėmis, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijai kyla pagrįstų abejonių, ar D. K. iš tikrųjų nevengė administracinės atsakomybės, ką konstatavo apylinkės teismas. Pridurtina, jog apylinkės teismas neanalizavo ir eismo įvykio metu kitiems asmenims priklausančiam turtui (nagrinėjamu atveju – medžiui) padarytos žalos fakto, vien konstatuodamas, jog byloje nėra įrodymų, kad toks turtas buvo sugadintas, nors byloje užfiksuota, kad D. K. automobilis į medį atsitrenkė.
Atkreiptinas dėmesys, kad remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjantis apylinkės teismas privalo rašyti teismo posėdžio protokolą (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį administracinėje byloje Nr. N1-1333/2007). Teismo posėdžio protokolas vaidina svarbų vaidmenį, užtikrinant asmenų teisę į tinkamą ir sąžiningą teismo procesą. Jame fiksuojami esminiai bylos nagrinėjimo momentai, asmenų atvykimas į teismo posėdį, įrodymų tyrimas ir kt. Toks fiksavimas užtikrina, jog teismas savo procesinį sprendimą grįs tik tais įrodymais, kurie buvo ištirti teismo posėdyje. Teismo posėdžio protokolas ypač svarbus apeliacinio proceso metu, kadangi administracinio teisės pažeidimo bylos apeliacine tvarka nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka, jeigu teisėjų kolegija nenusprendžia kitaip (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 137 straipsnio 2 dalis), todėl byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimai, liudytojų parodymai paprastai vertinami pagal byloje esančią medžiagą. Nesant byloje teismo posėdžio protokolo, apeliacinės instancijos teismas turi labai ribotas galimybes įvertinti byloje pirmosios instancijos teisme atliktą įrodymų tyrimą, ypač asmenų žodinius paaiškinimus.
Nagrinėjamu atveju byloje nėra pirmosios instancijos teismo posėdžio protokolo, todėl apeliacinės instancijos teismas neturi galimybės patikrinti, kokius konkrečiai parodymus teisme davė administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, ar šie parodymai išsamūs ir neprieštaringi. Esant tokiai situacijai apeliacinės instancijos teismas taip pat negali patikrinti visų apeliacinio skundo argumentų pagrįstumo.
Įvertinus ginčijamo pirmosios instancijos teismo nutarimo trūkumus, darytina išvada, jog apeliacinis skundas yra tenkintinas, o teismo nutarimas yra naikintinas, perduodant bylą Telšių rajono apylinkės teismui bylą nagrinėti iš naujo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija
n utaria:
Telšių apskrities VPK Kelių policijos skyriaus apeliacinį skundą tenkinti.
Telšių rajono apylinkės teismo 2010 m. sausio 5 d. nutarimą panaikinti ir grąžinti administracinio teisės pažeidimo bylą iš naujo nagrinėti Telšių rajono apylinkės teisme.
Nutartis neskundžiama.