Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2011-07-21 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-206/2011

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-07-21
Bylos Nr.
1S-206/2011
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Viktoras Kažys
Advokatai
Igoris Manzurovas
Kategorijos
Byla Nr. 1S-206/2010
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.16.1.2.1.2; 2.1.16.1.2.1.3.
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. liepos 21 d.Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Viktoras Kažys,sekretoriaujant Agatai Minkel,dalyvaujant prokurorei Galinai Seniut,gynėjui advokatui Igoriui Manzurovui ,įtariamajam S. Z. ,

teismo posėdyje išnagrinėjo įtariamojo S. Z. (S. Z. ) gynėjo advokato Igorio Manzurovo skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. liepos 7 d. nutarties, kuria įtariamajam S. Z. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas dviems mėnesiams, skaičiuojant šį terminą nuo 2011 m. liepos 8 d.

Teisėjas, susipažinęs su baudžiamosios bylos medžiaga ir skundu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. Z. įtariamas tuo, kad jis, turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti didelės vertės 100000 Lt turtą, pažadėjęs E. L. , kad pagal paskolos sutartį gauta pinigų suma bus panaudota tvarkant E. L. priklausančių žemės sklypų padalinimo bei kitus dokumentus, įkalbėjo E. L. 2007-01-09 Vilniaus m. 23-ame notarų biure pasirašyti paskolos sutartį, kad E. L. pasiskolina iš L. I. 115 000 Lt, kuriuos privalo grąžinti iki 2007 m. liepos 9 d. sutartyje numatytomis dalimis, o paskolos gražinimą užtikrinti E. L. , įkeičiant jai asmeninės nuosavybės teise priklausančius: žemės sklypus, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) ir pastatus - gyvenamąjį namą kartu su priklausiniais, esančius (duomenys neskelbtini), o iš E. L. gavęs 40000 Lt grynais bei 60000 Lt iš D. D. , kuriuos jam perdavė E. L. , jokių veiksmų dėl sklypų padalinimo ir pardavimo nesiėmė, pinigų jai negrąžino, ir tokiu būdu, jis apgaule savo naudai įgijo didelės vertės svetimą - E. L. turtą, tuo padarydamas 100 000 Lt turtinę žalą, t. y. šiais veiksmais S. Z. įtariamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 182 str. 2 d.

S. Z. įtariamas tuo, kad jis, turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti didelės vertės svetimą - S. M. nuosavybės teise priklausantį turtą - 41428 Lt vertės žemės sklypą su pastatais, esantį (duomenys neskelbtini), pagal tarpusavio susitarimą žadėdamas S. M. sutvarkyti šio sklypo ir pastatų nuosavybės dokumentus bei jį parduoti, ir tokiu būdu įgijęs S. M. pasitikėjimą, suklaidino S. M. , nurodydamas, kad tokiu būdu bus išvengta turto išieškojimo, žadėdamas vėliau šį turtą parduoti ir pinigus už parduotą turtą atiduoti S. M. , įkalbėjo pastarąjį pasirašyti šio žemės sklypo su pastatais pirkimo-pardavimo sutartį ir pasiūlė M. Š. įsigyti už 130 000 Lt minėtą turtą, susitarė su M. Š. , kad už perkamą žemės sklypą su pastatais, esantį (duomenys neskelbtini) M. Š. atsiskaitys su S. Z. , išrašydamas jo naudai paprastąjį vekselį 90 000 Lt sumai, pažadėjęs už tai sumažinti M. Š. skolą 40 000 Lt sumai, bei užtikrino M. Š. , kad jis (S. Z. ) su S. M. už perkamą turtą yra atsiskaitęs, ko pasėkoje 2008 m. balandžio mėn. 16 d. Vilniaus miesto 21-ajame notarų biure, (duomenys neskelbtini), M. Š. ir S. M. pasirašė žemės sklypo su pastatais, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo - pardavimo sutartį, įtvirtinę joje tikrovės neatitinkančius duomenis, t.y. kad S. M. parduoda, o M. Š. už 300 000 Lt perka žemės sklypą su pastatais, esantį (duomenys neskelbtini), kurio kainą M. Š. sumokėjo iki šio sandorio pasirašymo momento, ir tokiu būdu apgaule užvaldė didelės vertės svetimą turtą, padarė S. M. 41428 Lt žalą. Šiais veiksmais S. Z. įtariamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 182 str. 2 d.

S. Z. įtariamas tuo, kad jis, turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti didelės vertės V. A. nuosavybės teise priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini), žinodamas, kad 2010 m. liepos mėnesį tarp jo ir V. A. buvo pasirašyta sutartis, kad jis įsipareigoja parduoti V. A. priklausantį butą, o jam nupirkti kitą pigesnį, organizavo minėto buto pirkimą - pardavimą, t. y. nurodė I. L. , 2010-06-10 Vilniaus miesto 21-ame notarų biure, esančiame Pamėnkalnio g. 28-9, Vilniuje, pasirašyti įgaliojimą, kuriuo V. A. įgaliojo I. L. savo nuožiūra pasirinktu būdu V. A. vardu priimti palikimą ir vesti paveldėjimo bylą po V. A. motinos Z. I. mirties, savo nuožiūra naudotis, valdyti bei disponuoti V. A. nuosavybės teise priklausančiu bet kokiu nekilnojamuoju turtu, nupirkti V. A. vardu savo nuožiūra bet kokį nekilnojamąjį turtą, po ko, I. L. , veikdamas pagal šį įgaliojimą, 2010-08-16 S. Z. nurodymu Vilniaus miesto 14-ame notarų biure, esančiame Z. L. g. 3/ Tilto g. 8, Vilniuje, sudarė preliminarią sutartį dėl buto pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo su pirkėja R. B. , 2010-09-07 Vilniaus miesto 44-ame notarų biure, esančiame Kęstučio g. 47/ Bebrų g. 4, Vilniuje, gavo paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą bei 2010-09-13 tame pačiame notarų biure pasirašė pirkimo-pardavimo sutartį su R. B. dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini), pardavimo už 140 000 Lt, kurių dalį pirkėja R. B. sumokėjo jam (I. L. ) grynais 50 000 Lt, kuriuos I. L. S. Z. nurodymu perdavė jam, o 70 000 Lt 2010-09-14 bankiniu pavedimu pervedė į I. L. asmeninę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) , esančią banke Nordea Bank F. P. , kuriuos I. L. S. Z. nurodymu nuėmė grynais ir perdavė pastarajam, tačiau S. Z. pinigų buto savininkui V. A. neperdavė ir kito buto nenupirko. Tokiu būdu, jis apgaule savo naudai įgijo didelės vertės svetimą - V. A. turtą, tuo padarydamas 140 000 Lt turtinę žalą, t. y. šiais veiksmais S. Z. įtariamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 182 str. 2 d.

S. Z. įtariamas tuo, kad jis, turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti didelės vertės V. D. teise priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini), pagal tarpusavio susitarimą žadėdamas V. D. parduoti 1/2 jam priklausančio buto R. G. S. už 40 000 Lt ir pinigus atiduoti V. D. , įkalbėjo pastarąjį 2010-05-06 Vilniaus miesto 21-ajame notarų biure, Pamėnkalnio g. 28-9, Vilnius, pasirašyti pirkimo-pardavimo sutartį su J. B. dėl šio ½ buto pardavimo už 40 000 Lt. V. D. pasirašius buto dalies pirkimo - pardavimo sutartį, pinigai perduoti nebuvo. Veikdamas pagal S. Z. nurodymą, I. L. 2010-06-10 Vilniaus miesto 21-ame notarų biure, esančiame Pamėnkalnio g. 28-9, Vilniuje, pasirašė įgaliojimą, kuriuo J. B. įgaliojo I. L. savo nuožiūra naudotis, valdyti bei disponuoti J. B. nuosavybės teise priklausančiu visu nekilnojamuoju turtu, po ko, I. L. , veikdamas pagal šį įgaliojimą, 2010-05-10 Vilniaus miesto 21-ame notarų biure, esančiame Pamėnkalnio g. 28-9, Vilniuje, sudarė nekilnojamojo turto mainų sutartį su R. G. Š., pagal kurią J. B. priklausančią 1/2 dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini), maino į R. G. S. priklausančią 1/3 dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini). 2010 m. vasara užmezgęs su V. D. draugiškus santykius bei įgijęs jo pasitikėjimą, S. Z. piktnaudžiaudamas jo pasitikėjimu bei pasinaudodamas jo teisiniu neišprusimu, įkalbėjo pastarąjį 2010-09-23 Vilniaus m. 44 notarų biure, esančiame Kęstučio g. 47/Bebrų g. 4, Vilniuje, pasirašyti įgaliojimą, kuriuo jis įgaliojo S. Z. naudotis, valdyti bei disponuoti V. D. nuosavybės teise priklausančiu visu nekilnojamuoju turtu, kurio pagrindu 2010-10-12 Vilniaus m. 44 notarų biure, esančiame Kęstučio g. 47/Bebrų g. 4, Vilniuje, buvo pasirašyta buto dalies pirkimo-pardavimo sutartis, pagal kurią V. D. priklausanti 1/2 buto, esančio (duomenys neskelbtini), už 40 000 Lt buvo parduota D. M. ir S. M. , tačiau S. Z. pinigų 1/2 buto savininkui V. D. neperdavė ir apie minėto 1/2 buto pardavimą jam nepranešė. Tokiu būdu, jis apgaule savo naudai įgijo didelės vertės svetimą - V. D. turtą, tuo padarydamas 80 000 Lt turtinę žalą, t. y. šiais veiksmais S. Z. įtariamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 182 str. 2 d.

S. Z. įtariamas tuo, kad jis, veikdamas bendrininkų grupėje kartu su G. B. , turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti didelės vertės svetimą J. Š. nuosavybės teise priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini), pasinaudodamas J. Š. teisiniu neišprusimu, piktnaudžiaudamas jos pasitikėjimu, užmezgęs su J. Š. draugiškus santykius bei įgijęs jos pasitikėjimą, įkalbėjo pastarąją parduoti jai priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini), melagingai žadėdamas jos vardu nupirkti kitą butą Vilniuje, nors iš tikrųjų neketino pirkti jai kito buto bei atiduoti pinigų už parduotą butą. S. Z. ir G. B. tokiu būdu suklaidino J. Š. , dėl ko ji, paveikta šių melagingų duomenų bei būdama įsitikinusi, kad pardavus butą, jos vardu bus įsigytas kitas butas, 2009 m. rugsėjo 17 d. Vilniaus miesto 21 – ajame notarų biure, esančiame Pamėnkalnio g. 28 – 9, Vilniuje, pasirašė pirkimo – pardavimo sutartį su J. V. dėl buto pardavimo, kurioje nurodytos 140000 Lt sumos J. Š. negavo, kitas butas jai taip pat nebuvo nupirktas. S. Z. , tokiu būdu veikdamas bendrininkų grupėje su G. B. , apgaule savo naudai įgijo J. Š. priklausantį turtą, taip jai padarydamas 140000 Lt turtinę žalą, t. y. šiais veiksmais S. Z. įtariamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 182 str. 2 d.

S. Z. Lietuvos Respublikos BPK 140 str. tvarka buvo sulaikytas 2010 m. lapkričio 8 d. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 10 d. nutartimi S. Z. buvo paskirta kardomoji priemonė – suėmimas vienam mėnesiui. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 6 d. nutartimi įtariamajam kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas dviems mėnesiams, 2011 vasario 2 d. nutartimi įtariamajam kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas dviems mėnesiams, 2011 m. kovo 31 d. nutartimi įtariamajam pratęstas kardomosios priemonės – suėmimo terminas vienam mėnesiui. Vilniaus apygardos teismas 2011 m. gegužės 6 d. nutartimis S. Z. suėmimo terminą pratęsė dviems mėnesiams.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus apygardos teismas 2011 m. liepos 7 d. nutartimi įtariamajam S. Z. kardomosios priemonės - suėmimo terminą pratęsė dar dviems mėnesiams, motyvuodamas tuo, jog ikiteisminio tyrimo medžiagoje yra duomenų, kad įtariamasis pats ar per kitus asmenis gali trukdyti procesui, t. y. nukentėjusysis V. A. , apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad jam buvo daromas poveikis, dėl ko yra pradėtas ikiteisminis tyrimas ir Z. Ž. sutuoktinei O. Z. įteiktas pranešimas apie įtarimą padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 233 str. 1 d., taip pat ikiteisminio tyrimo metu buvo gauta duomenų, kad buvo bandoma paveikti dar vieną nukentėjusįjį bei liudytoją, dėl šios priežasties pradėtas dar vienas ikiteisminis tyrimas ir G. B. bei G. R. įteikti pranešimai apie įtarimą padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 233 str. 1 d. Apygardos teismo nutartyje nurodoma, kad šios aplinkybės patvirtina Lietuvos Respublikos BPK 122 str. 1 d. 2 p. numatyto suėmimo skyrimo pagrindo buvimą.

Skundžiamoje nutartyje taip pat nurodyta, kad S. Z. įtariamas padaręs penkis analogiškus sunkius nusikaltimus nuosavybei, baudžiamosios bylos duomenys leidžia manyti, kad jam inkriminuoti nusikaltimai buvo ne atsitiktiniais, o gerai organizuoti, iš anksto suplanuoti, kai kurie nusikaltimai galimai padaryti bendrininkų grupe, S. Z. vaidmuo šiuose nusikaltimuose yra svarbus ir aktyvus, be to, S. Z. iki sulaikymo nedirbo ir neturėjo jokio legalaus pragyvenimo šaltinio, šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad įtariamasis S. Z. gali daryti naujus nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BPK 122 str. 4 d. (Lietuvos Respublikos BPK 122 str. 1 d. 3 p.).

Apygardos teismo nutartyje nurodoma, kad ikiteisminis tyrimas šioje byloje atliekamas dėl septynių galimų nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 182 str. 2 d., taip pat dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 233 str. 1 d., dalį nusikalstamų veikų galimai padarė bendrininkų grupė, susidedanti ne mažiau kaip iš trijų asmenų, baudžiamosios bylos medžiagą sudaro septyni segtuvai, ikiteisminio tyrimo metu paskirti rašysenos ir kompiuteriniai tyrimai, kurių išvados dar nėra gautos. Šios aplinkybės rodo, kad ši baudžiamoji byla atitinka didelės apimties ir ypatingo sudėtingumo kriterijus.

Šalies argumentai

Įtariamojo S. Z. gynėjas advokatas Igoris Manzurovas skundu prašo Vilniaus apygardos teismo 2011 m. liepos 7 d. nutartį panaikinti, teigia, kad apygardos teismo nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta. Įtariamojo gynėjas nesutinka su skundžiamos nutarties teiginiu, kad byloje surinkti duomenys leidžia daryti išvadą, jog S. Z. galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, tvirtina, kad teismas šias aplinkybes nustatė neobjektyviai arba neįsigilindamas į pateiktą ikiteisminio tyrimo medžiagą. Gynėjo teigimu, šioje baudžiamojoje byloje S. Z. yra pareikšti įtarimai dėl jo civilinių teisinių santykių, atsiradusių įgaliojimų ir sutarčių pagrindu. Šiuo atveju yra sudaryti sandoriai, kurie gali būti ginčijami civiline tvarka. Įtariamojo gynėjas pažymi, kad, nepradėjus į šiuos civilinius santykius kištis policijos pareigūnams, niekas neturėjo jokių pretenzijų S. Z. . Anot gynėjo, poveikis liudytojams šioje byloje daromas iš pačių policijos pareigūnų pusės, pareiškimai surašomi pačių policijos pareigūnų, nurodant liudytojams, kur pasirašyti. Įtariamojo gynėjo teigimu, S. Z. veikos nepagrįstai yra kriminalizuotos, joms nepagrįstai suteiktas kriminalinis atspalvis, prieštaraujant Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikai, pabrėžiančiai, jog civilinės sutarties nevykdymas pats savaime nėra nusikalstama veika ir paprastai užtraukia civilinės atsakomybės priemones. Baudžiamajai atsakomybei kilti būtina sąlyga yra civilinės sutarties įvykdymo, t. y. pažeistų vienos iš sutarties šalių teisių atstatymo negalimumas dėl kaltininko nusikalstamų veiksmų.

Įtariamojo gynėjas skunde nurodo, kad teismui nepateikta jokių duomenų, o ir pats teismas skundžiamoje nutartyje nenurodo jokių motyvų, patvirtinančių, jog S. Z. yra linkęs nusikalsti ir būdamas laisvėje gali daryti nusikalstamas veikas. Priešingai – S. Z. praeityje nėra teistas, įtariamasis turi šeimą, vaiką, yra bendrovės direktorius, t. y. turi pragyvenimo šaltinį, todėl daryti naujus nusikaltimus neturi jokios motyvacijos. Gynėjo nuomone, tam, kad būtų pasiekti ikiteisminio tyrimo tikslai, S. Z. galima taikyti ir kitokias kardomąsias priemones.

Teismo posėdyje prokurorė prašė įtariamojo gynėjo skundą atmesti, įtariamasis ir jo gynėjas prašė skundą tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Įtariamojo S. Z. gynėjo skundas atmetamas.

Vilniaus apygardos teismas, pratęsdamas įtariamajam S. Z. kardomosios priemonės - suėmimo terminą, Lietuvos Respublikos BPK 121 str., 122 str., 127 str. reikalavimų nepažeidė.

Įtariamojo S. Z. gynėjo skunde didelis dėmesys skiriamas faktinių aplinkybių bei įrodymų analizei, neigiama S. Z. kaltė padarius jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, nurodoma, kad S. Z. nepagrįstai yra pareikšti įtarimai dėl jo civilinių santykių, t. y. įtariamojo padarytos veikos nepagrįstai yra kriminalizuotos, byloje nėra faktinių duomenų, pagrindžiančių S. Z. kaltę. Tačiau apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas skundą dėl kardomosios priemonės – suėmimo paskyrimo ar jos termino pratęsimo, byloje surinktus įrodymus analizuoja ir vertina tik tiek, kad būtų galima nustatyti, ar yra pagrindas asmenį įtarti ar kaltinti jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymu (Lietuvos Respublikos BPK 121 str. 2 d.), tačiau nesprendžia kaltės klausimo iš esmės, nes tai daroma nagrinėjant bylą teisiamajame posėdyje pirmosios instancijos teisme. Susipažinus su ikiteisminio tyrimo medžiaga darytina išvada, kad byloje esantys faktiniai duomenys – nukentėjusiųjų, liudytojų parodymai, įtariamojo I. L. parodymai, notarų pateikti dokumentai, kratų metu paimti dokumentai, kiti byloje surinkti faktiniai duomenys leidžia pagrįstai S. Z. įtarti jam inkriminuojamų pavojingų visuomenei veikų padarymu. Kaip jau minėta, šioje proceso stadijoje apeliacinės instancijos teismas nevertina visų bylos įrodymų dinamikos proceso metu, įrodymų surinkimo aplinkybių, nesprendžia S. Z. kaltės, veikos kvalifikavimo klausimų iš esmės, nes tai yra bylą nagrinėjančio teismo kompetencija, tačiau tiek, kiek įrodymai yra patikrinti nagrinėjant suėmimo pratęsimo pagrįstumo klausimą, minėtuose įrodymų šaltiniuose esantys faktiniai duomenys yra pakankamas pagrindas įtarti S. Z. jam inkriminuojamų nusikaltimų padarymu ir leidžia taikyti įtariamajam kardomąsias priemones, tame tarpe ir suėmimą.

Vilniaus apygardos teismas pratęsė S. Z. kardomosios priemonės – suėmimo terminą nustatęs tam pagrindus, numatytus Lietuvos Respublikos BPK 122 str. 1 d. 2 p. – įtariamasis trukdys procesui ir Lietuvos Respublikos BPK 122 str. 1 d. 3 p. – įtariamasis darys naujus nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BPK 122 str. 4 d.

Kai pagrįstai manoma, kad įtariamasis trukdys procesui, suėmimas gali būti paskirtas arba pratęstas, jei yra duomenų, kad įtariamasis pats ar per kitus asmenis gali bandyti paveikti nukentėjusiuosius, liudytojus, ekspertus, kitus įtariamuosius, kaltinamuosius ar nuteistuosius, sunaikinti, paslėpti ar suklastoti daiktus bei dokumentus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti. Ikiteisminio tyrimo medžiagoje yra duomenų, kad įtariamasis pats ar per kitus asmenis gali trukdyti procesui, t. y. nukentėjusysis V. A. , apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad jam buvo daromas poveikis, dėl ko yra pradėtas ikiteisminis tyrimas ir Z. Ž. sutuoktinei O. Z. įteiktas pranešimas apie įtarimą padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 233 str. 1 d., taip pat ikiteisminio tyrimo metu buvo gauta duomenų, kad buvo bandoma paveikti dar vieną nukentėjusįjį bei liudytoją, dėl šios priežasties pradėtas dar vienas ikiteisminis tyrimas ir G. B. bei G. R. įteikti pranešimai apie įtarimą padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 233 str. 1 d. Todėl, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad neužtikrinus S. Z. visiškos izoliacijos, tiek betarpiškai, tiek per kitus asmenis S. Z. gali bandyti paveikti liudytojus ir nukentėjusiuosius, kurie duoda parodymus apie S. Z. inkriminuotų nusikaltimų padarymo aplinkybes.

Kardomoji priemonė – suėmimas Lietuvos Respublikos BPK 122 str. 1 d. 3 p. nurodytu pagrindu gali būti skiriama arba pratęsiama, jeigu asmuo įtariamas padaręs bent vieną iš Lietuvos Respublikos BPK 122 str. 4 d. nurodytų nusikaltimų. Pagrįstą manymą, kad asmuo gali padaryti Lietuvos Respublikos BPK 122 str. 4 d. nurodytus nusikaltimus, gali patvirtinti informacija apie jo teistumą, jo vaidmuo padarant nusikaltimus, įtarimas kelių nusikalstamų veikų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veikos, kiti duomenys. S. Z. šioje baudžiamojoje byloje įtariamas padaręs penkias analogiškas nusikalstamas veikas nuosavybei, šios nusikalstamos veikos priskiriamos sunkių nusikaltimų kategorijai. Kai kurie S. Z. inkriminuoti nusikaltimai galimai padaryti bendrininkų grupe su kitais asmenimis, S. Z. vaidmuo darant inkriminuojamus nusikaltimus yra svarbus, vienas iš pagrindinių ir lemiamų nusikalstamiems padariniams atsirasti. Kaip matyti iš bylos duomenų, S. Z. iki sulaikymo niekur nedirbo, neturėjo legalaus pragyvenimo šaltinio, todėl yra pagrindas manyti, kad iš nusikalstamos veikos įtariamasis galimai gaudavo lėšų pragyvenimui. Šios aplinkybės leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad būdamas laisvėje S. Z. gali daryti naujus nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BPK 122 str. 4 d., todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė ir Lietuvos Respublikos BPK 122 str. 1 d. 3 p. numatytą suėmimo skyrimo pagrindą. Šio pagrindo buvimo nešalina ir įtariamojo gynėjo skunde nurodytos aplinkybės, jog S. Z. turi šeimą, vaiką, šios aplinkybės nelaikytinos pakankamu pagrindu griežčiausiai kardomajai priemonei panaikinti.

Lietuvos Respublikos BPK 122 str. yra nurodyti tik bendrieji suėmimo skyrimo pagrindai ir sąlygos, taikomi tęsiant suėmimo terminą iki šešių mėnesių. Pratęsiant suėmimo terminą ilgesniam, negu šešių mėnesių terminui be bendrųjų suėmimo skyrimo pagrindų yra būtini ir specialūs suėmimo skyrimo pagrindai – tai ypatingas bylos sudėtingumas ar didelė apimtis (Lietuvos Respublikos BPK 127 str.). Ypatingą bylos sudėtingumą ar didelę apimtį lemia padarytų nusikalstamų veikų, įtariamųjų ar nukentėjusiųjų bei liudytojų didelis skaičius, dalies proceso dalyvių (nukentėjusiųjų arba liudytojų) gyvenimas užsienio valstybėse, reikalingų duomenų gavimas iš užsienio valstybių įstaigų ir gautų dokumentų vertimas iš užsienio kalbų, daug laiko reikalaujančių ekspertizių atlikimas ir jų sudėtingumas, proceso veiksmų ar kitų dokumentų gausumas ir pan. Iš bylos duomenų matyti, kad ikiteisminis tyrimas šioje byloje atliekamas dėl septynių galimų nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 182 str. 2 d., taip pat dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 233 str. 1 d., dalį nusikalstamų veikų galimai padarė bendrininkų grupė, susidedanti ne mažiau kaip iš trijų asmenų, nusikaltimų padarymo mechanizmas pakankamai sudėtingas, daugiaetapis, nusikaltimai buvo daromi naudojantis notarų paslaugomis. Su visais įtariamaisiais atliekami ikiteisminio tyrimo veiksmai, renkami ir baudžiamojo proceso įstatyme nustatytomis priemonėmis fiksuojami visų įtariamųjų kaltumo įrodymai, atliekami kiti būtini procesiniai veiksmai, ikiteisminio tyrimo metu paskirti rašysenos ir kompiuteriniai tyrimai, kurių išvados dar nėra gautos. Šios aplinkybės rodo, kad byla, kurioje S. Z. įtariamas sunkių nusikaltimų padarymu, atitinka didelės apimties ir ypatingo sudėtingumo kriterijus, todėl S. Z. suėmimo terminas pratęstas ilgesniam nei šešių mėnesių terminui teisėtai ir pagrįstai. Byloje nėra duomenų, iš kurių būtų matyti, jog ikiteisminis tyrimas yra vilkinamas.

Pratęsdamas įtariamajam S. Z. suėmimo terminą, pirmosios instancijos teismas baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų nepažeidė. Skunde nurodytos aplinkybės nepaneigia teismo išvadų. Pirmosios instancijos teismo nutartis iš esmės teisėta ir pagrįsta.

Rezoliucinė dalis

Teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 130 str.,

nuta r i a:

įtariamojo S. Z. gynėjo advokato Igorio Manzurovo skundą atmesti.

Teisėjas Viktoras Kažys