Šiaulių apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal antstolio Tomo Ubarto prašymą su suinteresuotais asmenimis išieškotoja L. E. ir skolininku R. E. dėl teismo sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pagal minėtos sutarties 12.1 p. 2022-11-10 L. E. buvo išduotas vykdomasis raštas ( v. b. 2-3 l. ), kurį ji pateikė antstoliui ( v. b. 1 l. ).

2023-02-07 antstolio sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo akte nurodyta, kad perduoti vykdomajame dokumente nurodytas lentas natūra nėra galimybės, todėl spręstinas klausimas dėl lentų vertės kompensavimo, t. y. teismo sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo, leidžiant išieškoti 5 kub. m. pušies ... lentų vertę pinigais, dabartinėmis rinkos kainomis ( 2-3 l. ).

Ankstesniame teismo posėdyje antstolis Tomas Ubartas paaiškino, kad L. E. 2022-12-19 vykdomąjį dokumentą pateikė vykdymui antstoliui. Proceso eigoje L. E. teigė, kad jai priklausančios lentos yra R. E. motinos sodyboje. Šis paaiškinime teigė, jog lentas buvusiai žmonai yra perdavęs, tačiau tai patvirtinančių dokumentų nepateikė. Kilus ginčui nebeaišku, kur lentos yra. Todėl prašo leisti išieškoti lentų vertę pinigais. Kad lentos yra R. E. motinos sodyboje ir jis jų L. E. neperdavė, grindžiama tik L. E. pasakymu. Jokių šio klausimo sprendimui reikšmingų įrodymų antstolis neturi. Prašo prašymą tenkinti.

Teismo posėdžiuose išieškotoja L. E. paaiškino, kad pirmąjį nuosavą namą su R. E. pradėjo statyti maždaug 1991 m. Apie 1996 m. jam nusipirko lentų, kurios liko nepanaudotos R. E. motinos sodyboje (duomenys neskelbtini). Jokių lentų įsigijimo dokumentų neturi ir niekaip kitaip šios aplinkybės nėra užfiksuotos. Išieškojimo proceso eigoje R. E. pateikti 2007 m. pirkimo dokumentai yra ne tų lentų, o rąstų, skirtų jo sesers sodybai. Skyrybų proceso metu pačios lentos ir jų buvimo vieta nebuvo fiksuojami, tiesiog surašė susitarimą dėl jų pasidalinimo, tačiau vėliau jos pabrango ir R. E. pasidarė gaila jas atiduoti. Išieškojimo metu ji šeštadienį buvo atvykusi pas R. E. motiną ir po pokalbio su policija ši leido lentas pasiimti. Tačiau atvykus sekmadienį su didele mašina ir darbininkais, ši persigalvojo, taip pat atvažiavo girtas R. E., kilo konfliktas ir ji lentų nebegalėjo pasiimti. Prašo antstolio prašymą tenkinti, nes „daugiau ginčytis su E. nebegalvoja“ ( cituojama ).

Ankstesniame teismo posėdyje skolininkas R. E. paaiškino, kad apie 40-50 kub. m. medienos visai sodybai (duomenys neskelbtini) buvo nusipirkusi jo mama, pateikė tai patvirtinančius dokumentus. Skyrybų su L. E. metu jie turėjo savos medienos ( lentų ) – dalis jos ( apie 3-4 kub. m. ) buvo pas jo mamą (duomenys neskelbtini), o dalis – jų namų valdos (duomenys neskelbtini), kieme. Skyrybų sutartyje visos medienos neskaičiavo, tik apytiksliai užrašė, jog dalinasi po 5 kub. m. lentų; jos abiem turėjo ir likti taip, kaip buvę, t. y. jam – buvusios pas mamą, o L. – buvusios sodyboje (duomenys neskelbtini). Tačiau po to jis L. E. dar pastatė malkinę, atvežė papildomai medienos, nors ji jo atžvilgiu nei vieno sutarties punkto neįvykdė, o dabar nori pasiimti ir mamos lentas.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas netenkintinas.

Vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) duomenys patvirtina, kad priėmus vykdomąjį dokumentą vykdymui R. E. buvo išsiųstas patvarkymas ( v. b. 4-5 l. ) ir raginimas įvykdyti sprendimą ( v. b. 6-7 l. ), 2022.12.29 paaiškinime R. E. nurodė, jog yra įvykdęs visus sutarties punktus, įskaitant ir pušies medienos lentas, kurių jis net negavo ( galimai L. E. kažkam jau seniai pardavus ); dabar R. E. reikalauja ir jo mamos eglės medienos ( v. b. 14-15 l.). Taip pat jis pateikė 2007-03-13 sąskaitą faktūrą, pagal kurią K. E. 2007-03-13 iš (duomenys neskelbtini) miškų urėdijos nupirko medienos ( v. b. 18 l. ). 2023.01.05 paaiškinime L. E. nurodė, kad lentos buvo nupirktos pirmo namo statybos metu 1987 m. ( patikslino – apie 1997 m. – v. b. 23 l. ) ir liko (duomenys neskelbtini) k. pas K. E. ( v. b. 20-21 l. ). Pagal antstolio patvarkymą ( v. b. 24-25 l. ) R. E. 2023.01.30 paaiškinime nurodė, kad lentos buvo ( v. b. 27-28 l. ).

Papildomai policijos pateikta medžiaga patvirtina, kad policijoje 2021-11-05 buvo gauti K. E. ( kad buvusi marti nori išsivežti medieną ) ir L. E. ( kad buvusi uošvienė neleido pasiimti teismo nutartini priklausančių lentų ) pareiškimai ( 20 l. ), padarytos lentų nuotraukos ( 24-26 l. ).

Pagal Lietuvos CK 771 str. taisykles jeigu neįvykdytas sprendimas, įpareigojantis skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, ... antstolis apie tai surašo Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos aktą ( 1 d. ). Jeigu sprendime nenurodytos jo neįvykdymo pasekmės, surašytasis aktas perduodamas priėmusiam sprendimą teismui, o šis išsprendžia sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo klausimą pagal Lietuvos CK 284 str. numatytas taisykles ( 2 d. ). Todėl antstolio prašymas leisti išieškoti iš skolininko R. E. išieškotojai L. E. turto vertę pinigais galimas tik atvejais, kai pačiame teismo sprendime yra nurodymas skolininkui turtą perduoti išieškotojai arba kiti įrodymai patvirtina, jog šis turtas yra pas skolininką ir dėl to akivaizdu, jog jis jį privalo perduoti. Vertinant teismo patvirtintos sutuoktinių sutarties 8 p., 12.1 p. ir 17 p. sąlygas pagal Lietuvos CK 6.193 str. taisykles nėra jokio pagrindo daryti išvadą, kad pagal jas R. El. privalėtų L. E. lentas perduoti ( tiesiog konstatuota, jog lentų yra 10 kub. m. ir jos abiem sutuoktiniams atitenka po lygiai ).

Civilinė byla Nr. e2-311-446/2021, sutuoktiniams 2021-03-25 sutartyje nurodžius turint ir dalinantis 10 kub. m. pušies medžio lentų, toliau buvo nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Joje teismas nerado jokių duomenų ( ir jų proceso dalyviai nenurodė ) nei apie lentų buvimo vietą, nei apie kurio nors sutuoktinio įsipareigojimus jas perduoti. Nors L. E. teigia, jog lentos visą laiką buvo ir iki šiol yra K. E. sodyboje (duomenys neskelbtini), jokių tai patvirtinančių įrodymų ji nepateikė ( Lietuvos CPK 178 str. ), o R. E. to nepripažįsta ( Lietuvos CPK 187 str. ). Pateiktos lentų nuotraukos vertinamos kaip neturinčios įrodomosios reikšmės, nes niekur neužfiksuota ( ir todėl negalima nustatyti ), ar jos yra būtent nurodytosios sutartyje. Tokioje situacijoje pagal bendrąsias įrodinėjimo taisykles pirmenybė kaip labiau tikėtinai turi būti teikiama R. E. versijai preziumuojant, jog sutuoktinių dalintinas turtas turėjo būti jų gyvenamojoje vietoje ( t. y. (duomenys neskelbtini), kaip visą laiką teigia R. E. ) ir įrodinėjamos turi būti priešingos aplinkybės ( jog turtas yra kažkur kitur ), o ne atvirkščiai. Todėl konstatuojama, kad R. E. pareiga ginčo turtą L. E. būtent perduoti grindžiama vien tik jos ( pažymėtina – suinteresuoto asmens ) paaiškinimu, kuris tokioje situacijoje negali būti pripažįstamas patikimu ( kažkodėl nusveriančiu R. E. paaiškinimą ) įrodymu. Be to, tokiu atveju ir R. E. galėtų pareikšti analogišką reikalavimą – pareikalauti L. E. pateikti įrodymus, kad perdavė jam priklausančią lentų dalį ( ar aplamai bet kokį kitą sutartimi jam atitenkantį turtą ), o to nepadarius reikalauti piniginės kompensacijos.

Dėl aptartų argumentų konstatuojama nesant pagrindo daryti išvadą, jog R. E. kiltų pareiga sutartimi pasidalinus R. E. atitekusį turtą perduoti, todėl antstolio prašymas tuo pagrindu pakeisti sprendimo vykdymo tvarką ( išieškant kaip neperduoto turto vertę pinigais ) netenkintinas ( Lietuvos CPK 771 str. 3 d. ). Dėl galimos tolesnės ginčo sprendimo tvarkos teismas nepasisako, nes savo teisių gynimo būdus pasirenka patys asmenys ( Lietuvos CK 1.138 str. ).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Antstolio Tomo Ubarto prašymo dėl teismo sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo netenkinti.

Nutartis per septynias dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmus.