Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų sprendimas

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų (toliau – ir teismas) teisėja Janina Vitunskienė,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. D. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų (toliau – ir Marijampolės PN, atsakovės atstovas), dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis – viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): 1) valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), 2) žalai ir 3) priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą. Nesant bent vienos iš šių sąlygų viešoji atsakomybė negalima.

Sprendžiant pareiškėjo skundo pagrįstumo klausimą, svarbu įvertinti ir nustatyti, ar pataisos namų (pareigūnų) veiksmuose (neveikime) yra deliktinės atsakomybės požymių, taip pat tai, ar šie veiksmai (neveikimas) lėmė pareiškėjo nurodytos žalos atsiradimą.

Pareiškėjas tvirtina, kad patyrė neturtinę žalą dėl to, kad, 2019 m. rugsėjo 3 d. būdamas ilgalaikiame pasimatyme su žmona, turėjo vieną parą būti be maisto, kadangi Marijampolės pataisos namai, per klaidą gavę pareiškėjo asmeninius pinigus, jų laiku pareiškėjui negrąžino. Iš skundo turinio spręstina, jog pareiškėjas neturtinės žalos atsiradimą taip pat sieja su aplinkybėmis, jog ilgalaikio pasimatymo su žmona metu dėl atsakovo atstovo veiksmų nebuvo galimybių įsigyti maisto pataisos namų parduotuvėje.

Teismas nustatė, kad pareiškėją perkėlus iš Vilniaus pataisos namų Lukiškių padalinio į Pravieniškių pataisos namus, 2019 m. rugpjūčio 21 d. iš Vilniaus pataisos namų į Marijampolės PN per klaidą buvo atsiųsti 84,90 Eur, iš kurių 78,38 Eur buvo pareiškėjo asmeniniai pinigai, 6,52 Eur – neliečiama sąskaitos dalis (b. l. 3, 6). Paaiškėjus klaidai, 2019 m. rugpjūčio 21 d. 78,38 Eur iš Marijampolės PN buvo pervesti į Pravieniškių pataisos namų sąskaitą (b. l. 3, 21). 2019 m. rugsėjo 3 d. 78,38 Eur iš Pravieniškių pataisos namų buvo vėl pervesti į Marijampolės PN sąskaitą pagal Marijampolės PN 2019 m. rugsėjo 2 d. pareikalavimą (b. l. 3, 4).

Taigi, iš byloje esančių duomenų matyti, kad situacija dėl pareiškėjui priklausančių 78,38 Eur pervedimo ne į tuos pataisos namus, į kuriuos jie privalėjo būti pervesti, susiklostė dėl kelių subjektų padarytų klaidų. Tačiau pareiškėjas neturtinę žalą konkrečiu atveju sieja tik su Marijampolės pataisos namų padaryta klaida 2019 m. rugsėjo 2 d. pateikiant prašymą Pravieniškių pataisos namams grąžinti pareiškėjui priklausančius 78,38 Eur į Marijampolės pataisos namus. Pareiškėjas teigia, kad būtent dėl šių Marijampolės PN veiksmų 2019 m. rugsėjo 3 d. jis patyrė neturtinę žalą, kuri pasireiškė tuo, kad jis ir jo sutuoktinė vieną parą liko nevalgę.

Byloje nėra ginčo, jog pareiškėjui 2019 m. rugsėjo 3 d. Pravieniškių pataisos namuose buvo paskirtas ir įvyko ilgalaikis pasimatymas su žmona D. D. (b. l. 25).

Byloje taip pat nustatyta, jog 2019 m. rugsėjo 3 d. pareiškėjo sąskaitoje jam priklausančių 78,38 Eur asmeninių pinigų nebuvo, nes jie per klaidą pagal 2019 m. rugsėjo 2 d. Marijampolės pataisos namų Turto valdymo skyriaus vyriausiojo specialisto-vyriausiojo finansininko pareikalavimą buvo pervesti į Marijampolės pataisos namus, kuriuose pareiškėjas tuo metu bausmės neatliko.

Byloje nėra duomenų apie tai, ar pareiškėjas likus 5 dienoms iki pasimatymo buvo pateikęs pataisos namų administracijai prašymą, ar ilgalaikio pasimatymo metu maitinsis nemokamai, ar ketina įsigyti prekių parduotuvėje, tačiau iš 2019 m. gruodžio 30 d. Pravieniškių pataisos namų rašto Nr. 14863 turinio (b. l. 38) matyti, jog jam nebuvo suteikta teisė pataisos namų parduotuvėje įsigyti prekių, nes nuteistasis buvo nemokus. Šios aplinkybės iš esmės patvirtina pareiškėjo patirtus nepatogumus ilgalaikio pasimatymo su žmona metu ir atsakovo atstovo veiksmų neteisėtumą. Tačiau pareiškėjo argumentai, jog per jam suteiktą ilgalaikį pasimatymą 2019 m. rugsėjo 3 d. dėl Marijampolės pataisos namų neteisėtų veiksmų turėjo būti be maisto visą parą yra nepagrįsti.

Į bylą atsakovės atstovo pateikti duomenys (b. l. 38) patvirtina, kad 2019 m. rugsėjo 3 d. pareiškėjui nebuvo suteikta teisė apsipirkti pataisos įstaigos parduotuvėje, tačiau jam buvo paaiškinta, kad jis turi galimybę valgyti pataisos įstaigos maistą, tačiau pareiškėjas jo atsisakė (b. l. 7, 38). Aplinkybės, kad pareiškėjui buvo išaiškinta teisė ir suteikta galimybė 2019 m. rugsėjo 3 d. valgyti pataisos įstaigos maistą, pareiškėjas neginčijo, prie skundo pats pridėjo rašytinį įrodymą, patvirtinantį, kad teisės ir galimybės valgyti pataisos namų maistą, jam buvo žinomos.

Taigi, darytina išvada, kad pareiškėjui 2019 m. rugsėjo 3 d. ilgalaikio pasimatymo metu buvo išaiškinta teisė ir suteikta galimybė valgyti pataisos įstaigos maistą, todėl pareiškėjas nevalgė vieną parą ne dėl atsakovės atstovo neteisėtų veiksmų, o dėl to, kad pats savo valia priėmė tokį sprendimą. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad Marijampolės PN neatliko neteisėtų veiksmų, lėmusių, kad pareiškėjas 2019 m. rugsėjo 3 d. liko nevalgęs vieną parą.

Nors byloje nėra objektyvių duomenų apie nustatyto pažeidimo galimai pareiškėjui sukeltus fizinės ar psichinės sveikatos sutrikimus, kurie galėtų būti reikšmingi sprendžiant įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio jam masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio klausimą, tačiau teismui nekyla abejonių, kad dėl Marijampolės pataisos namų administracijos veiksmų nerūpestingumo, pasireiškusio 2019 m. rugsėjo 2 d. klaidingu pareikalavimu dėl pareiškėjo lėšų pervedimo pareiškėjas patyrė tam tikrų nepatogumų, išgyvenimų, papildomą diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, kurių jis nebūtų patyręs, jei būtų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sąlygomis, t. y. patyrė neturtinę (moralinę) žalą. Tačiau pažymėtina, jog byloje nesurinkta duomenų apie tai, kad dėl nustatyto pažeidimo pareiškėjas būtų patyręs reikšmingų neturtinių praradimų, t. y. duomenų apie pažeidimo nulemtus fizinės ir psichinės sveikatos sutrikimus.

CK 6.250 straipsnio 1 ir 2 dalys nustato, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Neturtinės žalos atlyginimas pinigais nėra vienintelis pažeistų teisių gynimo būdas. ABTI 88 straipsnio 4 punkte nustatyta, kad teismas gali patenkinti skundą ir išspręsti ginčą kitu įstatymu numatytu būdu. CK 1.138 straipsnyje kaip asmens teisių gynimo būdas nurodytas ne tik turtinės ar neturtinės žalos išieškojimas (CK 1.138 str. 6 p.). CK 1.138 straipsnio 8 punkte numatyta, kad asmens teises teismas gina ir kitais įstatymų numatytais būdais.

Europos Žmogaus Teisių Teismas, gindamas Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įtvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, ne kartą yra konstatavęs, jog teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą (žr., pvz., EŽTT 2000 m. spalio 10 d. sprendimą byloje Daktaras prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 42095/98, 2006 m. spalio 10 d. sprendimą byloje L. L. prieš Prancūziją, pareiškimo Nr. 7508/02). Taigi teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas. Ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 53161/99). Tokios pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (žr., pvz., LAT Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 2 d. nutartį civilinėje byloje S. Š. prieš UAB, Nr. 3K-7-2/2008).

Įvertinus byloje nustatyto pažeidimo sąlyginai neilgą trukmę, taip pat nesant įrodymų apie šio pažeidimo pareiškėjo sveikatai sukeltas neigiamas pasekmes (pareiškėjas į gydytoją bei psichologą dėl patirtų išgyvenimų nesikreipė), darytina išvada, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pripažinti, jog pareiškėjui dėl aptartų aplinkybių atsirado tokio masto pasekmės, kurias būtų galima laikyti neturtine žala, kuri atlyginama pinigais pagal CK 6.250 straipsnį. Atsakovo atstovo nerūpestingumas galėjo sukelti tik nežymių trumpalaikių nepatogumų, nežymų teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, tačiau nesudaro pakankamo pagrindo spręsti dėl neturtinės žalos, vertintinos pinigine išraiška, pareiškėjui atlyginimo. Atsižvelgiant į tai, šiuo atveju pats teisės pažeidimo pripažinimas yra pakankama ir teisinga satisfakcija, todėl neturtinės žalos atlyginimas pinigais nepriteistinas.

Remiantis išdėstytais argumentais, pripažintina, kad pareiškėjo teisė 2019 m. rugsėjo 3 d. ilgalaikio pasimatymo su žmona metu pataisos namų parduotuvėje įsigyti prekių (BVK 73 straipsnio 1punktas) dėl Marijampolės pataisos namų veiksmų buvo pažeista, o reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmetamas kaip nepagrįstas (Lietuvos vyriausiais administracinis teismas 2018 m. kovo 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1993-858/2018).

Pareiškėjas skunde nurodė, jog atsakovės atstovo veiksmais buvo padaryta žala ir jo sutuoktinei. Skundas buvo pareikštas pareiškėjo vardu. Kreipimasis dėl kitų asmenų teisių ar viešojo intereso gynimo administraciniame teisme gali būti nagrinėjamas tik tais atvejais, kai įstatymas suteikia asmeniui specialią teisę kreiptis į teismą ginant kitų asmenų teises ar viešąjį interesą (ABTĮ 5 str. 3 d. 2 p., 55 str. 1 d.). Tokia teisė pareiškėjui nėra suteikta, todėl skundas išnagrinėtas tik dėl pareiškėjo galimai pažeistų subjektinių teisių ir teisėtų interesų, o dėl pareiškėjo sutuoktinės teisių ir interesų šiame sprendime teismas nepasisako.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu,

nusprendžia:

Pareiškėjo A. D. skundą tenkinti iš dalies.

Pripažinti, kad pareiškėjo teisė 2019 m. rugsėjo 3 d. ilgalaikio pasimatymo su žmona metu pataisos namų parduotuvėje įsigyti prekių (BVK 73 straipsnio 1punktas) dėl Marijampolės pataisos namų veiksmų buvo pažeista.

Reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.