Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

teismo posėdyje, BPK 441 str. tvarka, išnagrinėjęs pareiškėjo A. P. skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos 2012 m. kovo 16 d. nutarties, kuria atmestas pareiškėjo A. P., kuriuo prašoma panaikinti Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroro S. V. 2012-02-24 nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2012-01-11 Lietuvos Respublikos generalinėje prokuratūroje gautas A. P. prašymas dėl ikiteisminio tyrimo atlikimo, kuriame prašyta atlikti ikiteisminį tyrimą siekiant nustatyti ar I. J. , D. R. , L. A. , S. J. , A. V. R. G. veikoje nėra BK 228 str. 1 d. numatyto nusikaltimo požymių, o A. B. , V. U. –M., A. D. veikoje nėra nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 229 str. 1 d. požymių ir nurodė, kad pateikė paraišką ir gavo kompensacinę išmoką pagal 2004-2006 m. programą 2006 m. 2007 m pateikė paraišką dalyvauti 2007-2013 programoje, tačiau jam nebuvo aišku kaip deklaruoti pasėlius ir jis kreipėsi į Agentūros Marijampolės skyrių dėl konsultacijų. Pagal gautą 2008-10-02 Agentūros pranešimą, agentūros pervesta suma buvo beveik 3 kartus mažesnė nei priklausė, bet jam paaiškino, kad norint gauti kompensaciją jis turėjo pateikti dokumentus už sklypą A kaip numatyta 2004-2006 m. Taisyklėse. Pagal pareiškėjo turimus duomenis, buvo padaryta apie 3 mln. Lt žala daugiau kaip 100 ūkininkų ir bendrovių. Jis kreipėsi į Vilniaus administracinį teismą įpareigoti agentūrą laikytis įsakymo Nr. 3D-740 nustatytų pareigų, kurio kolegija bylą nagrinėjo akivaizdžiai aplaidžiai ir padarė nepagrįstą ir neteisėtą išvadą, kad buvo galima pateikti prašymą arba į 2004-2006, arba į 2007-2013 programą. Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas išgalvojo realiai neegzistuojančią aplinkybę, kad jis 2007 m. paraiškoje padidino įsipareigotą pagal 2004-2006 programą plotą daugiau kaip 2 ha., dėl to, kad priimti agentūrai palankų sprendimą. Dėl fiktyvios faktinės aplinkybės įteisinimo jam yra padaryta 161 343,60 Lt turtinė žala dėl neišmokėtų kompensacinių išmokų, manoma, yra BK 228 str. 1 d. numatyto nusikaltimo požymiai. 2011-03-25 d. LVAT teisėjai priėmė sprendimą neatnaujinti proceso ir taip diskreditavo teisėjo vardą, aplaidžiai atliko savo pareigas (BK 229 str. požymiai), o Žemės ūkio ministerijos ir agentūros pareigūnai atliko pareigas klaidingai suvokdami teisės aktų reikalavimus (BK 228 str. 1 d. požymiai).

2012-02-24 nutarimu Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroras BPK 3 str. 1 d. 1 p., 168 str. pagrindu atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą nesant duomenų apie veiką, turinčią nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

2012-03-16 nutartimi Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėja atmetė pareiškėjo A. P. skundą, kuriuo prašoma panaikinti Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroro S. V. 2012-02-24 nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą.

Skundu pareiškėjas A. P. prašo panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012-03-16 nutartį ir įpareigoti Lietuvos Respublikos generalinį prokurorą atlikti ikiteisminį tyrimą dėl 2012-01-09 prašyme nurodytų aplinkybių ir nurodo, kad skundžiama nutartis yra nepagrįsta ir neteisėta, nes 1. prokuroras praktiškai neatliko jokio tyrimo, pateiktas Teisėjų etikos ir drausmės komisijos pirmininko atsakymas neturi jokio ryšio su teisėjų padarytų nusikalstamų veikų vertinimu; 2. prokuroras aplaidžiai atliko savo pareigas ir neišreikalavo iš Agentūros informacijos ar Agentūra turi pareiškėjo prašymą dėl ploto didinimo; 3. kad LVAT teisėjai į 2010 m. lapkričio 15 d. nutartį įrašė fiktyvią faktinę aplinkybę, patvirtina 2012-01-09 d. prašyme dėl ikiteisminio tyrimo atlikimo nurodyti ES ir Lietuvos teisės aktai, kuriais reikia remtis, o ne LVAT teisėjų priimtu sprendimu; 5. teisėja R. G. , kaip ir prokuroras S. V. , padarė tą pačią loginę klaidą teigdama, jog 2007 metais buvo padidintas daugiau negu 2 ha plotas, įsipareigotas pagal 2004-2006 m. programą. Teiginys, jog 2007 metais deklaruotas plotas (80,99 ha) įrodo, jog pareiškėjas padidino įsipareigotą plotą (38,92 ha) daugiau kaip 2 ha, yra absurdiškas. Mechaniškas deklaruotų žemės ūkio naudmenų plotų sudėjimas gali patvirtinti tik vieną aplinkybę - jog 2007 metais buvo ekologiškai ūkininkaujama 80,99 ha plote, tačiau nenurodo atskirų plotų priklausomumą vienai ar kitai programai. Joks teisės aktas nenumatė valstybės prisiimtų įsipareigojimų pareiškėjui, dalyvaujančiam 2004-2006 m. programoje, nutraukimo 2007 metais teikiant paraišką dalyvauti 2007-2013 m. programoje. Kaip deklaruoti plotus 2007 metais asmeniui, dalyvaujančiam 2004-2006 m. programoje ir pageidaujančiam dalyvauti 2007-2013 m. programoje nurodė Agentūros darbuotojai, o būtent, kad visi plotai, tiek įsipareigoti pagal 2004-2006 m. programą, tiek nauji plotai, kuriems bus taikomi įsipareigojimai pagal 2007-2013 m. programos reikalavimus, turi būti deklaruojami vienoje „Paraiškoje tiesioginėms išmokoms už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus ir paramai pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemones, kurioje nebuvo atskirai išskirtas stulpelis pažymėti plotams, kuriuose vykdomi įsipareigojimai pagal 2004-2006 m. paraišką. Apie nurodymą patvirtina skunde nurodomi raštai. Jeigu pareiškėjai pateikė dvi paraiškas - pagal 2004-2006 m. ir 2007-2013 m. programas, tai Agentūra 2007-2013 m. paraiškos neadministravo, t.y. abiems atvejais pareiškėjai patyrė didelę turtinę žalą dėl nepagrįstai sumažintos kompensacinės išmokos. Žemės ūkio ministerijos ir Agentūros pareigūnų nurodymai 2007 metais deklaruoti visus plotus, kuriuose ekologiškai ūkininkaujama vienoje paraiškoje nesudaro prielaidos nutraukti valstybės prisiimtus įsipareigojimus pareiškėjams pagal 2004-2006 m. programą. Kodėl neteisėtai ir nepagrįstai buvo nutraukti valstybės įsipareigojimai prokuroras S. V. netyrė. 6. Teisėja neužsimena, kad dėl Žemės ūkio ministerijos ir Agentūros pareigūnų S. J. , R. G. , A. V. neteisėtų veiksmų vien tik pareiškėjui šiai dienai yra padaryta 161343,60 Lt turtinė žala dėl neišmokėtų kompensacinių išmokų. Prokuroras nesiaiškino 2012-01-09 prašyme dėl ikiteisminio tyrimo nurodytų nusikalstamos veikos aplinkybių, nenustatė tikrųjų valstybės tarnautojų neteisėtos veikos motyvų, netyrė aplinkybių, kodėl tik 2007 metais pareiškėjų, norinčių dalyvauti 2007-2013 m. programoje, atžvilgiu buvo nutraukiami valstybės įsipareigojimai, 2008-2010 m. tokių veiksmų pareiškėjų atžvilgiu nebuvo atlikta ir jie turtinės žalos nepatyrė. Prokuroras netyrė kaip ir kam buvo panaudotos nusavintos lėšos, kad be žemės ūkio ministerijos ir Agentūros vadovų žinios tokio masto neteisėta veika nebūtų galima. Pateikti duomenys generaliniam prokurorui dėl ikiteisminio tyrimo atlikimo yra pakankami, jog būtų pradėtas ir atliktas ikiteisminis tyrimas. Ne tik pareiškėjo, bet ir kitų pareiškėjų atžvilgiu nebuvo priimtas joks Agentūros sprendimas dėl valstybės prisiimtų įsipareigojimų mokėti kompensacines išmokas, numatytas 2004-2006 m. programoje, nutraukimo.

Teismo posėdyje A. P. savo skundą palaiko pilnai ir prašo nutartį panaikinti.

Skundas atmestinas.

Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų plenarinės sesijos 2011 m. spalio 20 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-267/2011) pažymėta, kad „siekiant užkirsti kelią neteisėtoms veikoms ne visuomet yra tikslinga tokią veiką pripažinti nusikaltimu, taikyti pačią griežčiausią priemonę – kriminalinę bausmę. Todėl kiekvieną kartą, kai reikia spręsti, pripažinti veiką nusikaltimu ar kitokiu teisės pažeidimu, labai svarbu įvertinti, kokių rezultatų galima pasiekti kitomis, nesusijusiomis su kriminalinių bausmių taikymu, priemonėmis (administracinėmis, drausminėmis, civilinėmis sankcijomis ar visuomenės poveikio priemonėmis ir pan.)“. (Konstitucinio Teismo 1997 m. lapkričio 13 d., 2005 m. lapkričio 10 d. nutarimai). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje taip pat pasisakyta, kad tiek baudžiamosios teisės paskirtis, tiek ir bendrieji teisės principai, įtvirtinti demokratinių teisinių valstybių jurisprudencijoje, suponuoja tai, kad negalimas tokios teisinės praktikos formavimas, kai sprendžiant civilinius ginčus taikomos baudžiamosios teisės normos ir asmens elgesys esant išimtinai civiliniams teisiniams santykiams vertinamas kaip atitinkamos nusikalstamos veikos padarymas (kasacinė nutartis Nr. 2K-409/2011).

Kaip matyti iš teismui pateiktos medžiagos ir pačio skundo, keliami klausimai susieję su turtiniais – administraciniais ir civiliniais teisiniais santykiais ir nepriskirtini baudžiamosios teisės reguliavimo sričiai.

Apeliacinio skundo argumentai, kad nebuvo nustatyti tikrieji valstybės tarnautojų neteisėtos veikos motyvai, kad prokuroras netyrė kaip ir kam buvo panaudotos nusavintos lėšos, nėra būtinos nusikalstamos veikos kvalifikavimui aplinkybės, todėl jų nustatymas, šiuo atveju, nėra reikšmingas.

Atsižvelgiant į išdėstytą, naikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos 2012 m. kovo 16 d. nutarties nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

atmesti A. P. skundą ir palikti galioti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos 2012 m. kovo 16 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.