Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Alytaus rajono apylinkės teismo teisėja Asta Jakučiūnienė, sekretoriaujant Neringai Čėsnaitei, dalyvaujant prokurorui Ryčiui Kirkliauskui, nukentėjusiajai R. R., teismo posėdyje nagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. K., gim. (duomenys neskalbtini) Alytuje, Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, gyv. (duomenys neskalbtini), išsilavinimas-8 klasės, pensininkas, neįgalus, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 str.1 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. K. laikotarpyje nuo 2012 metų liepos mėnesio iki 2012 metų rugsėjo mėnesio, kalbėdamas mobiliojo ryšio telefonu su R. R., pasakė: „papjausiu, nužudysiu“, tuo patvirtindamas pagrindą manyti, kad grasinimai gali būti įvykdyti; toliau tęsdamas nusikalstamą veiką, 2012 m. rugpjūčio 3 d., paskambinęs telefonu R. R. dukrai L. I., grasino nužudyti jos motiną R. R., sakydamas žodžius: „liepk savo tai mamytei grąžinti močiutę, nes padarysiu jai kažką blogo, peilį pagalandu, nuduriu ją“, tuo patvirtindamas pagrindą manyti, kad grasinimai gali būti įvykdyti; tęsdamas nusikalstamą veiką, 2012 m. rugpjūčio 3 d. VšĮ Alytaus poliklinikoje adresu Naujoji g. 48, kabinete Nr. 406, gydytojai P. T. pasakė grasinimus žodžius, kad jeigu jam neatiduos žmonos, jis nudurs podukrą, nudurs žmoną“, tuo patvirtindamas pagrindą manyti, kad grasinimai gali būti įvykdyti; tęsdamas nusikalstamą veiką, 2012 m rugsėjo 3 d. jo buto kambaryje adresu Alytus, Statybininkų g. 11-20, demonstruodamas virvę, gydytojai D. G. pasakė, kad R. R. nudurs kinžalu, tuo patvirtindamas pagrindą manyti, kad grasinimai gali būti įvykdyti.

Apklaustas kaltinamuoju, A. K. parodė, kad jis gyveno su žmona A., kuri yra ligonė, neįgali. Jis slaugė žmoną, ja rūpinosi. 2012 rugsėjo mėnesį žmoną slaugyti paėmė žmonos dukra R.. Jis dėl to labai supyko, nes buvo apšnekėtas, kad mušė žmoną. J. R. tada pasakė, kad „ tokiai kaip tu, už tokius darbus neverta vaikščioti šita šventa Marijos žeme“. Nurodo, kad grasinimų nei Rakštienei, nei jos dukrai Indreliūnei niekada neišsakė, tačiau buvo labai ant jų supykęs, susierzinęs, galėjo pasakyti kokį nors netinkamą žodį.

Su gydytoja T. bendravo, gydytojos G. nepažįsta. Joms nieko nepasakojo apie grasinimus Rakštienei.

Apklausta kaip nukentėjusioji, R. R. parodė, kad 2012-07-13, jai būnant darbe, į jos mobiliojo ryšio telefoną paskambino motinos kaimynė A. G. ir pranešė, kad laiptinėje be priežiūros rado jos motiną A., ją į laiptinę išvijo jos sutuoktinis A. K.. Motinai reikalinga nuolatinė priežiūra, todėl nukentėjusioji nuvyko pas motiną ir ją parsigabeno pas save. Tai nepatiko kaltinamajam, todėl jis pradėjo jai grasinti. 2012-08-03 jai dukra L.pranešė, kad jai skambino kaltinamasis ir grasino nukentėjusiąją papjauti. Tą pačią dieną ji sulaukė skambučio ir iš kaltinamojo šeimos gydytojos Tumelienės, kuri pasakė, kad pas ją lankėsi kaltinamasis ir grasino papjauti nukentėjusiąją.

Kaltinamasis yra supykęs ant jos dėl to, kad ji yra pasiėmusi motiną pas save slaugyti, nes mamai yra reikalinga nuolatinė prižiūra, ji yra neįgali. Kaltinamasis pasirūpinti mama negali, nes jis pats serga. Nurodo, kad kai eina pas kaltinamąjį, nešasi su savimi dujų balionėlį, vedasi kitus asmenis. Po to, kai pasiėmė mamą pas save slaugyti, buvo nuėjusi pas kaltinamąjį pasiimti mamos daiktų. Jis jai atsakė, kad ji nieko negaus, geriau jis viską nuneš į konteinerį. Jis ją išstūmė iš buto. Po to prasidėjo grasinantys skambučiai, kaltinamasis jai sakydavo, kad jei negrąžins motinos, jai bus blogai, kad ją papjaus. Kaltinamasis grasino jai papjauti ir per dukrą L. ir per šeimos gydytojas.

Liudytoja A. G. parodė, kad ji-kaltinamojo kaimynė. 2012-07-13 buvo namuose, išgirdo laiptinėje triukšmą. Laiptinėje ji pamatė atidarytas K. buto duris, o šalia stovinčią kaimynę A. K.. A.pasakė, kad sutuoktinis ją mušė bei išvijo iš namų. Ji parsivedė K. butą bei paskambino jos dukrai R.i. Dukra tą pačią dieną pasiėmė motiną pas save į namus. Tai nepatiko kaltinamajam. Ji girdėjusi, kaip kaltinamasis R. grasino papjauti.

Liudytoja P. T. parodė, kad ji dirba gydytoja Alytaus poliklinikoje, kaltinamasis- jos pacientas jau daugybę metų. 2012 m. vasarą jos kabinete kaltinamasis pasakė, kad jo podukra iš jo atėmė jo žmoną A. K., jis pasakė, kad jeigu jam neatiduos jo žmonos, jis nudurs podukrą, nudurs žmoną ir pats pasikars. Tuos žodžius ji įrašė į kaltinamojo ligos istoriją. Vėliau jai būnant pas kaltinamąjį namuose pagal iškvietimą, jis vėl grasino susidorojimu su podukra. Liudytoja jo išsigando, jis ją gąsdino savo sunkiai nuspėjamu elgesiu. Kai liudytoja pirmą kartą podukros Rakštienės atžvilgiu išgirdo grąsinimus, ji ją informavo apie tai.

Liudytoja D. G. parodė, kad kaltinamasis yra kolegės T. pacientas. K. T. atostogavo, liudytoja buvo iškviesta į namus pas kaltinamąjį. Jis skundėsi sveikata, buvo piktas, labai agresyviai nusiteikęs podukros atžvilgiu, grasino, kad ją nudurs su kinžalu, o pats pasikars. Jis liudytojai demonstravo virvutę, sakė, kad patykojęs už kampo, nužudys podukrą, po to su šita virve pasikars. Jis vis norėjo liudytojai parodyti kinžalą, ji suprato, kad kinžalas-ilgas peilis.

2012-08-03 protokolu-pareiškimu nukentėjusiojo R. R. praneša apie A. K. nusikalstamą veiką (b. l. 1 ).

Daiktų, dokumentų pateikimo protokolu fiksuota, kad nukentėjusioji R. R. pateikė CD diską su garso įrašu (b. l. 24), daiktų apžiūros protokole nurodyta, kad šis diskas apžiūrėtas ir padaryta diske fiksuoto vyriškio ir moters pokalbio, kurio trukmė 9.19 min., stenograma (b. l. 26-27 ).

A. K. grasino nužudyti savo podukrą R. R., ir buvo pakankamas pagrindas manyti, kad šis jo grasinimas bus įvykdytas. Nukentėjusioji R. R. bijojo realios grėsmės savo gyvybei, nes kaltinamasis jos atžvilgiu elgėsi agresyviai. Ji, eidama bendrauti su kaltinamuoju, nešdavosi apsaugai dujų balionėlį, vesdavosi apsaugai kitus žmones. Tai, kad kaltinamojo ketinimai yra realūs ir jis gali juos įvykdyti, pilnai įrodo jo ir nukentėjusiosios pokalbio garso įrašas, kur jis grasina papjauti ir kitaip fiziškai susidoroti su nukentėjusiaja. Liudytojos P. T., D. G. nurodė girdėjusios, kaip kaltinamasis žada susidoroti su nukentėjusiaja, šios liudytojos netgi bijojo agresyviai nusiteikusio kaltinamojo.

Įrodyta, kad A. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 145 str. 1 d.

Iš byloje esančio Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto Nr. 84TPK-7/2013 matyti, jog nusikaltimo padarymo metu kaltinamasis negalėjo visiškai suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti, nusikaltimo padarymo metu ir šiuo metu serga psichikos sutrikimu-organiniu asmenybės sutrikimu. Ekspertai nurodė, kad A. K. nusikalstamos veikos padarymo metu nebuvo staigaus didelio susijaudinimo būsenoje, kuri įtakojo jo veiksmus, jam nereikalinga skirti priverčiamųjų medicinos priemonių. Be to, nurodyta, kad A. K. turi individualių psichologinių ypatumų, galėjusių turėti įtakos jo elgesiui nusikaltimo padarymo metu, tačiau jam nereikia skirti specialaus gydymo. Daroma išvada, kad A. K. dėl psichikos sutrikimo, kuris nėra pakankamas pagrindas pripažinti jį ribotai pakaltinamu, negalėjo visiškai suvokti pavojingo nusikalstamos veikos pobūdžio ar valdyti savo veiksmų, taigi A. K. yra ribotai pakaltinamas 9LR BK 18 str.). Kaltinamasis A. K. padarė nesunkų nusikaltimą, jis nusikalto ir teismo teisiamas pirmą kartą, yra neįgalus. A. K. atsakomybę lengvina tai, kad nusikalstamą veiką veiką jis padarė ribotai pakaltinamas (LR BK 59 str. 1 d. 11 p.). LR BK 59 str. 2 d. suteikia teismui pripažinti lengvinančiomis ir kitas aplinkybes, kurios neišvardintos LR BK 59 str. 1d. Taigi A. K. atsakomybę lengvinančia pripažintina ir ta aplinkybė, kad jis nusikalto būdamas emociškai labai susijaudinęs ir pasimetęs, nes nusikalstamą veiką jis įvykdė dėl to, kad iš jo globos buvo paimta jo žmona, su kuria ilgai gyveno, ją slaugė ir globojo. Taigi tarp kaltinamojo ir jo žmonos buvo stiprus emocinis ryšys, šio ryšio praradimas sąlygojo kaltinamojo neadekvačią reakciją į aplinkybes ir privertė jį nusikalsti.

Atsižvelgiant į tai, kad A. K. nusikalstamą veiką padarė pirmą kartą, į tai, kad jo veikoje yra dvi atsakomybę lengvinančios aplinkybės ir nėra atsakomybę sunkinančių, A. K. tikslinga atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, kai yra lengvinančių aplinkybių (LR BK 39 str.).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

A. K., vadovaujantis LR BK 39 str., atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 str. 1 d. padarymą, esant jo veikoje lengvinančių aplinkybių, baudžiamąją bylą A. K. nutraukti.

A. K. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę-uždrausti 2 mėnesius po nuosprendžio įsiteisėjimo prisiartinti prie nukentėjusiosios R. R..

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti bei esantį prie bylos-voką su CD laikmena-saugoti prie bylos visą bylos saugojimo laiką.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti apskųstas Kauno apygardos teismui paduodant skundą Alytaus rajono apylinkės teisme.