- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-11-25
- Bylos Nr.
- e2-5747-911/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 3-63-3-02392-2018-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Kristina Serdiukienė
- Trečiasis asmuo
- Klaipėdos miesto savivaldybės, R. S., UAB „Debreceno valda“
- Ieškovas
- ERGO Insurance SE, Lietuvoje
- Atsakovas
- BĮ Klaipėdos
- Kategorijos
- 2.6.10.2Civilinės atsakomybės sąlygos
nedalyvaujant trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Debreceno valda“ atstovui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės ERGO Insurance SE, Lietuvoje veikiančios per filialą, ieškinį atsakovei BĮ Klaipėdos lopšeliui – darželiui „Eglutė“, tretiesiems asmenims Klaipėdos miesto savivaldybei, R. S., UAB „Debreceno valda“ dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovė ieškiniu prašo priteisti iš atsakovės 4911,34 Eur žalą, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad 2018 m. spalio 25 d. ieškovė ERGO Insurance SE, veiklą vykdanti per Lietuvos filialą, pateikė Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmams pareiškimą dėl žalos atlyginimo sumoje 4911,34 Eur priteisimo iš atsakovo Klaipėdos miesto savivaldybės. Pagal ieškovės pateiktą pareiškimą 2018 m. spalio 26 d. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmuose buvo iškelta administracinė byla Nr. eI-9515-609/2018 (Nr. eI-1129-609/2019). 2019 m. kovo 28 d. vykusiame teismo posėdyje suinteresuotas asmuo R. S. nurodė ir patvirtino, jog atsakovės teritorijoje augo medis, kuris užvirto ant trečiojo asmens priklausančios transporto priemonės TOYOTA AURIS, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir ją apgadino. 2019 m. balandžio 9 d. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmuose buvo priimta nutartis perduoti bylą nagrinėti pagal teismingumą Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmams. Nutartyje nurodyta, jog nors reikalavimas dėl žalos atlyginimo be kita ko reiškiamas CK 6.271 straipsnio pagrindu, biudžetinė įstaiga Klaipėdos lopšelis-darželis „Eglutė“ nėra viešojo administravimo subjektas ir šio juridinio asmens atlikti galimai neteisėti veiksmai, su kuriais pareiškėja sieja jai padarytą žalą, nėra viešojo administravimo veiksmai, o yra civilinio teisinio pobūdžio, todėl vertintina, jog tokio pobūdžio padarytos žalos atlyginimo klausimas nepatenka į ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą administracinio teismo nagrinėjamų ginčų taikymo sritį. 2015-05-01 UAB „Nordea F. L.“ (valdytojas trečiasis asmuo R. S.) su ERGO Insurance SE, veikiančia per Lietuvos filialą, sudarė transporto priemonės TOYOTA AURIS, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) draudimo sutartį, draudimo liudijimo Nr. 851–0497038. Draudimo sutartis buvo sudaryta laikotarpiui nuo 2015-05-26 iki 2018-05-25. 2015-11-08 apie 16.17 val. Klaipėdos apskrities VPK policijos komisariate buvo gautas pranešimas apie tai, kad 2015-11-08 (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje ant automobilio TOYOTA AURIS, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) užkrito medis ir jį apgadino (ROIK 0115000634572). Kadangi automobilis TOYOTA AURIS, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) įvykio dieną buvo apdraustas ERGO Insurance SE transporto priemonių draudimu, transporto priemonės valdytoja R. S. pateikė draudikui prašymą atlyginti patirtą žalą. Atlikus transporto priemonei padarytos žalos įvertinimo veiksmus, buvo nustatyta, jog transporto priemonės valdytojai dėl šio įvykio metu apgadinto automobilio padaryti nuostoliai sudaro 4.911,34 Eur, todėl ieškovė, vykdydama draudimo sutarties sąlygas, išskaitė Draudimo sutartyje numatytą 86,00 Eur išskaitą, išmokėjo 4911,34 Eur draudimo išmoką (žala atlyginta pagal UAB „Solorina“ PVM sąskaitą-faktūrą) ir LR CK 6.263 str., 6.271 str., 6.1015 str. pagrindu, dėl išmokėtos draudimo išmokos įgijo atgręžtinio reikalavimo teisę į atsakingą už žalos padarymą asmenį – BĮ Klaipėdos lopšelis-darželis „Eglutė“, nes atsakovė, būdama atsakinga už jos teritorijoje esančių želdynų ir želdinių inventorizavimą ir apskaitą, vykdydama jų būklės stebėseną, organizuodama jai priskirtoje žemėje esančių želdinių ir želdynų priežiūrą, privalėjo užtikrinti, kad paminėto įvykio vietoje augantys medžiai ir kiti želdiniai nekeltų grėsmės žmonėms ir jų turtui.
2. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė palaikė savo ieškovo reikalavimus ir ieškinyje bei procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes, prašė ieškinį tenkinti visiškai.
Atsiliepimas
3. Atsakovė atsiliepime į pateiktą ieškinį nurodė, kad su pateiktu ieškiniu nesutinka visiškai. Pažymėjo, jog Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos visuomenę informavo, kad lapkričio 8-9 dienomis hidrometeorologų duomenimis, vakariniuose rajonuose vėjo gūsiai sieks 15-20 m/s o pajūryje - 23-25 m/s. Departamentas paragino pasirūpinti savo gyvybės ir turto saugumu bei perspėti kitus. Priminta, kad pučiant stipriam vėjui gali virsti dideli medžiai ar lūžti šakos, griūti silpnos konstrukcijos statiniai. Siaučiant vėjui, automobilių nereikėtų statyti po medžiais ar palikti prie tvorų. Gyventojai turėtų sandariai uždaryti namų duris ir langus. Nurodo, kad pagal „Boforto skalę“, kuri naudojama kaip empirinė vėjo intensyvumo skalė, vėjo greitis 23-25 m/s atitinka sąlygas skalės dešimtą balą, t. y. (Štormas) - bangų aukštis 9 metrai, sausumoje medžiai išraunami su šaknimis, atsiranda statinių pažeidimai, todėl mano, kad tai atitinka nenugalimos jėgos atsiradimo sąlygas pagal CK 6.212 str., nes atsakovė negalėjo daryti įtakos ar jos kontroliuoti, todėl nuo civilinės atsakomybės turėtų būti atleistina. Be to, pažymi, kad žalai atsirasti galėjo turėti įtakos ir R. S. didelis neatsargumas, t. y. nerūpestingumas paliekant automobilį ten, kur jam gali kilti žala. Teigia, jog pagal pateiktas į bylą ieškovės nuotraukas apie transporto priemonės sužalojimą (sugadinimą) negalima tiksliai nustatyti transporto priemonės stovėjimo vietos bei nustatyti medžio, kuris užvirto ant automobilio. Nuotraukose nėra nurodyta data ir laikas bei jos nėra patvirtintos (CPK 198 str., 114 str.). Iš vienos nuotraukos galima daryti išvadą, kad ant transporto priemonės stogo yra ne pats medis, o medžio šaka (kuri nėra supuvusi, o yra padengta ledu kaip ir transporto priemonės stogas). Pažymi, kad 2015-11-08, 16.17 val. šis įvykis užregistruotas Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato, bet transporto savininko pareiškimo negauta ir šis įvykis nebuvo ištirtas. Pirminiame pranešime policijai buvo nurodytas įvykio vietos adresas (duomenys neskelbtini), o ieškovas 2018-08-06 su pretenziją kreipėsi į atsakovą, adresu (duomenys neskelbtini). Pažymi, jog nuo įvykio vietos ir atsakovo buveinės geografiškai yra didelis atstumas. Mano, kad ieškinyje nėra duomenų (nuotraukų, policijos tyrimo išvadų, priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento informacijos), kurie patvirtintų, kam priklausančioje žemėje augo ant R. S. automobilio nuvirtęs medis, todėl negali būti nustatytas ir už jo priežiūrą atsakingas asmuo. Prašo netenkinti ieškovo ieškinio dėl žalos atlyginimo, o ieškinio tenkinimo atveju, prašo sumažinti priteistinos žalos dydį.
4. Teismo posėdžio metu atsakovo atstovė nesutiko su ieškiniu, palaikė pateiktame atsiliepime bei procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes. Nurodė, kad darželio teritoriją juosianti tvora buvo pakeista, tačiau, ar sumažėjo aptverta teritorija, negali tiksliai pasakyti, taip pat neturi duomenų, jog įvykio metu virtęs medis buvo atsakovės aptvertoje teritorijoje, nes BĮ Klaipėdos lopšelio – darželio „Eglutė“ direktorės pareigas eina tik nuo 2017 m. gruodžio mėnesio, o gyvatvorės keitimas vyko 2017 m. vasarą, įvykis buvo 2015 metais. Mano, jog iš byloje pateiktų duomenų negalima teigti, jog įvykio metu medis virto būtent iš atsakovės aptvertos teritorijos ribos, tačiau negalėjo nurodyti, kurioje teritorijoje buvo nuvirtęs medis. Prašė ieškinio netenkinti.
5. Trečiasis asmuo Klaipėdos miesto savivaldybė atsiliepime į pateiktą ieškinį nurodė, kad su ieškiniu ir jame keliamais reikalavimais nesutinka. Nurodė, jog Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2011-11-24 sprendimu Nr. T2-353 „Dėl Teritorijos tarp Taikos pr., Debreceno g., Šilutės pl. ir Statybininkų pr. detaliojo plano patvirtinimo“ gatvės pastatams buvo priskirtos teritorijos (el. b. I tomas b. l. 41, II tomas b. l. 29), pvz. teritorijos pažymėtos indeksais „42“ ir „45“, kurios Klaipėdos miesto savivaldybės administracija nevaldo. Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2015-07-30 sprendimu Nr. T2-180 „Dėl Klaipėdos miesto tvarkymo ir švaros taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Švaros taisyklės) (nauja redakcija buvo patvirtinta 2017-07-27 sprendimu Nr. T2-185) nustatyta miesto teritorijų priežiūros tvarka, atsakingi asmenys. Vadovaujantis abiejų redakcijų Švaros taisyklių 3.3. p., 5 p., 6 p., 8.2. p., želdynų priežiūra tenka ir gatvės pastatų bendrojo naudojimo objekto valdytojams. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2015-08-13 sprendimu Nr. AD1-2394 „Dėl daugiabučiams gyvenamiesiems namams priklausančių faktiškai naudojamų teritorijų ribų ir plotų nustatymo tvarkos“ 1.1.1. punktą daugiabučiams gyvenamiesiems namams priklausančių faktiškai naudojamų teritorijų ribos ir plotai nustatomi pagal teritorijų planavimo dokumentus, priklausomai nuo to, kurioje tiksliai administruojamoje teritorijoje augo nugriuvęs didelis medis, teritorija priskirtina: 1) atsakovui; 2) savivaldybei; 3) daugiabučio gyvenamojo namo administratoriui. Pažymėtina, jog medis buvo didelis, todėl jo buvusi augimo vieta nuo automobilio stovėjimo vietos galėjo būti nutolusi iki kelių dešimčių metrų. Pažymi, jog ieškovė nurodo įvykio vietą šalia (duomenys neskelbtini) namo, todėl ieškovė nurodo kardinaliai priešingą įvykio vietą, negu užfiksuota Klaipėdos policijos pateiktuose duomenyse, kuriuose nurodoma, jog įvykis užfiksuotas šalia (duomenys neskelbtini) namo. Pagal ieškovę gaunasi, jog didelis medis galėjo augti pastatams (duomenys neskelbtini) priskirtose teritorijose, nes 2018-11-09 kadastro žemėlapio (duomenys neskelbtini) teritorijos ištraukoje (el. b. I tomas, b.l.53) aiškiai matyti, jog registruoto inžinerinio statinio- gatvės ribos neapima medžių lajų ir baigiasi su šaligatvių riba (gatvės 2018-11-12 nekilnojamojo turto registro išrašo 2.1. ir 4.1. punktai; el. b. I tomas, b. l. 47-51). Medžių lajos aiškiai matyti prie (duomenys neskelbtini) g. 1, 4, 8 ir kt. Tai patvirtina ir (duomenys neskelbtini) gatvės Google S. V. ištrauka 2012-07 datai (el. b. I tomas, b. l. 54): dešinėje pusėje, ant raudonos sienos matyti pastato (duomenys neskelbtini) numeris, toliau dešinėje už medžių „pasislėpęs“ (duomenys neskelbtini). (kitoje gatvės pusėje, t. y. kairėje už didelių medžių „pasislėpusių“ pastatų (duomenys neskelbtini) teritorijos). Pagal pačios ieškovės pateiktas 2019 m. nuotraukas (el. b. I tomas b. l. 161-171), apytikslė nugriuvusio medžio augimo vieta buvo teritorija maždaug tarp: (duomenys neskelbtini) gatvės. Pastarųjų nuotraukų esmė yra daugiabutis (duomenys neskelbtini) (el. b. I tomas b. l. 169) su šalia besiribojančia atsakovo-darželio teritorija. Pažymėtina, jog nuotraukose matyti netgi keli išlikę didelių medžių dideli kelmai, tačiau esantys (duomenys neskelbtini) teritorijoje (aiškiai už atsakovo aptvertos teritorijos). Pažymi, jog ieškovas nepateikė nė vieno kelmo tikslios vietos, be to reikia įvertinti ir kelmo išrovimo-panaikinimo galimybes (pvz. tokia savivaldybės įprasta praktika dėl požeminių komunikacijų. Prašo ieškovės ieškinį atmesti.
6. Trečiojo asmens Klaipėdos miesto savivaldybės atstovas teismo posėdžio metu nesutiko su ieškiniu, prašė netenkinti, palaikė atsiliepime nurodytas aplinkybes. Nurodė, kad pagal bylos aplinkybes nėra aišku, kurioje teritorijoje augo nuvirtęs medis, nes nuotraukoje pavaizduoti kelmai, pagal byloje pateiktą ir Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2011-11-24 sprendimu patvirtintą detalųjį planą, priskirtini ne atsakovo valdomai teritorijai, kuri detaliajame plane pažymėta 42 numeriu, o (duomenys neskelbtini) namo teritorijai, kuri pažymėta 46 numeriu (el. b. I tomas b. l. 141), nurodo, kad jei būtų aišku, kurioje tiksliai vietoje buvo virtęs medis, tuomet nebūtų ginčo. Sutiko, jog medis virto už elektros stulpo, tačiau mano, jog medis galėjo virsti ne tik tiesiai iš atsakovės teritorijos, bet ir kampu, nuo (duomenys neskelbtini) namui priklausančios teritorijos.
7. Trečiasis asmuo R. S. atsiliepimo į ieškinį nepateikė, teismo posėdžio metu nurodė, jog jai padaryta žala yra atlyginta, ar ieškinį tenkinti, palieka spręsti teismo nuožiūrą. Paaiškino, jog ant jos automobilio buvo nuvirtęs medis. Nurodė, jog nuotraukose matomi kelmai (el. b. 1 tomas 161) neturi nieko bendro su įvykiu, nes šie medžiai buvo nupjauti jau po įvykio. Virtęs medis, kuris apgadino automobilį, stovėjo aptvertoje darželio teritorijoje, nes 2015 m. darželio teritoriją juosianti tvora buvo nutiesta (duomenys neskelbtini) namo kraštine siena. 2017 m. buvo pakeista darželio teritorijos tvora ir ja aptverta mažesnė darželio teritorija, tuomet nuotraukoje matomų medžių kelmų vieta atsirado už aptvertos darželio teritorijos ribų. Pažymėjo, jog jos įvykio metu apgadintas automobilis stovėjo važiuojamosios kelio dalies kelkraštyje, (duomenys neskelbtini) Įvykio metu išvirtęs medis stovėjo būtent darželio aptvertoje teritorijoje. Virtusio medžio didžiąją dalį smūgio sulaikė būtent darželio teritorijos tvora, o išvirtusio medžio kelmo nėra, nes jis išvirto su šaknimis. Pažymėjo, jog nuotraukose, kuriose užfiksuotas įvykio vietoje apgadintas automobilis ir ant jo užvirtęs medis, aiškiai matomas apšvietimo stulpas, todėl medžio vieta galima nustatyti lygiagrečią apšvietimo stulpo stovėjimo vietai. Nurodė, kad įvykio metu medis virto tiesiai į (duomenys neskelbtini). Ant automobilio virtęs medis buvo didelis.
8. Trečiasis asmuo UAB „Debreceno valda“ teismo posėdyje nedalyvavo, atsiliepimo nepateikė. Apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą pranešta tinkamai, atstovas į teismo posėdį neatvyko, neatvykimo priežastys nežinomos.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmetamas.
9. Iš šalių paaiškinimų, rašytinės medžiagos nustatyta, kad 2015-11-08 ant trečiajam asmeniui R. S. priklausančio automobilio TOYOTA AURIS, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) užkrito medis, to pasėkoje buvo apgadintas minėto automobilio stogas ir durys: stogo panelės, kairės ir dešinės pusės stogo arkos, bagažinės dangtis, rankena, durų stiklas (el. b. I tomas b. l. 6, 7, 10, 20-22, 24-27, 29-30), transporto priemonei padaryta žala įvertinta 4997,34 Eur (el. b. I tomas b. l. 11). 2015-05-01 UAB „N. F. L.“ (valdytojas trečiasis asmuo R. S.) su ERGO Insurance SE, veikiančia per Lietuvos filialą, sudarė transporto priemonės TOYOTA AURIS, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) draudimo sutartį, draudimo liudijimo Nr. 851–0497038. Draudimo sutartis buvo sudaryta laikotarpiui nuo 2015-05-26 iki 2018-05-25 (el. b. I tomas b. l. 5). Vykdydama draudimo sutarties sąlygas (išskaitęs Draudimo sutartyje numatytą 86 Eur išskaitą), ieškovė išmokėjo 4911,34 Eur draudimo išmoką už įvykio metu apgadinto automobilio TOYOTA AURIS, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) remontą (el. b. I tomas b. l. 12-14). Iš Klaipėdos apskrities policijos komisariatų raštų nustatyta, kad 2015-11-08, 16.17 val. gautas R. S. telefoninis pranešimas, jog (duomenys neskelbtini) namo, kieme, Klaipėdoje, ant automobilio, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) užkrito didelis medis (el. b. I tomas b. l. 15-16). Iš pateiktos eismo įvykio vietos schemos bei pateiktų įvykio vietos nuotraukų matyti, jog įvykio metu apgadintas automobilis stovėjo (duomenys neskelbtini) gatvėje, kelkraštyje šalia pastato, esančio (duomenys neskelbtini), aptvertos teritorijos (el. b. I tomas b. l. 17-18, 24, 27). Iš įvykio vietos teritorijos detaliojo plano matyti, jog įvykis įvyko ties detaliajame plane Nr. 42 pažymėta teritorija (el. b. I tomas b. l. 39, 41). Iš Lietuvos Hidrometeorologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos Stebėjimo departamento Meteorologinių stebėjimų skyriaus 2019-07-08 pažymos Nr. (8.42-10)-B8-1983 matyti, kad 2015-11-08 laikotarpyje nuo 14.00 val. iki 17.00 val. vyravo vakarų/šiaurės vakarų vėjas, jo didžiausias greitis 10 metrų aukštyje buvo nuo 19 iki 23 m/s, 24 metrų aukštyje – nuo 24 iki 29 m/s (el. b. II tomas b. l. 143).
10. CK 6.263 straipsnio 1 dalyje nustatyta kiekvieno asmens pareiga laikytis tokių elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. To paties straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad įstatymų nustatytais atvejais asmuo privalo atlyginti dėl kito asmens veiksmų atsiradusią žalą arba savo valdomų daiktų padarytą žalą.
11. Byloje nėra ginčo, jog 2015-11-08 ant trečiajam asmeniui R. S. priklausančio automobilio TOYOTA AURIS valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kuris buvo pastatytas (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, užvirto medis. Nors Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato pernešime nurodome, jog įvykio metu apgadinta transporto priemonė stovėjo (duomenys neskelbtini), namo kieme, tačiau iš pateiktos įvykio vietos schemos (el. b. I tomas b. l. 17-18, 79-80), pateiktų įvykio vietoje apgadinto automobilio nuotraukų (el. b. I tomas b. l. 24,27, II tomas 144-145) bei trečiojo asmens R. S. duotų paaiškinimų teismo posėdžio metu nustatyta, jog apgadintas automobilis stovėjo (duomenys neskelbtini) važiuojamosios dalies kelkraštyje, ties pastato, esančio adresu (duomenys neskelbtini), teritorija, lygiagrečiai ties atsakovo teritoriją juosiančia tvora.
12. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl medžio, kuris nuvirto ant trečiojo asmens R. S. automobilio, augimo vietos, t.y. kokiam asmeniui priklausančioje teritorijoje jis augo. Atsakovės atstovė nurodė, kad neturi duomenų, jog įvykio metu virtęs medis augo atsakovės teritorijoje, nes ji direktorės pareigas pradėjo eiti tik nuo 2017 m.. Taip pat atsakovės atstovė teigia, kad iš pateiktų duomenų negalima nustatyti, kurioje vietoje augo medis, kuris virto įvykio metu. Trečiasis asmuo Klaipėdos miesto savivaldybė teigia, jog nebūtinai medis galėjo virsti tiesiai iš atsakovės teritorijos, bet galėjo jis virsti ir kampu iš (duomenys neskelbtini) namui priskirtos teritorijos, nes įvykio vieta yra ties abi teritorijas skiriančia riba (el. b. I tomas b. l. 39, 41).
13. Teismas mano, kad šie atsakovės atstovės ir trečiojo asmens atstovo argumentai nėra pagrįsti, juos paneigia byloje esantys įrodymai. Iš byloje pateiktų įvykio vietos nuotraukų (el. b. I tomas b. l. 24,27, II tomas 144-145) matyti, jog medis ant įvykio metu apgadintos transporto priemonės krito tiesiai, o ne kampu, be to, nuotraukose matomos medžio viršutinės šakos, kurios aiškiai yra už apšvietimo stulpo, todėl akivaizdu, kad ir medžio kamienas taip pat yra už nuotraukose matomo apšvietimo stulpo. Jeigu virtęs medis būtų stovėjęs (duomenys neskelbtini) namui priskirtoje teritorijoje, tuomet jis būtų kritęs prieš stulpą ar bet viršutinės kritusio medžio šakos būtų apglėbusios apšvietimo stulpą. Nors atsakovės teritoriją juosianti tvora buvo pakeista, ja apveriant mažesnę teritoriją, nei ji buvo aptverta įvykio metu, kuomet atsakovės teritoriją juosiančios tvoros ilgis pagal (duomenys neskelbtini) namo ir atsirėmė į šio namo sieną, taip aptverdama dalį (duomenys neskelbtini) namui priskirtos teritorijos, tačiau ši aplinkybė nėra reikšmina, nes apšvietimo stulpas, pagal kurį galima nustatyti tikslią automobilio stovėjimo vietą, yra lygiagrečiai atsakovės aptvertai teritorijai (el. b. I tomas b. l. 167-168). Be to, šioje vietoje nebėra jokio augančio medžio, nors pagal atsakovės teritoriją juosiančią tvorą matyti tankiai apsodintų medžių juosta. Nors šioje vietoje nematyti kelmo, tačiau iš trečiojo asmens R. S. duotų paaiškinimų nustatyta, jog medis išvirto su šaknimis, be to, trečiasis asmuo R. S. teismo posėdžio metu nurodė, jog ant jai priklausančio automobilio nuvirtęs medis tikrai stovėjo atsakovės aptvertoje teritorijoje, o teritoriją juosianti tvora sulaikė dalį automobiliui tekusio smūgio (el. b. I tomas b. l. 20-22), nes automobilis apgadintas nežymiai. Šie trečiojo asmens R. S. duoti paaiškinimai neprieštarauja byloje nustatytoms aplinkybėms, todėl teismas neturi pagrindo netikėti trečiojo asmens R. S. duotais paaiškinimais. Pažymėtina ir tai, kad trečiasis asmuo gyvena name, esančiame (duomenys neskelbtini), kuris yra priešais atsakovės pastatą ir teritoriją, esančius (duomenys neskelbtini), todėl teismas mano, kad trečiajam asmeniui yra labai gerai žinomos aplinkybės dėl medžių, esančių ties (duomenys neskelbtini), buvimo vietos (CPK 178 str.). Taip pat teismas, kaip jau buvo paminėta, neturi jokio pagrindo netikėti ar abejoti trečiojo asmens R. S. paaiškinimu, kad nuvirtęs ant jos automobilio medis augo atsakovės teritorijoje. Pažymėtina ir tai, kad (duomenys neskelbtini), yra vieša vieta, todėl žinomos aplinkybės apie tai, kad ties nuo (duomenys neskelbtini), teritorija yra vienas elektros apšvietimo stulpas, ties kuriuo nuvirto medis, bei, kad ties atsakovės teritorijos, esančios (duomenys neskelbtini), riba su (duomenys neskelbtini) o gatve auga medžių eilė.
14. Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2011-11-24 sprendimu Nr. T2-353 „Dėl Teritorijos tarp Taikos pr., Debreceno g., Šilutės pl. ir Statybininkų pr. detaliojo plano patvirtinimo“ (duomenys neskelbtini) gatvės (kurioje įvyko įvykis) pastatams buvo priskirtos teritorijos, kurios Klaipėdos miesto savivaldybės administracija nevaldo, tačiau minėta teritorija plane pažymėta Nr. 42 perduota valdyti ir prižiūrėti atsakovei. Esant minėtoms aplinkybėms darytina išvada, kad byloje yra įrodyta, jog 2015-11-08 ant automobilio TOYOTA AURIS, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) užkrito ir jį apgadino medis, kuris stovėjo atsakovės teritorijoje (CPK 178 str.).
15. Civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) (CK 6.245 str. 1 d.). Civilinė atsakomybė yra galima tik esant visoms būtinosioms jos sąlygoms: neteisėtiems veiksmams, žalai (nuostoliams), priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (nuostolių) bei privalančio atsakyti subjekto kaltei. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.1015 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad draudikui, atlyginusiam nukentėjusiam asmeniui šio patirtą žalą (išmokėjusiam draudimo išmoką), pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (nukentėjusiojo) ir už žalą atsakingo asmens santykius (CK 6.1015 straipsnio 2 dalis). Draudikui perėmus nukentėjusio asmens reikalavimo teisę (išmokėjus jam draudimo išmoką) ir reiškiant reikalavimą atlyginti žalą ją padariusiam asmeniui, tarp šio ir draudiko susiklosto deliktiniai teisiniai santykiai, reguliuojami bendrųjų žalos atlyginimo normų. Tai reiškia, kad žalos padarymo draudėjo turtui atveju draudikui perėjusi reikalavimo teisė įgyvendinama pagal deliktinę civilinę atsakomybę reglamentuojančias Lietuvos Respublikos civilinio kodekso šeštosios knygos III dalies XXII skyriaus normas, pagal kurias tam, kad atsirastų civilinės atsakomybės teisiniai santykiai, būtina nustatyti visų atsakomybės sąlygų – neteisėtų veiksmų, žalos, priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, bei kaltės, kai ją reikia įrodinėti, buvimą.
16. Šiuo atveju ieškovė reiškia reikalavimą atsakovei dėl žalos atlyginimo, kuri kilo dėl atsakovės valdomoje teritorijoje esančio medžio nuvirtimo. Byloje įrodyta, kad 2015-11-08 ant trečiojo asmens R. S. automobilio nuvirto medis, kuris augo atsakovės teritorijoje, esančioje adresu (duomenys neskelbtini). Šiuo atveju byloje dėl žalos atlyginimo ieškovė turi įrodyti neteisėtus veiksmus, žalos faktą ir dydį bei priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos.
17. Nagrinėjamu turto sugadinimo atveju dėl medžio nuvirtimo ant automobilio neteisėti veiksmai turi būti suprantami kaip asmens netinkamas rūpinimasis (nesirūpinimas) jo teritorijoje esančių želdynų ir želdinių priežiūra bei neužtikrinimas, kad jo teritorijoje augantys medžiai ir kiti želdiniai nekeltų grėsmės žmonėms ir jų turtui (CK 6.263 str. 1 d.). Sprendžiant dėl atsakovės veiksmų neteisėtumo, kuri yra būtinoji civilinės atsakomybės taikymo sąlyga, teismas ištyręs byloje esančius įrodymus – šalių atstovų, trečiųjų asmenų paaiškinimus, rašytinę bylos medžiagą, daro išvadą, kad ši sąlyga yra neįrodyta (CPK 178 str.). Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2015-11-08, t.y. kai ant trečiojo asmens R. S. automobilio nuvirto medis, buvo audra. Iš byloje esančios Klaipėdos policijos komisariato pažymos matyti, kad 2015-11-08 16.17 val. buvo gautas trečiojo asmens telefoninis pranešimas, kad ant automobilio užkrito didelis medis (el. b. I tomas b.l. 127). Lietuvos Hidrometeorologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos Stebėjimo departamento Meteorologinių stebėjimų skyriaus 2019-07-08 pažymoje Nr. (8.42-10)-B8-1983 nurodoma, kad pagal Klaipėdos meteorologinės stoties duomenis 2015-11-08 laikotarpyje nuo 14.00 val. iki 17.00 val. vėjas vakarų/šiaurės vakarų, jo didžiausias greitis 10 metrų aukštyje buvo nuo 19 iki 23 m/s, 24 metrų aukštyje – nuo 24 iki 29 m/s (el. b. II tomas b. l. 143). Taigi pagal Boforto skalę: 17,2-20,7 m/s vėjas yra 8 balų, tai yra audra. Byloje nėra jokių įrodymų apie nuvirtusio medžio prastą būklę, pavyzdžiui, kad jis buvo supuvęs, pavojingai pasviręs ir pan. bei kėlė pavojų žmonėms ir jų turtui. Iš byloje esančių nuotraukų, kuriose užfiksuotas ant automobilio nuvirtęs medis, negalima padaryti išvados apie prastą nuvirtusio medžio būklę – priešingai, medžio šakos ir kamienas yra įprasti, niekuo išsiskiriantys iš kitų medžių, nematyti jokių šio medžio blogos būklės požymių (t. 1, 24, 27, 30 b.l.). Dėl šių priežasčių padaryti išvadą, kad atsakovė atliko neteisėtus veiksmus – netinkamai prižiūrėjo jos teritorijoje augančius medžius, ar pažeidė bendrojo pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai, nėra jokio nei faktinio, nei teisinio pagrindo. Pabrėžtina, kad ieškovė turi pareigą įrodyti ieškinio pagrįstumą bei į bylą pateikti įrodymus, pagrindžiančius jos ieškinio reikalavimų pagrįstumą (CPK 12, 178 str.). Pažymėtina, kad medžių ar kitų želdinių auginimas asmeniui priklausančioje teritorijoje pats savaime nėra neteisėtas veiksmas. Ant trečiojo asmens R. S. automobilio medis virto esant pavojingam gamtos reiškiniui – audrai.
18. Ieškovė ieškinyje nurodo, kad reikalavimą atsakovei reiškia ir CK 6.271 straipsnio pagrindu, kuris nustato atsakomybę už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų. Teismas sprendžia, kad šis ieškovės ieškinio teisinis pagrindas yra nepagrįstas, nes tokiu atveju taip pat yra būtina įrodyti atsakovės veiksmų neteisėtumą. Konstatuotina, kad byloje nėra įrodyti atsakovės neteisėti veiksmai (sprendimo 17 punktas), todėl civilinė atsakomybė ir CK 6.271 straipsnio pagrindu yra negalima.
19. Pažymėtina ir tai, kad civilinio kodekso 6.23 straipsnio 1 dalis nustato atvejus, kai civilinė atsakomybė netaikoma, taip pat asmuo gali būti visiškai ar iš dalies atleistas nuo civilinės atsakomybės šiais pagrindais: dėl nenugalimos jėgos, valstybės veiksmų, trečiojo asmens veiksmų, nukentėjusio asmens veiksmų, būtinojo reikalingumo, būtinosios ginties, savigynos. Nenugalima jėga yra neišvengiamos ir skolininko nekontroliuojamos bei nepašalinamos aplinkybės, kurios nebuvo ir negalėjo būti numatytos (šio kodekso 6.212 straipsnis). Civilinio kodekso 6.212 straipsnio 1 dalis nustato, kad šalis atleidžiama nuo atsakomybės už sutarties neįvykdymą, jeigu ji įrodo, kad sutartis neįvykdyta dėl aplinkybių, kurių ji negalėjo kontroliuoti bei protingai numatyti sutarties sudarymo metu, ir kad negalėjo užkirsti kelio šių aplinkybių ar jų pasekmių atsiradimui. Iš byloje esančių įrodymų teismas sprendžia, kad 2015-11-08 vyko pavojingas gamtos reiškinys – audra, kuri yra neišvengiama ir jos pašalinimas ar kontroliavimas yra negalimas. Pripažintina, kad ši aplinkybė atitinka nenugalimos jėgos sąvoką (CK 6.253 str. 2 d.). Todėl esant nenugalimai jėgai civilinė atsakomybė gali būti netaikoma (CK 6.253 str. 1 d.). Šiuo atveju byloje nustatyta, kad ieškovė neįrodė, kad atsakovė atliko neteisėtus veiksmus, kurie yra civilinės atsakomybės taikymo būtinoji sąlyga, todėl nėra pagrindo spręsti dėl atsakovės visiško ar iš dalies atleidimo nuo civilinės atsakomybės (CK 6.245 str. 4 d., 6.246 str., 6.253 str. 1 d.).
20. Rungimosi principas civiliame procese lemia, kad kiekviena šalis privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12 str.). Ieškovė turi pareigą įrodyti ieškinio pagrįstumą.
21. Nesant neteisėtų veiksmų (neveikimui), teismas nebepasisako apie žalą, priežastinį ryšį ir kaltę, nes nesant bent vienos iš bendrosios civilinės atsakomybės sąlygų, turtinė prievolė atlyginti žalą neatsiranda (CK 6.245 str. 4 d., 6.246 - 6.249 str.).
22. Teismas pažymi, kad draudimo veikla yra susijusi su kitų asmenų nuostolių rizika ar kitaip siekiama apsaugoti šių asmenų turtinius interesus įvykus draudžiamajam įvykiui. Šalims sudarius draudimo sutartį, draudikas perima iš draudėjo pastarojo riziką, kitaip tariant, nuostolių atsiradimo tikimybę. Šiuo atveju, ieškovė ir trečiasis asmuo R. S., sudarydamos automobilio draudimo sutartį susitarė, kad yra draudžiamas automobilis Toyota Auris, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) draudimo įvykių variantai – visos rizikos (t. 1, 5 b.l.). Byloje nustatyta, kad 2015-11-08 Klaipėdoje buvo audra, kurios metu buvo apgadintas trečiajam asmeniui R. S. priklausantis automobilis Toyota Auris, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Kaip jau minėta šio teismo sprendimo 19 punkte, tai atitinka nenugalimą jėgą, t.y. pagrindą, kai civilinė atsakomybė gali būti netaikoma. Kita vertus, audros kilimas ir dėl jos kilusios žalos atsiradimas yra draudimo rizika, kurią prisiima draudikas draudimo sutartimi.
23. Kiti byloje nurodyti argumentai ir esantys įrodymai esminės reikšmės bylai neturi, todėl teismas atskirai jų neaptaria (CPK 185 straipsnis).
24. Kadangi ieškinys yra atmetamas kaip nepagrįstas, nėra jokio teisinio pagrindo tenkinti ieškovės ieškinio reikalavimą dėl 6 procentų procesinių metinių palūkanų priteisimo.
25. Byloje nėra pateikta įrodymų apie atsakovės, trečiųjų asmenų patirtas bylinėjimosi išlaidas, todėl jos iš ieškovės nepriteisiamos (CPK 93 str.).
26. Byloje susidarė 5,37 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu. Procesinių dokumentų siuntimo 5,37 Eur išlaidos valstybei priteisiamos iš ieškovės (CPK 92 straipsnis, 93 straipsnio 1 dalis, 96 straipsnio 2 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268, 270, 279 straipsniais, teismas
nusprendžia:
tenkinti atmesti.
Priteisti iš ieškovės ERGO Insurance SE, veikiančios per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, 5,37 Eur (penki eurai 37 centų) procesinių dokumentų įteikimo išlaidas valstybei, nurodytą sumą sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.