Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Stasio Lemežio,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo S. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 27 d. nuosprendžio, kuriuo S. P. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 236 str. 1 d. laisvės atėmimu 1 metams.

Pritaikius Lietuvos Respublikos BK 75 str. nuostatas, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, įpareigojant S. P. per paskirtos bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, neišeiti iš namų nuo 23.00 iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokslu ir per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos įmokėti 15 MGL (564,90 Eur) dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą.

S. P. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti - palikta galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. P. nuteistas už tai, kad 2012-09-18 pranešime, adresuotame įstaigai, turinčiai teisę pradėti baudžiamąjį persekiojimą – Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybai, ir gautame 2012-09-19, nurodęs, kad jam yra žinoma apie atsakomybę pagal Lietuvos Respublikos BK 236 str., melagingai pranešė apie žinomai nebūtą nusikaltimą, tai yra nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 225 str. 2 d., tai yra dėl to, kad Vilniaus apygardos prokuratūros Pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroras R. B., vadovaujantis ir organizuojantis ikiteisminį tyrimą Nr. 38-1-00121-11, kuriame S. P. buvo įtariamasis, reikalavo iš jo 30 000 Lt kyšio, už neteisėtą veikimą vykdant įgaliojimus, tai yra už kardomosios priemonės- suėmimo jam, kaip įtariamajam, netaikymą, nurodydamas „pranešu prokuratūrai (ir visoms kitoms įgaliotoms instancijoms), jog prokuroras R. B. tiriant bylą reikalavo iš jo 30 000 Lt kyšio už paleidimą iš suėmimo“ ir dėl to 2012-10-12 buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-2-00095-12 pagal nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 225 str. 2 d., požymius, kuris 2012-11-07 buvo nutrauktas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 212 str. 1 p., 3 str. 1 d. 1 p., nustačius, kad nebuvo padaryta Lietuvos Respublikos BK 225 str. 2 d. numatyta nusikalstama veika.

S. P., tęsdamas savo nusikalstamą veiką, pagrįsdamas bei detalizuodamas 2012-09-18 pranešime apie žinomai nebūtą nusikaltimą pateiktą melagingą informaciją, ikiteisminio tyrimo Nr. 01-2-00095-12 metu, 2012-10-24 Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos patalpose, adresu (duomenys neskelbtini), apklausiamas liudytoju ir būdamas įspėtas dėl atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos BK 235 str. už melagingų parodymų davimą, nurodė, kad ikiteisminiam tyrimui Nr. 38-1-00121-11, kuriame jis buvo įtariamasis, vadovaujantis ir jį organizuojantis prokuroras R. B. 30 000 Lt kyšio reikalavo iš jo už kardomosios priemonės – suėmimo jam, kaip įtariamajam, netaikymą 2012 m. kovo 22 dieną Vilniaus miesto apylinkės teismo patalpose, posėdžio, kuriame buvo sprendžiamas jam (S. P.) kardomosios priemonės - suėmimo skyrimo klausimas, pertraukos metu, tuo pačiu nurodydamas, kad su kyšio reikalavimu yra susiję ir Lietuvos kriminalinės policijos biuro tyrėjai A. S. ir A. R., parodė, kad: ...2012-03-22 teismo posėdžio pertraukos metu (čia tas pats teismo posėdis, kai buvo svarstomas klausimas dėl jo suėmimo) apie 14 ar 15 val., jis sėdėjo teismo posėdžio salėje su A. S. ir A. R.. Minėti asmenys yra Kriminalinės policijos biuro pareigūnai, kurie atlikinėjo kratą jo namuose bei atlydėjo jį į teismo posėdį. Jie kalbėjo apie kyšius, visokius falsifikavimus ir pan. Prie jų priėjo R. B. bei nepastebimai jam padavė popieriaus lapuką. Jis paėmė lapuką ir įsidėjo į kišenę. Jis jam stengėsi tą lapuką paduoti taip, kad to nepastebėtų šalia jų sėdintys pareigūnai ir mano, kad jie nepastebėjo, kai jam buvo perduotas tas lapukas. Jis su šalia sėdinčiais pareigūnais apie tą lapuką nešnekėjo, nieko apie tai jiems nesakė. Padavęs lapuką, R. B. prisijungė prie pokalbio ir pasakė jam, kad, jeigu jis padarys viską tinkamai, tai jam viskas pasibaigs sėkmingai. Taip suprato, kad A. S. ir A. R. taip pat yra susiję su šiuo kyšio reikalavimu. Maždaug po dešimties minučių išsitraukė lapuką iš kišenės ir pažiūrėjo, kas ten buvo parašyta. Kai ištraukė lapuką ir žiūrėjo kas ten parašyta, mano, A. S. ir A. R. galėjo matyti, kad jis kažką turi rankose. Lapuke buvo parašyta „50 000 litų“ ir perbraukta, o žemiau parašyta „30 000 litų“. Nori pabrėžti, kad kratos metu 2012-03-20 A. S. iš jo reikalavo 50 000 litų kyšio...“ „jis duodamas lapuką pasakė, kad jeigu viską padarys tinkamai, tai tada viskas baigsis jam gerai. O po to R. B. pradėjo kalbėti, kad jis kreipsis į teisėją su prašymu skirti suėmimą, minėjo, kad bus suimtas šešis mėnesius. R. B. minėjo, kad su teisėja J. R. yra susitarta. R. B. dar sakė, kad jis nieko nepasieks aukštesnėse instancijose. R. B. šnekėjo apie 2-3 minutes. Kai R. B. paminėjo J. R., šalia jo sėdintis pareigūnas, dabar nepamena, tai buvo A. S. ar A. R., pasakė, kad už 5000 Lt ir jie galėtų daug ką padaryti. Šiuos žodžius girdėjo ir R. B.“. Šiais veiksmais S. P. melagingai pranešė apie nebūtą nusikaltimą ir padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 236 str. 1 d.

Teismo posėdyje nuteistojo S. P. gynėjas prašė apeliacinį skunda patenkinti. Prokuroras Marijus Normantas ir nukentėjusysis R. B. prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Pagal Lietuvos Respublikos BPK 320 str. 3 d. nuostatas, apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti.

Nuteistojo S. P. nuomone, pirmosios instancijos teismas šališkai išnagrinėjo jo baudžiamąją bylą.

Nešališkumo principas – tai konstitucinis principas, kurio reikalavimais būtina vadovautis viso baudžiamojo proceso metu, nesvarbu, kokia šio proceso stadija. Nešališkumo principas reiškia, kad tiriant ir nagrinėjant baudžiamąją bylą su proceso šalimis būtų elgiamasi vienodai, kad procesą vykdantys subjektai (ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras, ikiteisminio tyrimo teisėjas ir teismas) nebūtų suinteresuoti vienai iš šalių priimti palankaus sprendimo ar kitaip nesudarytų prielaidų suabejoti jų veiklos objektyvumu. Teismo šališkumas gali būti susijęs su išankstinės nuomonės turėjimu. Vertinant teisėjo objektyvaus nešališkumo klausimą, svarbios ir kitos baudžiamosios bylos aplinkybės, t. y. teisėjo pozicija vertinant įrodymus byloje, prašymų nagrinėjimas teisme, naujo sprendimo (nuosprendžio) priėmimas ir kitos aplinkybės. Taigi, kiekvienu konkrečiu atveju, vertinant objektyviuosius teisėjo nešališkumo aspektus, turi būti nustatyti realūs faktai, keliantys abejonių dėl teisėjo nešališkumo. Nešališkumo principo baudžiamajame procese tinkamas įgyvendinimas tiriant ir nagrinėjant nusikalstamas veikas leidžia užtikrinti, kad visas baudžiamasis procesas vyktų teisingai (kasacinė nutartis Nr. 2K-49/2014).

Tuo tarpu bylos duomenys neduoda jokio pagrindo išvadai, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas S. P. baudžiamąją bylą, turėjo išankstinę nuomonę ir neužtikrino proceso objektyvumo, t. y. buvo šališkas. Pirmosios instancijos teismas ištyrė bylos įrodymus, nepažeisdamas Lietuvos Respublikos BPK 20 str., 301 str. reikalavimų, teisingai juos įvertino ir padarė pagrįstą išvadą, kad nuteistojo S. P. nusikalstama veika atitinka nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 236 str. 1 d., sudėtį. Nuteistojo S. P. nusikalstama veika kvalifikuota teisingai, abejoti jo kaltumu padarius šį nusikaltimą pagrindo nėra. Nuteistojo kaltė įrodyta nukentėjusiųjų R. B., A. S. bei A. R. parodymais ir rašytine bylos medžiaga. Tai, kad pirmosios instancijos teismas padarė kitokias išvadas ir priėmė kitokį procesinį sprendimą, nei tikėjosi apeliantas, savaime nereiškia, jog bylą išnagrinėjo šališkas teismas, kuris padarė esminius Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimus. Esant tokioms aplinkybėms, nuteistojo S. P. apeliacinio skundo argumentas dėl pirmosios instancijos teismo šališkumo nepagrįstas.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, daro išvadą, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-11-27 nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo jį keisti.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

nuteistojo S. P. apeliacinį skundą atmesti.