- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-12-31
- Bylos Nr.
- P-502-268-09
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Vaida Urmonaitė-Maculevičienė (pirm.), Artūras Drigotas (pran.), Audrius Bakaveckas
- Pareiškėjas
- O., O. L.
- Atsakovas
- Lietuvos
- Kategorijos
- 80.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Artūro Drigoto (pranešėjas) ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos O. L. prašymą atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. AS438-389/2009 pagal pareiškėjos O. L. skundą atsakovams Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai ir Lietuvos teismo ekspertizės centro kvalifikacijos komisijai dėl sprendimų panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėja O. L. (toliau – ir pareiškėja) su skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą prašydama panaikinti atsakovo Lietuvos teismo ekspertizės centro (toliau – ir LTEC) kvalifikacijos komisijos (toliau – ir Komisija; atsakovas) 2008 m. lapkričio 20 d. posėdžio protokolo Nr. 24 nutarimą ir atsakovo Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Ministerija; atsakovas) 2009 m. vasario 20 sprendimą Nr. 1.23-7R-1269 „Dėl jūsų skundo“ (toliau – ir Sprendimas) bei pratęsti jos, kaip eismo įvykių teismo ekspertės, kvalifikacijos galiojimą.
Kartu pareiškėja prašė atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti. Paaiškino, kad Ministerija jos neinformavo, jog Sprendimą galima apskųsti per 20 kalendorinių dienų. Nurodė, kad skundas teismui buvo įteiktas po 27 kalendorinių dienų, nes, anot pareiškėjos, nuo 2009 m. vasario 23 d. iki 2009 m. kovo 10 d. jai, kaip eismo įvykio ekspertei-specialistei, 5 kartus teko dalyvauti teismo posėdžiuose.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2009 m. balandžio 29 d. nutartimi pareiškėjos prašymą atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti atmetė.
Pirmosios instancijos teismas pabrėžė, kad pareiškėja, gavusi administracinį sprendimą, su kuriuo nesutiko ir dėl kurio nusprendė pasinaudoti įstatymo jai suteikta teise paduoti skundą teismui, elgdamasi apdairiai ir rūpestingai, neturėjo atidėlioti skundo parengimo ir pateikimo teismui. Laikėsi pozicijos, jog tokiu atveju terminas skundui parengti ir paduoti yra pakankamas. Be to, jeigu pareiškėja dėl didelio užimtumo negalėjo per nustatytą terminą paduoti skundo teismui, ji galėjo suteikti įgaliojimus kitam asmeniui tai padaryti. Atsižvelgęs į tai, pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad pareiškėjos nurodytos priežastys negali būti pripažintos svarbiomis, t. y. nuo pareiškėjos valios nepriklausančiomis aplinkybėmis, sutrukdžiusiomis pareiškėjai laiku įgyvendinti procesines teises ar atlikti procesinius veiksmus, dėl kurių buvo praleistas terminas skundui paduoti. Konstatavo, jog pagrindo atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti nėra, o pareiškėjos skundą priimti atsisakytina (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 37 straipsnio 2 dalies 8 punktas).
III.
Pareiškėja atskiruoju skundu prašė panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. balandžio 29 d. nutartį ir atnaujinti terminą skundui pateikti. Atskirąjį skundą grindė tais pačiais argumentais kaip ir prašymą pirmosios instancijos teismui.
IV.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2009 m. birželio 19 d. nutartimi pareiškėjos atskirąjį skundą atmetė.
Apeliacinės instancijos teismas rėmėsi ABTĮ 34 straipsniu ir nurodė, kad teismų praktikoje pripažįstama, jog priežastimis, kurių pagrindu gali būti atnaujintas praleistas terminas skundui paduoti, laikytinos tik tos aplinkybės, kurios objektyviai trukdė asmeniui per įstatymo nustatytą laikotarpį kreiptis į teismą, t. y. nepriklausė nuo jo valios (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. kovo 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS15- 90/2005).
Pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju ginčas kilo iš teismo eksperto kvalifikacijos suteikimo teisinių santykių, kuriuos reglamentuoja Lietuvos Respublikos teismo ekspertizės įstatymas (toliau – ir Įstatymas). Nukreipė į Įstatymo 6 straipsnio 6, 9-11 dalis ir akcentavo, kad Komisijos sprendimai gali būti skundžiami LTEC vadovui, o pastarojo sprendimai – Lietuvos Respublikos teisingumo ministrui, o jo sprendimai – teismui. Taigi tokiais atvejais numatyta išankstinė ikiteisminė ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka. Akcentavo, kad, vadovaujantis ABTĮ 32 straipsnio 1 dalimi, į administracinį teismą galima kreiptis per 20 dienų nuo paskutiniojo sprendimo gavimo dienos.
Nurodė, kad bylos medžiaga patvirtina, jog Sprendimas pareiškėjai buvo įteiktas 2009 m. vasario 21 d., tačiau pareiškėja pirminį skundą teismui padavė tik 2009 m. kovo 19 d., t. y. praleidusi ABTĮ 32 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą skundui paduoti. Pažymi, kad pareiškėja nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, jog laikotarpiu nuo Sprendimo gavimo dienos iki pirminio skundo teismui pateikimo dienos pareiškėjai tinkamai įgyvendinti teisę į teisminę gynybą sutrukdė objektyvios ir nuo jos valios nepriklausančios aplinkybės. Laikėsi nuomonės, kad pareiškėjos nurodytos aplinkybės (tai, jog jai nebuvo tinkamai išaiškinta Sprendimo apskundimo tvarka, bei tai, kad ji, prieš pasibaigiant skundo padavimo terminui, privalėjo dalyvauti penkiuose teismo posėdžiuose) negali būti pripažintos svarbiomis termino paduoti skundą administraciniam teismui praleidimo priežastimis. Sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nagrinėjamu atveju pareiškėja privalėjo elgtis apdairiai ir rūpestingai, sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis (ABTĮ 53 straipsnio 3 dalis). Vertino, jog pareiškėja, veikdama pakankamai apdairiai ir rūpestingai, turėjo objektyvias galimybes laiku parengti ir paduoti skundą teismui bei, esant būtinybei, pasitikslinti ABTĮ 32 straipsnio 1 dalyje aiškiai apibrėžtą skundo padavimo terminą, juo labiau, kad Sprendime buvo išaiškinta, jog jis gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Be to, pareiškėja, neturėdama galimybių parengti skundą, galėjo pasinaudoti teise suteikti tokius įgaliojimus kitam asmeniui (ABTĮ 49 straipsnio 1 dalis).
Šalies argumentai
Apeliacinės instancijos teismas padarė išvadą, kad pareiškėja tinkamai nepagrindė, dėl kokių aplinkybių ji su skundu į teismą kreipėsi tik 2009 m. kovo 19 d., todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai jos skundą atsisakė priimti (ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 8 punktas).
V.
2009 m. liepos 10 d. Lietuvos vyriausiajame teisme buvo gautas pareiškėjos prašymas, remiantis ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 2 punktu, atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. AS438-389/2009.
Prašymas dėl proceso atnaujinimo grindžiamas tokiais argumentais:
1. Ministerijos Sprendimas į Vilniaus Gedimino technikos universiteto Transporto inžinerijos fakulteto dekanatą (toliau – ir Dekanatas) buvo atsiųstas neregistruotu paštu.
2. Minėta korespondencija pareiškėjai buvo įteikta 2009 m. kovo 2 d., t. y. kai pareiškėja atėjo į Dekanatą, taigi, pateikdama skundą teismui, ji nepraleido ABTĮ 32 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino.
3. Ši aplinkybė paaiškėjo gavus Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. birželio 19 d. nutartį ir išnagrinėjus Sprendimo išsiuntimo ir gavimo aplinkybes, kurios nebuvo žinomos anksčiau.
4. Laikosi pozicijos, kad Ministerija Sprendimą turėjo išsiųsti registruotu paštu pareiškėjos namų adresu arba įteikti Sprendimą pasirašytinai.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
VI.
Prašymas dėl proceso atnaujinimo atmestinas. Atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. AS438-389/2009 atsisakytina.
Proceso atnaujinimas – išimtinė ir galutinė įsiteisėjusių teismo sprendimų, nutarimų ar nutarčių teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės forma, kurios tikslas užtikrinti teisingumo vykdymą bei tinkamą teisės į teisminę gynybą įgyvendinimą, siekiant patikrinti, ar įsiteisėję teismų procesiniai sprendimai nepažeidžia įstatymų saugomų asmenų teisių ir interesų, taip pat išvengti galimo neteisėto teismo procesinio sprendimo teisinių pasekmių.
Teismo sprendimu, išsprendus šalių ginčą, įsiteisėjęs sprendimas įgyja res judicata galią. Tai reiškia, kad šalių ginčas yra išspręstas galutinai ir negali būti revizuojamas įprastinėmis procesinėmis priemonėmis. ABTĮ 153 straipsnis numato specialią teismo sprendimo revizavimo procedūrą, tai yra proceso atnaujinimą, tačiau šio instituto taikymas yra ribojamas tam tikrais ABTĮ 153 straipsnio 2 dalyje numatytais pagrindais.
ABTĮ 153 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad bylose, užbaigtose įsiteisėjusiu teismo sprendimu, nutarimu ar nutartimi, procesas gali būti atnaujinamas esant šioje normoje nurodytiems pagrindams. ABTĮ 157 straipsnio 1 dalies 5 punktas numato, kad prašymas dėl proceso atnaujinimo turi būti motyvuotas. Taigi nustatyti pagrindai bei tokio prašymo turiniui keliami reikalavimai įpareigoja asmenį, paduodantį prašymą dėl proceso atnaujinimo, jį pagrįsti ir pateikti konkrečius argumentus (įrodymus), patvirtinančius minėtų proceso atnaujinimo pagrindų buvimą. Prašymo dėl proceso atnaujinimo nepagrindus argumentais (įrodymais), patvirtinančiais kurio nors iš įstatyme numatytų pagrindų buvimą, procesas administracinėje byloje negali būti atnaujintas (ABTĮ 159 straipsnio 1 dalis).
Taip pat pažymėtina, kad sprendžiant proceso baigtoje administracinėje byloje atnaujinimo klausimą, byloje priimtų teismų procesinių sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo klausimas nėra nagrinėjamas iš esmės. Tokiu atveju tik patikrinama, ar nėra esminių ir akivaizdžių aplinkybių, kurios sukeltų pagrįstų abejonių dėl byloje priimtų teismų procesinių sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo.
Pareiškėja savo prašymą dėl proceso atnaujinimo grindžia ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatytu proceso atnaujinimo pagrindu. Šiuo pagrindu procesas gali būti atnaujintas tuo atveju, kai naujai paaiškėja esminės bylos aplinkybės, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjai bylos nagrinėjimo metu. Atnaujinant procesą šiuo pagrindu, be kita ko, turi būti nustatyta, jog pareiškėjai aplinkybė, kuria ji grindžia prašymą atnaujinti procesą, negalėjo būti žinoma bylos nagrinėjimo metu.
Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo teigti, jog pareiškėjai apie jos prašyme dėl proceso atnaujinimo nurodytas aplinkybes negalėjo būti žinoma bylos nagrinėjimo metu, be to, sprendžiant klausimą dėl proceso atnaujinimo administracinėje byloje Nr. AS438-389/2009, minėtos aplinkybės nėra teisiškai reikšmingos, kadangi įsiteisėjusia Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. balandžio 9 d. nutartimi (b. l. 56) buvo konstatuota, kad pareiškėja praleido ABTĮ 32 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą skundui paduoti, o jos prašyme dėl proceso atnaujinimo kaip tik ir pateikiami argumentai, jog ji minėto termino nepraleido. Reikšmingų aplinkybių, kurios pagrįstų būtinybę atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. AS438-389/2009, t. y. byloje, kurioje buvo sprendžiamas klausimas dėl to, ar yra pagrindas atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti, pareiškėja nenurodė.
Atsižvelgusi į pirmiau išdėstytą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pareiškėja nagrinėjamu atveju nepateikė pakankamų argumentų, patvirtinančių ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatyto proceso atnaujinimo pagrindo buvimą, ir konstatuoja, jog dėl to procesas administracinėje byloje Nr. AS438-389/2009, remiantis pareiškėjos prašymu, negali būti atnaujintas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 159 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjos O. L. prašymą atmesti.
Atsisakyti atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. AS438-389/2009.
Nutartis neskundžiama.