- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-01-03
- Bylos Nr.
- B2-1167-260/2014
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Raimondas Buzelis
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės „Mitoda“
Kauno apygardos teismo teisėjas Raimondas Buzelis rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Mitoda“ skundą suinteresuotiems asmenims bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Garliavos kranai“, akcinei bendrovei SEB bankui, uždarajai akcinei bendrovei „Termoizola N“, Kauno apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui, valstybės įmonei Turto bankas, uždarajai akcinei bendrovei „Klaipėdos projektas“, uždarajai akcinei bendrovei „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“, TEO LT, akcinei bendrovei, Neringos savivaldybės administracijai, uždarajai akcinei bendrovei „Arnoterus“, G. T., V. M., K. T.dėl bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Garliavos kranai“ 2013 m. rugsėjo 12 d. kreditorių susirinkimo nutarimų, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Pareiškėjabankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Garliavos kranai“ kreditorė uždaroji akcinė bendrovė „Mitoda“ pateiktu skundudėl BUAB „Garliavos kranai“ 2013m. rugsėjo 12 d. kreditorių susirinkimo nutarimų (b.l. 4–6) prašopanaikinti BUAB „Garliavos kranai“kreditorių 2013 09 12 susirinkimo nutarimą kaip prieštaraujantį imperatyvioms įstatymo normoms, įpareigoti BUAB „Garliavos kranai“ bankroto administratorių patikslinti kreditorinius reikalavimus, o netenkinus nurodyto reikalavimo - panaikinti 2013 m. rugsėjo 12 d. BUAB „Garliavos kranai“ kreditorių susirinkimo nutarimo dalį trečiu darbotvarkės klausimu ir sušaukti naują kreditorių susirinkimą.
Šalies argumentai
Skunde pareiškėja nurodė, kad 2013 m. rugsėjo 12 d. įvykusio BUAB „Garliavos kranai“ kreditorių susirinkimo metu priimtas nutarimas dėl bankrutavusiai įmonei nuosavybės teise priklausančio turto pardavimo kainos ir būdo nustatymo prieštarauja protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principams, visų kreditorių interesams ir Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. gruodžio 28 d. nutartyje išdėstytiems motyvams bei argumentams, yra subjektyvus ir paremtas vien tik AB SEB banko interesais. Didžiausias įmonės kreditorius – akcinė bendrovė SEB bankas - pasiūlė ir pačiam balsavus susirinkimo metu trečiuoju darbotvarkės klausimu buvo priimtas nutarimas bendrovei priklausantį turtą, esantį (duomenys neskelbtini), pardavinėti kartu, kadangi dalis objektų gali būti nepaklausūs, o objektų pardavinėjimas skyrium gali ilginti bankroto procedūras. Taip pat nutarta pardavimą vykdyti viešųjų varžytynių būdu, atsižvelgiant į turto vertintojų ataskaitą, nustatant, kad pradinė pardavimo kaina pirmose varžytynėse - 6 200 000 Lt, antrose varžytynėse – 6 000 000 Lt. Nutarta nepardavus turto sušaukti BUAB „Garliavos kranai“ kreditorių susirinkimą, kuris iš naujo nustatytų turto pardavimo kainą ir pardavimo tvarką. Pareiškėja nurodė, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2012 m. gruodžio 28 d. nutartyje, kuria iš dalies tenkino kreditorių UAB „Mitoda“ ir UAB „Termoizola N“ apeliacinius skundus, nurodė, kad kreditorių susirinkimas, iš naujo svarstydamas klausimą dėl bankrutavusiai įmonei priklausančio turto pardavimo, privalo išsamiai apsvarstyti visas aplinkybes, kurios gali turėti įtakos turto pardavimui kuo didesne kaina (turto įvertinimas, jo pardavimas atskiromis dalimis, pardavimo kuo platesnis išviešinimas, šių veiksmų kaštai ir t. t.) ir tik tuomet spręsti dėl pardavimo būdo bei tvarkos, tačiau, pareiškėjos teigimu, buvo įvykdyta tik dalis Lietuvos apeliacinio teismo nurodytų spręstinų klausimų, t. y. buvo atlikti pastato konservavimo darbai, pasirinktas nekilnojamojo turto vertintojas ir atliktas turto vertinimas, bet kreditorių susirinkimas nesprendė ir nenagrinėjo šio turto pardavimo dalimisgalimybių, nesprendė šio turto pardavimo kuo platesnio išviešinimo klausimo ir kt. Lietuvos apeliacinis teismas pirmiau nurodytoje nutartyje laikėsi pozicijos, kad objekto paklausa sietinasu objekto išviešinimu, kad išskirtinėje vietoje esantis objektas turėtų būti parduodamaslaisvo pardavimo būdu, apie parduodamą turtą išviešinant Europos mastu, tačiau pagrindinis kreditorius AB SEB bankas, pasiūlydamas ir balsuodamas už nutarimo projektą, neatsižvelgė nei į smulkiųjų kreditorių poziciją, nei į Lietuvos apeliacinio teismo nutartyje išdėstytus motyvus, ir balsavo už iš esmės tokį patį kreditorių susirinkimo nutarimą, koks smulkiųjų kreditorių iniciatyva buvo nuginčytas. Kreditorių susirinkime taip pat nebuvo svarstyti ir klausimai dėl kreditorių reikalavimų įpareigoti administratorių apie varžytynėse parduodamą turtą skelbti užsienyje per atitinkamas tarptautines nekilnojamojo turto agentūras, teikti joms būtiną informaciją, šią informaciją skelbti Vokietijoje, Latvijoje, Rusijoje, Italijoje, Prancūzijoje, Skandinavijos šalyse, nurodant tokios informacijos skelbimo tvarką, dėl ko kreditorių susirinkimas neišsprendė Lietuvos apeliacinio teismo nustatytų pažeidimų, kuriais nebuvo užtikrinta visų bendrovės kreditorių interesų pusiausvyra. Smulkiųjų kreditorių nurodytos šalys pasirinktos neatsitiktinai, o remiantis duomenimis apie Neringoje besilankančius turistus, todėl investuotojai iš šių valstybių turėtų būti suinteresuoti galimybe investuoti į išskirtinio dydžio tokio tipo objektą, esantį išskirtinėje ir unikalioje Lietuvos vietoje, tačiau apie varžytynes skelbiant tik Lietuvos spaudoje, paskleisti žinią užsienio rinkomsneįmanoma. Be to, nurodyta parduodamo objekto kaina yra pakankamai didelė, todėl vargu ar atsirastų investuotojų Lietuvoje, dėl ko būtų tikslinga paieškaspratęsti ir užsienio rinkose, kur ekonominė situacija stipresnė. Pardavinėjant pastatą dalimis būtų galimatikėtis sėkmingesnio turto realizavimo ir didesnių piniginių lėšų surinkimo, tokiu būdu didesne dalimi patenkinant kreditorių reikalavimus. Teismas, neatsižvelgiant į tai, kad skundžiamam nutarimui pritarė dauguma narių, nagrinėdamas skundą privalo patikrinti, ar ginčijamas nutarimas nepažeidžia kreditorių teisių ir interesų atsižvelgiant į bendruosius teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus.
Pareiškėja taip pat nurodė, kad skelbiant apie šaukiamą kreditorių susirinkimą ir balsuojant už kreditorių susirinkimo nutarimus bankroto administratorius pažeidė Įmonių bankroto įstatymo 24 straipsnio 1 dalies imperatyvias įstatymo nuostatas, kadangi kreditorinių reikalavimų suma nebuvo sumažinta likvidavus ir išregistravus iš Juridinių asmenų registro kreditorę UAB „Astmaris“, dėl ko jos kreditorinis reikalavimas turėjo būti panaikintas, o bendra kreditorinių reikalavimų suma sumažinta. Kreditorių susirinkime priimti nutarimai, kaip pažeidžiantys imperatyvias įstatymo normas, yra neteisėti, todėl turėtų būti panaikinti ir šauktinas naujas kreditorių susirinkimas patikslinus kreditorių reikalavimų sumas.
Pareiškėjos teigimu, jai 2013 m. rugsėjo 12 d. vykusio kreditorių susirinkimo protokolas nebuvo pateiktas, todėl apie skundžiamus nutarimus jai tapo žinoma tik 2013 m. lapkričio 14 d., dėl ko ji nepraleido Įmonių bankroto įstatymo 24 straipsnio 5 dalyje numatyto termino skundui dėl jų paduoti.
Atsiliepimas
Atsiliepime į skundą (b.l. 24–25) suinteresuotas asmuo AB SEB bankas prašo taikyti ieškinio senatį ir skundą atmesti, nurodo, kad kreditorių susirinkimas, įvykęs 2013 m. rugsėjo 12 d., priėmė nutarimus nepažeisdamas Įmonių bankroto įstatymo 24 straipsnyje nustatytų procedūrų, kadangi susirinkimas svarstė į darbotvarkę įtrauktus klausimus, susirinkime dalyvavo kreditoriai, turintys 84,85 procentus balsų, darbotvarkės trečiuoju klausimu buvo pateikti net penki nutarimo projektai, o už skundžiamą nutarimą balsavo kreditoriai, turintys 78,646 procentus balsų, dėl ko kreditorių susirinkimas išreiškė kreditorių valią. Klaida, jog galimai nebuvo eliminuoti kreditorės UAB „Astmaris“ balsai, neturi reikšmės, kadangi sumažinus balsus, turėtus šio kreditoriaus, nutarimas iš esmės nepasikeistų. Pareiškėja apie susirinkimą, kurio metu buvo priimti skundžiami nutarimai, žinojo, todėl privalėjo domėtis apie priimtus nutarimus, nors pareiškėja ne tik kad nepareikė savo nuomonės, neišdėstė savo argumentų skundžiamo nutarimo klausimu, bet ir nedalyvavo susirinkime. Nors pareiškėja nurodė, kad ji apie skundžiamo susirinkimo nutarimus sužinojo tik 2013 m. lapkričio 14 d., tačiau nenurodo, kokioskliūtys trukdė domėtis susirinkimo nutarimais nedelsiant. Pareiškėja nenurodo jokių pateisinamų priežasčių, dėl kurių galėtų būti atnaujinamas praleistas terminas skundui paduoti, be to, termino neprašo atnaujinti, todėl turėtų būti taikoma senatis ir skundas atmestas.Be to, pareiškėjos teigimu, skundžiamas nutarimas priimtas pažeidžiant imperatyvias įstatymo normas, tačiau pareiškėja nenurodo, nei kokias konkrečiai normas, nei kuo konkrečiai pažeidė. Jei, pareiškėjos manymu, buvo pažeista Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. gruodžio 28 d. nutartis, tai šioje nutartyje keliami klausimai dėl turto vertės nustatymo bei turto realizavimo tvarkos nustatymo buvo išspręsti. Skundžiamo nutarimo pagrindu buvo vykdomos varžytynės ir jose turtas parduotas, varžytynės nebuvo ginčytos, todėl pateiktas skundas yra savitikslis, o skunde nurodytas argumentas, jog Lietuvoje neatsiras turto pirkėjas už 6200000 Lt kainą nepasitvirtino.
Suinteresuotas asmuo BUAB „Garliavos kranai“ atsiliepime į skundą (b.l. 30–38) prašo skundą atmesti kaip paduotą praleidus ieškinio senaties terminą, o teismui manant, kad ieškinio senaties terminas nebuvo praleistas,– skundą atmesti kaip nepagrįstą. Šis suinteresuotas asmuo nurodė, kad pareiškėja nepagrįstai terminą skundui paduoti skaičiuoja nuo 2013 m. lapkričio 14 d., kadangi pareiškėjai ne tik kad buvo pateikti duomenys apie įvyksiantį kreditorių susirinkimą,nutarimų projektai, bet ir elektroniniu laišku, nepažeidžiant kreditorių nustatytos informavimo bankroto procese tvarkos, pateiktas 2013 m. rugsėjo 12 d. įvykusio kreditorių susirinkimo nutarimo protokolas. Elektroniniu laišku protokolas pareiškėjai buvo išsiųstas 2013 m. rugsėjo 24 d., todėl laikytina, kad vėliausiai apie priimtus nutarimus pareiškėja sužinojo šią dieną. Be to, pareiškėja, būdama sąžininga bankroto proceso dalyvė, turėjo pareigą domėtis bankroto proceso eiga, o tuo pačiu irpriimtais kreditorių susirinkimo nutarimais. Kadangi pareiškėja skundą dėl kreditorių susirinkimo nutarimų pateikė tik 2013 m. lapkričio 14 d., laikytina, kad jis yra paduotas praleidus įstatyme nustatytą terminą, dėl ko turėtų būti atmestas taikant ieškinio senatį. Pareiškėjos skunde nurodyti argumentai yra formalūs, deklaratyvūs ir nepagrįsti, kadangi kreditorių susirinkimas vyko teisėtai, nutarimai taip pat priimti teisėtai, o priimtas skundžiamas nutarimas dėl turto pardavimo kainos ir tvarkos skiriasi nuo 2010 m. birželio 23 d. kreditorių susirinkime patvirtintos turto pardavimo iš varžytynių tvarkosir kainos, dėl ko negalima sutikti su skundo argumentu, kad AB SEB bankas pateikė pasiūlymą, kuris atitiko nutarimą, kurį Lietuvos apeliacinis teismas panaikino. Pareiškėja neginčija nei atliko turto vertinimo, nei vertintojo nustatytosturto pardavimo kainos, o visas skundasyra sukoncentruotas į turto pardavimo būdo ginčijimą, nepagrįstai teigiant, kad jis atitinka tik vieno iš kreditorių – AB SEB banko – interesus. Už turto pardavimą varžytynėse pasisakė ir kiti kreditoriai. Kreditoriams pateikus duomenis apieparduodamą turtą ir turto įvertinimo medžiagą, šiems žinant apie 2012 m. gruodžio 28 d. Lietuvos apeliacinio teismo nutarties turinį, visi kreditoriai turėjo galimybę pateikti savo pasiūlymus dėl parduodamo turto kainos ir turto pardavimo būdo, todėl esant pateiktiems keliems nutarimo projektams negalima sutikti, kad kreditoriai tinkamai neapsvarstė pirmiau nurodytoje Lietuvos apeliacinio teismo nutartyje išdėstytų argumentų. Kadangi įvykus varžytynėms turtas buvo parduotas už 6 209 000 Lt sumą, paneigti visi pareiškėjos skunde nurodyti argumentai dėl pasirinkto neva kreditorių interesus pažeidžiančio turto pardavimo būdo. Be to, tiek pareiškėjai, tiek kitiems kreditoriamsnebuvo draudžiama bendradarbiaujant su bankroto administratoriumiviešinti informaciją apie parduodamą turtą. Skundo argumentas dėl procedūrinių pažeidimų taip pat negali būti pagrindu panaikinti skundžiamus nutarimus, kadangi teismų praktikojepripažįstama esant pagrindą panaikinti kreditorių susirinkimo nutarimą dėl procedūrinių pažeidimų tik tokiu atveju, kai šie procedūriniai pažeidimai galėjo nulemti kreditorių susirinkimo nutarimo turinį. Visų pirma, net ir tuo atveju, jei būtų panaikintas UAB „Astmaris“ turimaskreditorinis reikalavimas, sumažėtų bendra visų kreditorinių reikalavimų suma ir nežymiai padidėtų kiekvieno kreditoriaus turimo kreditorinio reikalavimo procentinė išraiška, tačiau tai neturėtų reikšmės kreditorių susirinkime priimtų nutarimų turiniui. Be to, tik teismas gali tikslinti kreditorių sąrašą ir jų finansinius reikalavimus, o susirinkimo metu nebuvo patikslintas kreditorių sąrašas, todėl bankroto administratorius neturėjo jokio pagrindo neleisti kreditoriams balsuoti kreditorių susirinkime ar savarankiškai sumažinti bendrą kreditorinių reikalavimų sumą.
Kiti byloje dalyvaujantys asmenys atsiliepimų į skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Byloje pateiktais pareiškėjos skunde bei suinteresuotų asmenų atsiliepimuose paaiškinimais, rašytiniais įrodymais nustatytos tokios reikšmingos bylai išspręsti aplinkybės.
2013 m. rugsėjo 12 d. įvyko BUAB „Garliavos kranai“ kreditorių susirinkimas (b.l. 7–9), kuriame dalyvavo kreditoriai, kurių bendra kreditorinių reikalavimų suma sudaro 9 130 591,29 Lt, kas sudaro 84,852 procentus visų Kauno apygardos teismo patvirtintų kreditorinių reikalavimų sumos. Kreditorių susirinkime be kitų klausimų trečiuoju darbotvarkės klausimu buvo svarstomas klausimas dėl BUAB „Garliavos kranai“ priklausančio turto pardavimo kainos ir būdo nustatymo, kuriuo buvo pateikti 5 variantai: 1) Valstybės įmonė turto bankas pasiūlė bendrovei priklausantį turtą, esantį (duomenys neskelbtini), pardavinėti viešose varžytynėse nustatant 5 420 000 Lt pradinę pardavimo kainą; 2) AB SEB bankas pasiūlė bendrovei priklausantį turtą, esantį (duomenys neskelbtini), pardavinėti kartu, nes dalis objektų gali būti nepaklausūs, taip pat objektų pardavinėjimas skyrium gali ilginti bankroto procedūras. Pardavimą vykdyti viešųjų varžytynių būdu, atsižvelgiant į turto vertintojų ataskaitą, nustatant, kad pradinė pardavimo kaina pirmose varžytynėse – 6 200 000 Lt, antrose varžytynėse – 6 000 000 Lt. Nepardavus turto sušaukti BUAB „Garliavos kranai“ kreditorių susirinkimą, kuris iš naujo nustatytų turto pardavimo kainą ir pardavimo tvarką; 3) Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius pasiūlė BUAB „Garliavos kranai“ priklausantį turtą, esantį (duomenys neskelbtini), pardavinėti iš varžytynių Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Nustatyti varžytynėse 3 procentų turto kainos didinimo intervalą. Nustatyti 1 000 Lt mokestį varžytynių žiūrovui. Nustatyti kainą pirmoms varžytynėms 5 420 000 Lt. Turto nepardavus pirmose varžytynėse jo kainą sumažinti 10 procentų ir pardavinėti antrosiose varžytynėse. Nepardavus turto antrosiose varžytynėse bei jo neperėmus kreditoriams, sušaukti kreditorių susirinkimą dėl tolimesnio turto kainų ir tvarkos nustatymo; 4)Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pasiūlė pardavimą vykdyti laisvu pardavimu, pradinė pardavimo kaina – 5 420 000 Lt. Šia kaina pardavimą vykdyti 1 mėnesį. Po mėnesio kainą mažinti 20 procentų – 4 336 000 Lt. Šia kaina vykdyti pardavimą 1 mėnesį. Po 2 mėnesių šaukti kreditorių susirinkimą; 5) UAB „Termoizola“ pasiūlė pardavinėti objektą dalimis už didesnę kainą laisvame pardavime 1 mėnesį. Nepardavus turto sušaukti kreditorių susirinkimą. Už pirmąjį pasiūlytą variantą balsavo 0,140 procentų, už antrąjį – 78,646 procentų, už trečiąjį – 0,096 procentų, už ketvirtąjį – 0,546 procentų, už penktąjį – 5,257 procentų visų teismo patvirtintų kreditorių balsų.
Prieš įvykstant kreditorių susirinkimui, kurio nutarimai yra skundžiami, 2013 m. rugsėjo 2 d. administratorius elektroniniais laiškais (b.l. 40) informavo BUAB „Garliavos kranai“ kreditorius apie 2013 m. rugsėjo 12 d. įvyksiantį kreditorių susirinkimą, pateikė susirinkimo darbotvarkę, balsavimo raštu biuletenį ir ataskaitą. Be to, dokumentų originalus nurodė išsiuntęs paštu. Pranešimai apie šaukiamą kreditorių susirinkimą kreditoriams 2013 m. rugpjūčio 30 d. išsiųsti ir paštu (b.l. 50–52). Elektroninis laiškas išsiųstas ir pareiškėjai elektroninio pašto adresu info@mitoda.lt. Pareiškėjai, kaip ir kitiems kreditoriams elektroniniu laišku (b.l. 39) išsiųstas ir 2013 m. rugsėjo 12 d. įvykusio kreditorių susirinkimoprotokolas. Nors šiame elektroniniame laiške ir nurodyta, kad siųstas kreditorių komiteto posėdžio protokolas, teismas, atsižvelgdamas į tai, jog BUAB „Garliavos kranai“ kreditorių komitetas nėra sudarytas, vertina, kad buvo siųstas kreditorių susirinkimo protokolas. Pareiškėjos atstovas 2013 m. lapkričio 14 d. elektroniniu laišku (b.l. 10–11) kreipėsi į bankroto administratorių, prašydamas pateikti 2013 m. rugsėjo 12 d. įvykusio kreditorių susirinkimo protokolą, kuris pareiškėjos atstovui elektroniniu laišku (b.l. 12) buvo išsiųstas tą pačią dieną, t. y. 2013 m. lapkričio 14 d.
Teismas pripažįsta, kad pareiškėjos reikalavimu naikinti BUAB „Garliavos kranai“ kreditorių 2013 m. rugsėjo 12 d. įvykusio susirinkimo nutarimus dėl to, kadprieš šį susirinkimą nebuvo sumažinta kreditorių reikalavimų suma, kas buvo privalu išregistravus juridinių asmenų registre likviduotą kreditorę UAB „Astmaris“, nėra pagrindo. Įmonių bankroto įstatymo 24 straipsnis įsakmiai nurodo, kad teismo patvirtinti kreditorių reikalavimai bei jų suma turi būtisumažinami iki susirinkimo jau išmokėtų sumų dydžiu.Kad kreditorei UAB „Astmaris“BUAB „Garliavos kranai“ būtų išmokėjusi kokias nors skolos sumas, pareiškėja duomenų nepateikė, tokių duomenų nėra ir UAB „Garliavos kranai“ bankroto byloje. Be to, pareiškėja nepateikė įrodymų, kad likviduojant UAB „Astmaris“ jos kreditorinis reikalavimas bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Garliavos kranai“nebuvo perleistas kitam asmeniui, kuris iki šiol galimai dar nesikreipė į BUAB „Garliavos kranai“ administratorių ir į teismą su prašymu pakeisti kreditorių.
Netenkindamas pareiškėjos pirmojo reikalavimo teismas atsižvelgia ir į tai, kad UAB „Astmaris“ kreditorinis reikalavimas tesudaro tik 5 procentus visų BUAB „Garliavos kranai“teismo patvirtintų kreditorinių reikalavimų, taigi šios kreditorės balsai negalėjo lemti kreditorių susirinkime priimtų nutarimų.
Pripažinti, kad nepagrįstas ir neteisėtas yra BUAB „Garliavos kranai“ kreditorių 2013 m. rugsėjo 12 d. įvykusio susirinkimo nutarimas trečiuoju darbotvarkės klausimu „Dėl BUAB „Garliavos kranai“priklausančio turto pardavimo kainos ir būdo nustatymo“ teismas taip pat pagrindo neturi.
Įmonių bankroto įstatymaskreditorių susirinkimui suteikia teisę spręsti esminius su bankrutuojančios įmonės veikla susijusius klausimus, tai yra vykdyti administratoriaus veiklos kontrolę; spręsti dėl įmonės likvidavimo; nustatyti parduodamo turto vertinimo tvarką; patvirtinti turto pardavimo kainą ir spręsti kitus kreditorių susirinkimo kompetencijai priskirtus klausimus. Atsižvelgęs į bankrutuojančios įmonės kreditorių susirinkimo kompetencijos apimtį, kasacinis teismas yra konstatavęs, jog: „Kreditorių susirinkimas yra savotiškas kreditorių savivaldos organas, sprendžiantis su bankroto proceso eiga susijusius klausimus“(Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-477/2011). Tokiu būdu kreditorių susirinkimo nutarimai (lygiai taip pat kaip juridinių asmenų organų sprendimai) gali būti panaikinti nustačius esminius procedūrinius pažeidimus, galėjusius lemti neteisėtų nutarimų priėmimą; taip pat nustačius, kad priimti nutarimai prieštarauja imperatyviosioms įstatymų normoms bei CK 1.5straipsnyje įtvirtintiems principams ir dėl to pažeidžia bankrutuojančios įmonės ir jos kreditorių teisėtus interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 22 d. nutartisciv. byloje Nr. 3K-3-514/2012).
2013 09 12 BUAB „Garliavos kranai“ kreditorių susirinkimas trečiuoju darbotvarkės klausimu „Dėl BUAB „Garliavos kranai“ priklausančio turto pardavimo kainos ir būdo nustatymo“ priėmė nutarimą:„Bendrovei priklausantį turtą, esantį (duomenys neskelbtini), pardavinėti kartu, nes dalis objektų gali būti nepaklausūs, taip pat objektų pardavinėjimas skyrium gali ilginti bankroto procedūras. Pardavimą vykdyti viešųjų varžytynių būdu, atsižvelgiant į turto vertintojų ataskaitą, nustatant, kad pradinė pardavimo kaina pirmose varžytynėse – 6 200 000 Lt, antrose varžytynėse – 6 000 000 Lt. Nepardavus turto sušaukti BUAB „Garliavos kranai“ kreditorių susirinkimą, kuris iš naujo nustatytų turto pardavimo kainą ir pardavimo tvarką“.
Tokį konkretų nutarimą šiuo darbotvarkės klausimu, kaip matyti iš bylos medžiagos,kreditoriai priėmė balsų dauguma, balsavus už jį 78,646 procento balsų. Kad būtų pažeista kreditorių susirinkimo sušaukimo ar pravedimo tvarka, pareiškėja skunde nenurodo. Todėl susirinkimo nutarimo trečiuoju darbotvarkės klausimu, nesant esminių procedūrinių pažeidimų, naikinti nėra pagrindo.
Kad kreditorių susirinkime trečiuoju darbotvarkės klausimu priimtas nutarimasprieštarautų imperatyviosioms įstatymų normoms bei CK 1.5 straipsnyje įtvirtintiems principams ir dėl to būtų pažeisti bankrutuojančios įmonės ir jos kreditorių teisėti interesai, teismas nenustatė. Pati pareiškėja skunde taip pat nenurodė, kokių įstatymų imperatyvioms normoms galėtų prieštarauti priimtas kreditorių susirinkimo nutarimas.
Tai, kad kreditorių susirinkimasnepritarė siūlymui pardavinėti tą patį turtą dalimis laisvame pardavime, o nutarė turtą pardavinėti visą ir varžytinėse, teismo vertinimu, nepažeidžia kreditorių interesų, nes pareiškėja nepateikė įrodymais pagrįstų argumentų, kad labiautikslinga būtų pardavinėti turtą dalimis.Be to, jei kreditoriai būtų nutarę turtą pardavinėti laisvame pardavime, toks jų nutarimas akivaizdžiai prieštarautųĮmonių bankroto įstatymo 33 straipsnio 5 dalies nuostatoms, kad įkeistas turtas parduodamas iš varžytiniųVyriausybės nustatyta tvarka.
Skundo argumentus, kad kreditorių susirinkimas nesprendė dėl turto pardavimokuo platesnio išviešinimo klausimo, teismas atmeta kaip nepagrįstus. Iš bylos duomenų nematyti, kad tokį pasiūlymą 2013 09 12 kreditorių susirinkimui būtų kuris nors kreditorius ar administratorius pasiūlę. Kad kuris nors iš kreditorių, manančių, jog būtina plačiau paviešinti apieBUAB „Garliavos kranai“ turto pardavimą būtų savo iniciatyva ar bendradarbiaudamas su administratoriumi faktiškai darę, įrodymų pareiškėja nepateikė.
Teismas taip pat pripažįsta, kad pareiškėja UAB „Mitoda“ praleido Įmonių bankroto įstatymo 24 straipsnio 5 dalyje nustatytą terminą kreditorių susirinkimo nutarimui apskųsti. Ši įstatyminė norma nustato, kad kreditorių susirinkimo nutarimas gali būti apskųstasteismui ne vėliau kaip per 14 dienų nuo dienos, kurią kreditorius sužinojo arba turėjo sužinoti apie nutarimo priėmimą. Pareiškėjateigia, kad jai apie 2013 09 12 kreditorių susirinkimo nutarimą jai tapo žinoma tik 2013 11 13, kada ji gavo susirinkimo protokolą, taigi ji nepraleido termino nutarimui apskųsti. Teismas vertina, kad pareiškėja praleido terminą 2013 09 12 kreditorių susirinkimo nutarimui apskųsti, nes pripažįsta, kadatidus ir rūpestingas kreditorius, kuriam buvo pranešta apie 2013 09 12 kreditorių susirinkimą, apie tokiame susirinkime priimtus nutarimus turėjo sužinoti nuo kreditorių susirinkimo protokolo pateikimo į bankroto bylą, konkrečiu atveju – nuo 2013 09 24 (kita diena po teisėjo rezoliucijos, priimti pateiktą į bylą protokolą). Be to 2013 09 24 tas pats kreditorių susirinkimo protokolas buvo išsiųstas pareiškėjai ir elektroniniu paštu.
Nustatyto termino paduoti skundą dėl kreditorių susirinkimo nutarimo praleidimas yra savarankiškas pagrindas skundui atmesti (CK 1.126 str. 2 d.; 1.131 str. 1 d.).
Remdamasis išdėstytais argumentais, teismaspareiškėjos kreditorės UAB „Mitoda“ skundą atmeta.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290 straipsniu, teismas
nutaria:
Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Mitoda“ skundą dėl bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Garliavos kranai“ 2013 m. rugsėjo 12 d. kreditorių susirinkimo nutarimų panaikinimoatmesti.
Dėl šios nutarties per 7 dienas nuo jos kopijos gavimo dienos gali būti paduotas atskirasis skundas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.