Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Ramunė Mikonienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo V. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 21 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės K. Š. ieškinį atsakovui V. B. dėl bendravimo tvarkos pakeitimo, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Vilniaus regiono apylinkės teisme (toliau – ir teismas) yra nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovės K. Š. (toliau ir ieškovė) ieškinį atsakovui V. B. (toliau ir atsakovas) dėl bendravimo tvarkos pakeitimo, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Tarnyba), kuriuo prašoma pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2021 m. spalio 22 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2YT-9767-675/2021, dalyje dėl bendravimo tvarkos nustatymo ir nustatyti tėvo ir nepilnamečių dukrų bendravimo tvarką, priteisti iš atsakovo ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė kartu pareiškė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – iki sprendimo įsiteisėjimo dienos šioje civilinėje byloje – nustatyti laikiną tėvo ir nepilnamečių dukrų bendravimo tvarką: kas antrą savaitgalį paimti nepilnametes dukras G. B., gimusią (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir E. B., gimusią (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš jų gyvenamosios vietos penktadienį 16.00 val. ir grąžinti nepilnametes dukras, sekmadienį iki 19.00 val. Prašymą motyvavo aplinkybėmis:

2. Prašymą motyvavo aplinkybėmis, kad tarp šalių nuolat kyla konfliktai dėl atsakovo bendravimo su dukromi tvarkos. Ieškovė nurodė, kad kreipėsi dėl privalomosios mediacijos ryšium dėl bendravimo tvarkos pakeitimo. Šalys mediacijos metu sutarė ir mediatorės parengta taikos sutartis buvo pateikta šalims pasirašyti, tačiau atsakovas paskutiniu metu atsisakė taikos sutartį pasirašyti. Viskas liko taip, kaip priimta santuokos nutraukimo sprendime. Atsakovas vis vilkino nuo 2023 m. balandžio mėnesio pabaigos ir tiesiog reikalavo, kad viskas būtų daroma jo naudai pagal mediaciją, bet pats toliau manipuliavo ir pasiiminėjo vaikus be išankstinio perspėjimo, nederino atostogų. Nors mediacijos metu buvo aiškiai apibrėžta, kad turi pranešti ieškovei likus kelioms dienoms. Jei ieškovė nesutikdavo duoti vaikų, atsakovas skųsdavosi vaikų teisių apsaugos tarnybai. Ieškovė paaiškina, kad dėl vaikų gerovės pakeitė gyvenamą vietą, teko išsikraustyti į mažesnį plotą, bet į namą, nes iki tol gyveno nebaigtoje statyboje ir 22 km nuo mokyklos. Reikdavo anksti keltis, vaikai negalėdavo pareiti namo anksčiau, nes žiūrėdavo bendro grafiko. Atsakovas neinformavo ieškovės šią vasarą, kur vaikai išvežami ir kuriam laikui iš Lietuvos. Taip pat įspėjo prieš kelias dienas apie vasaros atostogas. Dėl tokio atsakovo elgesio, ieškovė negali tinkamai susiplanuoti ir savo atostogų. Atsakovas į užsienį yra išvykęs nuo rugsėjo 2 d. Kur tiksliai, neinformavo, kada vaikus aplankys – neinformavo. Tai visa bendravimo tvarka griaunama ir ieškovės net neįspėjus. Nėra jokių derybų su atsakovu, kadangi nuolat kelia įtampą ir dirbtinai konfliktuoja. Iki šiol vaikus pasiiminėjo pati iš jo sekmadieniais. Kai jis vėluodavo atiduoti, būdavo normalu laukti. O kai pati anksčiau atvažiavo ir 30 min lauke prie laiptinės prastovėjo, neišleido anksčiau vaikų.

3. Atsakovas ir Tarnyba per teismo nustatytą terminą atsiliepimo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nepateikė.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Motyvuojamoji dalis

6. Teismas pažymi, jog nagrinėjamu atveju pati ieškovė yra nurodžiusi, kad atsakovas yra išvykęs į užsienį. Remiantis Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-160-378/2019), skyrium gyvenantis tėvas ar motina turi ne tik teisę, bet ir pareigą bendrauti su savo vaiku tam, kad būtų patenkintas vaiko poreikis ir teisė bendrauti su abiem savo tėvais, taip pat kad būtų įgyvendintos ir kitos tėvo pareigos – auklėti savo vaiką, rūpintis jo vystymusi, sveikata, dvasiniu ir moraliniu ugdymu. Teisė bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu yra viena iš pagrindinių vaiko teisių. Šios teisės įgyvendinimas reiškia ir įstatymu nustatytos tėvų pareigos bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant įvykdymą. Taigi, skyrium nuo vaiko gyvenantis ieškovas turi ne tik teisę, bet ir pareigą bendrauti su vaiku, jį auklėti. Nustačius laikiną atsakovo bendravimo su vaiku tvarką, atsakovas turėtų pareigą jos laikytis, todėl bendravimo tvarka turi būti tokia, kurią įmanoma realiai įvykdyti. Atsakovui ilgus laikotarpius nebūnant Lietuvoje, jis negalėtų bendrauti su vaikais pagal ieškovės prašomą bendravimo tvarką, dėl ko tarp šalių gali daugėti ginčų, kas neigiamai įtakotų vaikų interesus. Todėl nagrinėjamu atveju nustatytina, kad atsakovas su vaikais bendrauja pagal ieškovės prašomą nustatyti laikiną bendravimo tvarką būdamas Lietuvoje.

7. Teismas paminėjo, kad šalys pačios gera valia gali susitarti ir dėl kitokios bendravimo su vaiku tvarkos, dėl papildomo atsakovo bendravimo su vaiku. Be to, pasikeitus faktinėms aplinkybėms, kiekvienas iš tėvų turi teisę kreiptis į teismą dėl laikinos bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo ar papildymo.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

8. Apeliantas (ieškovas) V. B. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 21 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės K. Š. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti. Nesutikimą su ginčijam teismo nutartimi apeliantas grindė sekančiai argumentais:

8.1. Pirmosios instancijos teismas padarė procesinį pažeidimą – skundžiama nutartis buvo priimta neišklausius atsakovo nuomonės dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, t. y. pažeidus jo teisę būti išklausytam (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 12, 17 straipsniai), dėl ko akivaizdu, jog buvo priimta nevisapusiškai išklausius abi proceso šalis. Paaiškina, kad ieškovė, puikiai žinodama, kur gyvena atsakovas (kadangi dukras ji pati visada pasiimdavo iš jo namų), būdama nesąžininga, savo ieškinyje nurodė klaidingą atsakovo gyvenamosios vietos adresą, t. y. (duomenys neskelbtini), dėl ko atsakovui ne tik, kad nebuvo įteiktas jos ieškinys, bet atsakovas negavo pranešimo apie tai, jog jam yra nustatytas terminas atsiliepimui dėl laikinųjų apsaugos priemonių pateikti. Ieškovė tik po teismo 2023 m. gruodžio 21 d. priimtos nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo su patikslintu ieškiniu pateikė atsakovo deklaruotos gyvenamosios vietos adresą (nors jis šiuo adresu, kaip ieškovei yra žinoma, taip pat negyvena) ir „prisiminė“ jo el. pašto adresą, dėl ko atsakovas tik el. paštu buvo informuotas apie teisme nagrinėjamą bylą.

8.2. Ieškovės ir atsakovo santuoka buvo nutraukta bendru sutikimu Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2021 m. spalio 22 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-9767-675/2021. Šalys susitarė, jog po santuokos nutraukimo dukrų gyvenamoji vieta nustatoma su mama – ieškove. Taip pat šalys susitarė, jog kartu bendraus su dukromis nenustatant bendravimo tvarkos, pagal abipusį šalių susitarimą, atsižvelgiant į nepilnamečių dukrų norus, užimtumą, interesus. Tačiau po santuokos nutraukimo tarp ieškovės ir atsakovo atsirado įvairaus pobūdžio ginčai dėl dukrų ir atsakovo galimybės bendrauti su jomis, kaip pavyzdys, dėl dukrų maitinimosi ypatumų, aprangos, gydymosi metodų, pasiėmimo galimybių ir kt., kadangi ieškovės ir atsakovo požiūriai šiais klausimais yra visiškai skirtingi. 2023 m. pradžioje tarp šalių vyko mediacija ir jos metu buvo susitarta dėl konkretesnės bendravimo su dukromis tvarkos. Nors tarp ieškovės ir atsakovo susitarimas pasirašytas nebuvo, tačiau tai netrukdė šalims laikytis sutartos bendravimo tvarkos, kurios yra laikomasi iki šiol.

8.3. Šiuo metu pagal ieškovės ir atsakovo žodinį susitarimą yra nusistovėjusi bendravimo su dukromis tvarka, vos ne analogiška ieškovės prašomai nustatyti laikinai bendravimo su dukromis tvarkai, t. y. atsakovas pasiima dukras iš jų gyvenamosios vietos kas antrą savaitgalį nuo penktadienio arba šeštadienio iki sekmadienio 19 val., atsižvelgiant į dukrų formalaus ir neformalaus ugdymo laiką ir dukrų sveikatos būklę, o ieškovė dukras iš atsakovo namų pasiima. Šiuo atveju, kaip matyti, ieškovė nori pakeisti šią nusistovėjusią tarp šalių bendravimo tvarką ir ją apibrėžti konkrečiomis pasiėmimo ir grąžinimo valandomis (nuo 16 val. iki 19 val.) ir nauja sąlyga, jog atsakovas turi ne tik dukras pasiimti, bet jas ir parvežti į jų gyvenamąją vietą. Atsakovas su šiomis ieškovės sąlygomis nesutinka, kadangi tai apriboja jo bendravimo su dukromis galimybes ir laiką. Antai, atsakovas gali nespėti iki 16 val. pasiimti dukrų (kamščiai po darbų ir kitos aplinkybės), nes gyvena visai kitame mieste ir kelionė trunka apie 1.5 val. Ne visada atsakovas gali pasiimti dukras penktadienį, todėl norėdamas pasiimti dukras šeštadienį, turėtų laukti iki 16 val., kai galėtų pasiimti jas šeštadienį iš ryto ir turėtų visą dieną laiko bendrauti su dukromis. Kaip jau minėta, kelionė iš Kauno į Ukmergę užtrunka apie 1.5 val., dėl ko atsakovas atvykdamas pasiimti dukrų ir jas grąžindamas motinai, kelionėje sugaištų apie 3 val., patirtų kelionės išlaidų. Atsakovui yra nesuprantamas staigus ieškovės nuomonės pasikeitimas, kodėl ji nebenori pasiimti dukrų iš jo gyvenamosios vietos, kai toks bendravimo būdas iki šiol ieškovei tiko. Ieškovė ir savo prašyme patvirtina aplinkybę, jog ji pasiimdavo dukras iš atsakovo namų, tačiau niekaip nepaaiškina, kas pasikeitė, jog ji jau nebegali dukrų pasiimti.

8.4. Ieškovės prašyme išdėstyti teiginiai apie tai, jog atsakovas dukras pasiima iš jos be išankstinio perspėjimo, nederina atostogų, kelia įtampą ir dirbtinai konfliktuoja, yra jokiais įrodymais nepagrįsti ir laikomi tik deklaratyviais ieškovės teiginiais. Atsakovui nesuprantama, kuo ieškovės gyvenamosios vietos pasikeitimas yra susijęs su prašomomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis. Ieškovės prašyme dėstomi argumentai yra vien emocinio pobūdžio, teisiškai net nereikšmingi, todėl atsakovas net neturi dėl jų ką pasisakyti. Jokių kitų motyvų, dėl kurių būtų būtina byloje taikyti laikinąsias apsaugos priemones ieškovė nenurodo. Atsakovo vertinimu, ieškovė neįrodė, jog šiuo atveju yra poreikis taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir kad jų nepritaikius būtų pažeisti dukrų interesai, todėl ieškovės prašymas turėjo būti atmestas.

9. Ieškovė K. Š. atsiliepimu prašo palikti nepakeistą Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų 2023 m. gruodžio 21 d. nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo. Atsiliepimą grindžia sekančiais motyvais, kad atsakovas V. B., kaip ir nurodyta ieškinyje, nesilaikė žodinio susitarimo su ieškove dėl vaikų bendravimo tvarkos. Ieškovė siekė nustatyti bendravimo tvarką, kad būtų stabilus bendravimas vaikų su tėvu ir būtų užtikrinta galimybė tėvui bendrauti su dukromis, kad tėvas nepiktnaudžiautų laiku motinos atžvilgiu. Ieškovė netrukdo bendravimui dukrų su tėvu, tačiau nori, kad būtų laikomasi tvarkos, nes šiai dienai yra santykiuose chaosas. Atsakovas dirba užsienyje ir paskutinius keturis mėnesius net nebuvo Lietuvoje. Atsakovas būdamas užsienyje su dukromis bendrauja nuotoliu be jokių apribojimų, ieškovė visiškai nesikiša į tėvo ir dukrų bendravimą. Tačiau atsakovas dėl neaiškių priežasčių grįžęs iš užsienio nuolat kelia įtampą, nuteikinėja dukras prieš motiną.

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirųjų skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, 338 straipsnis). Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria laikinai nustatyta tėvų bendravimo su vaiku tvarka, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatyta, kad apeliacinis skundas nepriimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui, jeigu skundžiamas sprendimas (nutartis), kuris pagal įstatymus negali būti apeliacinio apskundimo objektas. Jei šis trūkumas paaiškėja nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, apeliacinis procesas nutraukiamas (CPK 315 straipsnio 5 dalis). Šios nuostatos taikomos ir atskirųjų skundų priėmimui (CPK 338 straipsnis).

Dėl skundžiamos nutarties.

11. Nagrinėjamu atveju sprendžiamas klausimas ar pirmosios instancijos teismo 2023 m. gruodžio 21 d. nutarties, kuriuo teismas nutarė nustatytą laikiną atsakovo V. B. bendravimo su šalių nepilnametėmis dukromis G. B. ir E. B. tvarką pagrįstumo ir teisėtumo.

12. Apeliantas atskirajame skunde teigia, jog pirmosios instancijos teismas padarė procesinį pažeidimą – skundžiama nutartis buvo priimta neišklausius atsakovo nuomonės dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, t. y. pažeidus jo teisę būti išklausytam, dėl ko akivaizdu, jog buvo priimta nevisapusiškai išklausius abi proceso šalis.

13. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teismas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo rašytinio proceso tvarka išsprendžia nedelsdamas, bet ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo prašymo gavimo dienos. Kai teismas mano, kad tai būtina, apie prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjimą yra pranešama atsakovui (CPK 147 straipsnio 3 dalis). Paminėta įstatymo nuostata yra teisės būti išklausytam principo tam tikra išimtis, kadangi atitinkamais atvejais, siekiant užtikrinti nepilnamečių vaikų interesus, laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos operatyviai. Tokiu atveju priešingai ginčo šaliai suteikiama teisė būti išklausytai vėliau, t. y. kreipiantis į teismą su atskiruoju skundu dėl priimtos nutarties laikinųjų apsaugos priemonių taikymo teisėtumo ir pagrįstumo.

14. Kaip matyti iš bylos medžiagos, aplinkybė, kad atsakovui nebuvo įteiktas prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki jo išnagrinėjimo dienos, neužkirto kelio atsakovui pasinaudoti jam procesinėmis teisėmis vėliau. Nesutikdamas su priimtu procesiniu sprendimu, apeliantas pateikė atskirąjį skundą ir taip pasinaudojo savo teise teikti argumentus dėl teismo taikytų laikinųjų apsaugos priemonių pagrįstumo, todėl pripažinti, kad buvo pažeistos jo procesinės teisės bei neužtikrinta jo teisė būti išklausytam, nėra pagrindo.

15. Kitas atskirojo skundo argumentas, kad pirmosios instancijos teismas nustatė laikinąją bendravimo su vaikais tvarką nesant tam jokio pagrindo. Apelianto teigimu, ieškovė su atsakovu laikosi nusistovėjusios bendravimo su dukromis tvarkos, kuri suderinta pagal jų žodinį susitarimą ir yra, vos ne analogiška ieškovės prašomai nustatyti laikinai bendravimo su dukromis tvarkai, t. y. atsakovas pasiima dukras iš jų gyvenamosios vietos kas antrą savaitgalį nuo penktadienio arba šeštadienio iki sekmadienio 19 val., atsižvelgiant į dukrų formalaus ir neformalaus ugdymo laiką ir dukrų sveikatos būklę, o ieškovė dukras iš atsakovo namų pasiima. Šiuo atveju, kaip matyti, ieškovė nori pakeisti šią nusistovėjusią tarp šalių bendravimo tvarką ir ją apibrėžti konkrečiomis pasiėmimo ir grąžinimo valandomis (nuo 16 val. iki 19 val.) ir nauja sąlyga, jog atsakovas turi ne tik dukras pasiimti, bet jas ir parvežti į jų gyvenamąją vietą. Apelianto vertinimu, ieškovė neįrodė laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumo, todėl ginčijama nutartis naikintina.

16. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad šeimos bylose bei apskritai šeimos teisiniuose santykiuose vienas svarbiausių principų yra prioritetinių vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose, be kitų tikslų, yra siekiama užtikrinti, kad iki teismo sprendimo priėmimo nebūtų pažeidžiami nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai interesai. Viena iš teismo taikomų laikinųjų apsaugos priemonių šeimos bylose yra laikinos bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymas. Jis yra būtinas, siekiant išvengti konfliktinių situacijų bei siekiant apsaugoti vaiko interesą augti bei vystytis saugioje aplinkoje, bendrauti ir matytis su abiem tėvais. Šia laikinąja apsaugos priemone taip pat užtikrinamas tėvų santykių su vaikais stabilumas, jeigu vaiko tėvai gyvena skyrium.

17. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis ir įvertinęs nustatytas aplinkybes, teisingai pažymėjo laikinųjų apsaugos priemonių tikslą – užtikrinti skyrium gyvenančio tėvo bendravimą su dukromis, išlaikyti esamo ryšio tęstinumą kol byla yra nagrinėjama teisme. Nustatyta tvarka neriboja šalių teisių ir nedraudžia šalims jų abipusiu sutarimu lanksčiai spręsti klausimus dėl bendravimo su vaiku, kai tai atitinka vaiko poreikius. Apeliacinės instancijos teismas sutinka, kad dukroms turi būti suteikta galimybė bendrauti su abiem tėvais, o kartu negyvenančiam tėvui – bendrauti su dukromis, dalyvauti jų auklėjime ir išlaikyti su jomis emocinį ryšį.

18. Anot apelianto, pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į aplinkybes, kad atsakovas bendrauja su dukromis pagal nusistovėjusią bendravimo tvarką, suderintą ieškovės ir atsakovo žodiniu susitarimu. Su šiais apelianto teiginiais apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti, kadangi bylos medžiaga leidžia manyti, kad apeliantas, priešingai nei nurodo atskirajame skunde, nesilaiko žodiniu susitarimu suderintos tvarkos, neinformuoja ieškovės iš anksto apie ketinimą pasiimti dukras, nepraneša apie planuojamų su dukromis atostogų vietą, laiką ir trukmę, dėl ko ieškovė negali planuoti laisvalaikio, kas įtakoja konfliktus tarp abiejų tėvų. Teismo vertinimu, konfliktiniai abiejų tėvų tarpusavio santykiai sąlygoja ir vaikų emocinį nesaugumo jausmą. Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, paneigiančių ieškovės nurodytas aplinkybes. Todėl naikinti ar keisti pirmosios instancijos nutartį nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo.

19. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje teismas neturi galimybės visapusiškai išsiaiškinti ir nustatyti, kokia apelianto ir vaikų bendravimo tvarka labiausiai atitiktų tiek jo, tiek dukrų interesus. Šias faktines aplinkybes teismas turės galimybę įvertinti ir dėl jų pasisakyti teismo sprendime tik po to, kai byla bus išnagrinėta iš esmės, t. y. tik bylos nagrinėjimo iš esmės metu teismas turės galimybę kompleksiškai išsiaiškinti visas aplinkybes, reikšmingas bendravimo tvarkos nustatymui, o taip pat ištirti ir įvertinti visus šalių į bylą pateiktus įrodymus. Tik išsamaus nagrinėjimo išdavoje bus nustatyta nuolatinė atsakovo bendravimo su dukromis tvarka bei jos intensyvumas.

Dėl procesinės bylos baigties

20. Apibendrinant nurodytus argumentus konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, tinkamai taikė materialinės ir proceso teisės normas, susijusias su laikinosios tėvo (motinos) bendravimo tvarkos su vaiku nustatymu, visapusiškai įvertino bylai reikšmingas faktines aplinkybes, tuo tarpu apeliantas atskirajame skunde nenurodė argumentų, sudarančių pagrindą naikinti pirmosios instancijos teismo nutartį. Išdėstytų aplinkybių pagrindu atskirasis skundas netenkintinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, apeliacin4s instancijos teismas,

nutarė:

apelianto (atsakovo) V. B. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 21 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.