- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-09-18
- Bylos Nr.
- 1S-805-193/2012
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Ričardas Gilys
- Civilinis ieškovas
- Ž. Š.
teismo posėdyje išnagrinėjo nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės Ž. Š. atstovės pagal įstatymą ir įgaliotos atstovės E. Š. skundą dėl Biržų rajono apylinkės teismo 2012-08-23 nutarties, kuria netenkintas E. Š. skundas dėl Biržų rajono apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro 2012-08-02 nutarimo panaikinimo,
Aprašomoji dalis
NUSTATĖ:
Panevėžio apskrities VPK Biržų rajono PK buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 54-2-0021-10 pagal BK 294 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos požymius. 2012-06-07 Biržų rajono apylinkės prokuratūros prokuroro nutarimu ikiteisminis tyrimas šioje byloje nutrauktas. 2012-08-02 Biržų rajono apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro nutarimu buvo atmestas nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės Ž. Š. atstovės pagal įstatymą ir įgaliotos atstovės E. Š. skundas dėl 2012-06-07 prokuroro nutarimo. Skundžiama Biržų rajono apylinkės teismo 2012-08-23 nutartimi atmestas E. Š. skundas dėl Biržų rajono apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro 2012-08-02 nutarimo panaikinimo.
Šalies argumentai
Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės Ž. Š. atstovė pagal įstatymą ir įgaliota atstovė E. Š. skundu prašo panaikinti Biržų rajono apylinkės teismo 2012-08-23 nutartį ir Biržų rajono apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro 2012-08-02 nutarimą, bei patenkinti jos skundą – atnaujinti ikiteisminį tyrimą, patraukti baudžiamojon atsakomybėn kaltus asmenis pagal BK 294 str. 2 d., juos nubausti įstatymo numatyta tvarka ir nukentėjusiajai nepilnametei Ž. Š. atlyginti padarytą žalą įstatymo numatyta tvarka. Mano, kad ikiteisminis tyrimas atliktas atsainiai, nepilnai, neobjektyviai, nevisapusiškai, be to, nebuvo išreikalauti ir tinkamai neištirti ikiteisminio tyrimo medžiagoje bei civilinėje byloje Biržų rajono apylinkės teisme esantys duomenys. Teigia, kad ikiteisminio tyrimo teisėjas, net nerengdamas teismo posėdžio, atmetė jos skundą, taip pažeisdamas visas teisės normas, reglamentuojančias ikiteisminį tyrimą bei nukentėjusiojo teises. Mano, jog tyrimą atliekantis tyrėjas ir bylą kuruojantis prokuroras iki šiol neištyrė situacijos, nesiekė nustatyti kaltų asmenų, kaltų asmenų kaltės ribų ir jų įkaltinti, kas daro didelę žalą nukentėjusiosios Ž. Š. teisėms ir teisėtiems interesams. E. Š. teigimu, V. A. su V. A., veikdami kartu grupėje, savavaldžiaudami, neteisėtai užvaldė svetimą turtą – fermos pastatą, priklausantį nukentėjusiajai nepilnametei Ž. Š., taip grubiai pažeisdami Lietuvos Respublikos Konstituciją, kitus Lietuvoje galiojančius teisės aktus ir padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 294 str. 2 d. Pažymi, kad tyrimas su pertraukomis vyksta jau ilgiau nei 24 mėnesiai, tačiau per tą laiką įtarimai V. ir V. A. taip ir nebuvo pateikti. E. Š. nesutinka su teismo nutartyje ir prokuroro nutarime išdėstytais tokiais teiginiais, kad ginčas kyla tarp Ž. Š. atstovės pagal įstatymą E. Š. ir V. A. tik iš civilinių teisnių santykių. Mano, kad nebuvo teisiškai įvertinti V. A. sūnaus V. A. atlikti neteisėti veiksmai nukentėjusiosios nepilnametės Ž. Š. ir įstatyminės atstovės atžvilgiu, taip pat nevertinti ir neaptarti jo ir jo motinos V. A. neteisėti veiksmai. E. Š. teigimu, nutraukiant tyrimą remtasi tik V. A. ir V. A. parodymais, kurie kelia įtarimus, o visiškai nesiremta nukentėjusiosios parodymais. Nurodo, kad fermą 2007 m. išsinuomavo ir rašytinę sutartį sudarė V. A., o ne V. A., o tik po to V. A., nemokėdamas nuomos mokesčių, slapstydamasis nuo nukentėjusiosios ir nuo įstatyminio atstovo (byloje rašytiniai duomenys pateikti ir prijungti prie bylos: išrašai sms, liudytojų parodymai ir pan.), jokiais priimtinais ir civilizuotais būdais neatsiskaitė su nuomotoja dėl fermos nuomos ir toliau veikė neteisėtai, fermą su gyvuliais neteisėtai ir nepagrįstai, be naujai sudarytos nuomos sutarties, nepranešus nuomotojai nei raštu, nei žodžiu (nukentėjusiajai ar/ ir įstatyminei atstovei), savavališkai perleisdamas savo motinai V. A.; (šių aplinkybių nei prokuroras, nei policijos tyrėja visiškai netyrė). E. Š. nurodo, kad V. A. (taip pat ir V. A.) apskritai nemokėjo nuomos mokesčio visąlaik, išskyrus tai, kad V. A. susimokėjo nuomos pradžioje tik už keletą mėnesių. Pažymi, kad V. A. ir V. A. tyčia neatsakinėdavo į jos telefoninius skambučius, rašomas sms žinutes ir pan., V. A. ir jo motina V. A. slapstydavosi, vengdavo su ja susitikimų, kurie būdavo iš anksto aptarti. Mano, kad tokie V. A. ir V. A. veiksmai rodė ir rodo tyčinį jų veikimą, kas atitinka BK 294 str. sudėtį. Pažymi, kad Biržų teisme, civilinėje byloje dėl valdymo fakto pripažinimo, yra pateikti svarbūs ir manytina, didelę reikšmę šiai baudžiamajai bylai turintys dokumentai, kurie iki šiolei neišreikalauti, neištirti ir neįvertinti, nors pareiškėjos, nukentėjusiosios įstatyminės atstovės E. Š. buvo to prašoma atskiru rašytiniu prašymu šioje ikiteisminio tyrimo byloje. Skunde teigiama, kad 2009 m. P. seniūnijos seniūnė G. T. bei pati Biržų rajono savivaldybė ir jos atsakingi darbuotojai žinojo, kad Braškių kaime esančios fermos patalpos nėra bešeimininkės bei kam tuo metu (2009 m.) priklauso B. kaimo fermos patalpos, tačiau teismas to nesistengė ir net teisiškai neanalizavo, nevertino. E. Š. manymu, atnaujinus bylą būtina atlikti įvairius veiksmus: išreikalauti civilinę bylą dėl valdymo fakto pripažinimo prijungimui ir ištyrimui prie ikiteisminio tyrimo medžiagos, V. A. ir jo motinai V. A. pareikšti įtarimus dėl savavaldžiavimo, išsamiai apklausti įtariamuosius dėl jų padarytos nusikalstamos veikos, apie visas aplinkybes dėl jų neteisėto valdymo ir savavaldžiavimo fermos patalpomis; padaryti su įtariamaisiais V. ir V. A. parodymų patikrinimus vietoje bei atlikti kitus procesinius veiksmus. E. Š. teigia, kad kai asmuo įgyvendina turimą subjektinę teisę, sąmoningai ignoruodamas įstatymo reikalavimus, laikoma, kad jis veikia savavališkai, o kai toks savavališkas teisės vykdymas padaro didelės žalos kito asmens teisėms ar teisėtiems interesams, atsiranda pagrindas taikyti baudžiamąją atsakomybę už savavaldžiavimą. Todėl mano, kad šiuo atveju nėra vien tik civiliniai teisiniai santykiai ir dėl to kilęs konfliktas tarp nukentėjusiosios įstatyminės atstovės E. Š. ir V.ir V. A. atitinka visus BK 294 str. 2 d. reikalavimus.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmetamas.
Išnagrinėjęs skundą, teismui pateiktą medžiagą bei skundžiamą teismo nutartį ir prokurorų nutarimus teismas konstatuoja, kad baudžiamojoje byloje ikiteisminio tyrimo metu baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimai esmingai pažeisti nebuvo, o tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 54-2-0021-10 pagal BK 294 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos požymius nutrauktas esant įstatyme numatytam pagrindui. Skundžiamoje teismo nutartyje bei prokuratūros priimtuose nutarimuose ikiteisminio tyrimo nutraukimo pagrindas bei motyvai išdėstyti išsamiai ir su šiuo vertinimu skundą nagrinėjantis teismas sutinka.
Pagal teismui pateiktą medžiagą matyti, kad ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas ir atliekamas pagal BK 294 straipsnio 1 dalies numatytos nusikalstamos veikos požymius. Pagal BK 294 straipsnio 1 dalį savavaldžiavimas – tai savavališkas, nesilaikant įstatymų nustatytos tvarkos, ginčijamos arba pripažįstamos, bet nerealizuotos savo ar kito asmens tikros ar tariamos teisės vykdymas, padaręs didelės žalos asmens teisėms ar teisėtiems interesams. Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas (toliau – CK) nustato, kad įgyvendindami teises ir pareigas asmenys turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles ir geros moralės principus bei veikti sąžiningai, laikytis protingumo ir teisingumo principų. Draudžiama piktnaudžiauti savo teise, t. y. įgyvendinti civilines teises tokiu būdu ir priemonėmis, kurios be teisinio pagrindo pažeistų ar varžytų kitų asmenų teises ar įstatymų saugomus interesus ar darytų žalos kitiems asmenims arba prieštarautų subjektinės teisės paskirčiai (CK 1.137 straipsnis). Kai asmuo įgyvendina turimą subjektinę teisę sąmoningai ignoruodamas įstatymo reikalavimus, laikoma, kad jis veikia savavališkai, o kai toks savavališkas teisės vykdymas yra pavojingas ir padaro didelės žalos kito asmens teisėms ar teisėtiems interesams, atsiranda pagrindas taikyti baudžiamąją atsakomybę už savavaldžiavimą. Įstatymas nepateikia kriterijų didelės žalos mastui nustatyti, todėl kiekvienu konkrečiu atveju apie jos turinį ir dydį sprendžia teismas, atsižvelgdamas į savavališkų veiksmų pobūdį, padarytos turtinės žalos piniginę išraišką, pažeistų teisių ir interesų svarbą bei kitas aplinkybes.
Nagrinėjamoje byloje susiduriama su ginču dėl ikiteisminio tyrimo medžiagoje nurodytos konkrečios fermos pastato naudojimo. Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad E. Š., neturėdama nuosavybės teisę į fermą patvirtinančių dokumentų, 2007-10-25 sudarė negyvenamųjų patalpų – fermos nuomos sutartį, kuria fermą išnuomojo V. A.. Pasibaigus šiai sutarčiai, minėta ferma pradėjo naudotis V. A. motina V. A., kuri iš seniūnės G. T. sužinojusi, jog ta ferma yra bešeimininkė, atsisakė E. Š. mokėti nuomos mokestį ir toliau naudojosi ferma savo reikmėm. Pareiškėjos E. Š. manymu, tokie V. A. ir V. A. veiksmai atitinka BK 294 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos sudėtį, tačiau teismas su tuo nesutinka ir pritaria prokurorų ir ikiteisminio tyrimo teisėjo nuomonėms dėl minėtos nusikalstamos sudėties nebuvimo minėtų asmenų veiksmuose.
Visų pirma pažymėtina, kad sutinkamai su Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktika, tiek baudžiamosios teisės paskirtis, tiek ir bendrieji teisės principai, įtvirtinti demokratinių teisinių valstybių jurisprudencijoje, suponuoja tai, kad negalimas toks teisinės praktikos formavimas, kai sprendžiant civilinius ginčus taikomos baudžiamosios teisės normos ir asmens elgesys esant išimtinai civiliniams teisiniams santykiams vertinamas kaip atitinkamos nusikalstamos veikos padarymas (kasacinė nutartis Nr.2K-409/2011). Antra, savavališki veiksmai įgyvendinant tam tikrą teisę dažnai atliekami esant skirtingų interesų sandūrai, civiliniam ginčui, kurio sprendimo pagrindus ir būdus nustato civilinės teisės normos. Todėl savavaldžiavimo bylose ypatingą reikšmę turi didelės žalos požymio motyvavimas, taip atskleidžiant padarytos veikos pavojingumą ir atribojant baudžiamąją ir kitų rūšių teisines (civilinė, administracinė, drausminė) atsakomybes. Nepritartina praktikai, kai įvairūs tarpusavyje kylantys konfliktai ir ginčai dirbtinai kriminalizuojami kaltinant vieną iš konfliktuojančių pusių nusikalstamu savavaldžiavimu, neanalizuojant, ar pakankamas padarytų veiksmų pavojingumas, neįvertinant kitų teisės šakų normų veiksmingumo atkuriant pažeistas teises. Tokia praktika neatitinka baudžiamųjų įstatymų paskirties.
Skundą nagrinėjančio teismo nuomone, nagrinėjamos bylos aplinkybės leidžia daryti išvadą apie civilinę pareiškėjos E. Š. ir V. A. bei V. A. konflikto prigimtį. Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad E. Š. nurodomos aplinkybės dėl nuomos mokesčio nemokėjimo, dėl savalaikio neišsikeldinimo iš fermos ir kt. patenka į civilinių teisinių santykių reguliuojamą sritį bei dėl to kylantys ginčai sprendžiami civilinio proceso tvarka.
Kaip matyti, tikrinant E. Š. skunduose dėstomas aplinkybes dėl galimai nusikalstamų V.ir V. A. veiksmų atlikta eilė procesinių veiksmų, kurių metu be kita ko nustatyta, kad tik 2011-03-09 Biržų rajono apylinkės teismo sprendimu buvo patvirtintas valdymo faktas, jog Ž. Š. tėvas R. Š. nuo 2002 m. birželio mėn. iki savo mirties (duomenys neskelbtini) teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir sąžiningai valdė fermą, o po jo mirties nuo 2007-05-09 iki šiol ją teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir sąžiningai valdo Ž. Š., atstovaujama įstatyminės atstovės motinos E. Š.. Tačiau valdymo fakto konstatavimas ir jo įregistravimas 2011-06-27 nekilnojamo turto registre, nereiškia nuosavybės fakto konstatavimo, nes nuosavybės teisė į minėtą fermą dar šiai dienai nėra įregistruota. Todėl nėra pagrindo konstatuoti, kaip teigiama skunde, kad kiti asmenys savavališkai užvaldė pareiškėjos dukrai priklausantį turtą – fermos pastatą. Be to, jokie objektyvūs duomenys nepatvirtina esminio BK 294 str. numatytos nusikalstamos veikos požymio – didelės žalos padarymo. Šis požymis pareiškėjos skunduose nurodomas tik formaliai, jo nedetalizuojant ir neatskleidžiant, kas verčia abejoti dėl didelės žalos padarymo. Taip pat byloje surinkti duomenys neleidžia konstatuoti tyčios V. A. bei V. A. veiksmuose buvimo BK 294 str. 1 d. aspektu, nes byloje esantys objektyvūs duomenys apie įstatymų nustatyta tvarka įregistruoto fermos savininko nebuvimą leido pagrįstai jiems manyti elgiantis teisėtai. Be to, byloje esantys duomenys patvirtina, kad pareiškėjos sudaryta nekilnojamų patalpų nuomos sutartis su V. A. neatitiko įstatymo reikalavimų ir sudarė sąlygas atsirasti ginčui tarp sutarties šalių.
Todėl esant aukščiau minėtoms aplinkybėms, skundą nagrinėjančiam teismui nėra pagrindo konstatuoti, kad surinktų duomenų viseto pagrindu ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje nutrauktas nemotyvuotai ir nepagrįstai.
Skunde teigiama apie įvairius baudžiamojo proceso pažeidimus, tačiau atliekant ikiteisminį tyrimą Ž. Š. ar E. Š. įstatymų garantuotų teisių pažeidimų, kurie galėtų būti pripažinti turėjusiais esminės reikšmės nutraukiant ikiteisminį tyrimą, nepadaryta.
Taigi 2012-06-07 Biržų rajono apylinkės prokuratūros prokurorės nutarimą dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo, taip pat 2012-08-02 Biržų rajono apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro nutarimą bei dėl jų priimtą Biržų rajono apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2012-08-23 nutartį pripažinti neteisėtais bei nepagrįstais ir juos naikinti ar keisti nėra teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 442 str. 1 d. 1 p. ir 2 d. teismas,
NUTARIA:
Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės Ž. Š. atstovės pagal įstatymą ir įgaliotos atstovės E. Š. skundą atmesti ir palikti galioti Biržų rajono apylinkės teismo 2012-08-23 nutartį.
Ši nutartis galutinė ir neskundžiama.