Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Neringos Venckienės,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo skolininko J. N. atskirąjį skundą dėl Hipotekos skyriaus prie Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. spalio 6 d. nutarties panaikinimo civilinėje byloje Nr. 02201008726-L pagal kreditoriaus AB DnB NORD banko pareiškimą skolininkams V. R. ir J. N. dėl priverstinio skolos išieškojimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Hipotekos lakštu, identifikavimo kodas 02120080011464, V. R. ir J. N., užtikrindami 246254,05 EUR paskolos, suteiktos jiems pagal 2008-07-18 kreditavimo sutartį Nr. 2500-2008-48043, grąžinimą kreditoriui AB DnB NORD bankui, įkeitė jiems bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantį turtą butą Nr. 20 su bendro naudojimo patalpomis, bendras plotas 118,38 kv.m, unikalus Nr. 4400-1513-9114:2338, esantį Laisvės al. 35, Kaune. Įkeisto turto vertė šalių susitarimu - 1145000,00 Lt.

Skolininkams V. R. ir J. N. tinkamai bei laiku nevykdžius prievolės kreditoriui AB DnB NORD bankui pagal 2008-07-18 kreditavimo sutartį Nr. 2500-2008-48043, 2010-05-20 nutartimi Nr. 02201004157-L areštuotas įkeistas turtas. Skolininkai ir įkeisto turto savininkai V. R. ir J. N. įspėti asmeniškai, kad per vieną mėnesį negrąžinus skolos, įkeistas turtas bus parduotas iš varžytynių. Skolininkams laiku neįvykdžius prievolių pagal minėtą kreditavimo sutartį, 2010-09-29 kreditorius kreipėsi į Kauno miesto apylinkės teismo hipotekos skyrių su pakartotiniu prašymu dėl priverstinio skolos išieškojimo.

Nutartyje nurodyta, kad skolininkai V. R. ir J. N. neįvykdė prievolės pagal 2008-07-18 kreditavimo sutartį Nr. 2500-2008-48043 kreditoriui AB DnB NORD bankui. Paskola nustatytu terminu negrąžinta, ginčo nėra, skola priverstinai išieškotina ne ginčo tvarka, įkeistas turtas priverstinai parduotinas iš varžytynių.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Kolegija konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių bei teisinių pagrindų.

Hipoteka - tai specialia tvarka įregistruotas nekilnojamojo turto įkeitimo sandoris, kuriuo užtikrinamas kreditoriaus reikalavimų skolininko atžvilgiu patenkinimas ne ginčo tvarka. Hipoteka, kaip vienas iš prievolių užtikrinimo būdų, užtikrina pagrindinio reikalavimo įvykdymą, iš šio reikalavimo atsirandančių palūkanų, netesybų bei teismo išlaidų, susijusių su hipotekos vykdymu, išieškojimą (CK 4.174 straipsnio 1 dalis). Vadovaujantis šia įstatymo nuostata, nepagrįstu laikytinas atskirojo skundo argumentas, kad nagrinėjamu atveju turėjo būti registruota maksimalioji hipoteka.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.192 straipsnio 1 dalimi, hipotekos kreditorius turi teisę kreiptis į hipotekos teisėją dėl skolos išieškojimo, jei skolininkas neįvykdo įsipareigojimų hipotekos kreditoriui, ir patenkinti savo reikalavimą iš įkeisto daikto. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 558 straipsnio 1 dalimi, hipotekos teisėjas, gavęs pareiškimą dėl priverstinio skolos išieškojimo, priima nutartį areštuoti įkeistą daiktą ir įregistruoja ją turto arešto aktų registre bei raštu įspėja skolininką ir įkeisto daikto savininką, kad negrąžinus skolos per vieną mėnesį nuo nutarties įteikimo dienos įkeistas daiktas bus parduotas iš varžytynių arba perduotas administruoti kreditoriui. Jeigu skola per vieną mėnesį nuo įspėjimo skolininkui ir įkeisto daikto savininkui įteikimo dienos negrąžinama, pagal (duomenys neskelbtini) straipsnio 2 dalį pagal hipotekos kreditoriaus pakartotinį pareiškimą hipotekos teisėjas priima nutartį už skolą įkeistus daiktus parduoti iš varžytynių arba perduoti administruoti kreditoriui.

Nustatyta, jog skolininkams V. R. ir J. N. netinkamai vykdant sutartinius įsipareigojimus ir kreditoriui prašant, Hipotekos skyrius prie Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. gegužės 20 d. nutartimi (b.l. 24) areštavo V. R. ir J. N. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantį turtą - butą Nr.20 su bendro naudojimo patalpomis, bendras plotas 118,38 kv.m, unikalus Nr.4400-1513-9114:2338, esantį Laisvės al.35, Kaune, įkeistą 2008-07-21 hipotekos lakštu, identifikavimo kodas 02120080011464, užtikrinant skolinio reikalavimo įvykdymą kreditoriui AB DnB NORD bankui, įspėdamas skolininkus, jog negrąžinus skolos per vieną mėnesį nuo nutarties įteikimo dienos, įkeisti daiktai bus parduoti iš varžytynių. Skolininkams neįvykdžius įsipareigojimų per vieną mėnesį, kreditorius įgijo teisę pakartotinai kreiptis į hipotekos skyrių dėl priverstinės skolos išieškojimo parduodant įkeistą turtą iš varžytynių, šia teise jis pasinaudojo.

Teisėjų kolegija pažymi, jog hipoteka, kaip skolinio įsipareigojimo įvykdymo nekilnojamojo daikto įkeitimu užtikrinimo būdas, pasižymi greitomis, supaprastintomis kreditoriaus reikalavimo patenkinimo procedūromis. Hipotekos institutą sudarančios materialiosios teisės normos suteikia hipotekos kreditoriui privilegijuotą padėtį prieš kitus kreditorius siekiant priverstinio skolos išieškojimo iš įkeisto turto, o tokią specifinę šio kreditoriaus padėtį užtikrina ir hipotekos instituto esmę įtvirtina specialiosios proceso teisės – LR CPK XXXVI skyriaus – normos. Pagrindinė hipotekos teisėjo funkcija, nagrinėjant aptariamo pobūdžio bylas, patikrinti, ar egzistuoja visos Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse ir civilinio proceso kodekse bei kituose teisės aktuose nurodytos sąlygos hipotekos įregistravimui, keitimui, baigimui, priverstiniam išieškojimui iš įkeisto turto ir kt.

Teismų praktikoje, aiškinant bylų dėl hipotekos teisinių santykių nagrinėjimo ypatumus, pripažįstama, kad tuo atveju, kai konkrečioje byloje kyla ginčas, susijęs su pagrindine prievole – skolos atsiradimo pagrindu, jos dydžiu ir kt., šie klausimai byloje dėl hipotekos ar įkeitimo nenagrinėjami. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat ne kartą yra konstatavęs, kad hipotekos teisėjas atlieka tik procesinius veiksmus, susijusius su hipotekos procedūra, ir nesprendžia tarp hipotekos šalių kilusių ginčų. Hipotekos teisėjas reikiamais atvejais atlieka tyrimą, siekdamas išsiaiškinti, ar atitinkamą procedūrą jam priklauso atlikti, taip pat ar pateikti jam vykdyti būtini dokumentai. Teigiamu atveju atliekamas prašomas veiksmas, o priešingu atveju, jei pateikti dokumentai neatitinka įstatymo reikalavimų, nutartimi atsisakoma atlikti prašomą procedūrą. Lietuvos Respublikos CPK XXXVI skyriuje nustatytas bylų dėl hipotekos teisinių santykių nagrinėjimo teisinis reguliavimas yra skirtas sudaryti sąlygas materialiosioms teisėms, kylančioms iš hipotekos teisinių santykių supaprastinta tvarka, tinkamai įgyvendinti, tačiau nėra skirtas ir pritaikytas ginčams dėl teisės nagrinėti. Taigi, ginčų, nagrinėtinų ginčo teisenos tvarka, hipotekos teisėjas nenagrinėja. Klausimai dėl pagrindinės prievolės, netesybų, jų dydžio byloje dėl hipotekos teisinių santykių nenagrinėjami, o sprendžiami ieškinio teisenos tvarka. Hipotekos teisėjas atlieka tik procesinius veiksmus, susijusius su hipotekos teisine procedūra, o apeliacinės instancijos teismas įvertina, ar nebuvo pažeistos hipotekos teisinės procedūros. Todėl apeliantas nepagrįstai atskiruoju skundu ginčija pirmosios instancijos nutartį tuo pagrindu, kad nuspręsta išieškoti iš jo delspinigius ir palūkanas, nutraukus Kreditavimo sutartį. Pažymėtina, kad skolininkas ginčo teisenos tvarka turi teisę kreiptis į teismą tiek dėl skolos dydžio nustatymo, tiek dėl sutartyje sulygtų netesybų mažinimo.

Nors kitoje civilinėje byloje įkeistam turtui yra taikomos laikinosios apsaugos priemonės, tai nesudaro pagrindo skundžiamą nutartį panaikinti, juolab, kad įstatymai nenumato hipotekos teisėjui draudimo priimti nutartį parduoti iš varžytynių įkeistą turtą, jei kitoje civilinėje byloje yra taikomos laikinosios apsaugos priemonės įkeistam turtui. Taigi nepagrįstu laikytinas skundo argumentas, kad skundžiama nutartis prieštarauja Kauno apygardos teismo 2008-09-15 nutarčiai civilinėje byloje Nr.2-1520-153/2008, kuria Kauno apygardos teismas pritaikė laikinąsias apsaugos priemones – draudimą perleisti nuosavybės teises visoms patalpoms, esančioms pastate Laisvės 3, Kaunas, įskaitant ir skolininkų butą Nr.20 su bendro naudojimo patalpomis, bendras plotas 118,38 kv.m, unikalus Nr. 4400-1513-9114:2338, esantis Laisvės al. 35, Kaune.

Pareiškėjo reiškiamas prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo - sustabdyti skundžiamos nutarties vykdymą iki bus išnagrinėtas atskirasis skundas taip pat laikytinas nepagrįstu, kadangi skundžiamą nutartį bus galima vykdyti tik jai įsiteisėjus.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju hipotekos procedūra įvykdyta nepažeidžiant įstatymo nuostatų, nutartis dėl įkeisto turto arešto buvo įteikta skolininkams ir įkeisto turto savininkams tinkamai, per mėnesį prievolės skolininkai neįvykdė, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nutarė parduoti iš varžytynių įkeistą turtą. Pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino ir taikė hipotekos teisinius santykius reglamentuojančias materialinės ir proceso teisės normas, todėl naikinti skundžiamą nutartį atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu

nutaria:

Palikti Hipotekos skyriaus prie Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. spalio 6 d. nutartį nepakeistą.