Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto R. K., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniojo tyrėjo 2022 m. gegužės 12 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-9999-2022.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniojo tyrėjo 2022 m. gegužės 12 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-9999-2022 (toliau – ir skundžiamas nutarimas) R. K. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 224 straipsnio 2 dalį, dėl to, kad jis 2022 m. kovo 18 d., (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) apylinkės teisme, nuo 9 val. iki 9.58 val. vykusiame teismo posėdyje neteisėtai vengė ir atsisakė duoti parodymus administracinio nusižengimo byloje apie atsakomybėn patrauktos L. V. padarytą administracinį nusižengimą. Už šį nusižengimą jam paskirta 330 Eur bauda.

Nesutikdama su priimtu skundžiamu nutarimu R. K. teismui pateikė skundą, kuriame prašo skundžiamą nutarimą panaikinti. Skunde nurodoma, kad vadovaujantis ANK 593 straipsnio 1 dalies 1 punktu, administracinius nusižengimus tiriantys pareigūnai turi teisę apklausti asmenis, įtariamus administracinių nusižengimų padarymu, nukentėjusiuosius, liudytojus arba paimti iš šių asmenų rašytinius parodymus. Atliekant šiuos veiksmus mutatis mutandis taikomos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksas (toliau – ir BPK) (ANK 593 straipsnio 2 dalis). BPK 80 straipsnio 1 punkte nustatyta, kad kaip liudytojas negali būti apklausiamas asmuo, kuris gali duoti parodymus apie savo paties galimai padarytą nusikalstamą veiką, išskyrus atvejus, kai jis sutinka duoti tokius parodymus, taikant BPK 82 straipsnio 3 dalyje nustatytus liudijimo ypatumus. Vilniaus miesto apylinkės teisme administracinio nusižengimo byloje buvo nagrinėjamas eismo įvykis, kuris kilo jam ir L. V. vairuojant transporto priemones. Daugiu jokių eismo dalyvių ir ar liudytojų nebuvo. Kadangi policijos pareigūnai priėmę nutarimą administracinėn atsakomybės patraukti L. V., pastaroji kreipėsi su skundą į teismą, prašydama ją išteisinti, o jį kaip neva atsakingą už eismo įvykį patraukti administracinėn atsakomybėn. Kadangi kaltu teismas dėl eismo įvykio galėjo pripažinti tiek jį, tiek L. V., jis teisme nesutiko būti apklaustas kaip liudytojas, kuris privalo duoti parodymus, taigi ir parodymus prieš save. Pažymi, kad teismas buvo kategoriškas ir nesutiko jo apklausti specialiuoju liudytoju, nors jis apie tai jam buvo pasakęs. Jam teismas neišaiškino jo teisės, kad jis turi teisę atsisakyti duoti parodymus iš viso ir vertė liudyti kaip paprastą liudytoją, t. y. pasirašyti už atsakomybę dėl melagingų parodymų. Konstitucinio Teismo praktikoje šiuo aspektu pasisakyta, kad Konstitucijos 31 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta garantija reiškia, kad fizinis asmuo gali atsisakyti duoti parodymus, kuriais remiantis jis pats, jo šeimos narys ar artimas giminaitis galėtų būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn, taip pat kitokioj teisinėn atsakomybėn, jeigu galima sankcija pagal savo pobūdį ir dydį (griežtumą) prilygtų kriminalinei bausmei. Teismas pats pripažino, kad jei tenkins L. V. skundą jo atsisakymas duoti parodymus bus teisėtas. Teismas aiškiai suprato, jog jis jį visiškai nepagrįstai vertė būti apklausiamu kaip liudytoju ir tokiu būdu duoti parodymus prieš save.

Atsiliepime į skundą nurodyta, kad išnagrinėjus ir įvertinus surinktų įrodymų visumą mano, kad nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR N-9999-2022 priimtas teisėtai ir pagrįstai. Pažeidimas įrodytas administracinio nusižengimo protokolu, nutarimu administracinio nusižengimo byloje ir kita medžiaga. R. K. atsisakymas duoti parodymus administracinio nusižengimo byloje apie atsakomybėn patrauktos L. V. padarytą administracinį nusižengimą yra neteisėtas. Pažymi, kad liudytojas yra asmuo, kuris gali žinoti kokių nors reikšmės bylai išspręsti turinčių aplinkybių, tačiau tokių aplinkybių žinojimas savaime nesudaro pagrindo manyti, kad tas pats asmuo vėliau gali būti pripažintas kaltu ir patrauktas administracinėn atsakomybėn, o apklausiamojo kaip liudytojo subjektyvus suvokimas apie grėsmę būti patrauktam teisinėn atsakomybėn negali būti suabsoliutintas. Nekyla abejonių, kad R. K. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 224 straipsnio 2 dalyje, jam paskirta nuobauda individualizuota tinkamai, atitinka ANK 22 straipsnyje įtvirtintus administracinės nuobaudos tikslus. Paskirtoji nuobauda savo rūšimi ir dydžiu nėra aiškiai per griežta, atitinka teisingumo ir protingumo kriterijus, keisti nutarimo skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

Teismo posėdžio metu R. K. nurodė, kad skundą palaiko.

Teismo posėdžio metu R. K. atstovas advokatas Arūnas Bertulis nurodė, kad įvyko eismo įvykis, kuriame dalyvavo jo klientas ir L. V.. Ji teigė, kad nekalta, o kaltas jis, nes sutrukdė eismą ir ji užkliudė ne dėl savo kaltės, o R. K. pažeidė kelių eismo taisykles. Įvykyje liudytojų nebuvo. Administracinėn atsakomybėn patraukė L. V. ir skyrė nuobaudą. Ji nuobaudą apskundė teismui. Teismas R. K. pašaukė liudytoju. L. V. nurodė, kad kaltas R. K.. Jis atsisakė duoti parodymus. Jis būtų priverstas pasakoti apie savo veiksmus. L. V. turėjo teisę atsisakyti duoti parodymus. Pagal tai, jo klientas turėjo prisiekti ir jam grėstų atsakomybė. Posėdžio metu aiškino, kad jis galės atsisakyti duoti parodymus, jei manys, kad padarė pažeidimą. Kitaip sakant, jei atsisakys, tai pripažins savo kaltę. Jei tuo metu būtų įsiteisėjęs galutinis sprendimas, jo klientas nėra atsakingas už eismo įvykį, tada jis galėtų liudyti. Jam turi būti nustatytas spec. liudytojo statusas, kur jis turėtų teisę arba duoti parodymus arba atsisakyti duoti parodymus. Tada jis apklaustas kaip liudytojas ir jo parodymai būtų panaudoti prieš jį, būtų teisinės prielaidos. Teismas laikėsi, kad jis yra liudytojas. Esmė tame, kas jis bus tame procese, nes jis buvo antras dalyvis. Teismas nagrinės, žiūrės ir vertins visus įrodymus. O gal teisėjas būtų priėjęs kitą išvadą.

Skundas netenkintinas.

ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

Vadovaujantis bendraisiais administracinės atsakomybės principais, asmuo negali būti nubaustas pagal ANK nuostatas, grindžiant kaltę prielaidomis. Išvados dėl padaryto nusižengimo turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais asmens, traukiamo administracinėn atsakomybėn, kaltę padarius nusižengimą ir kitas svarbias bylos aplinkybes.

Vadovaujantis ANK 2 straipsnio 3 dalimi, asmuo atsako pagal šį kodeksą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas dėl administracinio nusižengimo padarymo. ANK 5 straipsnyje nustatyta, kad administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Vadinasi, asmuo gali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis, t. y. įstatyme numatytų požymių, apibūdinančių priešingą teisei veiką kaip tam tikrą administracinį nusižengimą, visuma. Jei nėra bent vieno šių požymių, nėra ir administracinio nusižengimo sudėties.

ANK 244 straipsnio 2 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už melagingų liudytojo ar nukentėjusiojo parodymų davimą, melagingos eksperto išvados ar specialisto paaiškinimo teikimą, melagingą ar žinomai neteisingą vertimą administracinio nusižengimo byloje, išskyrus atvejus, kai administracinio nusižengimo byla nagrinėjama teisme, vengimą ar atsisakymą duoti liudytojo parodymus administracinio nusižengimo byloje, įrodymų naikinimą ar jų slėpimą, naudojimąsi negaliojančiais, fiktyviais ar kito asmens dokumentais arba kitokia apgavystė administracinio nusižengimo byloje.

R. K. kategoriškai neigė jam inkriminuojamą administracinį nusižengimą, teigdamas, jog jis turėjo teisę atsisakyti duoti parodymus, nes dėl jų gali būti patrauktas administracinėn atsakomybėn.

Nagrinėjamu atveju teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus, neturi jokio pagrindo abejoti institucijos 2022 m. gegužės 12 d. nutarimo pagrįstumu ir teisėtumu. Institucija išsamiai ir nešališkai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, dėl ko padarė teisingas išvadas, jog R. K. 2022 m. kovo 18 d., (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) apylinkės teisme, nuo 9 val. iki 9.58 val. vykusiame teismo posėdyje neteisėtai vengė ir atsisakė duoti parodymus administracinio nusižengimo byloje apie atsakomybėn patrauktos L. V. padarytą administracinį nusižengimą.

Teismo vertinimu, abejoti dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 224 straipsnio 2 dalyje, nėra pagrindo. Pirmiausia pažymėtina tai, kad ANK 582 straipsnyje nėra numatyta galimybė atsisakyti duoti parodymus prieš save. Taip pat teismas pažymi, jog R. K. 2022 m. kovo 18 d. vykusiame teismo posėdyje teismas išaiškino jo teises ir pareigas. Teismas informavo liudytoją, jog jis privalo duoti parodymus ir atsakyti į klausimus, o jam manant, kad klausimai susiję su jo manymu padarytu administraciniu pažeidimu, gali būti neatsakinėjami. Nepaisant to, R. K. vis tiek atsisakė liudyti ir duoti parodymus. Taigi, remiantis ANK 582 straipsniu, teismas vertina, jog administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo šiuos veiksmus atliko neteisėtai, kadangi Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse jokia išimtis nenumatyta.

Taip pat R. K. skunde savo argumentus grindžia vadovaudamasis ANK 593 straipsnio 2 dalimi, kurios pagrindu argumentus nukreipia į Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 80 straipsnio 1 punktą, kuri numato, jog liudytoju negali būti apklausiamas asmuo, kuris gali duoti parodymus apie savo paties galimai padarytą nusikalstamą veiką, išskyrus atvejus, kai jis sutinka duoti tokius parodymus, taikant BK 82 straipsnio 3 dalyje nustatytus liudijimo ypatumus. Teismo posėdžio metu R. K. atstovas advokatas nurodė, jog jo atstovaujamajam turėjo būti suteiktas specialiojo liudytojo statusas.

Teismas nesutinka su šiais administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens ir jo atstovo advokato argumentais. Nuosekliai aiškinant dėl BPK 80 straipsnio 1 punkto taikymo, svarbu paanalizuoti ir BPK 82 straipsnio 3 dalies dispoziciją. Šiame straipsnyje nurodyta, jog asmuo, kuris prokuroro nutarimu yra apklausiamas apie savo galimai padarytą nusikalstamą veiką, turi teisę apklausos metu turėti įgaliotąjį atstovą, reikalauti būti pripažintas įtariamuoju. Tokiam asmeniui netaikoma atsakomybė, numatyta šio Kodekso 83 straipsnio 2 ir 4 dalyse.

Taigi, administracinio nusižengimo duomenimis nustatyta, jog R. K. nebuvo apklausiamas dėl savo galimai padaryto administracinio nusižengimo, kadangi administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo buvo L. V., dar daugiau jam buvo išaiškinta teisė neatsakyti į pateiktus klausimus dėl galimai, jo manymu, jo paties padaryto administracinio nusižengimo. R. K. buvo kviečiamas apklausti kaip liudytojas dėl jo galimai žinomų reikšmingų aplinkybių, be to jam jokie įtarimai dėl administracinio nusižengimo padarymo nebuvo pareikšti.

ANK 581 straipsnio 1 dalyje numatyta jog administracinio nusižengimo byloje liudytoju gali būti šaukiamas bet kuris asmuo, kuriam gali būti žinomos kokios nors šioje byloje nustatytinos aplinkybės. Atkreiptinas dėmesys, jog R. K. pats savo skunde nurodė, jog įvykyje dalyvavo tik jis ir administracinėn atsakomybėn traukiama L. V., kitų liudytojų nebuvo. Taigi, akivaizdu, jog R. K. galėjo žinoti bylai reikšmingas aplinkybes, o vienokių ar kitokių aplinkybių žinojimas nereiškia, jog jis gali atsisakyti duoti parodymus bijodamas dėl patraukimo administracinėn atsakomybėn. Kaip jau minėta anksčiau, nei ANK, nei BPK normos tokių išimčių liudytojui nenumato.

Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad institucijos, priėmusios nutarimą, pareigūnas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes ir teisėtai bei pagrįstai administracinio byloje priėmė nutarimą. Atsižvelgiant į tai, keisti skundžiamą nutarimą nėra pagrindo, todėl pareiškėjo skundas atmestinas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4, 6 dalimis,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

palikti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniojo tyrėjo 2022 m. gegužės 12 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-9999-2022 nepakeistą ir R. K. skundo netenkinti.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkė