Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Artūras Pažarskis, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Vilniaus teritorinės muitinės apeliacinį skundą dėl Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 22 d. nutarimo, kuriuo administracinio teisės pažeidimo byla R. P. atžvilgiu nutraukta, nesant jos veiksmuose Lietuvos Respublikos ATPK 209 str. 1 d. 3 p. numatyto pažeidimo sudėties,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. P. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal ATPK 209 str. 1 d. 3 p., dėl to, kad 2011 m. rugsėjo 24 d. apie 4.30 val., į Šalčininkų kelio postą atvyko automobilis „VW PASSAT“, v. n. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo Lietuvos Respublikos pilietė K. M., su ja kaip keleivė vyko Lietuvos Respublikos pilietė R. P.. Muitinio tikrinimo metu buvo nustatyta, kad ši pilietė veža maisto produktus, kurių įvežimas draudžiamas. Buvo priimtas sprendimas grąžinti R. P. į Baltarusijos Respubliką. Atidarius grąžinimo vartus, nepaklususi muitinės reikalavimui grįžti į Baltarusijos Respubliką, išvyko į Lietuvos Respubliką be muitinės pareigūno J. D. leidimo automobiliu „VW PASSAT“, v. n. (duomenys neskelbtini) savo veiksmais pažeidė Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodekso 40, 41, 47 str.

Pirmosios instancijos teismas, vertindamas įrodymus bei priimdamas sprendimą nutraukti bylą bei nurodydamas bylos nutraukimo motyvus, rėmėsi VSAT pareigūnų paaiškinimais, tačiau visiškai nevertino muitinės pareigūno J. D. paaiškinimų bei kitų aplinkybių, bylojančių apie tai, kad automobiliu „VW PASSAT“, v. n. (duomenys neskelbtini) vykusių keleivių paaiškinimai dėl to, kad jos vyko į Baltarusijos Respubliką, įvertinus nustatytas faktines aplinkybes, vertintini kritiškai bei tokia jų versija neatitinka nustatytų faktinių bylos aplinkybių. Byloje besąlygiškai nustatyta, jog sprendimas grąžinti į Baltarusiją minėtu automobiliu vykusias keleives buvo priimtas (patvirtino tiek VSAT, tiek muitinės pareigūnai), o nepaklusimas tokiam nurodymui, nors jis ir būtų neteisėtas, neleidžia elgtis pasienio kontrolės punkte savavališkai.

Pagal J. D. parodymus, R. P. nepakluso jo nurodymui ir išvyko be leidimo į Lietuvos Respubliką. Apklaustas teisme VSAT pareigūnas K. M. parodė, kad teoriškai be leidimo išvažiuoti iš posto teritorijos ir negalima, ir neįmanoma, kadangi, pagal taisykles, išvažiavimo užtvaras turi būti uždarytas ir atidaromas tik leidus išvažiuoti tam tikrai transporto priemonei. Peržiūrėjus byloje esančią vaizdo medžiagą, darytina išvada, kad jokios informacijos apie R. P. medžiagoje visiškai nėra, tačiau šioje medžiagoje yra R. P. parodymų teisme patvirtinimas, kodėl j netrukdomai išvažiavo iš posto, nes lengvųjų automobilių išvažiavimas iš posto į Lietuvos Respubliką užtvaras tą rytą buvo pastoviai atidarytas ir vaizdo medžiagoje matyti, kad daug lengvųjų automobilių išvažiuoja iš posto teritorijos.

Apeliacinis skundas netenkinamas.

Vadovaujantis ATPK 248, 257 ir 284 straipsnių nuostatomis, byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės. ATPK 286 straipsnio 2 dalies nuostatos reikalauja, kad administracinio teisės pažeidimo byloje priimtame nutarime būtų išdėstytos ir motyvuotai įvertintos bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės. Pagal ATPK 284 straipsnio 1 dalį, organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išsiaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išsiaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Bylos nagrinėjimo teisme betarpiškumo principas reiškia, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, privalo tiesiogiai ištirti bylos įrodymus: išklausyti proceso šalių paaiškinimų, liudytojų parodymų, specialistų paaiškinimų ir eksperto išvadų, susipažinti su rašytiniais įrodymais, apžiūrėti daiktinius įrodymus.

Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Administracinių teisės pažeidimų bylose patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija, o visi neaiškumai traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai.

Vilniaus teritorinės muitinės Šalčininkų kelio posto inspektorius J. D. tarnybiniame pranešime (b. l. 7) ir apklaustas pirmosios instancijos teisme (b. l. 45) parodė, kad 2011-09-24 apie 4.30 val. į Šalčininkų kelio postą iš Baltarusijos Respublikos atvyko automobilis „VW Passat“, kurį vairavo Lietuvos Respublikos pilietė R. P.. Kartu su ja važiavo T. M. ir K. M.. Muitinio tikrinimo metu buvo nustatyta, kad šios pilietės veža maisto produktus, kurių įvežimas į Lietuvos Respubliką yra draudžiamas. Buvo priimtas sprendimas grąžinti automobilį ir pilietes į Baltarusijos Respubliką. VSAT pareigūnas perspėjo pilietes dėl jų grąžinimo atgal. Viena moteris priėjo ir pareiškė, kad atgal į Baltarusijos Respubliką jos negrįš. Atidarius grąžinimo (apsukimo) vartus, automobilis su keleivėmis nepaklusus muitinės reikalavimui grįžti į Baltarusijos Respubliką, išvyko į Lietuvos Respubliką be jo leidimo. Pats stovėjo prie grąžinimo (apsukimo) vartų ir laukė, kol šios moterys išvažiuos. Tuo metu užtvara buvo pakelta, nes važiavo kitos transporto priemonės. Jis pilietei R. P. aiškiai mostelėjo ranka, pasakė važiuoti atgal ir netrukdyti kitoms transporto priemonėms. Buvo jo nurodymas minėtoms pilietėms grįžti atgal į Baltarusijos Respubliką, kadangi VSAT pareigūnas informavo jį, kad jos veža maisto produktus, kurių įvežimas į Lietuvos Respubliką yra draudžiamas. Todėl jis priėmė sprendimą grąžinti automobilį į Baltarusijos Respubliką. Asmeniškai maisto produktų nematė ir automobilio netikrino. VSAT Varėnos rinktinės Tribonių užkardos vyresnysis pasienietis K. L. apklaustas pirmosios instancijos teisme parodė, kad 2011-09-24 apie 4.30 val. į Šalčininkų kelio postą, įvažiuojant iš Baltarusijos į Lietuvą atvyko baltos spalvos automobilis „VW Passat“, kurį vairavo R. P. ir buvo dar dvi keleivės. Patikrino dokumentus, apžiūrėjo automobilį ir bagažinę. Jokių krepšių automobilyje nebuvo, tačiau pagal rizikos faktorių automobiliams, kurie nebuvo Baltarusijos Respublikoje ir važiuoja vidurnaktį, reikalingas papildomas patikrinimas, todėl apie tai, kad automobilis patenka į rizikos faktorių ir gali gabenti prekės iš parduotuvės „Duty Free“ bei jį reikia patikrinti nuodugniau, buvo informuotas muitinės pareigūnas. Konkrečiai muitininkui apie maisto produktus, gabenamus automobilyje, nieko nesakė. Maisto produktų automobilyje nebuvo, moterų rankinių netikrino. Muitininkas J. D. automobilio netikrino, pastarasis pasakė, kad automobilis bus grąžintas į Baltarusiją. Jis pasakė, kad eina atidaryti grąžinimo vartelių, todėl pats priėjo prie šio automobilio ir pasakė vairuotojai, kad važiuotų paskui muitininką. Muitininkas pasakė nunešti dokumentus, todėl ėjo per tarnybines patalpas į išvažiavimo pusę ir nematė, kaip automobilis pajudėjo paskui muitininką (b. l. 45-46). VSAT Varėnos rinktinės Tribonių užkardos vyresnysis pasienietis K. M. apklaustas pirmosios instancijos teisme iš esmės nurodė tokias pačias aplinkybes kaip ir K. L., taip pat parodė, kad duomenų, kad R. P. nesutiko su nurodymu grįžti į Baltarusijos Respubliką, jis neturi (b. l. 46). Kaip matyti, J. D. ir K. L. su K. M. duotuose parodymuose yra prieštaravimų, t. y., kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, J. D. parodymai, kad maisto prekių vežimas buvo nustatytas pasienio pareigūnų, paneigti pareigūnų K. L. ir K. M. parodymais, nes jie šio fakto nenustatė, o pats muitinės pareigūnas J. D. taip pat automobilio netikrino, t. y. neatliko muitinio tikrinimo, todėl administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytos aplinkybės, jog R. P. automobilyje vežė maisto produktus, kurių įvežimas į Lietuvos Respublikos teritoriją draudžiamas ir tai buvo pagrindu pareigūnui J. D. priimti sprendimą grąžinti automobilį atgal, neįrodytas byloje surinktais įrodymas. Atkreiptinas dėmesys, kad VSAT pareigūnai K. L. ir K. M. bei R. P. administracinio teisės pažeidimo protokolą surašęs Vilniaus teritorinės muitinės Šalčininkų kelio posto pamainos viršininkas V. J. nematė, kad R. P. išvyko iš pasienio kontrolės punkto be muitinės pareigūno, atliekančio muitinį tikrinimą, leidimo, todėl šių asmenų parodymai šioje dalyje nėra informatyvūs.

Vertinant administracinėn atsakomybėn traukiamos R. P. parodymus, matyti, kad ji tiek tyrimo metu (b. l. 3, 6), tiek apklausta pirmosios instancijos teisme neigė padariusi administracinį teisės pažeidimą ir nuosekliai nurodė įvykio aplinkybes, kad 2011-09-24 kartu su T. M., K. M. važiavo į Baltarusijos Respubliką. Privažiavus prie Baltarusijos Respublikos pasienio punkto pamatė, kad T. M. pasibaigė vizos galiojimo laikas, todėl priėjo prie Baltarusiojos Respublikos pasieniečio ir paklausė, ar galima grįžti atgal. Grįždamos atgal, įvažiavo į Šalčininkų posto teritoriją, priėjo pasienietis, kuris paėmė jų pasus ir išėjo. Išėjo pasienietis ir žibintuvėliu pamojavo, kad galima važiuoti. Prieš jų automobilį stovėjo du-trys automobiliai, todėl privažiavo prie muitininko ir patikslino, ar gali važiuoti. Jis patvirtino leidimą. Užtvara buvo atidaryta ir degė žalia šviesa (b. l. 27). Kartu su R. P. važiavusios keleivės T. M. ir K. M. apklaustos pirmosios instancijos teisme patvirtino R. P. nurodytas įvykio aplinkybes (b. l. 44). Kaip pagrįstai nurodo pirmosios instancijos teismas, iš byloje esančio vaizdo įrašo matyti, kad per grąžinimo vartelius, prie kurių stovėjo J. D., atgal iš kelio postą į neutralią zoną grįžo du kiti automobiliai, todėl teigti, jog būtent dėl R. P. automobilio pareigūnas J. D. nuėjo ir atidarė grąžinimo vartelius nėra jokio pagrindo. Iš šio įrašo negalima spręsti, kad pareigūnas žodžiu būtų įsakęs R. P. grįžti atgal, o pastaroji būtų atsisakiusi, o rankos mostas, kaip pagrįstai nurodo pirmosios instancijos teismas, nėra toks informatyvus, kad neginčijamai patvirtintų pareigūno parodymus, jog jo sprendimą važiuoti atgal į Baltarusijos Respubliką R. P. aiškiai suprato, tyčia nepakluso ir pasišalino iš Šalčininkų kelio posto be jo leidimo.

Atsižvelgus į minėtas aplinkybes, daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 straipsnio 1 dalis), tinkamai pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 straipsnis) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą, kurio naikinti apeliaciniame skunde nurodomais motyvais nėra pagrindo. Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2011-12-22 nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl paliekamas nepakeistu.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2011-12-22 nutarimą palikti nepakeistą ir Vilniaus teritorinės muitinės apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.