Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Kaminsko, Rūtos Miliuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Jūros Marijos Strumskienės, dalyvaujant pareiškėjos atstovei I. V.-Z., atsakovės atstovui Juliui Raškauskui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos Daugiabučio namo savininkų bendrijos „Žiemių 7“ skundą atsakovei Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai (trečiasis suinteresuotasis asmuo I. P.) dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno miesto administracijos direktorius, priimdamas 2011-03-28 sprendimą, ignoravo Aprašo 5.1 p. įtvirtintus reikalavimus, kad žemės sklypai neformuojami prie nutiestų inžinerinių tinklų ar pastatytų tik laikinųjų statinių arba neturinčių aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo ar ūkinės veiklos pobūdžio statinių, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui (jo priklausiniui) ar įrenginiui, (duomenys neskelbtini) g. 32A, Kaune, nekilnojamojo turto registro duomenimis yra boilerinė, įregistruota atskiru kilnojamuoju daiktu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir priklauso fiziniam asmeniui I. P.. Nors pastatas įregistruotas kaip atskiras statinys, tačiau registravimo metu, pagal savo atliekamą funkciją, buvo inžinerinių šilumos sistemų įrenginių sudedamoji dalis ir gyvenamųjų namų pažymėtų numeriais 7, 9, esančių Žiemių g. ir gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) g. 32, priklausinys. Nuo 2003 m., renovavus šilumos punktą, boilerinė (duomenys neskelbtini) g. 32A, neatlieka jai priskirtos funkcijos. Modernizavus šilumos ir karšto vandens tiekimo sistemą, boilerinė tapo nereikalinga, šilumos mazgą įrengus pačiuose daugiabučiuose. Šiuo metu boilerinė neruošia ir netiekia šilumos nei vienam gyvenamajam namui, ji neatlieka jokios funkcijos. Pasak pareiškėjos, sklypo formavimas nesusijęs su turimo pastato eksploatavimu. Tokiam pastatui negali būti pradėtas formuoti žemės sklypas. Tai imperatyviai įpareigoja minėtas Aprašo 5.1 p.

Skunde akcentuojama, kad 1970-04-29 Kauno miesto vykdomasis komitetas sprendimu Nr. 208 išskyrė žemės sklypą, kuriame buvo pastatyti (duomenys neskelbtini) daugiabučiai gyvenamieji namai. Šiame žemės sklype buvo pastatytas ir inžinerinis statinys – boilerinė (duomenys neskelbtini) g. 32A. Minėtas žemės sklypas gyvenamajam namui Žiemių g. 7 suteiktas pagal tuomet galiojusias teisės normas. Žiemių g. 7 namo gyventojams teisė naudotis žemės sklypu paremta teisėtų lūkesčių, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo principais. Jeigu bus suformuotas žemės sklypas pastatui (duomenys neskelbtini) g. 32A, Kaune, tai Žiemių g. 7 namo gyventojams bus atimta dalis automobilių stovėjimo aikštelės, vaikų žaidimo aikštelė (įrengtas krepšinio stovas), sunaikinta dalis žaliųjų plotų. Tokie veiksmai pažeistų Žiemių g. 7 namo gyventojų teisėtus lūkesčius, naudotis žeme ta apimtimi, kuri reikalinga normaliam namo eksploatavimui. Bus pažeistas teisinis tikrumas ir teisinis saugumas, nes įstatymų leidėjas reglamentuodamas santykius susijusius su teritorijų planavimu nurodė, jog nustatant konkrečių teritorijų planavimo tikslus, būtina atsižvelgti į visuomenės poreikius, planuojamos teritorijos kraštovaizdžio ypatumus, geografinę padėtį, geologines sąlygas ir t.t. Dar 1998-05-19 Kauno miesto valdybos sprendimu Nr. 517 „Dėl žemės sklypų prie SB „Kauno energija“ grupinių boilerinių detaliųjų planų“, prie pastato – boilerinės (duomenys neskelbtini) g. 32A, Kaune buvo suformuotas detalusis planas. Pagal Teritorijų planavimo įstatymo 26 str. 6 d. detaliųjų planų sprendiniai galioja neterminuotai. Iki šiol šis detalusis planas, patvirtintas Kauno miesto valdybos sprendimu, nėra pakeistas arba panaikintas ikiteismine ar teismine tvarka. Neatlikus šios procedūros negali būti rengiamas naujas žemės sklypo planas, prilyginamas detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, tačiau 2011-05-02 Kauno miesto savivaldybės administracijos Urbanistikos skyrius yra išdavęs žemės sklypo (duomenys neskelbtini) g. 32A, Kaune, plano rengimo reikalavimus Nr. (duomenys neskelbtini), kurių tikslas – naudojamo žemės sklypo formavimas nuosavybės teise turimo pastato eksploatavimui.

Inspekcija 2011-06-15 kreipėsi tarnybinės pagalbos į Kauno miesto savivaldybės administraciją, kuri 2011-07-13 raštu informavo, kad AB „Kauno energija“ boilerinę pardavė viešojo aukciono būdu, o pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu buvo įregistruotas servitutas, kadangi per boilerinės patalpas praeina šilumos tiekimo tinklai. Minėtų šilumos tiekimo tinklų iškėlimui iš boilerinės patalpų yra parengtas projektas ir gautas statybos leidimas, tačiau iškėlimas dar nėra įregistruotas Nekilnojamojo turto registre, o servitutas nėra išregistruotas dėl to, kad statybos užbaigimo dokumentų rengimo procedūra nėra baigta.

2011-06-27 raštu Nr. (6.3)-2D-8063 Inspekcija kreipėsi tarnybinės pagalbos į VĮ Registrų centrą, kuris 2011-07-14 raštu Nr. (1.1.35.)s-3010 pateiktame atsakyme pažymėjo, kad pastatas-boilerinė (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini) g. 32A, Kaune, Nekilnojamojo turto registre įregistruotas atskiru nekilnojamuoju daiktu. Be to, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto žemėtvarkos skyriaus 2011-08-08 pateiktame rašte išaiškinta, kad Nekilnojamojo turto registro duomenimis pastatas-boilerinė yra įregistruotas kaip savarankiškai funkcionuojantis pastatas ir yra privati fizinio asmens nuosavybė. Taip pat išsakyta nuomonė, kad žemės sklypas prie boilerinės, esančios (duomenys neskelbtini) g. 32A, Kaune, gali būti formuojamas tokio dydžio, koks reikalingas minėtam statiniui eksploatuoti.

Inspekcija, išnagrinėjusi teisės aktus ir gavusi kompetentingų institucijų nuomonę šiuo klausimu, priėmė skundžiamą administracinį aktą.

Teritorijų planavimo įstatymo 21 str.3 d. 1 p. nustatyta, kad miestų teritorijose Vyriausybės nustatyta tvarka parengti ir savivaldybės administracijos direktoriaus patvirtinti žemės sklypų planai prilyginami detaliojo teritorijų planavimo dokumentams. Prie tokių priskirtini esamiems statiniams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį suformuotų žemės sklypų planai. Aprašas nustato žemės sklypo plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, rengimo, derinimo ir tvirtinimo tvarką gyvenamųjų vietovių, priskiriamų miestams pagal Teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatymo 3 str., teritorijose, kai Teritorijų planavimo įstatymo 21 str. 3 d. 1, 2, 3 ir 4 p. nustatytais atvejais parengti ir savivaldybės administracijos direktoriaus patvirtinti žemės sklypų planai prilyginami detaliojo teritorijų planavimo dokumentams. Žemės sklypo plano rengimo tikslas-žemės sklypų formavimas ir pertvarkymas, esamų naudojimo ir veiklos sąlygų nustatymas, servitutų projektavimas ir (ar) panaikinimas. Aprašo 4.1 p. numatyta, kad, rengiant žemės sklypo planą, suformuojami naudojami valstybinės žemės sklypai esamiems statiniams eksploatuoti, o Aprašo 5 p. nurodytos išimtys, kuomet žemės sklypų planai negali būti rengiami. Pareiškėja laikosi pozicijos, kad nagrinėjamu atveju turėtų būti taikomas Aprašo 5.1 p., kuriame įtvirtinta, kad žemės sklypai neformuojami prie nutiestų inžinerinių tinklų ar (ir) pastatytų tik laikinųjų statinių arba „neturinčių aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statinių, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui (jo priklausiniui) ar įrenginiui. Pareiškėjo nuomone, boilerinė yra ne atskiras nekilnojamasis daiktas, kaip įregistruota Nekilnojamojo turto registre, bet gyvenamųjų namų, esančių Kauno mieste adresu (duomenys neskelbtini), ir gyvenamojo namo, esančio Kaune adresu (duomenys neskelbtini) g. 32A, priklausinys. Inspekcija nesutinka su tokia pozicija.

Iš Nekilnojamojo turto registro Centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad boilerinė yra suformuota kaip atskiras nekilnojamo turto objektas, jai suteiktas unikalus numeris, todėl toks statinys gali būti savarankišku teisinių santykių objektu ir dalyvauti civilinėje apyvartoje. Be to, pagal Civilinio kodekso 4.12 str., 4.19 str., Nekilnojamojo turto registro 10 str. 4 d., Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 5 str. 1 d., boilerinė yra Nekilnojamojo turto kadastro objektu, negali būti laikoma priklausiniu, todėl negali būti taikoma išimtis, įtvirtinta Aprašo 5.1 p.

Atsakovė taip pat pažymi, kad, vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (adm.b. Nr. A492-12/2011, Nr. AS756-868/201), pareiškėjos ginčijamas Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2011-03-28 sprendimas yra tarpinis (procedūriniai) dokumentas. Todėl šio sprendimo teisėtumas negali būti vertinamas pagal atskirą reikalavimą, t. y. tokie sprendimai negali būti savarankiškas administracinės bylos dalykas. Reikalavimas dėl Inspekcijos 2011-08-19 sprendimo panaikinimo yra išvestinis iš reikalavimo, panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2011-03-28 sprendimą, todėl byla nutrauktina pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 101 str. 1p.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Nustatyta, kad Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2011-3-28 įsakymu „Dėl žemės sklypo prie pastato (duomenys neskelbtini) g. 32A plano rengimo“ leidžiama pradėti rengti žemės sklypo prie pastato (duomenys neskelbtini) g. 32A, Kaune planą (t. 1, b. l. 24).

Bendrija 2011-04-26 kreipėsi į Skyrių su reikalavimu nutraukti žemės sklypo prie pastato (duomenys neskelbtini) g. 32A, Kaune plano rengimo procesą (t. 1, b. l. 11). Skyriaus 2011-05-19 rašte pareiškėjai išaiškinta, kad ginčo žemės sklypo plano rengimo stabdyti negalima, jei jis neprieštarauja teisės aktų reikalavimams (t. 1, b. l. 12–13).

Bendrija 2011-05-30 kreipėsi į Inspekcija su raštu, kuriame prašė nutraukti žemės sklypo prie pastato (duomenys neskelbtini) g. 32A, Kaune plano rengimą (t. 1, b. l. 14–16). Inspekcijos 2011-08-19 raštu pareiškėjai išaiškinta, kad nagrinėjamu atveju planą rengti galima, nes sklypas prie (duomenys neskelbtini) g. 32A, Kaune esančios boilerinės gali būti formuojamas nustatant jo naudojimo būdą bei dydį (t. 1, b. l. 17–18).

Pareiškėja kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą su skundu, kuriame prašė panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2011-3-28 įsakymą ir Inspekcijos 2011-08-19 sprendimą.

Kauno apygardos administracinio teismo 2012-04-11 nutartimi byla dalyje dėl Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2011-3-28 įsakymo panaikinimo nutraukta vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 101 str. 1 d. 1 p., t. y. kaip nepriskirtina administracinių teismų kompetencijai (t. 2, b. l. 14–18). Minėtoje nutartyje teismas pažymėjo, kad jog pareiškėjos ginčijamas įsakymas tėra tarpinis (procedūrinis) dokumentas, todėl negali būti savarankiškas administracinės bylos dalykas.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012-05-18 nutartimi atmestas Bendrijos atskirasis skundas ir Kauno apygardos administracinio teismo 2012-04-11 nutartis palikta nepakeista (t. 2, b. l. 19–29).

Vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 5 str. 1 d. nuostatomis, kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymo nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 22 str. 1 d. nustatyta, kad skundą (prašymą) dėl viešojo ar vidaus administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, taip pat kiti viešojo administravimo subjektai, įskaitant valstybės ir savivaldybių viešojo administravimo tarnautojus, pareigūnus ir įstaigų vadovus, kai jie mano, jog jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. Nustatytas reglamentavimas patvirtina, kad ginčo objektu administraciniame teisme gali būti viešojo ar vidaus administravimo subjekto aktai ar veiksmai (neveikimas), kurie suinteresuotiems asmenims objektyviai sukelia atitinkamas teisines pasekmes (pažeidžia jų teises ar įstatymų saugomus interesus).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, aiškinant Administracinių bylų teisenos įstatymo 5 str. 1 d., 22 str. 1 d. nuostatas, ne kartą pažymėta, kad ginčo objektu administraciniame teisme gali būti viešojo ar vidaus administravimo subjekto aktai ar veiksmai (neveikimas), kurie suinteresuotiems asmenims objektyviai sukelia atitinkamas teisines pasekmes (pažeidžia jų teises ar įstatymų saugomus interesus). Nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ar nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes, net ir skundo tenkinimo atveju, asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (2007-10-04 nutartis adm. byloje Nr. AS16-420/2007 ir kt.).

Byloje esantys įrodymai liudija, kad Inspekcijos 2011-08-19 sprendimas priimtas išnagrinėjus Bendrijos pateiktą skundą dėl Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2011-03-28 įsakymo, kuriuo leidžiama pradėti rengti žemės sklypo prie pastato (duomenys neskelbtini) g. 32A planą.

Nagrinėjamo ginčo atveju, vertinant tai, kokias teisines pasekmes pareiškėjai sukelia skundžiamas Inspekcijos 2011-08-19 sprendimas, yra reikšmingi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012-05-18 nutartyje pateikti išaiškinimai.

Minėtoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012-05-18 nutartyje pažymėta, kad pagal Teritorijų planavimo įstatymo 25 str. 1 d., detaliojo teritorijų planavimo procesą sudaro parengiamasis etapas, teritorijų planavimo dokumento rengimo etapas, sprendinių pasekmių vertinimo etapas, baigiamasis etapas. Analogiškos nuostatos dėl detaliojo planavimo proceso etapų yra įtvirtintos ir Aplinkos ministro 2004-05-03 įsakymu Nr. D1-239 patvirtintų Detaliųjų planų rengimo taisyklių 27 punkte. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjos ginčijamu 2011-03-28 įsakymu leistas pradėti rengti žemės sklypo planas, vadovaujantis Teritorijų planavimo įstatymo 21 str. yra prilyginamas detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, o leidimas rengti tokį žemės sklypo planą yra priskiriamas Aprašo III dalyje įtvirtintiems žemės sklypo plano parengiamiesiems darbams (Aprašo 14 p.). Teismas konstatavo, kad Bendrijos ginčijami sprendimai tėra tarpiniai (procedūriniai) dokumentai, t. y. tik vieni iš aptariamos administracinės procedūros (kurios pabaigoje paprastai priimamas konkrečias materialines teisines pasekmes sukeliantis sprendimas) metu priimamų dokumentų. Todėl šių sprendimų teisėtumas negali būti vertinamas pagal atskirą reikalavimą, t. y. tokie sprendimai negali būti savarankiškas administracinės bylos dalykas. Nesutikdamas su tokio pobūdžio procedūriniu sprendimu (veiksmu), pareiškėjas šio nesutikimo argumentus (bet ne savarankiškus reikalavimus) gali pareikšti įstatymų nustatyta tvarka ginčydamas galutinį sprendimą šioje teritorijų planavimo procedūroje. Teismas taip pat pažymėjo, kad tokios pozicijos buvo laikomasi ir išnagrinėtose analogiškose bylose (Lietuvos vyriausiasis administracinio teismo 2011-12-16 nutartis adm. b. A492-12/2011, 2102-01-09 nutartis adm. b. Nr. AS756-868/2011).

Pagal Teritorijų planavimo įstatymo 34 str. 1 d. , valstybinė teritorijų planavimo priežiūra – tai tikrinimas, ar planavimo sąlygos ir planavimo sąlygų sąvadas atitinka teisės aktų reikalavimus, bendrųjų, specialiųjų ir detaliųjų teritorijų planavimo dokumentų rengimo, svarstymo ir derinimo procedūrų kontrolė, taip pat tikrinimas, ar sprendiniai atitinka šio įstatymo ir kitų teritorijų planavimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus. Valstybinę teritorijų planavimo priežiūrą atliekančių institucijų kompetencija yra apibrėžta Teritorijų planavimo įstatymo 35 str. 1 d. numatytų funkcijų atlikimu.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad teritorijų planavimo procese dalyvaujantys asmenys gali kreiptis į ikiteismines ginčų nagrinėjimo institucijas dėl sprendimų, priimtų teritorijų planavimo proceso stadijose, t. y. nuo planavimo sąlygų išdavimo momento iki valstybinę teritorijų priežiūrą atliekančių institucijų išvados apie parengtą detalųjį planą teikimo momento (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008-08-14 nutartis adm. b. Nr. AS502-438/2008, 2011-02-07 nutartis adm. b. Nr. AS822–107/2011 ir kt.).

Kaip minėta, atsakovei 2011-05-30 pateiktu skundu iš esmės ginčijamas Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2011-03-28 įsakymas. Tačiau, kaip pažymėta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012-05-18 nutartyje, šis įsakymas nelaikytinas vienu iš Teritorijų planavimo įstatymo 34 str. 1 d. nurodytų dokumentų, dėl kurio teisėtumo ir pagrįstumo gali būti inicijuojamas ginčas, todėl ir Inspekcijos 2011-08-19 sprendimas nelaikytinas aktu, priimtu išnagrinėjus numatyta privaloma ikiteismine ginčų nagrinėjimo tvarka tarp šalių kilusį ginčą.

Įvertinus nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad nors Inspekcijos 2011-08-19 sprendimu pareiškėjos prašymas buvo išnagrinėtas iš esmės ir atmestas, šis sprendimas gali būti vertinamas tik kaip aktas, kuriame išreiškiama atsakovės nuomonė ginčo klausimais, pateikiama teisės aktų, reglamentuojančių ginčo santykius, analizė. Todėl, šio sprendimo panaikinimas pareiškėjai nesukels jokių teisinių pasekmių. Tokią išvadą patvirtina ir tai, jog net ir skundo reikalavimo tenkinimo atveju, t. y. panaikinus Inspekcijos 2011-08-19 sprendimą, pareiškėjos teisinė padėtis nepasikeistų.

Įvertinusi nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad Inspekcijos 2011-08-19 sprendimo panaikinimas pareiškėjai nesukels jokių teisinių pasekmių. Kaip minėta, nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių, negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes, net ir skundo tenkinimo atveju, asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad materialinių teisinių prielaidų ginti asmens pažeistą teisę ar įstatymo saugomą interesą nebuvimas yra pagrindas skundą (prašymą) atmesti (2008-10-06 nutartis adm. b. Nr. A442–1669/2008).

Esant tokiai teisinei bei faktinei situacijai sprendžiama, kad Bendrijos skundas, kuriuo prašoma panaikinti Inspekcijos 2011-08-19 sprendimą, yra atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 1 p., 127 str., 129 str., teisėjų kolegija

nusprendė:

Pareiškėjos Daugiabučio namo savininkų bendrijos „Žiemių 7“ skundą atmesti.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.