Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Laimos Gerasičkinienės, Almos Urbanavičienės ir Renatos Volodko (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) teismo posėdyje, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų (apeliantų) J. Š. ir jos globėjo V. L. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 5 d. sprendimo, kuriuo ieškinys patenkintas iš dalies, civilinėje byloje pagal ieškovų J. Š. ir jos globėjo V. L., ieškinį atsakovei J. L. dėl išlaikymo ir patirtų papildomų išlaidų priteisimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovai J. Š. ir jos globėjas – sūnus V. L., kreipėsi į teismą su ieškiniu (patikslintu), kuriuo prašė priteisti iš atsakovės J. L.: 1) išlaikymą J. Š. po 110 Eur mokamų periodinių išmokų kas mėnesį nuo ieškinio pateikimo dienos; 2) 5277,50 Eur kompensaciją V. L. už patirtas papildomas išlaidas globojant šalių motiną J. Š. už laikotarpį nuo 2015 m. balandžio 30 d. iki 2018 m. balandžio mėnesio; 3) bylinėjimosi išlaidas.

1.1. Ieškinį grindė tuo, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 23 d. sprendimu ieškovė J. Š. pripažinta neveiksnia dėl ligos, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 26 d. nutartimi V. L. paskirtas ieškovės globėju. Nuo 2015 m. balandžio 30 d. jis išlaiko savo motiną: apmoka gyvenamojo būsto komunalinius mokesčius, perka vaistus, maisto produktus, samdo slaugę, kadangi yra dirbantis ir nuolat prižiūrėti motinos neturi galimybių. Nors ieškovė augino abu savo vaikus - tiek V. L., tiek atsakovę J. L. iki pilnametystės, tačiau atsakovė nei kiek neprisideda prie motinos išlaikymo, nors taip pat turi pareigą prisidėti prie jos išlaikymo, kuris turi būti užtikrinamas prašomomis periodinėmis išmokomis, mokamomis kas mėnesį. Visos globos ir priežiūros išlaidos yra apmokamos iš vieno ieškovės globėjo sąskaitos. Atsakovė nelanko ir neprižiūri motinos, dėl to ieškovės globėjas yra priverstas samdyti slaugę. Ieškovės globėjas laikotarpiu nuo 2015 m. balandžio 30 d. iki 2015 m. birželio 30 d. patyrė 1 390 Eur išlaidų, kai ieškovė po insulto gulėjo reabilitacijos centre. Nuo 2015 m. liepos mėnesio iki 2018 m. balandžio mėnesio ieškovės globėjas yra sumokėjęs 15 300 Eur už slaugės paslaugas (už dieną 15 Eur – per mėnesį 450 Eur). Ieškovės globėjas 2015 m. liepos 2 d. pirko ieškovei grikių čiužinį ir paklodę su guma už 86 Eur, bendra įsigytų higienos prekių motinai suma sudaro 531,92 Eur. Ieškovės globėjas už vaistus ir maistą yra sumokėjęs: už 2015 m. – 4 245,04 Eur, už 2016 m. – 3 504 Eur, už 2017 m. – 3 338,89 Eur. Buto komunaliniai mokesčiai (laikotarpiu nuo 2015 m. – 2017 m.) sudarė 713,20 Eur, už elektrą sumokėta 236,04 Eur, namo administravimo išlaidos sudarė 233,91 Eur. Bendra suma ieškovės išlaikymui per mėnesį sudaro 750 Eur: 450 Eur slauga, vaistai ir maistas - 250 Eur, 50 Eur komunaliniai mokesčiai. Laikotarpiu nuo 2015 m. balandžio 30 d. iki 2018 m. balandžio 30 d., t. y. 35 mėnesiai 750 Eur x 35= 26 250 Eur. Ieškovės pensija nuo 2015 m. balandžio 30 d. iki 2018 m. balandžio 30 d. sudarė 16 390 Eur. Išskaičiavus pensiją gaunasi 9 860 Eur, kurios ½ dalį - 4 930 Eur privalo atlyginti atsakovė. Prie šios sumos ieškovas prašo atlyginti ½ dalį reabilitacijos išlaidų – 1 390 Eur, kas sudarytų 695 Eur. Tokiu būdu susidaro 10 555 Eur (9 860 Eur + 695 Eur) suma, kurios 50 proc. – 5277,50 Eur prašo priteisti iš atsakovės.

2. Atsakovė J. L. atsiliepimo į ieškinį teismui nepateikė, į teismo posėdį neatvyko.

II. Pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo esmė

3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. lapkričio 5 d. sprendimu nusprendė ieškinį tenkinti iš dalies bei priteisti iš atsakovės J. L. materialinį išlaikymą ieškovės J. Š. naudai po 70,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos, tai yra nuo 2018 m. gegužės 2 d., indeksuojant išlaikymo sumą kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją; ieškovės J. Š. išlaikymui skirtų piniginių lėšų uzufrukto teise tvarkytoju paskirti jos globėją ir turto administratorių V. L.; priteisti iš J. L. 3 111,50 Eur kompensaciją už ieškovės patirtas papildomas išlaidas V. L. naudai; kitoje dalyje ieškinį atmesti.

4. Teismas nustatė, kad V. L. ir atsakovė J. L. yra ieškovės J. Š. vaikai. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 23 d. sprendimu ieškovė J. Š. pripažinta neveiksnia visose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse, o 2017 m. birželio 26 d. nutartimi V. L. paskirtas ieškovės globėju ir turto administratoriumi. Ieškovei nustatytas specialusis nuolatinės slaugos ir transporto išlaidų kompensacijos poreikis, jai kiekvieną dieną yra teikiamos slaugos paslaugos, jos ieškovės senatvės pensija per mėnesį sudaro 245,15 Eur, jai yra paskirta 9,50 Eur transporto išlaidų kompensacija, taip pat slaugos išlaidų tikslinė kompensacija, kuri nuo 2016 m. sausio 1 d. sudaro po 280 Eur per mėnesį, taigi viso ieškovės pajamos per mėnesį sudaro 534,65 Eur. Ieškovei nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini).

5. Teismas nurodė, kad komunaliniai mokesčiai vidutiniškai per mėnesį ieškovei atsieina 80 Eur, ieškovė išleidžia vaistams ir higienos priemonėms 80 Eur per mėnesį, tačiau laikė, jog nėra pagrindo spręsti, kad ieškovė maistui išleidžia 200 Eur per mėnesį. Teismo vertinimu, iš pateiktų kvitų matyti, kad per mėnesį ieškovė maistui išleidžia ne daugiau, kaip 97,68 Eur. Įvertinus ieškovės bendruosius ir specialiuosius poreikius, teismo vertinimu jos išlaikymui per mėnesį reikalinga 650 Eur suma, todėl jos išlaikymui reikalinga papildomai skirti į mėnesį po 182,72 Eur (650 Eur – 534,65 Eur). Ieškovo V. L. turtinė padėtis yra žymiai geresnė nei atsakovės: jo darbo užmokestis per mėnesį yra 2,7 karto didesnis už atsakovės, jam nuosavybės teise priklauso du žemės sklypai, gyvenamasis namas, ūkiniai pastatai, garažas, kiemo statiniai, dvi transporto priemonės, turi skolinių įsipareigojimų, tuo tarpu atsakovė nuosavybės teise neturi jokių nekilnojamųjų ar kilnojamųjų daiktų, todėl esant ieškovo geresnei materialinei padėčiai, jis turi galimybę didesne dalimi prisidėti prie motinos išlaikymo, todėl iš atsakovės J. L. motinos J. Š. naudai priteistinas išlaikymas po 70 Eur per mėnesį.

6. Vertindamas V. L. priteistinos kompensacijos dydį, teismas sutiko, jog jis patyrė viso 1 413,37 Eur išlaidų, kai ieškovė buvo reabilitacijos centre po patirto insulto, todėl laikė, kad yra pagrindas iš atsakovės ieškovo naudai priteisti jų ½ dalis, t. y. 706,68 Eur. Teismas taip pat laikė, kad skirtumas tarp ieškovės atstovo turėtų ieškovės slaugos išlaidų ir valstybės skirtų slaugos išmokų sudaro 6 065 Eur (15525 Eur – 9 460 Eur). Tokiu būdu, teismas ieškovės atstovo prašymą šioje dalyje tenkino iš dalies ir ieškovės atstovo naudai iš atsakovės nusprendė priteisti ½ dalį šios sumos, kas sudarytų 3 032,50 Eur. Teismo vertinimu čiužinių pirkimo išlaidos buvo skirtos ieškovės priežiūrai, todėl ½ dalis šių išlaidų, t. y. 79 Eur, taip pat priteistina iš atsakovės ieškovo naudai. Viso iš atsakovės ieškovo V. L., betarpiškai patyrusio visas aukščiau nurodytas išlaidas, naudai priteistina suma yra 3 818,18 Eur.

7. Teismas pažymėjo, kad UAB „OneMed“ sąskaitose – faktūrose: 2015-01-20, 2015-07-23, 2016-01-20, 2016-07-28, 2016-12-09, 2017-03-15, 2017-08-31, 2018-01-12, 2018-03-29, kurių bendra mokėjimo suma sudaro 668,51 Eur, nurodytas gavėjas yra J. K., kuri niekaip nėra susijusi su nagrinėjama byla, į bylą nėra pateikta jų apmokėjimą patvirtinančių dokumentų, todėl teigti, kad šiose sąskaitose – faktūrose nurodytos prekės buvo skirtos ieškovės poreikiams, negalima, ir teismas ieškovės reikalavimą šioje dalyje atmetė. Teismas taip pat laikė, kad nei maisto produktai, nei komunalinės paslaugos nepatenka į CK 3.207 straipsnio 1 dalies kompensuojamus pirkinius, be to iš pateiktų į bylą įrodymų (vaistų čekių) sprendė, kad skola nesusidarė. Teismas pažymėjo, kad komunaliniai mokesčiai vidutiniškai per mėnesį ieškovei atsieina 80 Eur, vaistams ir higienos priemonėms ieškovė išleidžia 80 Eur per mėnesį, maistui išleidžia 97,68 Eur per mėnesį. Iš byloje pateiktų pažymų matyti, kad ieškovės senatvės pensija sudaro: 245,15 Eur, kuri kartu su transporto kompensacija sudaro 254,65 Eur. Taigi ieškovės poreikiams per mėnesį, be slaugos išlaidų, reikalinga išleisti suma, kurią sudaro išlaidos komunaliniams mokesčiams padengti, maistui ir vaistams – 258 Eur. Nors ieškovės gaunamos lėšos yra mažesnės 3,35 Eur (258 Eur – 254,65 Eur), negu reikalinga per mėnesį išleisti suma, teismas įvertinęs šalių turtinę padėtį nustatė, kad ieškovės atstovas (globėjas) didesne dalimi turi prisidėti prie ieškovės išlaikymo, todėl kompensacija šioje dalyje ieškovui taip pat nepriteista.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

8. Apeliaciniu skundu apeliantai J. Š. ir jos globėjas V. L. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 5 d. sprendimą ir ieškinį tenkinti pilnai. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1) Nesutiktina su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad išlaidos už maistą ir komunalinius mokesčius pagal CK 3.207 str. negali būti priteisiamos kaip kompensacija, taip pat nesutiktina su argumentais, kad V. L. materialinė padėtis yra geresnė, todėl jam priskiriama daugiau mokėti už motinos išlaikymą. Kiekvieną mėnesį V. L. moka 156,00 Eur dydžio išlaikymą, taip pat 78,00 Eur paskolą būstui, jo turimas turtas yra įkeistas hipoteka, jam neužtenka pajamų išlaikyti save ir motiną, dėl ko priverstas daug dirbti. Teismas kuria precedentą, kuomet asmens, kuris dirba per du darbus siekdamas išlaikyti neįgalią motiną, padėtis yra blogesnė nei asmens, kuris nesirūpina savo motina, nesiekia susirasti geriau apmokamo ar papildomo darbo, kad galėtų prisidėti prie tėvų išlaikymo. Tėvus vaikai turi išlaikyti lygiomis dalimis. Be to, dėl sveikatos problemų jis antrame darbe, kuris buvo naktinis, nuo 2018 m. spalio 28 d. nedirba.

2) Atsakovei nereikia uždirbti daug pinigų, ji pati galėtų prižiūrėti motiną. Šiuo metu slaugės išlaidos sudaro pagrindinę dalį motinos išlaikymo išlaidų.

3) Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priteisti 668,51 Eur pagal UAB „OneMed“ sąskaitas – faktūras. Pardavėja J. K. prekes veža iš Latvijos, o jis jas perka. Teismas liudytojos neapklausė.

11. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė J. L. prašė jį atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

1) Apeliantės prašomo priteisti išlaidos, susijusios su ieškovės maisto produktų įsigijimu, buto komunalinių paslaugų apmokėjimu, neįeina į CK 3.207 str. nurodytų išlaidų sampratą, todėl teismas pagrįstai iš prašomos priteisti sumos jas atėmė.

2) V. L. turtinė padėtis nėra tokia bloga, kaip jos. Nors apeliantas nurodo, kad nuo 2018 m. spalio 28 d. nedirba antrame darbe, tačiau nėra naujų įrodymų, patvirtinančių apelianto nurodytas aplinkybes.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados.

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

12. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, teismas nenustatė.

13. Visų pirma, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad iš pirmosios instancijos teismo sprendimo nėra aiški V. L. procesinė padėtis, ji per visą bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme procesą nebuvo patikslinta, nors teismas iš esmės pagrįstai sprendė periodinę išmoką priteisti J. Š., o patirtų išlaidų kompensaciją – V. L.. Apeliacinės instancijos teismas patikslina ir pažymi, kad nagrinėjamoje byloje yra du ieškovai – neveiksni J. Š., kurios procesines teises dėl reikalavimo priteisti išlaikymą jai visa apimtimi įgyvendina jos įstatyminis atstovas V. L. (CPK 38 straipsnio 4 dalis), bei V. L., kiek tai susiję su reikalavimu priteisti jam kompensaciją už patirtas išlaidas globojant motiną. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovo V. L. procesinės padėties priimtame sprendime nenurodymas šiuo atveju yra nežymus civilinio proceso kodekso nuostatų pažeidimas, nesudarantis pagrindo konstatuoti absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų egzistavimą.

14. Antra, teisėjų kolegija pažymi, kad nors rezoliucinėje dalyje pirmosios instancijos teismas nurodė, kad priteisia iš atsakovės J. L. ieškovo V. L. naudai 3111,50 Eur išlaidų, patirtų išlaikant motiną J. Š., kompensaciją, tačiau motyvuojamojoje teismo sprendimo dalyje teismas nurodė, kad viso iš atsakovės priteistina 3818,18 Eur kompensacija, kurią sudaro 706,68 Eur už globos ir slaugos išlaidas reabilitacijos centre, 3032,50 Eur už slaugos išlaidas namuose bei 79 Eur už čiužinius ir paklodę, ir dėl kiekvienos iš šių sumų priteisimo teismas pasisakė, nagrinėjo ir vertino įrodymus, jų pagrindu darė atitinkamas išvadas. Jokių duomenų, kodėl rezoliucinėje dalyje yra nurodyta mažesnė, negu motyvuojamoje dalyje, priteistina kompensacijos suma, nėra, todėl apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog šiuo atveju buvo padarytas rašymo apsirikimas, kurį, vadovaujantis CPK 276 straipsnio 2 dalimi, teismas ištaiso savo iniciatyva, kadangi jo ištaisymas nekeičia pirmosios instancijos teismo sprendimo priteisti visas aukščiau nurodytas ieškovo V. L. patirtas išlaidas, kurių bendra suma sudaro būtent 3818,18 Eur, esmės.

15. Dėl naujų įrodymų priėmimo. CPK 314 straipsnis nustato, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Apeliantai kartu su apeliaciniu skundu pateikė naujus įrodymus – 2010 m. gruodžio 20 d. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo sprendimą, 2010 m. rugsėjo 3 d. susitarimą pakeisti kredito sutarties sąlygas ir kredito grąžinimo grafiką, 2017 m. lapkričio 30 d. darbo sutartį su įrašu apie darbo sutarties nutraukimą 2018 m. lapkričio 28 d.. Teisėjų kolegija pažymi, kad nuostata, ribojanti naujų įrodymų pateikimą apeliacinės instancijos teisme, neturi būti taikoma formaliai ir turi būti derinama su pagrindiniu civilinio proceso tikslu – teisingai išnagrinėti bylą. Nagrinėjamu atveju pateikti nauji rašytiniai įrodymai yra reikšmingi, darbo sutartis su apeliantu buvo nutraukta jau po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo, šalys turėjo galimybę susipažinti su pateiktais įrodymais ir pateikti savo nuomonę dėl jų vertinimo. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pateikti nauji įrodymai gali turėti įtakos vertinant šalių įrodinėjamas aplinkybes, todėl jie prijungtini prie bylos.

16. Nagrinėjamu atveju apeliacijos dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus bei ar pagrįstai ieškinį tenkino iš dalies bei priteisė iš atsakovės J. L. 3 818,18 Eur kompensaciją V. L. naudai bei materialinį išlaikymą jos motinos J. Š. naudai po 70,00 Eur kas mėnesį.

12. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas vaikų pareigos išlaikyti savo tėvus klausimu yra pasisakęs, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta vaikų pareiga gerbti tėvus, globoti juos senatvėje ir tausoti jų palikimą. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso ( toliau – CK) 3.162 straipsnis taip pat numato, kad vaikai turi gerbti tėvus ir tinkamai atlikti savo pareigas, o šio kodekso 3.205 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta pilnamečių vaikų pareiga išlaikyti savo nedarbingus ir paramos reikalingus tėvus ir jais rūpintis. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl CK 3.205 straipsnio taikymo ir aiškinimo, nurodė, kad pilnamečių vaikų pareiga išlaikyti nedarbingus ir paramos reikalingus tėvus yra susijusi su gyvybiškai svarbių poreikių patenkinimu, todėl įstatymo leidėjas numatė šios pareigos įvykdymo tvarką ir sąlygas. Kai ši pareiga nevykdoma savanoriškai, alimentai priteisiami teismo keliu. Tėvų teisė į išlaikymą siejama su dviem sąlygomis. Pirma, tėvai turi būti nedarbingi, t. y. arba senatvės pensininkai, arba invalidai. Antra, nedarbingiems tėvams turi būti reikalingas materialinis išlaikymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003m. kovo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2003).

13. Nagrinėjamoje byloje nėra jokių duomenų, kad apeliantė J. Š. būtų piktnaudžiavusi motinos valdžia, dariusi neigiamą įtaką atsakovei, pažeidusi jos teises. Bylą nagrinėjęs teismas taip pat nustatė, kad ieškovė J. Š. pripažinta neveiksnia visose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse, negali savimi pasirūpinti, jai nustatytas specialusis nuolatinės slaugos ir transporto išlaidų kompensacijos poreikis, teikiamos slaugos paslaugos. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad apeliantei reikalingas ir turi būti priteistas išlaikymas periodinės išmokomis, su tuo sutiko ir šalys, tačiau iš pateikto apeliacinio skundo matyti, kad apeliantų vertinimu 70,00 Eur per mėnesį periodinė išmoka, priteista iš atsakovės, šiuo atveju yra per maža. Atsakovė su nurodyta iš jos priteistos išlaikymo suma sutinka, apeliacinio skundo šioje dalyje neteikė.

14. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas, vertindamas neveiksnios, nedarbingos ir paramos reikalingos J. Š. turtinę padėtį, tinkamai nustatė jos visų jos gaunamų pajamų (senatvės pensijos, transporto išlaidų kompensacijos, slaugos išlaidų tikslinės kompensacijos) dydį bei turimą turtą, taip pat tinkamai nustatė jai per mėnesį išlaikymui reikalingą lėšų sumą (650 Eur), kuri šiuo atveju laikytina optimalia, protinga, sąžininga, atitinkančia teismų praktikos nustatytus asmens mėnesinių poreikių vertinimo orientacinius kriterijus, tuo pačiu individualizuota, įvertinus ieškovės realią padėtį (amžių, sveikatos būklę ir pan.) ir netgi nereikalaujančia ypatingo įrodinėjimo, kadangi yra natūraliai suprantama, jog senyvo amžiaus neveiksnaus, sveikatos problemų turinčio asmens išlaikymui būtinos išlaidos jo maistui, aprangai, higienai, slaugai, vaistams, būsto išlaikymui ir pan. Nors pirmosios instancijos teismas aiškiai ir tiksliai nenurodė, kaip gavo nurodytą sumą, tačiau byloje buvo įrodinėjama, kad apeliantei išlaikyti per mėnesį reikia iš viso 750,00 Eur, iš kurių vien maistui būtina 200 Eur, tačiau pirmosios instancijos teismas, įvertinęs ieškovų pateiktus rašytinius įrodymus bei vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, pagrįstai sprendė, jog ieškovės maistui per mėnesį išleidžiama apie 100 Eur, dėl ko laikė, jog ieškovų nurodyta 750 Eur suma turėtų būti mažinama.

15. Vis dėlto, pirmosios instancijos teismas padarė aritmetinę klaidą skaičiuodamas, jog apeliantės išlaikymui reikalinga papildomai skirti per mėnesį po „182,72 Eur (650 Eur – 534,65 Eur)“, kadangi skirtumas tarp nustatytų apeliantės poreikių (650,00 Eur) ir jos gaunamų pajamų (534,65 Eur) yra 115,35 Eur, o ne 182,72 Eur. Atitinkamai teismas, vertindamas, kokia dalimi kiekvienas iš vaikų turi prisidėti prie motinos išlaikymo, bei prieidamas prie išvados, kad būtent ieškovas (sūnus) turi didesne, o atsakovė - mažesne apimtimi prisidėti prie motinos išlaikymo, atsispyrė būtent nuo 182,72 Eur sumos. Kita vertus, atsakovė J. L. pirmosios instancijos teismo sprendimo neskundė, atsiliepime į apeliacinį skundą prašė pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, t.y. iš esmės sutiko mokėti motinos išlaikymui per mėnesį po 70 Eur periodinėmis išmokomis. Apeliantas V. L. savo ruožtu motina nuolat rūpinasi, jam būnant jos globėju, jam ir taip tenka didesnė rūpesčio, išlaikymo, kasdienės priežiūros našta ir pan., jo pateikti nauji įrodymai iš tikrųjų patvirtina, kad jis šiuo metu dirba viename darbe, moka kredito įmokas, mokėjo išlaikymą vaikui, todėl apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo keisti šioje dalyje pirmosios instancijos teismo sprendimo ir laiko jį iš esmės sąžiningu, teisingu ir protingu.

16. Kita vertus, nesutiktina su pirmosios instancijos teismo pozicija, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo priteisti ieškovui V. L. 668,51 Eur kompensaciją už jo patirtas J. Š. higienos poreikiams tenkinti (sauskelnes, paklotus, servetėlės, kremus ir pan.) pagal į bylą pateiktas UAB „OneMed“ išrašytas sąskaitas faktūras. Nors šioje sąskaitose faktūrose gavėja iš tikrųjų yra nurodoma J. K., tačiau apeliantas V. L. bylos nagrinėjimo metu paaiškino, kad perperka sąskaitose faktūrose nurodytas higienos priemones, kadangi šios priemonės iš tiesų yra būtinos motinai ir jos vienaip ar kitaip turėjo būti įgytos. Teisėjų kolegija sprendžia, kad poreikis J. Š., kuri yra senyvo amžiaus (73 metai), neveiksni, visiškai neįgali ir nesugebanti savimi pasirūpinti, apsitarnauti buityje savarankiškai, kuriai reikalinga nuolatinė pagalba ir priežiūra, kuri turi rimtų sveikatos problemų (visą tai konstatuota teismo sprendime dėl jos pripažinimo neveiksnia), pirkti sauskelnes yra neabejotinas, objektyvus ir nepaneigtas jokiais byloje esančiais įrodymais. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokia prekių pirkimo praktika, kokia nurodė ieškovas V. L., iš tiesų galėjo būti taikoma apeliantui siekiant sutaupyti ir pigiau įsigyti minėtas priemones, ypač atsižvelgiant į tai, kad atsakovė prie motinos išlaikymo visiškai neprisidėjo nei materialiai, nei jokia kita forma. Atsižvelgdama į aptartas aplinkybes, įvertinusi byloje pateiktus įrodymus, į tai, kad atsakovė jokių įrodymų apie šių išlaidų nepagrįstumą apskritai nepateikė, nurodytų sumų apskaičiavimo iš esmės neginčijo, vadovaudamasi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, taip pat CPK 181 straipsnyje įtvirtintais ir teismų praktikoje suformuotais įrodymų tikėtinumo ir pakankamumo civiliniame procese kriterijais, teisėjų kolegija laiko, kad yra pagrindas iš atsakovės J. L. priteisti V. L. 668,51 Eur, t.y. ½ dalį jo patirtų išlaidų sauskelnėms bei kitoms būtinoms higienos priemonėms motinai įsigyti, kadangi šioje situacijoje labiau tikėtina, jog ieškovas V. L. tokias išlaidas iš tikrųjų per jo nurodytą laikotarpį patyrė, negu kad nepatyrė.

17. Pirmosios instancijos teismas taip pat sprendė, jog nei maisto produktai, nei komunalinės paslaugos nepatenka į CK 3.207 straipsnio 1 dalies kompensuojamus pirkinius, todėl nepriteisė apeliantui ½ dalies jo turėtų išlaidų motinos maistui ir komunalinėms paslaugoms už nurodytą laikotarpį. Su tokia bylą nagrinėjusio teismo pozicija sutikti negalima. CK 3.207 str. 1 d. numato, kad jeigu pilnamečiai vaikai nesirūpina savo nedarbingais tėvais, teismas pagal tėvų ieškinį gali iš vaikų priteisti papildomas išlaidas, tėvų turėtas dėl sunkios jų ligos, sužalojimo ar jiems būtinos priežiūros, kurią atlygintinai atliko pašaliniai asmenys, o šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, priteisdamas tokių papildomų išlaidų kompensaciją, turi atsižvelgti į tėvų ir vaikų šeiminę ir turtinę padėtį bei kitas bylai svarbias aplinkybes. Teisės doktrinoje (pvz., Civilinio kodekso Trečio knygos komentaras) teigiama, kad tokias išlaidas gali sudaryti tėvų globos, slaugos, vaistų, neįgaliojo vežimėlio ar kitos reabilitacijos išlaidos, kurios nėra padengiamos iš valstybinio socialinio draudimo fondo ar ligonių kasų. Vis dėlto, nagrinėjamu atveju kompensaciją prašo priteisti ne J. Š., kaip motina, o V. L., kaip tretysis asmuo, prašomos priteisti išlaidos už maisto produktus ir komunalinius patarnavimus yra įrodytos, objektyviai būtinos ir suprantamos, nėra prašoma priteisti neproporcingą ir neprotingą šių išlaidų dalį (apie 33 Eur per mėnesį), todėl apelianto turėtos išlaidos motinos maistui ir komunaliniams mokesčiams yra priteistinos iš atsakovės. Teisėjų kolegija sprendžia, jog apelianto įrodinėjama ½ dalis išlaidų komunaliniams mokesčiams ir maistui, kurių reikėjo papildomai ir kurių nepadengė motinos gaunamos pajamos, per 2015 – 2017 m. sudarė iš viso apie 790,81 Eur sumą. Nurodyta suma gaunama iš bendros ieškiniu prašytos priteisti 5277,50 Eur sumos atėmus priteistinas 668,51 Eur išlaidas higienos priemonėms, 706,68 Eur išlaidas už apeliantės buvimą reabilitacijos centre, 3032,50 Eur išlaidas už slaugos paslaugas bei 79,00 Eur išlaidas už pirktus čiužinius ir paklodę (5277,50 Eur – 668,51 Eur – 706,68 Eur – 3032,50 Eur – 79,00 Eur = 790,81 Eur). Teisėjų kolegija pažymi, kad pačiame ieškinyje apelianto pateikti paskaičiavimai nėra visiškai aiškūs, tačiau ir pirmosios instancijos teismas priimtame sprendime taip pat padarė aritmetinių klaidų, nepakankamai motyvavo vienokių ar kitokių sumų gavimą. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į byloje esančius įrodymus, taip pat tai, kad atsakovė apelianto paskaičiavimų iš esmės neginčijo, savo paskaičiavimų bei juos galinčių pagrįsti įrodymų neteikė, yra pagrindas priteisti V. L. ir 790,81 Eur sumą, t. y. ½ išlaidų komunaliniams mokesčiams ir maistui už 2015 – 2017 m. laikotarpį.

18. Atsižvelgiant į visas aukščiau nurodytas aplinkybes, atsiranda pagrindas pirmosios instancijos teismo sprendimą dalyje dėl kompensacijos priteisimo V. L. pakeisti ir apelianto reikalavimą šioje dalyje tenkinti pilnai, priteisiant iš atsakovės V. L. iš viso 5277,50 Eur kompensaciją.

19. Dėl bylinėjimosi išlaidų. Jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą (CPK 93 str. 5 d.). Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 str. 2 d.). Teisėjų kolegija įvertinusi tai, kad nagrinėjamoje byloje yra pagrindas iš dalies pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą, įvertinusi ieškinio dalyką bei patenkintus ieškinio reikalavimus, sprendžia, jog nagrinėjamu atveju ieškinio reikalavimai iš esmės yra tenkinami, kadangi iš atsakovės priteistina visa prašyta priteisti kompensacija ieškovui V. L., o apeliantės reikalavimas dalyje dėl išlaikymo priteisimo, nors ir dalies, tačiau taip pat yra tenkintinas. Be to, už apeliantės reikalavimą priteisti išlaikymą žyminis mokestis apskritai nebuvo mokamas, o pats reikalavimas dėl išlaikymo priteisimo buvo reiškiamas tik neįgalios, neveiksnios ir senyvo amžiaus apeliantės interesais dėl to, kad atsakovė prie motinos išlaikymo apskritai niekaip neprisidėjo. Nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą priteisti visas pirmosios instancijos teisme V. L. patirtas bylinėjimosi išlaidas iš atsakovės - 666,96 Eur. Pirmosios instancijos teismo sprendimo dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo valstybei keisti nėra pagrindo, kadangi žyminis mokestis ir procesinių dokumentų siuntimo išlaidos buvo priteistos iš atsakovės.

20. Nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme V. L. patyrė iš viso 65,00 Eur bylinėjimosi išlaidų (sumokėjo 65,00 Eur žyminio mokesčio už reikalavimą dėl kompensacijos priteisimo). Atsižvelgiant į tai, kad apeliacinis skundas dalyje dėl reikalavimo dėl kompensacijos priteisimo yra tenkintinas, nurodytos išlaidos taip pat priteistinos iš atsakovės ieškovui.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu kolegija,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Ištaisyti rašymo apsirikimą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 5 d. sprendimo rezoliucinės dalies ketvirtoje pastraipoje ir ją išdėstyti taip:

„Priteisti iš J. L. (a.k. (duomenys neskelbtini) 3 818,18 Eur (trijų tūkstančių aštuonių šimtų aštuoniolikos eurų 18 centų) kompensaciją už ieškovės patirtas papildomas išlaidas V. L. (a.k. (duomenys neskelbtini) naudai.“

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 5 d. sprendimą dalyje dėl kompensacijos V. L. priteisimo pakeisti ir šioje dalyje ieškinį tenkinti pilnai.

Priteisti iš atsakovės J. L., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovo V. L., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 5277,50 Eur (penkių tūkstančių dviejų šimtų septyniasdešimt septynių eurų 50 ct) kompensaciją.

Kitoje dalyje Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimu priteistų bylinėjimosi išlaidas paskirstymą ir viso priteisti iš atsakovės J. L., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovo V. L., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 731,96 Eur (septynis šimtus trisdešimt vieną eurą 96 centus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios ir apeliacinės instancijų teismuose.

Sprendimą dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo valstybei palikti nepakeistą.