Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų ir sveikatos departamento Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei N. S.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjus baudžiamąją bylą, kurioje

M. Š. , asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, 9 klasių išsilavinimo, moksleivis, gyv. (duomenys neskelbtini), 2010-11-30 nuosprendžiu už veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 180 str. 1 d. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, vadovaujantis BK 93 str., paskirtos auklėjamojo poveikio priemonės – įspėjimas ir elgesio apribojimas 9 mėnesiams, įpareigojant tęsti mokslą ir nuo 22.00 val. iki 6.00 val. būti savo namuose gyvenamosios vietos adresu; 2011 m. rugsėjo 5 d. nutartimi 2010-11-30 nuosprendžiu paskirtos auklėjamojo poveikio priemonės įspėjimas ir elgesio apribojimas pakeistos atidavimu į specialią auklėjimo įstaigą, nustatytas 6 mėnesių atidavimo į specialiąją įstaigą terminas; teistas 2011 m. spalio 14 d. nuosprendžiu pagal BK 22 str. 1 d. ir 178 str. 2 d. (6 veikos) laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams, vadovaujantis BK 92 str. nuostatomis, bausmės vykdymas atidėtas 3 metams, paskirtos auklėjamojo poveikio priemonės: įspėjimas, elgesio apribojimas 12 mėnesių, įpareigojant tęsti mokslą arba dirbti ir neišeiti iš namų nuo 22 val. iki 6 val.; kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 str. 1 d., padarymu,

T. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, 8 klasių išsilavinimo, moksleivis, gyv. (duomenys neskelbtini), 2011 m. liepos 8 d. nuosprendžiu už veiką, numatytą BK 284 str. 1 d. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 93 str., paskirtos auklėjimo poveikio priemonės – įspėjimas ir elgesio apribojimas 6 mėnesiams, įpareigojant šiuo laikotarpiu būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 str. 1 d., 178 str. 1 d., padarymu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. Š. kartu su T. R., veikdami bendrininkų grupėje, 2011 m. rugsėjo 5 d., apie 15.00 val., paprašę nukentėjusiojo S. I. duoti pasinaudoti jo mobilaus ryšio telefonu, prie Ozo g. 37-8, Vilniuje, M. Š. rankose turint šį S. I. mobilaus ryšio telefoną „Nokia 232c-2“ IMEI Nr. (duomenys neskelbtini), 100 Lt vertės, su „Tele 2 Pildyk“ sim kortele Nr. (duomenys neskelbtini), 5 litų vertės, paprašius jį grąžinti, T. R., tikslu išlaikyti pagrobtą mobilaus ryšio telefoną, užėjęs nukentėjusiajam už nugaros ir sugriebęs už pečių, bandė jį pargriauti, S. I. išsilaisvinus, T. R. dešinės rankos kumščiu sudavė keturis smūgius S. I. į dešinę ausį, po ko M. Š. kartu su T. R. pabėgo, taip pagrobė svetimą turtą, panaudodami nukentėjusiajam fizinį smurtą tikslu išlaikyti pagrobtą turtą.

T. R. 2011 m. spalio 3 d., apie 12.30 val., būdamas bute, esančiame adresu Šeškinės g. 11-61, Vilniuje, turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, svetainėje, sekcijos stalčiuje, dėžutėje nuo kremo, surado ir pagrobė V. S. priklausančias keturias auksines dantų karūnėles, vienos karūnėlės vertė 125 litai, bendros 500 litų vertės, ir aukso lydinį, 2,5x3 cm dydžio, praba 583, 1500 litų vertės, tuo pagrobė svetimą, V. S., 2000 Lt vertės turtą.

1 epizodas – plėšimas iš nukentėjusiojo S. I.

Kaltinamasis M. Š. kaltu prisipažino, paaiškino, kad nurodytą dieną kartu su T. R. ir D. M. stovėjo prie „Ozo“ mokyklos, gėrė alų, susitiko nukentėjusįjį. T. R. paprašė jo telefono parašyti žinutei, šis davė. Kartu ėjo link mokyklos, prie „Sos vaikų kaimo“ vartelių. M. Š. sugalvojo atimti telefoną, pasiklausė T. R., jis sutiko. Priėjus iki vartelių, nukentėjusysis paprašė grąžinti telefoną, M. Š. pradėjo bėgti, T. R. dar pasiliko. Vėliau, eidamas iš mokyklos namo, M. Š. paprašė M. Š. parduoti telefoną, nuvažiavę iki Kalvarijų turgaus, telefoną pardavė lombarde, M. Š. pinigus išleido. Nukentėjusįjį pažįsta, jį vadina „čečėnu“, vardo nežino. Telefonas buvo pas M. Š., jo grąžinti nesiruošė, ką darė T. R., nematė. Telefonas pas T. R. buvo trumpai, jis paėmė telefoną žinutei parašyti, po to M. Š. paprašė duoti telefoną jam. Tuo metu, kai pasakė T. R., kad reikia negrąžinti telefono, jį laikė rankose M. Š.. Ką darė T. R., M. Š. nematė. Kitiems įrodymams patikrinti BPK 276 str. 4 d. tvarka pagarsinus M. Š. įtariamojo 2011 m. spalio 6 d. protokolą, t. 1 b. l. 48, kada jis parodė, kad jis pasiūlė Tomašui pavogti telefoną, Tomašas sutiko, sakydamas „paimam“; priėjus prie galinio įėjimo į Sos vaikų kaimą, vaikinas paprašė atiduoti jam telefoną, tačiau M. Š. jam nieko neatsakė, pamatė, kad Tomašas ar tik pastūmė jį ar ir jam trenkė, M. Š. neprisimena, nes nieko nelaukė, su telefonu rankoje pabėgo; - M. Š. paaiškino, kad ankstesnės apklausos metu geriau atsiminė aplinkybes. Telefone buvo apsaugos kodas, M. Š. paklausė nukentėjusiojo, šis pasakė. M. Š. pasiūlė paimti telefoną T. R.. Gautus pinigus išleido alkoholiui.

Kaltinamasis T. R. kaltu prisipažino, paaiškino, kad nurodytą dieną kartu su M. Š., D. M. ant laiptų gėrė alų, nukentėjusysis priėjo pasisveikinti. Tuo metu T. R. neturėjo telefono, paprašė duoti parašyti žinutę klasiokui, nukentėjusysis davė. Po to kartu ėjo link mokyklos, telefonas atsidūrė pas M. Š., jis pasiūlė vogti, T. R. sutiko. Priėjus prie galinių vartelių nukentėjusysis paprašė M. Š. grąžinti telefoną, M. Š. nieko neatsakė. Tada nukentėjusysis paprašė T. R., kad šis paprašytų M. Š. atiduoti telefoną. Nukentėjusysis pradėjo prikaišioti T. R., kad jis negali įkalbėti atiduoti telefono, T. R. buvo išgėręs, supyko ir jam trenkė. M. Š. to nematė, nes jis pradėjo bėgti. T. R. trenkė ir pradėjo bėgti. T. R. norėjo pargriauti nukentėjusįjį, trenkė jam dešinės rankos kumščiu į galvą, ausį, trenkė 3-4 kartus. Sudavė dėl to, kad supyko, nes jam pasakė, jog negali įkalbėti grąžinti telefono. Papildomai T. R. paaiškino, kad nežino, ką M. Š. darė su telefonu, tik iš kaltinamojo akto sužinojo, jog jį pardavė.

Nukentėjusysis S. I. paaiškino, kad pažįsta M. Š., T. R. tą dieną susitiko pirmą kartą. Nurodytą dieną, apie 15 val., S. I. ėjo prie „Ozo“ gimnazijos, sutiko Dovydą, Tomą ir Mantą. T. R. paprašė telefono, S. I. davė jį žinutei parašyti. Kartu ėjo iki „Sos vaikų kaimo“. M. Š. paprašė T. R. duoti telefoną, ką jie kalbėjo, S. I. negirdėjo, ėjo priekyje. Sustojus prie galinių vartų S. I. pasakė, kad turi eiti namo, paprašė atiduoti telefoną, M. Š. tylėjo, S. I. nusisuko, T. R. pradėjo jį daužyti. Iš pradžių jis norėjo S. I. pargriauti, nepavyko, tada pradėjo daužyti. Su T. R. S. I. visai nekalbėjo, jis M. Š. paprašė atiduoti telefoną. T. R. kelis kartus sudavė, kažką pasakė, S. I. nubėgo namo. Iki „Sos vaikų kaimo“ ėjo trise, S. I. ėjo pirmas. Atėjus iki galinių vartų, S. I. stovėjo prie įėjimo, M. Š. – šalia tvoros, atsirėmęs, T. R. – prie S. I.. S. I. sakė M. Š. atiduoti telefoną, jis stovėjo šalia S. I., atsirėmęs į tvorą. M. Š. nieko nesakė, tylėjo, tada S. I. nusisuko į „Sos vaikų kaimo“ pusę, T. R. iš nugaros priėjo, norėjo pargriauti. S. I. išsilaisvino, tada jis pradėjo daužyti. Kai T. R. bandė pargriauti, M. Š. buvo prie tvoros, tuo metu, kai S. I. išsilaisvino, M. Š. bėgo. Tuo metu, kai S. I. bandė pargriauti, atstumas tarp jo ir M. Š. buvo 2 metrai. T. R. bandė S. I. pargriauti dėl telefono, S. I. taip suprato. T. R. paėmė S. I. rankomis už pečių, S. I. praslydo pro rankas, T. R. trenkė 4 kartus. S. I. norėjo atsisukti į T. R., jis pradėjo daužyti, daužė su kumščiu, į dešinę ausį, sudavė 3-4 kartus. Po to, kai jam sudavė, S. I. atsitraukė, nubėgo namo, buvo pranešta policijai. Telefoną pirko S. I. globėja A. I., mokėjo 130 Lt, telefone buvo SIM kortelė 5 Lt vertės.

Liudytojas D. M. paaiškino, kad pažįsta abu kaltinamuosius, yra draugai. Prie „Ozo“ mokyklos buvo D. M., dvi merginos, taip pat T. R. ir M. Š., vėliau jie kartu su S. I. nuėjo link „Sos vaikų kaimo“. Tai, kad buvo atimtas telefonas, pasakė ir S. I., ir kaltinamieji. S. I. klausė, kur juos rasti, nes pavogė telefoną. Kaltinamieji pasakė tą pačią dieną. D. M. susitiko su T. R. prie mokyklos, jis pasakė, kad pavogė telefoną. Jie pasakojo, kad atėmė telefoną. Papildomai D. M. paaiškino, kad jam T. R. papasakojo, jog pribėgo, paėmė telefoną ir nubėgo, Mantas paėmė telefoną, Tomas vieną kartą lyg trenkė. Kitiems įrodymams patikrinti BPK 276 str. 4 d. numatyta tvarka pagarsinus liudytojo 2011 m. rugsėjo 27 d. apklausos protokolą, kada D. M. paaiškino, kad kitą dieną mokykloje jis sutiko Mantą, kuris prisipažino, kad iš minėto vaikino atėmė telefoną ir dar jam smūgiavo, tačiau ar Tomašas ar Mantas, D. M. nežino, nes Mantas daugiau nieko nepasakojo ir netikslino; - D. M. patvirtino, kad apklausos metu atsiminė viską tiksliau.

Liudytoja R. S. paaiškino, kad apie telefono vagystę M. Š. pasakė visiems tą pačią dieną, kai susitiko prie mokyklos. Kaip pavogė, nepasakojo.

Protokolo-pareiškimo duomenimis, A. I. dėl to, kad du iš matymo pažįstami vaikinai 2011-09-05, apie 15 val., Ozo g. 37, Vilniuje, iš S. I. atėmė telefoną ir jį sumušė į Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 6 PK kreipėsi 2011-09-05 ( t. 1 b. l. 3).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Vilniaus skyriaus specialisto išvados Nr. G 2788/11901) duomenimis S. I. po įvykio 2011-09-05 objektyvių kūno sužalojimų nekonstatuota ( t. 1 b. l. 21-22).

Daiktų, dokumentų pateikimo 2011-09-09 protokolo duomenimis L. Š. pateikė mobilaus ryšio telefoną „Nokia“, IMEI (duomenys neskelbtini), „(duomenys neskelbtini)“ paskolos 2011-09-05 kvitą Nr. 8681 (t. 1 b. l. 26-27). Mobilaus ryšio telefonas 2011-09-20 pakvitavimu grąžintas A. I. (t. 1 b. l. 29).

Kaltinamieji M. Š. ir T. R. savo kaltę pagrobę svetimą turtą pripažino, T. R. parodė, kad smurtą jis pavartojo įsižeidęs dėl nukentėjusiojo žodžių. M. Š. nurodė, kad jis pasiūlė pagrobti nukentėjusiojo turtą, šią aplinkybę patvirtino kaltinamasis T. R.. Bylos duomenimis – nukentėjusiojo S. I. parodymais, kaltinamojo M. Š. parodymais, M. Š. nukentėjusiojo prašymu negrąžino jam telefono. Šio kaltinamojo parodymais ikiteisminio tyrimo metu, kurių teisingumą jis patvirtino teisiamajame posėdyje, nukentėjusiajam paprašius grąžinti telefoną, T. R. jam pavartojo smurtą. Teismas vertina, kad kaltinamasis M. Š., pasiūlęs pagrobti svetimą turtą, turėdamas šį turtą savo rankose, nukentėjusiajam pareikalavus jį grąžinti, matydamas, kad T. R. vartoja smurtą, nusikalstamą veiką tęsė, tai yra, smurto pavartojimas neišėjo iš kaltinamųjų susitarimo ribų, M. Š., pabėgdamas su pagrobtu turtu, atliko prisiimtą vaidmenį nusikalstamos veikos padaryme. Teismas vertina kaltinamojo T. R. paaiškinimą, kad jis vartojo smurtą įsižeidęs dėl nukentėjusiojo pasakytų žodžių, prieštaraujančiu tiek nuosekliems ir tiksliems nukentėjusiojo parodymams, kuriems netikėti nėra pagrindo, tiek kito kaltinamojo - M. Š. parodymams, taip pat objektyviai nustatytoms bylos aplinkybėms – nukentėjusysis ir kaltinamasis T. R. nebuvo tarpusavyje pažįstami, nukentėjusysis neturėjo pagrindo pastarajam priekaištauti apie tai, kad jis, esą, nedaro įtakos netinkamai besielgiančiam M. Š.. Kaltinamojo T. R. parodymai paneigti bylos duomenų visumą, juos teismas atmeta. Nukentėjusiojo, kaltinamojo T. R. parodymais nustatyta, kad T. R. nukentėjusįjį iš nugaros sugriebė rankomis, bandė pargriauti, po to, nukentėjusiajam išsilaisvinus, sudavė keturis smūgius į galvą. Teismas vertina, kad kaltinamiesiems inkriminuotas smurto, siekiant išlaikyti pagrobtą svetimą turtą, požymis teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais pasitvirtino. BK 25 str. 2 d. apibrėžia, kad bendrininkų grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria nusikalstamą veiką daryti, tęsti ar užbaigti, jei bent du iš jų yra vykdytojai. Teismas daro išvadą, kad abiejų kaltinamųjų veiksmai priežastiniu ryšiu susiję su atsiradusiomis pasekmėmis, jų tyčia buvo nukreipta į svetimo turto pagrobimą, kaltinamųjų veika teisingai kvalifikuota pagal BK 180 str. 1 d., taip pat pasitvirtino jų atsakomybę sunkinanti aplinkybė – veika padaryta veikiant bendrininkų grupe.

Byloje nukentėjusioji A. I. pareiškė 5 Lt civilinį ieškinį ( t. 1 b. l. 11). Kaltinamasis M. Š., jo įstatyminiai atstovai ir civiliniai atsakovai R. V. ir V. Š. paaiškino, kad žalą pilnai atlygino. Kadangi civilinė ieškovė į teismo posėdį neatvyko, ieškinys paliktinas nenagrinėtu.

2 epizodas – vagystė iš nukentėjusiosios V. S.

Kaltinamasis T. R. kaltu prisipažino, duodamas parodymus paaiškino, kad nurodytą dieną gėrė, kartu buvo Rūta, Dovydas, nuėjo į Rūtos namus. T. R. prisėdo prie kompiuterio, Dovydas su Rūta nuėjo parūkyti, T. R. nusprendė paieškoti pinigų. Surado aukso lydinį ir 4 dantų karūnėles, įsidėjo į kišenę, atsisėdo prie kompiuterio. Grįžo Dovydas su Rūta, po kiek laiko visi išėjo į lauką, išsiskyrė. Vakare T. R. nuvažiavo į stotį, pardavė auksą, išgėrė, susitiko su Dovydu ir Rūta, buvo likęs dar vienas lydinys, kartu su Dovydu pardavė jį „Akropolyje“. Papildomai T. R. paaiškino, kad minėtame bute jis buvo pirmą kartą, Dovydas yra jo klasiokas, o Rūta yra jo draugė. Lombarde pirmą kartą T. R. gavo 300 Lt, visus pinigus išleido alkoholiui, antrą kartą gavo 80 Lt, už juos kartu su Dovydu pavalgė, po to gėrė. Lydinys ir karūnėlės buvo spintos stalčiuje. T. R. apie vagystę kitą dieną pasakė Dovydui. Vienos karūnėlės T. R. lombarde nepridavė, ją pasidėjo namuose, pamiršo, vėliau šią karūnėlę grąžino.

Nukentėjusioji V. S. paaiškino, kad spalio 4 d. į namus grįžo dukra Rasa, ji buvo susijaudinusi, pasakė ieškoti, nes namuose kažkas dingo, Dovydas pasakė, kad paėmė Tomaš. V. S. pasigedo aukso dirbinių. V. S. skambino T. R. mamai, sužinojusi T. R. telefoną, paskambino ir jam. Susirašinėjo žinutėmis, jis pripažino, kad paėmė, pardavė prie stoties. V. S. buvo nuvažiavusi, prie stoties daug lombardų, nesurado, kuriame buvo parduota. Spalio 6 d. ji kreipėsi į policiją. Viena karūnėlė yra grąžinta. Karūnėlių buvo 4, vienos vertė 125 Lt, lydinio vertė 1500 Lt.

Liudytojas D. M. paaiškino, kad jam žinoma apie tai, jog T. R. pavogė aukso. D. M. kartu su T. R., Rasa, Rūta sėdėjo lauke, gėrė, pasidarė šalta, Rūta pasiūlė eiti pas ją į namus. D. M. nuėjo į balkoną parūkyti, Rūta tvarkėsi, T. R. buvo prie kompiuterio. Kitą dieną T. R. pasakė, kad pavogė auksą, gavo už jį 350 Lt. D. M. pasakė Rasai, kad T. R. pavogė auksą. D. M. važiavo kartu su T. R. pardavinėti aukso, tai buvo kitą dieną, po pietų, už auksą gavo 70 ar 80 Lt, už tuos pinigus gėrė.

Liudytoja R. S. paaiškino, kad kaltinamuosius pažįsta. Su Dovydu ir Tomaš R. S. susitiko ryte, buvo lauke, po to nuėjo į namus. Dovydas išėjo parūkyti, R. S. tvarkėsi, T. R. sėdėjo prie kompiuterio. Pabuvę visi išėjo, kitą dieną R. S. sesuo pasakė patikrinti, ar nieko nedingo. D. M. sakė, kad T. R. jam prisipažino, jog paėmė auksą.

Liudytoja R. S. paaiškino, kad D. M. jos paklausė, ar nieko nedingo, ji, grįžusi namo, pasakė mamai. Vėliau R. S. buvo susitikusi su T. R., jis sakė, kad nežino, kodėl taip padarė. Dovydas sakė, kad iš namų turėjo dingti kažkas vertingo.

Protokolo-pareiškimo duomenimis V. S. dėl to, kad 2011-10-04 pastebėjo, jog iš buto dingo aukso lydinys, 1500 Lt vertės, 4 auksinės karūnėlės, 500 Lt vertės, į Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 6 PK kreipėsi 2011-10-05 ( t. 1 b. l. 4).

2011-10-05 apžiūros protokolo duomenimis dalyvaujant V. S. nustatyta vieta bute, adresu Šeškinės g. 11-61, Vilniuje, kurioje nukentėjusioji laikė pagrobtą turtą – sekcijos apatiniame stalčiuje esančioje dėžutėje, kurios viduje yra plastikinis indelis (t. 1 b. l. 97). Dvi tuščios plastikinės dėžutės perduotos saugoti į Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 6 PK saugyklą ( t. 1. l. 100-101).

Daiktų, dokumentų pateikimo 2011-11-03 protokolo duomenimis T. R. pateikė vieną geltonos spalvos metalo danties karūnėlę ( t. 1 b.l. 107). Po apžiūros ( t. 1 b. l. 108-110) karūnėlė 2011-11-04 pakvitavimu grąžinta nukentėjusiajai V. S. ( t. 1 b. l. 111).

Daiktų, dokumentų pateikimo protokolu 2011-11-02 nukentėjusioji V. S. 2011-11-02 pateikė apžiūrai savo mobilaus ryšio telefoną Nokia (t. 1 b. l. 117), kurio apžiūros metu nustatytas susirašinėjimo tarp V. S. ir T. R. faktas, aplinkybė, kad T. R. neneigė pagrobęs svetimo turto ( t. 1 b.l. 118).

Kaltinamasis T. R. kaltę pripažino visiškai. Kaltinamojo, nukentėjusiosios nurodytos aplinkybės visiškai sutampa, jas patvirtina daiktų, dokumentų pateikimo protokolų duomenys, liudytojų D. M., R. S. ir R. S. parodymai. Ištirtais įrodymais nustatyta, kad T. R. pagrobė svetimą, nukentėjusiosios V. S., 2000 Lt vertės turtą, jo kaltė įrodyta, veika teisingai kvalifikuota pagal BK 178 str. 1 d.

Byloje nukentėjusioji V. S. pareiškė 1875 Lt civilinį ieškinį (t. 1 b. 1. 113). Kaltinamasis T. R., jo įstatyminis atstovas, civilinis atsakovas B. R. ieškinį pripažino. Civilinė atsakovė T. B. į posėdį neatvyko. Nusikalstama veika padaryta turtinė žala, pagrindo abejoti nukentėjusiosios nurodyta pagrobto turto verte, nėra, ieškinys pagrįstas, tenkintinas.

Nepilnamečiai nuo 14 iki 18 metų yra savarankiški prievolių dėl žalos atlyginimo subjektai. Tais atvejais, kai nepilnametis nuo 14 iki 18 metų neturi turto ar uždarbio, kurio pakaktų jo padarytai žalai atlyginti, atitinkamą žalos dalį turi atlyginti jo tėvai, jeigu neįrodo, kad žala atsirado ne dėl jų kaltės. Jau pats nepilnamečio padarytos žalos faktas suponuoja prielaidą, kad tėvai kalti dėl padaryto teisės pažeidimo, nes jų kaltė suprantama kaip netinkama nepilnamečio priežiūra, pareigos auklėti nepilnametį nevykdymas. T. R. tėvai yra abu atsakingi už nepilnamečio sūnaus auklėjimą ir priežiūrą, civilinis ieškinį tenkintinas, priteisiant iš T. R. ir subsidiariai iš B. R. ir T. B. iki T. R. pasieks pilnametystę.

M. Š. įstatyminė atstovė R. V. paaiškino, kad M. Š. turėjo psichinių sutrikimų, nenorėjo pripažinti problemų. Paskutinis kartas buvo tada, kai jis bandė pasikarti, po to pats kreipėsi pas psichologus, psichiatrą. Žala pilnai atlyginta. Sūnus paskutiniu laiku padarė pažangą.

M. Š. įstatyminis atstovas V. Š. paaiškino, kad su sūnumi gyvena ne kartu, tačiau finansiškai jam padeda. Pastaruoju metu atsiliepimai apie sūnų labai geri, pasikeitusi aplinka jį teigiamai įtakojo.

T. R. įstatyminis atstovas B. R. paaiškino, kad gyvena kartu su sūnumi, jis padeda dirbti namuose.

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų ir sveikatos departamento Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė N. S. paaiškino, kad abiejų kaltinamųjų tėvai rūpinasi vaikais, nei viena šeima nėra įrašyta į vaikų teisių apsaugos tarnybos įskaitą. M. Š. yra nuoširdus, galimai, taip elgiasi dėl mažo užimtumo. T. R. planuoja toliau mokytis, baigti gimnaziją.

Motyvuojamoji dalis

Teismas vertina T. R. dalinį prisipažinimą ir nuoširdų gailėjimąsi padarius baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, plėšimo epizode pripažįsta jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė bendrininkų grupe. Vagystės epizode T. R. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

M. Š. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino ir nuoširdžiai gailisi padaręs baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė bendrininkų grupe.

Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi Lietuvos Respublikos BK 41, 54, 61, 80, 91 str. numatytais bausmės skyrimo pagrindais ir taisyklėmis.

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam T. R., atsižvelgia atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltinamojo asmenybę, jo gyvenimo ir auklėjimo sąlygas, anksčiau taikytas poveikio priemones ir jų veiksmingumą.

Veikos, už kurias T. R. yra teisiamas, – apysunkis ir nesunkus nusikaltimas, 2011 m. liepos 8 d. nuosprendžiu pagal BK 93 str. jis buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl veikos, numatytos BK 284 str. 1 d., padarymo ( t. 1 b. l. 138, 140-141), baustas administracinėmis nuobaudomis (t. 1 b. l. 142), nėra Vilniaus miesto priklausomybės ligų ir psichikos sveikatos centro įskaitoje ( t. 1 b.l. 153-154), Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje negydytas ( t. 1 b.l. 158), nuo 2011-10-17 įrašytas į policijos įskaitą ( t. 1 b.l. 162), Vilniaus J. I. jaunimo mokyklos charakterizuojamas kaip blogai lankantis mokyklą, tvarkingas, besidomintis sportu, linkęs bendrauti, turintis lyderio savybių ( t. 1 b. l. 165).

Teismas vertina aplinkybę, kad kaltinamasis T. R. tiesiogiai vartojo smurtą nukentėjusiajam, aplinkybe, didinančia jo pavojingumą. Vertindamas anksčiau taikytų poveikio priemonių veiksmingumą – buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jam buvo skirtos auklėjamojo pobūdžio priemonės, daro išvadą, kad kaltinamasis linkęs daryti nusikalstamas veikas, todėl jam skirtina laisvės atėmimo bausmė, jos dydis, įvertinus atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, jauną kaltinamojo amžių, nustatytinas mažesnio, nei sankcijose numatyto vidurkio.

Veikos, už kurių padarymą T. R. yra teisimas šiuo nuosprendžiu, padarytos realiąja sutaptimi, bausmės bendrintinos vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., taikant dalinį sudėjimą.

Atsižvelgdamas į aplinkybę, kad nusikalstamų veikų padarymo metu buvo kaltinamasis buvo nepilnamečiu, 17 metų amžiaus, turi gyvenamąją vietą, gyvena su tėvais, mokosi, siekdamas išsaugoti teigiamus socialinius ryšius, daro išvadą, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

T. R. buvo laikinai sulaikytas Lietuvos Respublikos BPK 140 str. numatyta tvarka nuo 2011-09-06, 10.50 val. (t. 1 b. l. 94) iki 2011-09-06, 17.50 val. ( t. 1 b. l. 95). Realaus bausmės atlikimo atveju, į ją įskaitytinas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas.

T. R. paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje ( t. 1 b. l. 91), paliktina iki nuosprendžio įsiteisėjimo

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam M. Š., atsižvelgia atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltinamojo asmenybę, jo gyvenimo ir auklėjimo sąlygas, anksčiau taikytas poveikio priemones ir jų veiksmingumą.

Veika, už kurią M. Š. yra teisiamas šiuo nuosprendžiu, – apysunkis nusikaltimas. M. Š. 2010-11-30 nuosprendžiu pagal BK 93 str. buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 str. 1 d., padarymo (t. 1 b. l. 53-56), 2011 m. rugsėjo 5 d. nutartimi 2010-11-30 nuosprendžiu paskirtos auklėjamojo poveikio priemonės įspėjimas ir elgesio apribojimas pakeistos atidavimu į specialią auklėjimo įstaigą (t. 2 b. l. 48-49); jis yra teistas (t. 2 b. l. 31-39), baustas administracinėmis nuobaudomis (t. 1 b. l. 57), įrašytas į Vilniaus priklausomybės ligų centro priežiūros grupę nuo 2011-09-15; diagnozė: psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant alkoholį, priklausomybės sindromas ( t. 1 b. l. 70), Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje gydytas nuo 2011-04-18 iki 2011-04-22; diagnozė: socializuotas elgesio sutrikimas (t. 1 b. l. 74), Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos specialisto išvados Nr. 104MS-215 duomenimis skirti M. Š. teismo psichiatrijos ekspertizę netikslinga (t. 1 b. l. 80). Vilniaus J. I. jaunimo mokyklos 2011-09-23 charakteristikoje M. Š. charakterizuojamas neigiamai (t. 1 b.l.82). Kauno vaikų socializacijos centro 2011-12-12 charakterizuojamas kaip noriai dalyvaujantis socialinių įgūdžių užsiėmimuose, atliekantis užduotis, suvokiantis, kad elgėsi netinkamai, besistengiantis keisti savo elgesį, lengvai bendraujantis, atviras, noriai besilankantis pas socialines pedagoges, aktyviai dalyvaujantis medžio, sporto, keramikos būrelių veikloje, noriai dalyvaujantis Centro organizuojamuose renginiuose ( t. 2 b. l. 44).

Vertindamas anksčiau taikytų poveikio priemonių veiksmingumą – buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jam buvo skirtos auklėjamojo pobūdžio priemonės, paskirtos auklėjamojo poveikio priemonės įspėjimas ir elgesio apribojimas pakeistos atidavimu į specialią auklėjimo įstaigą, teistas 2011 m. spalio 14 d. nuosprendžiu už 6 nusikalstamų veikų nuosavybei padarymą, daro išvadą, kad kaltinamasis linkęs daryti nusikalstamas veikas, todėl jam skirtina laisvės atėmimo bausmė, jos dydis, įvertinus atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, jauną kaltinamojo amžių, nustatytinas mažesnio, nei sankcijoje numatyto vidurkio.

Bausmė, skirtina šiuo nuosprendžiu, bendrintina su bausme, paskirta 2011 m. spalio 14 d. nuosprendžiu, vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d., taikant dalinį sudėjimą.

Atsižvelgdamas į aplinkybę, kad nusikalstamų veikų padarymo metu buvo kaltinamasis buvo nepilnamečiu, 16 metų amžiaus, jis turi gyvenamąją vietą, mokosi, siekdamas išsaugoti teigiamus socialinius ryšius, daro išvadą, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

M. Š. paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje ( t. 1 b. l. 49), paliktina iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: dvi tuščios plastikinės dėžutės, perduotos saugojimui į Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 6 PK saugyklą ( t. 1 b. l. 100-101), nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintini.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-298 str., 302-305 str., 307-308 str., 313 str., teismas

nusprendžia:

T. R. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d. , skirti bausmę - laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams.

T. R. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 178 str. 1 d., skirti bausmę - laisvės atėmimą 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., bausmes subendrinti iš dalies sudedant, galutinę bausmę T. R. paskirti laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 3 (trims) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 92 str., laisvės atėmimo bausmės vykdymą T. R. atidėti 2 (dvejiems) metams, skirti auklėjamojo poveikio priemones: nemokamus auklėjamojo pobūdžio darbus 40 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose, kuriose darbas gali turėti auklėjamąjį pobūdį, įpareigojant juos atlikti per 3 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo, elgesio apribojimą 6 mėnesiams, įpareigojant būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., uždraudžiant bendrauti su M. Š., keisti gyvenamąją vietą be šios priemonės vykdymą kontroliuojančių institucijų žinios.

Realaus bausmės atlikino atveju, T. R. įskaityti į bausmę laikinajame sulaikyme 2011-09-06 išbūtą laiką.

T. R. paskirtą kardomąją priemonę – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje ( t. 1 b. l. 91), nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

M. Š. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d. , skirti bausmę - laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d., bausmę subendrinti su bausme, paskirta 2011 m. spalio 14 d. nuosprendžiu, taikant dalinį sudėjimą, galutinę bausmę skirti laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 92 str., laisvės atėmimo bausmės vykdymą M. Š. atidėti 3 (trejiems) metams, skirti auklėjamojo poveikio priemones: įspėjimą, elgesio apribojimą 12 mėnesių, įpareigojant būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., uždraudžiant bendrauti su T. R., keisti gyvenamąją vietą be šios priemonės vykdymą kontroliuojančių institucijų žinios.

Į elgesio apribojimo laiką M. Š. įskaityti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011-09-05 nutartimi paskirto atidavimo į specialią ugdymo įstaigą laiką.

M. Š. paskirtą kardomąją priemonę – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje ( t. 1 b. l. 49), nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

V. S. ieškinį tenkinti, priteisti iš T. R. ir subsidiariai iš B. R. ir T. B. iki T. R. pasieks pilnametystę, 1875 Lt V. S. naudai.

A. I. civilinį ieškinį palikti nenagrinėtu.

Dvi tuščias plastikines dėžutes, perduotas saugojimui į Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 6 PK saugyklą ( t. 1 b. l. 100-101), nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto 1 apylinkės teismą.