Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Jaliniausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Jurgos Vasiliauskienės ir Valdo Vitunsko,

nerengdama teismo posėdžio, išnagrinėjo nuteistojo B. V. gynėjos advokatės Kristinos Rutkauskienės skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2021 m. vasario 3 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo B. V. gynėjos advokatės Kristinos Rutkauskienės skundas dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos Trečiajame sektoriuje (toliau – Komisija) 2020 m. gruodžio 21 d. nutarimo (duomenys neskelbtini) netaikyti nuteistajam B. V. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. B. V. nuteistas Panevėžio apygardos teismo 2009 m. kovo 16 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 24 straipsnio 6 dalį ir 178 straipsnio 3 dalį, 249 straipsnio 1 dalį, 249 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 3 dalį, 249 straipsnio 1 dalį ir 187 straipsnio 2 dalį, 249 straipsnio 1 dalį ir 227 straipsnio 2 dalį, 249 straipsnio 1 dalį ir 227 straipsnio 2 dalį, 249 straipsnio 1 dalį ir 227 straipsnio 2 dalį, 249 straipsnio 1 dalį ir 227 straipsnio 2 dalį, 249 straipsnio 1 dalį ir 227 straipsnio 2 dalį, 249 straipsnio 1 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 3 dalį, 249 straipsnio 1 dalį ir 187 straipsnio 2 dalį, 249 straipsnio 1 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 3 dalį, 249 straipsnio 1 dalį ir 187 straipsnio 2 dalį, ir, vadovaujantis BK 63 straipsnio 2, 4, 5 dalimis, jam paskirta 7 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

2. Kauno apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 7 d. nutartimi patvirtintas Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos Komisijos 2015 m. liepos 21 d. nutarimas ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos Bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 3 dalimi, B. V. paleistas lygtinai iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra.

3. Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2019 m. rugsėjo 20 d. nutartimi B. V. taikytas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos panaikintas ir jis pasiųstas atlikti Panevėžio apygardos teismo 2009 m. kovo 16 d. nuosprendžiu jam paskirtą ir likusią neatliktą 4 metų 2 mėnesių 5 dienų laisvės atėmimo bausmės dalį. To paties teismo 2019 m. gruodžio 30 d. nutartimi į laisvės atėmimo bausmės atlikimo laiką įskaitytas laikas nuo 2015 m. liepos 16 d. iki 2015 m. rugsėjo 8 d. ir nutarta laikyti, kad nuteistojo likusi neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis yra 4 metai ir 13 dienų.

4. Neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis Komisijos nutarimo priėmimo dieną (2020 m. gruodžio 21 d.) buvo 2 metai 11 mėnesių ir 1 diena.

6. Nesutikdama su priimtu Komisijos nutarimu, nuteistojo B. V. gynėja advokatė Kristina Rutkauskienė pateikė skundą apylinkės teismui. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2021 m. vasario 3 d. nutartimi jos skundas atmestas, konstatavus, jog Komisijos nutarimas netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos yra pagrįstas ir motyvuotas. Kaip ir Komisija, taip ir žemesnės instancijos teismas atkreipė dėmesį į tai, kad B. V. laisvės atėmimo bausmę atlieka ne už vieną nusikalstamą veiką, kad jam jau buvo taikytas lygtinis paleidimas, tačiau nuteistasis nepateisino jam teismo parodyto pasitikėjimo, kad išskiriamas jo asmenybę neigiamai apibūdinantis kriminogeninis veiksnys - ankstesni nusikalstami veiksmai, o pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo balus sudaro ne tik statiniai, bet ir dinaminiai balai. Dar teismas atkreipė dėmesį ir į socialinio tyrimo išvadoje nurodytas aplinkybes, kad: 1) nuteistasis žino savo veiklos ir nusikalstamo elgesio ryšį, tačiau mano, kad neturėjo kito pasirinkimo; 2) jo savivertė yra aukšta, savianalizė paviršutiniška, sau patinka toks, koks yra ir nieko savyje nenori keisti; 3) kalbant apie esamas problemas, nuteistasis nemano turintis kokių nors problemų, kurių išspręsti nesugebėtų jis pats, ypač kas būtų susiję su jo nusikalstamu elgesiu, didžiausia problema jam yra ta, kad reikia atlikti laisvės atėmimo bausmę, tačiau jis nesuvokia, kad pats prisidėjo prie šios problemos atsiradimo; 4) nuteistasis yra linkęs pasitikėti savo „sveiku protu“ ir tiesioginiu patyrimu. Įvertinęs šias aplinkybes, teismas sprendė, kad teigiamai nuteistąjį charakterizuojantys duomenys dar nesudaro pakankamo pagrindo spręsti, kad išėjęs į laisvę jis laikysis įstatymų ir nenusikals.

7. Nuteistojo B. V. gynėja advokatė Kristina Rutkauskienė skundžia Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2021 m. vasario 3 d. nutartį, prašo ją panaikinti ir priimti naują sprendimą – taikyti B. V. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

7.1. Nuteistojo gynėjos teigimu, atmesdamas jos skundą dėl Komisijos nutarimo, apylinkės teismas nurodė formalius ir deklaratyvius motyvus, iš esmės akcentavo tik nusikalstamų veikų pavojingumą, pobūdį, skaičių, nesivadovavo bausmės vykdymo principais bei lygtinio paleidimo tikslais. Tiek Komisija, tiek teismas netinkamai įvertino B. V. asmenybę, jo elgesio bausmės atlikimo metu korekciją bei dedamas pastangas mažinant savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, todėl padarė nepagrįstą išvadą, kad teigiamai nuteistąjį charakterizuojantys duomenys dar nesudaro pakankamo pagrindo spręsti, kad išėjęs į laisvę jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Skundo autorės įsitikinimu, nuteistasis jau šioje bausmės vykdymo stadijoje, atitinka tiek formalųjį, tiek materialųjį lygtinio paleidimo pagrindus.

7.2. Atsižvelgdamas į tai, kad nuteistajam praeityje jau buvo taikytas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, tačiau jis buvo panaikintas, apylinkės teismas visiškai nevertino Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2019 m. rugsėjo 20 d. nutartyje nurodytų aplinkybių, jog nuteistasis tinkamai vykdė du (paskirti trys) įpareigojimus, laikėsi įstatymų ir nedarė teisės pažeidimų, jo atžvilgiu nebuvo pradėti ikiteisminiai tyrimai, jis neįvykdė tik įpareigojimo atlyginti 25 000 Eur žalą „(duomenys neskelbtini)“ (nors prievolė ją atlyginti buvo solidari). Šiame kontekste gynėja nurodo, kad B. V. po paleidimo iš laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietos visada dirbo, gavo pajamas ir iš jo pajamų buvo daromos išskaitos žalai atlyginti, tačiau jo darbinės pajamos nebuvo tokio dydžio, kad realiai suponuotų galimybę atlyginti teismo nustatytą 25 000 Eur sumą, dėl ko ir buvo panaikintas lygtinis paleidimas. Kadangi nuteistajam lygtinis paleidimas buvo panaikintas ne dėl to, kad nesilaikė įstatymų, nevykdė įpareigojimų, darė administracinius nusižengimus ar nusikalto, visiškai nepagrįsta yra teismo išvada, kad aplinkybė, jog nuteistajam buvo panaikintas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, rodo netinkamą jo požiūrį į visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, jog vertinamu atveju jis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusių neigiamų vertybių, kas didina jo pavojingumą visuomenei.

7.3. Skunde nurodoma ir tai, kad B. V. yra atlikęs beveik 5 metus jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės, todėl darytina išvada, jog vienas iš BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų - kaltininko nubaudimas - jau yra pasiektas. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad jis suvokia savo teisės pažeidimo pasekmes, žino savo veiklos ir nusikalstamo elgesio ryšį, nuo nusikaltimų padarymo jau praėjo 17 metų, nei iki nuteisimo, nei po to, jis naujų nusikaltimų nepadarė. B. V. elgiasi nepriekaištingai, o skundžiamoje nutartyje nėra nurodyta jokių neigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių. Atvirkščiai, iš socialinio tyrimo išvados matyti, jog jis nepažeidinėjo vidaus tvarkos taisyklių, nei karto nebaustas drausmine tvarka, du kartus skatintas. Nuo 2020 m. liepos 30 d. jam suteikta teisė vykti be sargybos arba be palydos už pataisos įstaigos ribų. B. V. laikosi visų nustatytų apribojimų bei suvaržymų, į pataisos įstaigą grįžta laiku, jokių pažeidimų nėra fiksuota. Pažymėtina ir tai, kad nuteistasis atsakingai žiūri į darbinį užimtumą: turi fotografo specialybę, laisvės atėmimo vietoje įgijo baldžiaus, staliaus specialybes, nuo 2020 m. vasario 5 d. dirbo ūkio dalyje, nuo 2020 m. rugsėjo 7 d. įsidarbino UAB „(duomenys neskelbtini)“. Jokių nusiskundimų dėl atliekamo darbo kokybės nėra gauta. Šiuo metu nuteistasis gyvena iš savo atlyginimo. B. V. sugeba identifikuoti turimas problemas ir jas pakankamai efektyviai spręsti, jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nuosekliai mažėja. Šiuo metu nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika įvertinta 31 balu, iš jų 20 balų yra nekintantys.

7.4. Nuteistojo gynėjos nuomone, visų jos skunde nurodytų duomenų visuma leidžia spręsti, kad B. V. pažanga, mažinant nusikalstamo elgesio riziką, šiuo atveju sudaro pagrindą manyti, kad išėjęs į laisvę jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Tokią išvadą patvirtina ir ta aplinkybė, jog Kauno apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 7 d. nutartyje jau buvo konstatuota, kad nuteistojo B. V. nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, todėl jis gali būti paleistas iš pataisos įstaigos. Šį teismo parodytą pasitikėjimą pateisino visiškai - paleistas iš laisvės atėmimo vietos nepadarė naujų nusikaltimų, gyveno iš legalių pajamų, buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius. Jam priklauso 100 procentų šios bendrovės akcijų, ji veikianti, iki pasiuntimo atlikti likusios bausmės dalies dirbo pelningai, mokėjo mokesčius, samdė darbuotojus. Nuteistasis planuoja atnaujinti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklą ir jai vadovauti, kas be kito patvirtina, kad lengvesnė likusios bausmės atlikimo forma leis ne tik pasiekti bausmės tikslus, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, bet ir labiausiai atitiks visuomenės interesus.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo B. V. gynėjos advokatės Kristinos Rutkauskienės skundas atmestinas.

9. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad nuteistieji, kuriems iš dalies atidėtas bausmės vykdymas buvo panaikintas, taip pat kuriems lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos buvo panaikintas ir jie teismo nutartimi buvo nukreipti atlikti likusios nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalies, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų, jei jų nusikalstamo elgesio rizika žema arba jie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką ir yra atlikę vienerius metus laisvės atėmimo bausmės nuo teismo nutarties dėl bausmės vykdymo atidėjimo ar lygtinio paleidimo panaikinimo ir nukreipimo į pataisos įstaigą vykdymo pradžios.

10. Susipažinusi su nuteistojo gynėjos skunde ir skundžiamoje nutartyje pateiktais argumentais ir motyvais bei teismui pateikta medžiaga, taip pat įvertinusi pataisos procesui reikšmingų aplinkybių visumą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad tiek Komisija, tiek ir apylinkės teismas pagrįstai sprendė, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo manyti, kad B. V. gali būti paleistas lygtinai iš pataisos įstaigos ir toliau taisomas probacijos metu. Priešingai nei teigiama skunde, skundžiama nutartis yra argumentuota, joje nurodyti aiškūs ir išsamūs atsisakymo tenkinti nuteistojo gynėjos skundą ir pakeisti Komisijos nutarimą netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos argumentai ir motyvai, kurie nėra nei formalūs, nei deklaratyvūs. Teisėjų kolegijos nuomone, apylinkės teismas tinkamai įvertino visas aplinkybes, svarbias B. V. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimo išsprendimui. Jis nesureikšmino nei nuteistojo padarytų nusikaltimų skaičiaus ir sunkumo, nei kitų aplinkybių, kurios pagal šiuo metu galiojančias teisės normas negali būti savarankišku pagrindu lygtinio paleidimo netaikymui, o buvo įvertinta nuteistąjį bei jo pažangą mažinant savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką charakterizuojančių duomenų visuma, kuri objektyviai neleido padaryti išvados, jog jis jau šiuo metu gali būti paleistas lygtinai. Daryti priešingą išvadą, nei padarė apylinkės teismas, aukštesnysis teismas neturi pagrindo, kadangi naujų aplinkybių, kurių nebūtų vertinęs žemesnės instancijos teismas ir kurios turėtų esminės reikšmės sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo taikymo, B. V. gynėja nepateikė, jų savo iniciatyva nenustatė ir skundą nagrinėjantis teismas.

11. Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad B. V. yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, leidžiančią jam taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Tačiau, kaip ir žemesnės instancijos teismas bei Komisija, taip ir aukštesniojo teismo teisėjų kolegija vis tik neįžvelgia tokios akivaizdžios nuteistojo pažangos, daromos mažinant savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, kuri leistų pagrįstai manyti, jog, paleistas lygtinai, jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Taigi, daroma išvada, jog B. V. lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos šiuo metu negali būti taikomas, kadangi jis neatitinka materialaus lygtinio paleidimo taikymo pagrindo.

12. Įvertinus skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, abejonių tam tikrais teigiamais nuteistojo asmenybės pokyčiais nekyla, kadangi jo socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, kad po to, kai Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2019 m. rugsėjo 20 d. nutartimi B. V. buvo panaikintas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos ir jis pasiųstas atlikti Panevėžio apygardos teismo 2009 m. kovo 16 d. nuosprendžiu paskirtą ir likusią neatliktą laisvės atėmimo bausmės dalį, nuteistasis dalyvavo įvairiose pozityvaus užimtumo priemonėse, pilna apimtimi vykdė jo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, buvo du kartus skatintas, dirbo ūkio dalyje, o nuo 2020 m. rugsėjo 7 d. tęsia darbą UAB „(duomenys neskelbtini)“. Tai, kad B. V. po to, kai buvo sugrąžintas į pataisos namus atlikti likusios laisvės atėmimo bausmės, deda tam tikras pastangas, atspindi ir jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas, atliktas pagal OASys metodiką, kadangi 2019 m. gruodžio 5 d. atlikto vertinimo metu B. V. rizika pakartotinai nusikalsti buvo vertinama 44 balais, o paskutinio vertinimo metu ši rizika buvo įvertinta 35 balais (nuteistojo gynėjos skunde nepagrįstai teigiama, kad B. V. pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką sudaro 31 balas). Visos šios aplinkybės neabejotinai turi būti ir yra vertinamos nuteistojo naudai, svarstant galimybę jo atžvilgiu taikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos institutą. Tačiau, sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertinamos ne tik iš esmės teigiamai nuteistąjį, jo elgesį bausmės atlikimo metu charakterizuojančios aplinkybės, o visų jo asmenybę bei pažangą mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką apibūdinančių duomenų visuma.

13. Apie nuteistojo pažangą, mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką, sprendžiama vertinant jo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų įtaką nuteistojo kriminogeniniams veiksniams. Be to, šią pažangą atspindi ir jos vertinimo rezultatas, atliekamas pagal OASys metodiką ir išreiškiamas statiniais bei dinaminiais balais, jo pokytis, matomas palyginus pirminį ir paskutinį vertinimą. Nors, kaip jau minėta, nuteistasis daro pažangą mažindamas savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, kadangi nuo 2019 m. gruodžio 5 d. atlikto šios rizikos vertinimo jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo balų skaičius sumažėjo 9 balais, tačiau svarbu atkreipti dėmesį, kad ją vis dar sudaro pakankamai didelis dinaminių svertinių taškų skaičius (iš 35 balų net 15 balų yra dinaminiai), kuriuos nuteistasis savo kryptingu elgesiu bausmės atlikimo metu turi galimybę sumažinti ar iš viso panaikinti. Teisėjų kolegijos nuomone, nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo pokytis, atsižvelgiant į bausmės atlikimo trukmę bei nustatomų dinaminių balų skaičių, yra akivaizdus patvirtinimas, kad po to, kai B. V. buvo panaikintas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos ir jis pasiųstas atlikti nuosprendžiu paskirtą ir likusią neatliktą laisvės atėmimo bausmės dalį, nuteistasis pakankamų pastangų mažinant savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką nededa. Šiame kontekste taip pat pažymėtina, kad lygtinis paleidimas iš nuteisto asmens reikalauja maksimalios jo elgesio korekcijos, todėl bet kokia vis dar galima (likusi iki statinių (nekintamų) kriminogeninių veiksnių svertinių taškų sumos) nuteistojo elgesio korekcija turi būti analizuojama itin atidžiai, o nuteistojo, kuris praeityje jau buvo pažeidęs lygtinio paleidimo sąlygas, pažanga turi būti vertinama dar griežčiau. Socialinio tyrimo išvada taip pat patvirtina, jog B. V. priskiriamas vienas kriminogeninis veiksnys – ankstesni nusikalstami veiksmai.

14. Teisėjų kolegijos nuomone, formuodamas savo įsitikinimą dėl lygtinio paleidimo pagrįstumo šiuo atveju, apylinkės teismas pagrįstai atsižvelgė ir į B. V. socialinio tyrimo išvadoje nurodytas aplinkybes, kad: 1) nuteistasis žino savo veiklos ir nusikalstamo elgesio ryšį, tačiau mano, kad neturėjo kito pasirinkimo; 2) jo savivertė yra aukšta, savianalizė paviršutiniška, sau patinka toks, koks yra ir nieko savyje nenori keisti; 3) kalbant apie esamas problemas, nuteistasis nemano turintis kokių nors problemų, kurių išspręsti nesugebėtų jis pats, ypač kas būtų susiję su jo nusikalstamu elgesiu, didžiausia problema jam yra ta, kad reikia atlikti laisvės atėmimo bausmę, tačiau jis nesuvokia, kad pats prisidėjo prie šios problemos atsiradimo; 4) nuteistasis yra linkęs pasitikėti savo „sveiku protu“ ir tiesioginiu patyrimu. Šios aplinkybės socialinio tyrimo išvadoje buvo išskirtos srityse, apibūdinančiose nuteistojo emocinę gerovę bei mąstymą ir elgesį. Iš jų galima spręsti, kad nuteistasis bando pateisinti savo nusikalstamą elgesį, kaltindamas susiklosčiusias aplinkybes, paskirtą bausmę laiko nepelnyta tokio savo elgesio pasekme, kas reiškia, jog jis sumenkina savo paties apsisprendimą daryti nusikalstamas veikas, yra linkęs minimizuoti savo indėlį į jas, kritiškai savo elgesio nevertinti, neprisiimti savo neteisėtais veiksmais sukeltų pasekmių. Šiame kontekste taip pat pažymima, jog sėkmingas nuteisto asmens pataisos procesas yra įmanomas tik tuo atveju, kai jis yra padaręs pozityvias išvadas dėl praeityje padarytų nusikalstamų veikų, o šiuo atveju akivaizdu, kad to teigti negalima.

15. Pastarąją išvadą patvirtina ir nuteistojo elgesys po to, kai jam Kauno apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 7 d. nutartimi buvo taikytas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos. Šia nutartimi teismas, be kita ko, įpareigojo nuteistąjį atlyginti dalį - 25 000 Eur - nusikalstamomis veikomis padarytos žalos, tačiau nuteistasis akivaizdžiai vengė vykdyti šį įpareigojimą (per 4 metų probacijos laikotarpį jis atlygino tik apie 1 500 Eur žalos), tuo ignoruodamas nuo nusikaltimų nukentėjusių asmenų interesus. Nors B. V. gynėja skunde bando įrodyti, kad nuteistasis neturėjo finansinių galimybių probacijos laikotarpiu atlyginti žymesnę žalos dalį, tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad šiuo aspektu jau buvo pasisakyta Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2019 m. rugsėjo 20 d. nutartyje, kuria buvo tenkintas Lietuvos probacijos tarnybos Panevęžio regiono skyriaus teikimas dėl lygtinio paleidimo B. V. panaikinimo, bei Panevėžio apygardos teismo 2019 m. spalio 19 d. nutartyje, kuria buvo išnagrinėtas ir atmestas nuteistojo gynėjos Kristinos Rutkauskienės skundas dėl Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2019 m. rugsėjo 20 d. nutarties. Teismai konstatavo, jog įvertinus tai, kad nuteistasis dirbo, neturėjo jokių išlaikytinių, bei kad turėjo ilgą probacijos laikotarpį gauti pajamų ir imtis maksimalių priemonių stengtis atlyginti žalą, negalima sutikti, jog įvykdyti paskirtą įpareigojimą - atlyginti dalį - 25 000 Eur – žalos, buvo nerealu.

16. Sutiktina, jog jam taikyto lygtinio paleidimo metu B. V. nepadarė jokių naujų nusikalstamų veikų ar administracinių nusižengimų/administracinės teisės pažeidimų, tačiau visiškai neigiamas, nepateisinamas, neatsakingas jo požiūris į paskirtą įpareigojimą atlyginti dalį savo nusikalstamais veiksmais padarytos žalos suponuoja išvadą, kad nuteistasis nesuvokė padarytų nusikaltimų pasekmių ir nesistengė dėti maksimalių pastangų jų pašalinimui, ignoravo jam teismo parodymą pasitikėjimą ir suteiktą galimybę būti laisvėje, bei iš tiesų atskleidžia jo netinkamą požiūrį į visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas ir rodo, kad vertinamu atveju nuteistasis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusių neigiamų vertybių, kas buvo konstatuota skundžiamoje nutartyje.

17. Kaip nepagrįstas atmestinas ir skundo argumentas, kad esamuoju laiku sprendžiant B. V. lygtinio paleidimo klausimą turėtų būti vadovaujamasi Kauno apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 7 d. nutartyje, kuria ankstesnėje bausmės vykdymo stadijoje B. V. buvo taikytas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, padarytomis išvadomis apie šio nuteistojo pažangą, mažinant savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Remiantis tokia logika, lygtinis paleidimas turėtų būti taikomas absoliučiai kiekvienam nuteistajam, kuriam lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos buvo panaikintas ir jis teismo nutartimi buvo nukreiptas atlikti likusios nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalies, ir kuris yra atlikęs vienerius metus laisvės atėmimo bausmės nuo teismo nutarties dėl lygtinio paleidimo panaikinimo, kas akivaizdžiai prieštarauja BVK 157 straipsnio 2 dalyje įtvirtintam reglamentavimui, įpareigojančiam Lygtinio paleidimo komisiją, o vėliau ir teismą, sprendžiantį klausimą dėl konkretaus nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertinti ne tik tai, ar jis yra atlikęs įstatymo nustatytą bausmės dalį, bet ir jo nusikalstamo elgesio riziką bei pažangą ją mažinant. Pažymėtina, jog Kauno apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 7 d. nutarties priėmimo metu nustatytos ir šiuo metu egzistuojančios aplinkybės, kurių pagrindu sprendžiama apie B. V. pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką ir pažangą ją mažinant, nėra vienodos, todėl ir daryti analogiškos išvados, kaip kad buvo padaryta Kauno apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 7 d. nutartyje, ir pakartotinai taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, negalima. Pavyzdžiui, Kauno apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 7 d. nutartyje buvo konstatuota, jog B. V. rizika nusikalsti yra vertinama 16 balų, o šiuo metu šio nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatą sudaro jau 35 balai, kas akivaizdžiai rodo, jog jam taikytos probacijos laikotarpiu nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika reikšmingai padidėjo ir likusios laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu nebuvo sumažinta iki tokio paties lygio, koks jis buvo priimant Kauno apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 7 d. nutartį.

18. Taigi, nors ir stebimi teigiami B. V. pokyčiai, tačiau teisėjų kolegija vis tik sprendžia, jog šie pokyčiai neatsveria tiek Komisijos nutarime, tiek skundžiamoje bei šioje apygardos teismo nutartyse nurodytų aplinkybių, sudarančių pagrindą manyti, kad B. V. dar nėra pasiruošęs grįžti į visuomenę, todėl jo pataisos procesas vis dar turi būti tęsiamas laisvės atėmimo vietoje. Probacija gali būti taikoma tik išskirtiniais, ypatingais atvejais, kai nuteistąjį bei jo elgesio korekciją apibūdinančios aplinkybės neleidžia abejoti, kad švelnesnė likusios bausmės atlikimo forma leis pasiekti bausmės tikslus ir tuo pačiu nebus pažeistas teisingumo principas, o šiuo atveju tokios abejonės vis tik kyla, ypač įvertinus tą faktinę aplinkybę, jog nuteistajam jau buvo taikytas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, tačiau jis nesilaikė visų jam teismo paskirtų įpareigojimų, dėl ko šio instituto taikymas jam buvo panaikintas ir nuteistasis pasiųstas atlikti likusią laisvės atėmimo bausmės dalį.

19. Apibendrinant visą, kas išdėstyta, konstatuojama, kad Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2021 m. vasario 3 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją skunde nurodytais argumentais ar kokiais tai kitais motyvais nėra pagrindo, todėl ji paliekama galioti, o nuteistojo gynėjos skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

atmesti nuteistojo B. V. gynėjos advokatės Kristinos Rutkauskienės skundą ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2021 m. vasario 3 d. nutartį.

Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.