Tauragės apylinkės teismo įsakymas

išnagrinėjęs Klaipėdos apygardos prokuratūros Tauragės apylinkės prokuratūros prokuroro Roberto Kasnausko pareiškimą ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje

V. K. , gim. (duomenys neskelbtini) Šilutės r. sav., asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, išsiskyręs, nedirbantis - registruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 97 straipsnio 6 dalis), kaltinamas nusikaltimu, numatytu BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

(duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) val., (duomenys neskelbtini), bute, miegamajame kambaryje, V. K. sugyventinei V. F. gulint lovoje, paėmęs abiem rankom už kairės kojos čiurnos ją suko, po to, V. F. bandant pabėgti iš kambario, V. K., norėdamas sulaikyti sugyventinę, ranka paėmė pastarajai už plaukų ties viršugalviu ir juos tempė. V. K. tęsdamas nusikalstamą veiką, sugyventinei V. F. išbėgus į lauką, kieme, ranka paėmęs pastarajai už plaukų ties viršugalviu, juos tampė į šonus, taip padarė nukentėjusiajai V. F. kairės blauzdos poodinę kraujosruvą ir sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamasis V. K. dėl pareikšto kaltinimo pagal BK 140 straipsnio 2 dalį kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad (duomenys neskelbtini), apie (duomenys neskelbtini) val., jis, būdamas neblaivus, fiziškai smurtavo prieš savo sugyventinę V. F., tai yra namie, miegamajame kambaryje, sugyventinei paėmęs už kojos, ją pasuko, o po to, tiek kambaryje, tiek lauke suėmęs V. F. už plaukų juos tempė. Jis taip elgėsi iš pykčio, nes sugyventinė norėjo važiuoti pas kitų vyrų vartoti alkoholį, o tai jam nepatiko. Dėl savo nusikalstamų veiksmų nuoširdžiai gailisi.

Be kaltinamojo V. K. visiško prisipažinimo jo kaltumas grindžiamas šiais įrodymais:

Nukentėjusioji V. F. parodė, kad (duomenys neskelbtini), apie (duomenys neskelbtini) val., jai grįžus namo kartu su sugyventiniu V. K. nuėjo miegoti. Paryčiais pajuto kairės kojos čiurnos skausmą ir pamatė kaip sugyventinis rankomis sugriebęs jos koją, ją suka, piktai ragindamas keltis ir kaltindamas ją neištikimybe. Bijodama, kad sugyventinis nepradėtų smurtauti, ketino pabėgti, bet šis tai išvydęs, ranka sugriebė ją už plaukų ir stipriai pradėjo tampyti. Juto fizinį skausmą. Tuo pat metu, sugyventinis jai iš rankų išplėšė mobilųjį telefoną, kad ji negalėtų paskambinti. Sugyventiniui nurimus, jie atsisėdo prie stalo kambaryje ir šis pradėjo gerti. Kadangi V. K. neužmigo, ji nusprendė nueiti pas jo mamą J. K., kad ši jai duotų telefoną, paskambinti draugei. Sugyventinis neleido savo mamai duoti jai telefono. Iki sugyventiniui atimant iš jos mobilųjį telefoną, ji buvo spėjusi pasiskambinti draugei L., todėl po kurio laiko ši atvažiavo į kiemą. Pamačiusi atvažiuojančią draugę, ji išėjo į kiemą, o jai iš paskos išėjo sugyventinis, kuris neleido jai išvažiuoti kartu su drauge, dėl ko sugriebė ją už rankų ir nuvertė ant žemės. L. nenorėdama kištis į konfliktą išvažiavo, o sugyventinis, būdamas piktas ir agresyvus, ją pradėjo tąsyti už plaukų, dėl ko ji juto fizinį skausmą. Išsilaisvinusi iš sugyventinio nubėgo į pastarojo mamos J. K. namus, išlipo pro kitos pusės buto langą ir nubėgo į gretimą namą. Kaimynams pasiskolinus telefoną, ji dar kartą išsikvietė draugę. Atvažiavęs draugės L. vyras ją išsivežė į savo namus. Byloje civilinio ieškinio dėl žalos atlyginimo nereiškia.

Nukentėjusioji V. F. savo parodymus patvirtino akistatoje su kaltinamuoju V. K..

Teismo medicinos specialisto 2024-08-09 išvadoje Nr. G 274/2024 (10) konstatuota, kad V. F. nustatyta kairės blauzdos poodinė kraujosruva. Sužalojimas padarytas kietu buku daiktu, pvz. ranka, rankų pirštais, koja, aplinkos daiktu ir pan. Sužalojimas padarytas vieno smūgio ar trauminio poveikio pasėkoje. Dėl sužalojimo nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas.

Liudytoja L. J. parodė, kad (duomenys neskelbtini), po 6 val., tikslaus laiko neįsidėmėjo, pradėjo gauti iš V. F. žinutes, prašančias atvažiuoti į Sausgalvių k., nes ją puola sugyventinis V. K.. Ji nuvyko į (duomenys neskelbtini) k., kur V. F. ją pasitiko kieme, į kurį išėjo V. K.. V. F. prašė jos vežtis ją iš čia, nes V. K. ją muša. Pastarasis pasakė, kad ji važiuotų namo ir nesikištų į jų reikalus, apsikabino V. F., kuri šaukdama prašė sugyventinio prie jos nelįsti. Lipdama į automobilį matė kaip V. K. sugriebė rankomis V. F. už rankų, nes ši norėjo važiuoti su ja ir jie abu nugriuvo ant žemės. Ji išvažiavo į namo. Po to, V. F. išsikvietė taksi automobilį, kuriame dirba jos vyras ir ją atvežė pas juos į namus. Atvykusi V. F. pasakojo, kad V. K. ją sumušė, išpešė kuokštą plaukų.

BIRT ataskaitų žiūryklės duomenimis, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), V. F. telefonu kreipėsi į Bendrąjį pagalbos centrą (112) pranešdama, kad prie 1 val. jos sugyventinis ją sumušė, atėmė mobilųjį telefoną.

Iš (duomenys neskelbtini) kitų objektų apžiūros protokolo ir jo priedo – garso įrašo, gauto iš Bendrojo pagalbos centro (112), akivaizdu, kad V. F. telefoninio pokalbio metu su Bendrojo pagalbos centro darbuotoja nurodė jai sukelto fizinio skausmo aplinkybes.

Iš pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo ir jo priedo – fotolentelės matyti, kad nusikaltimo padarymo vieta – namas ir jo kiemas, esantys (duomenys neskelbtini).

Iš alkotesterių tikrinimo istorijos nustatyta, kad alkoholio kiekio matavimo prietaisu ARPK - 0165, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) V. K. nustatytas 2,87 promilių neblaivumas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Baudžiamojoje byloje yra pakankamai surinkta įrodymų, kurie leidžia tiksliai nustatyti visas į įrodinėjimo dalyką įeinančias aplinkybes ir padaryti neabejotiną išvadą, kad kaltinamasis V. K. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką.

V. K. veika kvalifikuotina pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, nes jis, tyčiniais smurtiniais veiksmais, t. y. mušdamas, (duomenys neskelbtini) sukėlė šeimos nariui - sugyventinei V. F. nežymų sveikatos sutrikdymą.

V. K. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkina tai, kad jis nusikaltimą padarė, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kuris turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

V. K. neteistas, baustas administracine tvarka, nedirbantis, bet besiregistruojantis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą žmogaus sveikatai.

Atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį, kaltės formą, rūšį, motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, proporcingą atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybių buvimą, prokuroro prašymą, siekiant BK 41 straipsnio 2 dalyje numatytos bausmės paskirties, vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, teismas mano, kad V. K. bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus jam laisvės apribojimo bausmę, kurios dydis neviršytų BK 48 straipsnio 2 dalyje numatytos šios bausmės trečdalio, taikant intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis (BK 48 straipsnio 3 dalis).

V. K. taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos, nes jis prisipažįsta esąs kaltu ir baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu.

V. K. į bausmės laiką įskaitytinas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas (BK 66 straipsnio 2 dalis, 65 straipsnio 1 dalis).

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis V. K. nusikaltimą padarė prieš šeimos narį - sugyventinę, todėl jam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė - įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, kurį privalo įvykdyti per penkis mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos (BK 72² straipsnis).

V. K. paskirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti, pradėjus vykdyti šį teismo baudžiamąjį įsakymą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, 422 straipsniu,

nusprendžia:

V. K. pripažinti kaltu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį ir paskirti laisvės apribojimą šešiems mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, V. K. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir nustatyti galutinę bausmę – laisvės apribojimą keturiems mėnesiams.

Vadovaujantis BK 48 straipsniu 3 dalimi, V. K. paskirti trijų mėnesių intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, nustatant, kad V. K. privalo būti savo gyvenamojoje vietoje nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu.

Vadovaujantis BK 48 straipsnio 4 dalies 1 ir 4 punktais, 5 dalies 4 punktu, 6 dalimi, V. K. įpareigoti per visą bausmės vykdymo laikotarpį dalyvauti elgesio pataisos programoje, pradėti dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos ir jam uždrausti tris mėnesius vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Vadovaujantis BK 66 straipsnio 2 dalimi, 65 straipsnio 1 dalimi, V. K. į paskirtos bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) val. iki (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), t. y. vieną parą, ją prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Vadovaujantis BK 72² straipsniu, V. K. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę - įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, kurį privalo įvykdyti per penkis mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

V. K. paskirtą kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti - panaikinti pradėjus vykdyti šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtą bausmę.

Kaltinamasis turi teisę, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 dienų, nuo šio įsakymo įteikimo dienos, paduoti teismui, surašiusiam teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.