Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje T. A., a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaravęs adresu (duomenys neskelbtini), pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, baustas administracine tvarka, teistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 3 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį – 8 MGL (1040 Lt) dydžio bauda,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

T. A. 2018 m. gruodžio 9 d., apie 5 val., bute, Vilniuje, (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1,13 promilių girtumas), buitinio konflikto metu pastūmė rankomis savo sugyventinę A. G., dėl to ji atsitrenkė galva į sieną, po to sugriebęs ją už plaukų, tampė ją bei suėmęs už kaklo smaugė, sukeldamas nukentėjusiajai A. G. fizinį skausmą.

Teisiamajame posėdyje apklaustas kaltinamasis T. A. savo kaltę pripažino ir parodė, kad gruodžio 9 d. apie 5 val. grįžo namo, adresu (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Įvyko buitinis konfliktas. Stūmė rankomis sugyventinę A. G., ji atsitrenkė į sieną, buvo suėmęs ją už plaukų, galbūt buvo suėmęs ir už kaklo. Supranta, kad tokiais veiksmais sukėlė jai fizinį skausmą. Įvykus konfliktui, buvo suduoti smūgiai ir jam, todėl nesusivaldė. Mano, kad jo veiksmams įtakos turėjo alkoholis. Savo veiksmus vertina labai blogai ir labai gailisi dėl padaryto nusikaltimo, daugiau tai nepasikartos. Dabar jau nebevartoja ir nebevartos alkoholinių gėrimų, pradėjo sportuoti. Susitaikė su nukentėjusiąja. Šiuo metu su nukentėjusiąja kartu negyvena.

Teismo posėdyje davęs parodymus kaltinamasis sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami. Su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko ir prokuroras, todėl ši baudžiamoji byla buvo nagrinėjama Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnyje nustatyta tvarka, atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo parodymų jo kaltė įrodyta ir kitais byloje esančiais įrodymais, kurie, išnagrinėjus bylą sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, paskelbti BPK 291 straipsnyje nustatyta tvarka.

Ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas T. A. savo kaltę buvo pripažinęs iš dalies ir nurodė, kad su sugyventine kartu gyvena apie 6 metus, turi bendrą vaiką E. A., gimusį (duomenys neskelbtini). 2018 m. rugsėjo 9 d., apie 5 val. grįžo namo būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, jo sugyventinė pradėjo priekaištauti ir sukėlė konfliktą. Sugyventinė pradėjo rėkti ant jo, mėtyti daiktus ir sudavė keletą smūgių jam į įvairias kūno vietas. Vieną kartą pataikė jam į veidą, dėl to jam prakirto lūpą. Jis sugyventinės nemušė, tik atstūminėjo ją nuo savęs. Tyčia jos nemušė, tik galimai atstūminėdamas ją, sukėlė jai fizinį skausmą. Po to sugyventinė nusiramino ir iškvietė policiją (b. l. 28, 32).

Teisme nukentėjusioji A. G. parodė, kad su kaltinamuoju susitaikė ir pateikė teismui prašymą atleisti kaltinamąjį T. A. nuo baudžiamosios atsakomybės. Nurodė, kad kaltinamasis per šį laikotarpį pasikeitė. Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji buvo nurodžiusi, kad 2018 m. gruodžio 9 d., apie 5 val., jų namuose, žodinio konflikto metu, jos sugyventinis T. A., būdamas girtas smurtavo prieš ją, stumdė, dėl ko ji atsitrenkė į sieną, po to sugyventinis sugriebė ją už plaukų ir tempė iš koridoriaus į virtuvę, o jai parkritus, dešine ranka paėmė ją už kaklo ir pradėjo smaugti, taip sukeldamas jai fizinį skausmą. Medicininė pagalba jai nereikalinga, apžiūrai nesikreips. Konflikto metu namuose buvo 5 metų sūnus, kuris miegojo ir nematė, kaip ji buvo mušama (b. l. 3).

Ikiteisminio tyrimo metu papildomai apklausta nukentėjusioji A. G. parodė, kad 2018 m. gruodžio 9 d., apie 5 val., konflikto su T. A. metu jai buvo sukeltas fizinis skausmas. Jai parkritus ant grindų, T. savo alkūne suėmė ją už kaklo ir smaugė, ji bandė išsivaduoti nuo jo, jai skaudėjo kaklą, trūko oro. Kai ji patraukė jo ranką pabėgo nuo jo į kitą kambarį, ten ir išsikvietė policiją. Bandydama išsivaduoti nuo jo, delnu sudavė jam per veidą. Policiją kvietė todėl, kad ji rimtai išsigando, jis buvo labai agresyvus, jai buvo baisu, bijojo jo, kad jos labiau nenuskriaustų. T., dar prieš jai parkrentat ant grindų, tampė ją už plaukų, dėl ko jai skaudėjo ir pastūmė ją į sieną, dėl to galva atsitrenkė į sieną, jai skaudėjo pakaušį. Atvykus policininkams, ji parodė ant jos kaklo atsiradusį paraudimą nuo smaugimo. Į gydytojus dėl minėtų sužalojimų ji nesikreipė. Turtinės žalos nepatyrė, civilinio ieškinio nereiškia. Su T. po minėto įvykio nebegyvena. Anksčiau T. prieš ją nesmurtavo (b. l. 12).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas G. P. parodė, kad 2018 m. gruodžio 9 d., apie 4.56 val. iš VPK OVS buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini) į namus grįžęs neblaivus vyras tik ką sumušė moterį. Atvykus į įvykio vietą, į butą, juos pasitiko pranešėja A. G., kuri verkė, buvo labai susijaudinusi. Moteris paaiškino, kad tik ką į namus sugrįžęs jos girtas sugyventinis T. A. sukėlė konfliktą, pradėjo stumdyti ją ranka, stumdė į sieną, dėl ko ji atsitrenkė į sieną, tempė už plaukų iš koridoriaus į virtuvę, dėl to ji nugriuvo ant grindų, po to jis ją gulinčią pradėjo smaugti, jai skaudėjo. Ant jos kaklo aplinkui ryškiai matėsi paraudimas, galimai nuo minėto smaugimo, kuris buvo užfiksuotas telefonu. Kitų sumušimų ant galvos ar kitų matomų kūno vietų nesimatė ir nukentėjusioji nerodė. Namuose, kitame kambaryje buvo T. A., jis stovėjo, buvo akivaizdžiai neblaivus, nuo jo sklido stiprus alkoholio kvapas, jis elgėsi agresyviai, priekaištavo sugyventinei, apie įvykį nieko neaiškino. Kitame kambaryje, iš pranešėjos žodžių, miegojo 5 metų jų vaikas. Koridoriuje buvo sudėti įvairūs daiktai, kaip vėliau paaiškino nukentėjusioji tai buvo T. A. asmeniniai daiktai, nes ji reikalavo jo išsikraustyti, nes pastoviai smurtauja ir girtauja. T. A. buvo sulaikytas ir išvežtas į 2-ąjį policijos komisariatą tolimesniam įvykių aiškinimuisi (b. l. 19). Iš esmės analogiškus parodymus davė ir ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas M. G. (b. l. 21).

Protokole-pareiškime užfiksuota, kad apie įvykį pranešusi pareiškėja A. G. nurodė, kad 2018 m. gruodžio 9 d., apie 5 val. namo grįžo sugyventinis T. A., kuris būdamas girtas sukėlė konfliktą. Konflikto metu jis pradėjo smurtauti, stumdė ranka, smaugė. Atvykę pareigūnai nukentėjusiajai A. G. ant kaklo matė paraudimą, kuris buvo užfiksuotas tarnybiniu mobilaus ryšio telefonu (b. l. 3-5). Byloje yra pateikta pareigūnų daryta nuotrauka, kurioje, kaip nurodė pareigūnai, ant nukentėjusiosios kaklo matosi paraudimas (b. l. 7).

Iš BIRT ataskaitų žiūryklės matyti, kad 2018 m. gruodžio 9 d., apie 04.54 val. Bendrasis pagalbos centras gavo pranešimą, jog (duomenys neskelbtini), į namus grįžęs neblaivus pranešėjos G. vyras, ką tik ją sumušė (b. l. 6).

Apžiūros protokole užfiksuota, kad buvo apžiūrėtas policijos pareigūnų įvykio vietoje filmuotas vaizdo įrašas. Įraše pavadinimu „(duomenys neskelbtini).octet-stream“ (trukmė 00.37 sek.) matosi buto vaizdas iš prieškambario ir kambario. Prieškambaryje sukrauti namų apyvokos daiktai maišuose, viena dėžė. Kambaryje stovi T. A. apsirengęs juoda striuke ir tamsiomis kelnėmis, bendrauja su policijos pareigūnu, o prieškambaryje stovi A. G.. Ji verkia. Su ja bendrauja kitas policijos pareigūnas. Užfiksuotas jų pokalbis: „Pareigūnas: čia jo daiktai sudėti, ar ne? A. G.: taip. Pareigūnas: tai jisai atėjo girtas, pradėjo jus stumdyti ir prieš jus naudojo fizinį smurtą, suspaudė jums, jums skaudėjo, ar ne? A. G. verkdama: aš jo paprašiau išeiti, nėjo, jisai mane pastūmė, tada aš jį pastūmiau atgal, apsisukdama aš jam pasakiau, kad jis išeitų, jis neišėjo. Pareigūnas: ir jisai jus smaugė paskui? A. G.: buvo pasmaugęs“. Protokole taip pat užfiksuota, kad A. G. kaklas iš priekio ties sulenkimo vieta kiek paraudonavęs, bet dėl tamsaus apšvietimo aiškiai sužalojimo nesimato (b. l. 22).

Alkotesterio rodmenys patvirtina, kad 2018 m. gruodžio 9 d., 5.32 val. T. A. buvo nustatytas 1,13 promilių neblaivumas (b. l. 35).

Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui sukėlė fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Pagal BK 248 straipsnio 2 dalį nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai. Nagrinėjamu atveju pagrįstai inkriminuotas fizinio skausmo sukėlimas šeimos nariui, kadangi T. A. smurtą naudojo savo sugyventinės, su kuria kartu gyveno ir su kuria jie turi bendrą vaiką, atžvilgiu.

Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad kaltinamasis T. A. 2018 m. gruodžio 9 d., apie 5 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio smurtaudamas prieš savo sugyventinę A. G., tyčia pastūmė ją rankomis, dėl ko A. G. atsitrenkė galva į sieną, po to sugriebęs ją už plaukų, tampė bei suėmęs už kaklo smaugė, taip sukėlė nukentėjusiajai fizinį skausmą, todėl tokie jo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Kaltinamojo T. A. atsakomybę lengvinančių aplinkybių teismas nenustatė. BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė – kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi – yra tik tada, kai nustatomos abi jos sudedamosios dalys: ir prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką, ir nuoširdus gailėjimasis. Kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką pagal susiformavusią teismų praktiką yra teismo vertinamas kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė tada, kai kaltininkas savanoriškai, t. y. savo noru, o ne dėl surinktų byloje įrodymų, pripažįsta esmines jam inkriminuoto nusikalstamos veikos faktines aplinkybes ikiteisminio tyrimo ir teisminio bylos nagrinėjimo metu. Nagrinėjamu atveju T. A. ikiteisminio tyrimo metu neigė padaręs nusikalstamą veiką, todėl nėra pagrindo konstatuoti, jog egzistuoja jo atsakomybę lengvinti aplinkybė. T. A. atsakomybę sunkinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, jog kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

BK 38 straipsnio 1 dalyje yra numatyta, jog asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, esant šioms būtinoms sąlygoms: 1) jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką; 2) savu noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo; 3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu; 4) yra pagrindo manyti, jog jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.

T. A. padarė nesunkų tyčinį smurtinį nusikaltimą prieš šeimos narį, teisme jis pripažino padaręs nusikalstamą veiką, nurodė esmines jos padarymo aplinkybes, dėl savo veiksmų gailėjosi, juos vertino kritiškai, su nukentėjusiąja susitaikė. Iš bylos medžiagos matyti, kad kaltinamojo nusikalstamu elgesiu žala nepadaryta, nukentėjusioji civilinio ieškinio dėl turtinės ar neturtinės žalos atlyginimo nepateikė. Nukentėjusioji A. G. teisme patvirtino, kad jie su kaltinamuoju susitaikė, ji kaltinamajam atleido ir jokių pretenzijų neturi. Kaltinamasis T. A. anksčiau vieną kartą teistas, teistumas nėra išnykęs (b. l. 43), tačiau teistas pakankamai seniai (2014 m.), už analogiškos nusikalstamos veikos padarymą neteistas, baustas administracine tvarka, galiojančių nuobaudų neturi (b. l. 39-42), šiuo metu niekur nedirba, iš kaltinamojo žodžių registruojasi Užimtumo tarnyboje, nevedęs, turi nepilnametį sūnų, duomenų apie psichiatrinį ar priklausomybės ligų gydymą nėra. Kaltinamasis paaiškino, jog jo elgesiui įtakos turėjo suvartotas alkoholis, nurodė, kad šiuo metu alkoholio nevartoja ir neketina vartoti ateityje. Teisme nukentėjusioji patvirtino, kad šiuo metu kaltinamojo elgesys nuo nusikalstamos veikos padarymo yra pasikeitęs į gerąją pusę. Įvertinus išdėstytas aplinkybes manytina, kad T. A. padaryta veika yra atsitiktinio pobūdžio, ateityje jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismo vertinimu, šis baudžiamasis procesas pats savaime turės įtakos T. A. kaip auklėjamoji ir prevencinio pobūdžio priemonė, kuri sustiprins jo pasiryžimą laikytis įstatymų ir nedaryti naujų nusikalstamų veikų. Nurodytų aplinkybių visuma leidžia spręsti, kad yra teisinis pagrindas T. A. atžvilgiu taikyti BK 38 straipsnio 1 dalies nuostatas ir atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės jam ir nukentėjusiajai susitaikius.

Atleidus kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės teismas sprendžia, kad atsižvelgiant į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir padarymo aplinkybes, o taip pat tai, jog ankstesnė jo padaryta nusikalstama veika buvo susijusi su smurto prieš kitą asmenį panaudojimu, tikslinga skirti baudžiamojo poveikio priemonę – per 6 mėnesius sudalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktas, 72² straipsnis). Teismo įsitikinimu šios baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimas gali daryti teigiamą įtaką kaltinamajam bei sudarys jam galimybę dar kartą įvertinti savo elgesį bei savo nusikalstamų veiksmų pasekmes.

Ikiteisminio tyrimo metu T. A. buvo laikinai sulaikytas BPK 140 straipsnyje nustatyta tvarka nuo 2018 m. gruodžio 9 d., 5.25 val. iki 2018 m. gruodžio 9 d., 18.18 val., t. y. vieną dieną (b. l. 23, 24).

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 33), paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – prie baudžiamosios bylos viršelio prisegtame voke saugomas vaizdo įrašas – paliktinas saugoti prie bylos medžiagos.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

T. A., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalimi, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, jam susitaikius su nukentėjusiąja A. G., ir baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 72² straipsniu, T. A. taikyti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, nustatant šį įpareigojimą įvykdyti per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

T. A. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – prie baudžiamosios bylos viršelio prisegtame voke saugomą vaizdo įrašą – palikti saugoti prie bylos medžiagos.

1. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalį, per vienerius metus nuo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas;

2. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalį, per vienerius metus padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.