Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

2017-03-21 · Civilinė byla Nr. e2-151-323/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2017-03-21
Bylos Nr.
e2-151-323/2017
Teisminio proceso Nr.
2-06-3-07070-2016-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Genovaitė Vaizgėlienė
Trečiasis asmuo
A. S., V. P., UAB „Pastatų priežiūros tarnyba“
Ieškovas
AB „Lietuvos draudimas“
Atsakovas
UAB „Danės būstas“
Advokatai
Ingrida Varanavičė
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-151-323/2017Teisminio proceso Nr. 2-06-3-07070-2016-4Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.3.6; 2.6.1.4; 2.6.1.5; 2.6.10.5.2.1; 3.1.7.6; 3.2.6.1 (S)
KLAIPĖDOS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. kovo 21 d.Klaipėda
Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Genovaitė Vaizgėlienė,sekretoriaujant Ingridai Jušenkienei,dalyvaujant ieškovės atstovei advokato padėjėjai Ingridai Varanavičei,trečiajam asmeniui A. S.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovei UAB „Danės būstas“ dėl turtinės žalos atlyginimo priteisimo, tretieji asmenys V. P., A. S., UAB „Pastatų priežiūros tarnyba“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, ir prašo teismo priteisti iš atsakovės 272,08 Eur turtinės žalos atlyginimo, 6,62 Eur kompensacinių palūkanų, 6 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad su V. P. sudarė būsto draudimo sutartį, kuria apdraudė V. P. priklausantį butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini). 2015-10-10 buvo aplietas draudėjai V. P. priklausantis butas, įvykis pripažintas draudžiamuoju. Žalų ekspertas patalpų apžiūros metu nustatė, kad žala atsirado trūkus bendro naudojimo karšto vandens sistemos vamzdžiui iki gyvatuko. Daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) bendro naudojimo objektų priežiūros administratoriumi paskirta UAB „Danės būstas“, kuri atsakinga už dėl jos prižiūrimo vamzdžio nesandarumo atsiradusią žalą. Kadangi atsakovė neprižiūrėjo pastato bendrosios inžinerinės įrangos ir iki avarijos neorganizavo jos remonto ar kitokio tvarkymo, o per nesandarų vamzdį pratekėjęs vanduo ieškovės apdraustam turtui padarė žalos, kurią atsakovė privalo atlyginti.

Atsiliepimas

Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo su ieškiniu nesutinka, prašo atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad ieškovė nepateikė duomenų, kurie pagrįstų tikrąją apliejimo priežastį. Pagal ieškovės pateiktus duomenis bute (duomenys neskelbtini) vyko remontas, jo apžiūros metu trūkęs vamzdis buvo užtinkuotas, viskas buvo sutvarkyta. Laiko, kad vandens užpylimas įvyko dėl bute (duomenys neskelbtini) vykusių remonto darbų. Be to, atsakovė nešalino avarijos padarinių, kadangi buto (duomenys neskelbtini) valdytojai avarinės tarnybos paslaugų atsisakė, nurodydami, jog patys užsuko vandenį. Esant tokioms aplinkybėms laiko, kad ieškinys pareikštas netinkamam atsakovui.

Trečiasis asmuo UAB „Pastatų priežiūros tarnyba“ pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo su ieškiniu nesutinka, prašo atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad teikia namo (duomenys neskelbtini) šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūros paslaugas su atsakove sudarytos sutarties pagrindu. Ieškovė nenurodė, kokių pareigų atsakovė nevykdė, kuo pasireiškė netinkama šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūra. Ieškovės draudėjos butas buvo užlietas trūkus (duomenys neskelbtini) esančiam karšto vandens vamzdžiui. Šiuo vamzdžiu (jo dalimi) turi galimybę naudotis tik buto (duomenys neskelbtini) savininkas, todėl atsakomybė už kilusią žalą turėtų kilti šio buto savininkui, kuris neprižiūrėjo buto tokia apimtimi, kad nekiltų žala.

Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė ieškinį palaiko, prašo jį tenkinti ieškinyje išdėstytų motyvų ir argumentų pagrindu. Laiko, kad avarijos priežastis – bendro naudojimo vamzdžio trūkimas, todėl laiko, kad atsakovas byloje yra tinkamas, nes pirminė pareiga organizuoti bendro naudojimo objektų priežiūrą tenka atsakovei.

Atsakovė pateikė prašymą bylą teismo posėdyje nagrinėti jos atstovei nedalyvaujant. Bylos nagrinėjimo metu paaiškino, jog šilumos punktų ir karšto vandens sistemos priežiūrą yra perdavę UAB „Pastatų priežiūros tarnyba“. Į butą (duomenys neskelbtini), kuriame įvyko nagrinėjamas įvykis, net nevyko, nes iškvietimas buvo atšauktas, gyventojai patys pašalino avarijos kilimo priežastį. Pažymėjo, kad už bendro naudojimo įrangą, esančią bute, atsakingas buto savininkas.

Teismo posėdžio metu trečiasis asmuo A. S. paaiškino, kad savo bute (duomenys neskelbtini) darė remontą, be kita ko vonioje nuo vamzdžių šachtos sujungimo (pačios šachtos nelietė) keitė naujus vamzdžius, įvykio dieną name buvo paleistas centrinis šildymas, trūkus vamzdžiui apie 20 min. negalėjo prisiskambinti sistemą paleidusiam asmeniui, kad užsuktų sklendę, todėl nutekėjo labai daug vandens. Trūkimas buvo pačioje vamzdžių šachtoje. Taip pat nurodė, kad dėl šios avarijos buvo aplieti du butai – Nr. 7 ir Nr. 9. Dėl buto Nr. 7 apliejimo ieškovė kreipėsi tiesiogiai į jį ir žalos sumą sumokėjo, nesiginčijo. Nežino, ar iš tiesų yra kaltas dėl įvykusios avarijos, tačiau kadangi darė remontą, tai gal ir yra kaltas. Nesupranta AB „Lietuvos draudimas“ pozicijos, kai dėl to paties įvykio žalos reikalauja iš skirtingų asmenų: už butą Nr. 7 iš jo, o už Nr. 9 – UAB „Danės būstas“.

Bylos nagrinėjimo metu trečiasis asmuo V. P. paaiškino, kad savo bute (duomenys neskelbtini) pamatė šlapią sieną tarp vonios ir kambario, buvo pradėję varvėti nuo lubų, laukinė siena buvo šlapia iki pat rūsio. Nuėjo į viršuje esantį butą (duomenys neskelbtini), kuriame vyko remontas, ten buvęs asmuo pripažino, kad pas juos įvyko avarija. Apie įvykį pranešė savo draudikui AB „Lietuvos draudimas“, kuris apskaičiavo žalos dydį bei išmokėjo draudimo išmoką.

Bylos nagrinėjimo metu liudytoju apklaustas S. S. parodė, kad yra AB „Lietuvos draudimas“ žalų nustatymo ekspertas - vertintojas. Paaiškino, kad paties trūkusio vamzdžio bute (duomenys neskelbtini) nematė, nes kai nuvyko, viskas buvo užtaisyta. Padarė išvadą, jog vamzdis trūko iki gyvatuko iš nukentėjusiosios ir (duomenys neskelbtini) buto savininkės parodymų.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad 2015-01-25 tarp ieškovės ir draudėjos trečiojo asmens V. P. buvo sudaryta būsto draudimo sutartis ir išduotas draudimo liudijimas TIA Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią ieškovė apdraudė V. P. priklausančią gyvenamąją patalpą - butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), be kita ko nuo užliejimo, draudimo periodas nurodytas nuo 2015-02-21 iki 2016-02-20. 2015-10-09 įvyko įvykis, kuris pripažintas draudžiamuoju, kurio metu buvo aplietas butas (duomenys neskelbtini) – per patalpų, plane pažymėtų indeksais 9-2 ir 9-3, lubas ir sienas iki pat pirmo aukšto (duomenys neskelbtini) bėgo vanduo, sulietos paminėtų patalpų lubos, sienos. Atsakovė UAB „Danės būstas“ teikia butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo paslaugas adresu (duomenys neskelbtini), o trečiasis asmuo UAB „Pastatų priežiūros tarnyba“ atlieka daugiabučio gyvenamojo namo šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūrą 2006-05-16 Šilumos punktų įrenginių, vidaus šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūros sutarties Nr. 06-05-57I pagrindu. Nei atsakovė UAB „Danės būstas“, nei trečiasis asmuo UAB „Pastatų priežiūros tarnyba“ į butą (duomenys neskelbtini), kuriame įvyko vandentiekio avarija, nevyko, nes iškvietimas buvo atšauktas (avarinės tarnybos atsisakyta). Ieškovė, vykdydama su trečiuoju asmeniu V. P. sudarytą būsto draudimo sutartį, nustatė įvykio metu padarytos žalos dydį, 2015-10-22 išmokėjo draudėjai 276,00 Eur draudimo išmoką, bei su pretenzija kreipėsi į atsakovę dėl nuostolių atlyginimo regreso tvarka.

Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl būtinų sąlygų atsakovės civilinei atsakomybei kilti buvimo.

CK 6.1015 straipsnio 1 dalis numato, kad draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens, jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, nustatančių draudėjo ir už žalą atsakingo asmens santykius. Tai reiškia, kad žalos padarymo draudėjo turtui atveju draudikui perėjusi reikalavimo teisė įgyvendinama pagal deliktinę civilinę atsakomybę reglamentuojančias CK šeštosios knygos III dalies XXII skyriaus normas. CK 6.245 straipsnio 1 dalyje civilinė atsakomybė apibrėžta kaip turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Civilinei atsakomybei taikyti reikalinga nustatyti visas būtinąsias civilinės atsakomybės sąlygas: nukentėjusios šalies patirtą žalą (nuostolius), atsakingos dėl žalos atsiradimo šalies neteisėtus veiksmus (neteisėtą neveikimą) ir kaltę bei priežastinį neteisėtų veiksmų (neteisėto neveikimo) ir padarytos žalos (nuostolių) ryšį. Asmens kaltė paprastai yra preziumuojama, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis (CK 6.248 str.), todėl reikalavimą dėl žalos atlyginimo pareiškęs asmuo privalo įrodyti likusias civilinės atsakomybės taikymo sąlygas: neteisėtus veiksmus, žalą ir priežastinį ryšį tarp jų (CK 6.246 str., 6.247 str., 6.249 str.).

CK 6.246 straipsnio 1 dalyje neteisėti veiksmai apibrėžti kaip įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos neįvykdymas (neteisėtas neveikimas) arba atlikimas veiksmų, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas. CK 6.263 straipsnis yra deliktinę atsakomybę reglamentuojanti teisės norma, kurioje nustatyta bendroji taisyklė, kad kiekvienas asmuo privalo laikytis (turi pareigą) tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos, o ją padarius visiškai atlyginti. Šiuo atveju ieškovė tvirtina, jog 2015-10-09 įvykusio užpylimo priežastis – bendro naudojimo vamzdžio iki gyvatuko trūkimas, už kurį atsakinga atsakovė, neprižiūrėjusi pastato bendrosios inžinerinės įrangos, neorganizavusi jos remonto ar kitokio tvarkymo. Šiuos savo teiginius ieškovė įrodinėja 2015-10-19 Turto sunaikinimo, sugadinimo aktu, kuriame nurodyta, jog trūko bendro naudojimo vamzdis iki gyvatuko. Kaip teismo posėdžio metu nurodė ieškovės darbuotojas - turto žalų vertintojas, šią išvadą jis padarė ne pats tiesiogiai apžiūrėjęs avarijos vietą – trūkusį vamzdį, o iš buto (duomenys neskelbtini) gyventojos pasakojimo, kadangi trūkusio vamzdžio pats nematė, jam jau esant užtaisytam. Taigi, 2015-10-19 Turto sunaikinimo, sugadinimo aktas nėra tiesioginis 2015-10-09 kilusios avarijos priežasties įrodymas, kadangi juo tik perpasakojama kitų asmenų nuomonė dėl kilusios avarijos lokalizacijos. Tuo tarpu šiems teiginiams pagrįsti ieškovė nepateikė visiškai jokių objektyvių ir patikimų įrodymų. Pažymėtina, kad į bylą pateiktos 2015-10-09 užpylimo vandeniu metu apgadintų buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini) patalpų bei jame buvusio namų turto nuotraukos nepatvirtina, kad apipylimas įvyko dėl bendro naudojimo vamzdžio, už kurį atsakinga atsakovė, trūkimo. Maža to, buto (duomenys neskelbtini), kuriame ir įvyko avarija, savininkas trečiasis asmuo A. S. paaiškino, kad bute darė remontą, vonios kambaryje į seną vamzdį šachtoje nuo sujungimo prijungė naują vamzdį, tikrosios avarijos kilimo priežasties nežino, laiko, kad vamzdis galimai galėjo trūkti ir dėl paties vamzdžio senumo, ir dėl numušant plyteles buvusios vibracijos, sujudinusios senus vamzdžius. Taigi, vamzdis bute Nr. 11 galėjo trūkti dėl įvairių priežasčių – senumo, remonto metu buvusios vibracijos ir kt. Pažymėtina, kad byloje nėra duomenų, jog daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) administratorė atsakovė UAB „Danės būstas“ būtų buvusi informuota apie vamzdžių, einančių per gyventojams asmeninės nuosavybės teise priklausančias patalpas, sukorodavimą ar kitus akivaizdžiai matomus pakitimus, defektus, galinčius įtakoti avarijų kilimą, nors pagal CK 4.83 str. 3 d., butų ir kitų patalpų savininkai (naudotojai) turi pareigą bendrojo naudojimo objektus valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti, o bendrojo naudojimo objektų administratorius butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančius bendrojo naudojimo objektus tik administruoja, įgyvendina su bendrąja nuosavybe susijusius butų ir kitų patalpų savininkų sprendimus ir pavedimus, priimtus šiame straipsnyje nustatyta tvarka, atstovaudamas butų ir kitų patalpų savininkams (CK 4.84 str., 4.85 str. 8 d.). Taigi, atlikti vandentiekio vamzdžio, kaip ir kitos inžinerinės įrangos, einančių per gyventojams asmeninės nuosavybės teise priklausančias patalpas, techninę priežiūrą be savininkų valios atsakovei objektyviai neįmanoma, o nesant pranešimų apie defektus abejoti dėl vamzdyno netvarkingumo atsakovei nebuvo pagrindo. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad po nagrinėjamo įvykio su specialistų pagalba nebuvo nustatyta, dėl kokių priežasčių trečiojo asmens A. S. bute trūko vamzdis, koks konkrečiai vamzdis ir kurioje vietoje.

Iš to, kas nurodyta, spręstina, kad atsakovės neteisėti veiksmai ieškovės įrodinėjami tik 2015-10-19 Turto sunaikinimo, sugadinimo aktu, sulieto buto fotonuotraukomis, neįrodančiomis ieškovės reikalavimų pagrįstumo. Ieškovės teigimu, trūko būtent bendro naudojimo vamzdis, už kurį atsakinga atsakovė, kuri neva nevykdė pareigos organizuoti bendro naudojimo objektų priežiūrą, tačiau jokių šią ieškovės nurodytą aplinkybę patvirtinančių įrodymų byloje nėra, juolab, kad ieškovės ekspertai žalos kilimo priežastį nustatinėjo tik iš nukentėjusiojo asmens – draudėjos bei buto Nr. 11 gyventojos pasakojimų. Teismo vertinimu, vien tik šie duomenys nepatvirtina ieškovės nurodytų aplinkybių. Kitų objektyvių ir patikimų įrodymų byloje nėra, todėl įrodymų pakankamumo prasme negalima byloje padaryti išvados, jog atsakovė neteisėtai neveikė ir dėl tokio atsakovės neveikimo kilo žala. Įrodymų pakankamumas reiškia, kad faktas gali būti pripažintas įrodytu, jei esantys įrodymai leidžia teismui įsitikinti ir daryti išvadą, kad faktas yra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2008; 2008 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-110/2008). Priešingu atveju, tos įrodinėtinos aplinkybės, kurioms nustatyti nepakanka įrodymų, tėra prielaidos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-277/2011).

Esant šių aplinkybių visumai, yra pagrindas išvadai padaryti, jog šioje byloje ieškovė neįrodė reikšmingų aplinkybių, patvirtinančių visas įstatyme išvardytas civilinės atsakomybės taikymo sąlygas – atsakovės neteisėtų veiksmų (neveikimo) bei priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir žalos, todėl ieškovės ieškinys dėl turtinės žalos priteisimo atmestinas (CK 6.246 – 6.249, 6.263, 6.1015 straipsniai, CPK 178, 185 straipsniai).

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 str. 1 d.). Atsakovė, tretieji asmenys duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė, todėl jų atlyginimo klausimas nespręstinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 265 – 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.

Teisėja Genovaitė Vaizgėlienė