Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Evaldas Gražys rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo V. P. ir jo atstovo advokato V. N. apeliacinį skundą dėl Lazdijų rajono apylinkės teismo 2013 m. sausio 30 d. nutarimo V. P. administracinio teisės pažeidimo byloje ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjo kaltę teismas grindė daliniu V. P. prisipažinimu, pirminiais liudytojų A. U., L. U. ir G. B. paaiškinimais, Valstybinės darbo inspekcijos Alytaus teritorinio skyriaus atstovo paaiškinimais, rašytiniais bylos duomenimis.

Skunde nurodoma, jog sutartys galutinai buvo pasirašytos tik 2012-10-25 (duomenys neskelbtini), direktoriui pravedus darbų saugos instruktažą ir pasirašius darbo sutarčių bei instruktavimo žurnaluose, o galimybė pranešti apie įdarbinimą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai atsirado tik grįžus į (duomenys neskelbtini), todėl teismas nepagrįstai nurodė, jog V. P. iš esmės pripažino, jog liudytojai dirbo, nors apie jų įdarbinimą dar nebuvo pranešta Sodrai. Dėl šių aplinkybių negalima teigti, kad V. P. kaltė neginčytinai įrodyta.

Taip pat skunde nurodoma, jog byloje nenustatyti objektyvieji nelegalaus darbo požymiai. Pažymima, jog Darbo inspekcijos darbuotojai sulaikė asmenis šalia mikroautobuso ir tai, kad šie asmenys buvo statybvietėje, nereiškia, kad jie dirbo. Šiuo atveju, net ir pripažinus darbo faktą, turėtų būti konstatuojama, jog jie dirbo be direktoriaus valios. Nenustatytas ir požymis, jog asmenys dirbo paklusdami darbovietėje nustatytai tvarkai. Tai objektyviai neįmanoma, nes V. P. statybvietėje tuo metu nebuvo. Šiems trims liudytojams atlygis nebuvo mokamas, o tik deramasi dėl atlyginimo dydžio. Nelegaliu darbu taip pat laikoma, kai nesilaikoma darbo sutarties sudarymo taisyklių, tačiau šuo atveju darbo sutarčių sudarymo taisyklės nepažeistos. Darbo sutarys galutinai buvo pasirašyta tik 2012-10-25, tai yra pasirašius įmonės vadovui, pravedus darbo saugos instruktažą. Šiems asmenims buvo leista pasilikti statybvietėje ir leisti stebėti, kaip vykdomi darbai. Sutartys registruotos žurnale, o apie priėmimą į darbą pranešta 2010-10-25 14 val. 57 min. Kadangi darbo sutartys pasirašytos su darbuotojais tik atvykus į objektą įmonės vadovui, o Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai apie įdarbinimą nepranešta iki patikrinimo dėl objektyvių priežasčių (vadovo nebuvimo darbe), nagrinėjama situacija negali būti laikoma nelegaliu darbu. Be to, tuo pačiu įmonėje tuo metu dirbo 15 darbuotojų, kurių darbo santykiai buvo įforminti tinkamai, todėl neįtikėtina, kad apeliantas būtų rizikavęs būti nubaustas tokia didele bauda.

Skundo autorius, be to, teigia, jog nesiaiškinta, ar pareiškėjas kaltas dėl padaryto pažeidimo. Skunde teigiama, jog nenustatyta V. P. veiksmuose jam inkriminuoto pažeidimo sudėtis - objektyvieji ir subjektyvieji požymiai. Nėra neginčytinų duomenų, kad anksčiau minėti darbuotojai pradėjo dirbti realiai, kad jų ir apelianto santykiai turėjo darbo sutarties požymius; kad tam tikros kvalifikacijos darbas buvo realiai vykdomas darbdaviui ir darbuotojams susitarus, o aukščiau minėti asmenys jį atliko atlygintinai ir laikydamiesi darbo sutarties sudarymo taisyklių, paklusdami darbovietėje nustatytai darbo tvarkai. Nesant šių objektyvių požymių, negalima pripažinti, kad V. P. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 41³ str. 1 d.

Skunde taip pat teigiama, jog teismas nesiaiškino kitų reikšmingų aplinkybių, tai yra nesiaiškino, kodėl A. U. ir G. B. pažeidimo padarymo dieną pagal sutartį dirbo kitoje įmonėje, su kuria UAB „duomenys neskelbtini“ buvo sudariusi rangos sutartį. Byloje surinkti įrodymai prieštaringi ir teismas nesiėmė priemonių šiems prieštaravimams pašalinti. Tuo pažeidė ATPK 256 str. 3 d. reikalavimus bei ATPK 248 str. reikalavimus. Pažymima, jog byloje yra du skirtingi administracinio teisės pažeidimo protokolai.

Taip pat skunde nurodoma, jos paskirtoji nuobauda akivaizdžiai nepagrįsta ir neproporcinga. Apelianto nuomone, nepranešimas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai apie įdarbinimą turi būti vertinama kaip nepalankiai susiklosčiusios aplinkybės arba administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens klaida, neteisingai traktuojant sąvokas „darbo laiko pradžia“ ir „įsidarbinimo pradžia“. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad ši situacija nesukėlė jokių neigiamų padarinių ar žalos. Todėl, jei pažeidimas ir buvo padarytas, jis yra neatsargaus pobūdžio ir tai rodo mažesnį administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens pavojingumą ir turėtų lemti švelnesnės nuobaudos skyrimą. 9 000 Lt dydžio bauda už tokiomis aplinkybėmis atliktus veiksmus, aiškiai prieštarauja administracinės nuobaudos tikslams. Visa tai leidžia teigti, kad administracinė nuobauda galėtų būti iš viso neskirta arba skirta mažesnė nei sankcijoje numatyta minimali nuobauda. Apeliantų teigimu, pažeidimo aplinkybės nebuvo tinkamai įvertintos, todėl V. P. paskirta nepagrįstai didelė bauda turėtų būti sumažinta.

Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad V. P. ir jo atstovo advokato V. N. skundas atmetamas.

Pažymėtina, kad pagal ATPK 257 straipsnį, administracinę bylą nagrinėjantis organas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi įstatymo nustatytas įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės (ATPK 248, 257, 284 str.). Minėtų procesinės teisės normų reikalavimų nesilaikymas yra esminis procesinių normų pažeidimas, kuriam esant, teismo priimtas procesinis sprendimas gali būti pripažintas nepagrįstu ir panaikintas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį administracinėje byloje Nr. N756-1233/2010).

Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą apeliacine tvarka, konstatuoja, jog, priešingai nei teigiama skunde, pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylai teisingai išspręsti reikšmingas aplinkybes, tinkamai ir visapusiškai įvertino byloje surinktus įrodymus ir anksčiau nurodytų teisės normų nepažeidė.

Pagal ATPK 41³ straipsnio 1 dalį V. P. nubaustas už tai, kad 2012-10-25 apie 10 val. statybos objekte, esančiame (duomenys neskelbtini), leido dirbti L. U., A. U. ir G. B. nesudaręs su jais rašytinių sutarčių ir apie minėtų darbuotojų priėmimą įstatymų nustatyta tvarka nepranešęs valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai.

ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nelegalus darbas užtraukia baudą darbdaviams ar jų įgaliotiems asmenims už kiekvieną nelegaliai dirbantį asmenį nuo trijų tūkstančių iki dešimties tūkstančių litų.

Kas yra laikoma nelegaliu darbu nurodyta DK 98 straipsnyje, kuriame pasakyta, kad nelegaliu darbu laikomas darbas esant šio kodekso 93 straipsnyje nustatytiems darbo sutarties požymiams, dirbamas nesudarius darbo sutarties ar teisės aktų nustatyta tvarka nepranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie asmenų priėmimą į darbą; dirbamas užsienio valstybių piliečių ir asmenų be pilietybės, nesilaikant jiems norminių teisės aktų nustatytos įsidarbinimo tvarkos.

Taigi, nelegalus darbas gali pasireikšti alternatyviais požymiais. Šiuo atveju pagrįstai nustatyta, jog V. P. minėtiems trims asmenims teismo nurodytą dieną ir nurodytoje vietoje leido dirbti, kai buvo darbo sutarties požymiai, tačiau sutartys nebuvo pasirašytos ir nebuvo pranešta Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai. Nors skunde teigiama, jog teismas netinkamai įvertino surinktus įrodymus, todėl nepagrįstai nustatė šiuos objektyviuosius požymius, tačiau išnagrinėjus bylą, darytina išvada, jog šie argumentai nepagrįsti ir turi būti atmesti.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra įtvirtinta, kad, siekiant veiką kvalifikuoti ATPK 41³ straipsnio pagrindu, o darbą vertinti kaip nelegalų, taikant DK 98 straipsnio 1 dalies 1 punktą, būtina konstatuoti nelegalaus darbo, kaip administracinio teisės pažeidimo, sudėties objektyviuosius požymius: 1) nustatyti, kad asmuo pradėjo dirbti realiai, 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymių, t. y. darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai, 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N575-2358/2009).

Pabrėžtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą konstatavęs, kad darbo sutarties nepasirašius abiem darbo santykių subjektams – tiek darbuotojui, tiek darbdaviui – rašytinė darbo sutartis nėra sudaryta, o darbdavys neturi teisės leisti pradėti darbuotojui dirbti, darbuotojų darbas, esant nurodytoms sąlygoms, yra nelegalus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. N12-1650/2004, N3-397/2005, N575-858/2010).

Nors skunde teigiama, jog minėti asmenys patikrinimo dieną nedirbo, tik buvo atvykę į statybvietę galutinai suforminti dokumentų, tačiau tai prieštarauja liudytojų pirminiams paaiškinimams bei kitiems byloje esantiems rašytiniams duomenims – administracinio teisės pažeidimo protokolui, patikrinimo akte užfiksuotoms aplinkybėms bei Institucijos atstovo paaiškinimams. Liudytojai A. U., G. B. ir L. U. savo pirminiuose paaiškinimuose aiškiai nurodė, jog patikrinimo dieną jie atvažiavo į statybvietę dirbti. A. U. nurodė, jog įmonėje dirba santechniku nuo spalio 23 d., G. B. nurodė, jog atvyko kloti kanalizacijos vamzdžių, įmonėje dirba taip pat nuo spalio 23 d., nurodė ir pareigas – santechnikas- montuotojas. L. U. taip pat nurodė, jog atvyko dirbti, kad su juo šioje statybvietėje dirba dar keli darbuotojai, jo pareigos montuotojas ir įmonėje dirba nuo spalio 24 d. Visi liudytojai aiškiai nurodė, jog sutartį yra pasirašę su V. P., sutarę dėl užmokesčio bei darbo valandų (b. l. 4-6). Administracinio teisės pažeidimo protokole užfiksuota, jog apklausus šiuos darbuotojus jie toliau tęsė darbus statybvietėje. Teisiamojo pasėdžio metu pirmosios instancijos teisme Institucijos atstovas paaiškino, jog matė kaip šie asmenys iškraudinėjo darbo įrankius iš autobusiuko, kuriuo buvo atvykę, o juos apklausus toliau tęsė darbus statybvietėje, baigus patikrinimą visi buvo darbo vietose, kasė griovį, sakė pirmiausia turį pakloti vamzdžius. Liudytojų paaiškinimuose nedviprasmiškai užfiksuota, jog jie suvokė, kad dirba būtent V. P. vadovaujamoje įmonėje, kad jie iš tiesų tikrinimo metu ir tikrinimo vietoje vykdo darbo funkcijas, dėl kurių sutarta būtent su V. P.. Be to, iš šių paaiškinimų matyti, jog visi liudytojai neabejojo, kad su jais iš tiesų yra sudarytos darbo sutartys. Aukštesnysis teismas konstatuoja, jog šiais pirminiais paaiškinimais teismas pagrįstai vadovavosi ir remdamasis jais nustatė, jog darbas iš tiesų buvo atliekamas, o šiuos duomenis lyginant su kitais bylos duomenimis – pranešimu iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos bei paties V. P. paaiškinimu pagrįstai padaryta išvada, jog šie asmenys dirbo, atliko realias darbo funkcijas, su jais nesudarius darbo sutarties, kaip to reikalauja Darbo kodeksas, tai yra buvo dirbama įmonės atstovui V. P. nepasirašius darbo sutarčių. Šią aplinkybę administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo iš esmės pripažino apylinkės teisme (nurodė, jog sutartys pasirašytos tik 2012-10-25) bei tokios pozicijos laikosi apeliaciniame skunde.

Kadangi nustatyta, jog liudytojai iš tiesų atliko darbines funkcijas, tai yra realiai dirbo, o sutartys patikrinimo metu nebuvo tinkamai iki galo įformintos, ką skunde pripažįsta ir administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, teismas pagrįstai nustatė, jog darbas buvo dirbamas, esant neginčytiniems darbo sutarties požymiams, tačiau nepasirašius darbo sutarčių.

Nors apylinkės teisme liudytojai neigė, kad jie atliko realius darbus patikrinimo metu ir kad jie duodami paaiškinimus ne viską teisingai suprato, tačiau šie parodymai teismo pagrįstai įvertinti kritiškai ir jais nesivadovauta, nes jie ne tik nenuoseklūs, prieštaringi, tačiau nepatvirtinami ir kitais objektyvais duomenimis, todėl pagrįstai laikyti nepatikimais. Pažymėtina, jog parodymų teikimo metu 2 liudytojai – L. U. ir A. U. dirbo pas administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį, buvo nuo jo priklausomi bei suinteresuoti neprarasti darbo. Dėl šios priežasties jų parodymai taip pat vertintini kaip nepatikimi. Be to, liudytojų G. B. ir A. U. parodymai dėl to, jog jie tuo metu dirbo UAB „duomenys neskelbtini “, tačiau apie tai negalėjo sakyti ir todėl pasakė, kad dirba „duomenys neskelbtini“, nelogiški, prieštaringi ir prieštarauja kitiems duomenims. Viena vertus, iš šių parodymų seka, jog liudytojai pripažįsta dirbę darbą, tačiau nurodo neva dirbę UAB „duomenys neskelbtini “, kita vertus, apskritai neigia vykdę darbo funkcijas. Viena vertus, A. U. nurodė, jog manė, kad jau įdarbintas (dirba V. P.), kita vertus nurodo, jog dirbo UAB „duomenys neskelbtini “, o rašydamas paaiškinimą susimaišė. Nurodė, jog dirbo kartu UAB „duomenys neskelbtini “ ir „duomenys neskelbtini“ tokius pačius inžinerinius kasybos darbus, tačiau kaip UAB „duomenys neskelbtini “ darbuotojas jokių darbų statybvietėje neatliko. Be to, iš pateiktų sutarčių matyti, jog tiek G. B. , tiek ir A. U. UAB „duomenys neskelbtini “ buvo įdarbinti kaip instruktoriai, o ne santechnikai ar montuotojai, sezoniniam darbui (b. l. 49-56). Be to, G. B. nurodė, jog UAB „duomenys neskelbtini “ turėjo dirbti sezoninį darbą, o spalio viduryje direktorius (K.) pasakė, kad nuo 23 d. dirbs (duomenys neskelbtini), nes baigėsi sezoninis drabas ir pereina dirbti pas V. P.. Tai tik dar labiau suteikia pagrindą tikėti pirminiais liudytojų paaiškinimais apie darbą patikrinimo metu V. P. vadovaujamoje įmonėje, o jų parodymus bei paties V. P. paaiškinimus, kad negalėjo sakyti, jog dirba kitoje įmonėje - UAB „duomenys neskelbtini “, vertinti kritiškai, kaip nepatikimus ir neatitinkančius faktinių aplinkybių. Be to, tiek A. U., tiek G. B., tiek ir pats V. P. nurodė skirtingas priežastis dėl to, kodėl neva UAB „duomenys neskelbtini “ darbuotojai prisistatė kaip „duomenys neskelbtini“ darbuotojai. A. U. nurodė, jog tai būtent UAB „duomenys neskelbtini“ direktorius nenorėjo minėti, kad kita įmonė atlieka tokius darbus, kas rodo, jog liudytojas klausė „duomenys neskelbtini“ direktoriaus. G. B. nurodė, jog nesakyti liepė UAB „duomenys neskelbtini “ direktorius, nes UAB „duomenys neskelbtini “ užsiima kitais darbais - atrakcionais. V. P. nurodė, jog su UAB „duomenys neskelbtini “ buvo pasirašę rangos sutartį, tačiau kadangi objekte negali būti kitų pavadinimų, žmonėms buvo duotas nurodymas iš UAB „duomenys neskelbtini “ direktoriaus, kad jie sakytų, jog dirba UAB „duomenys neskelbtini“, tačiau tai prieštarauja objektyvioms aplinkybėms, nes dar tą pačią dieną šių liudytojų įdarbinimas buvo tinkamai įformintas būtent kaip „duomenys neskelbtini“ darbuotojų. Turint omenyje, jog šie asmenys buvo dar UAB „duomenys neskelbtini “ darbuotojai, o su šia įmone „duomenys neskelbtini“ buvo sudariusi rangos sutartį, su šiais liudytojais darbo sutartys dar nebuvo nutrauktos, todėl būtinybės sudaryti su jais sutartį „duomenys neskelbtini“ nebuvo. Be to, jokia rangos sutartis nepateikta, o iš darbo sutarčių, kurios pridėtos prie bylos, matyti, jog liudytojai UAB „duomenys neskelbtini “ buvo pasamdyti dirbti ne statybos darbus, o instruktoriais pramogų parke. Šias aplinkybes kartu vertinant su pirminiais liudytojų paaiškinimais, kuriuose jie kategoriškai ir aiškiai nurodė, jog dėl darbo tartasi ne su kita įmone, o būtent su V. P., ir jie nurodė, esantys būtent UAB „duomenys neskelbtini“ darbuotojai, šių asmenų parodymai bei V. P. paaiškinimai dėl jų suklydimo rašant paaiškinimus bei dėl to, jog jie neva buvo UAB „duomenys neskelbtini “ darbuotojai, pagrįstai vertinti kritiškai kaip nepatikimi ir jais pagrįstai teismas nesivadovavo spręsdamas dėl pažeidimo sudėties bei V. P. kaltės. Be to, liudytojai apylinkės teisme nurodė, jog jie faktiškai atsakinėjo į darbo inspekcijos klausimus, todėl pagrindo abejoti tuo, kad jiems buvo neaiškūs klausimai, nėra.

Pažymėtina, jog teisiamojo posėdžio protokole užfiksuota, jog V. P. pripažino, jog apie įdarbinimą Sodrai nebuvo pranešęs patikrinimo metu. Tą patį paaiškinimą jis nurodė ir administracinio teisės pažeidimo protokole (b. l. 1). Šie duomenys patvirtina ir kitą objektyvųjį V. P. inkriminuotą požymį, tai yra tai, kad jis leido minėtiems asmenims dirbti nepranešęs apie įdarbinimą Sodrai. Nors byloje yra duomenys, jog apie įdarbinimą pranešta dar tą pačią dieną – 2012-10-25 14.57 val., tačiau tai nepašalina pareiškėjo atsakomybės, nes patikrinimo metu, kuris vyko prieš pietus, nustatyta, jog minėti asmenys dirbo, atliko darbines funkcijas, nors tuo metu apie jų įdarbinimą pranešta Sodrai dar nebuvo.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. balandžio 25 d. nutarimu Nr. 435 patvirtintų „Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registro nuostatų“ (2012 m. spalio 10 d. nutarimo Nr. 1232 redakcija, galiojusi pažeidimo padarymo metu) 25.1. punkte nustatyta, jog tuo atveju, kai su darbuotoju sudaroma darbo sutartis, pranešimas apie apdraustojo valstybinio socialinio draudimo pradžią turi būti pateikiamas ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios. Taigi valstybinio socialinio draudimo fondui turi būti pranešta prieš pradedant darbuotojui dirbti.

Kadangi patikrinimo metu liudytojai dirbo, tačiau apie jų socialinio draudimo pradžią nebuvo pranešta, pagrįstai nustatyta, jog V. P. veikoje yra kitas jam inkriminuotas objektyvusis požymis, tai yra tai, jog jis leido darbuotojams dirbti, nepranešęs nustatytu terminu apie tai Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai ir tuo pažeidė LR darbo kodekso 98 str. 1 d. 1p. ir 2 p. reikalavimus.

Nors skunde teigiama, jog darbuotojai jei ir dirbo tai be administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens valios, tačiau šie skundo argumentai, kaip ir tai, kad nenustatyta, jog darbuotojai dirbo paklusdami vidaus tvarkos taisyklėmis, atmetami kaip nepagrįsti, nes iš jau aptartų duomenų visumos darytina išvada, jog visi liudytojai suprato ir manė, kad jie dirba „duomenys neskelbtini“, turėjo darbo įrankius, darbo metu buvo atvykę ir dirbo konkrečioje darbo vietoje, tai yra objekte, kuriame darbus turėjo atlikti būtent „duomenys neskelbtini“. Be to, visi šie liudytojai buvo ne vietiniai gyventojai, todėl neabejotina, jos jie atvyko būtent kaip (duomenys neskelbtini) darbuotojai ir ten atliko darbo funkcijas „duomenys neskelbtini“ naudai tikėdamiesi sutarto atlyginimo. Todėl net jei darbo saugos instruktažas pravestas ir sutartys galutinai įformintos vėliau, po patikrinimo, ir darbuotojai patikrinimo dienai dar nebuvo gavę atlyginimo, nepaneigia V. P. atsakomybės už tai, kad jis leido šiems darbuotojams dirbti nesant tinkamai įformintoms darbo sutartims ir nepranešus apie jų įdarbinimą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai.

Anksčiau aptarti duomenys ne tik patvirtina tai, jog apylinkės teismas tinkamai ištyrė bei nustatė aplinkybes, apibūdinančias veikos (neveikimo) pasireiškimo būdą, tačiau ir kitas reikšmingas aplinkybes – vietą bei laiką. Liudytojų paaiškinimais, parodymais, rašytiniais dokumentais, kuriuos, kaip jau aptarta anksčiau, teismas įvertino teisingai, nepažeisdamas įrodymų vertinimo taisyklių, nustatyta labai konkreti ir aiški tiek pažeidimo padarymo vieta – statybos objektas, esantis (duomenys neskelbtini), tiek ir laikas – 2012-10-25 apie 10 val., todėl skundo argumentai dėl to, jog neišaiškintos ir nenustatytos šios aplinkybės, atmetami kaip nepagrįsti.

Šių duomenų visuma, o taip pat ir tai, jog V. P. iš dalies pripažino, jog patikrinimo metu nebuvo pranešęs apie šių asmenų įdarbinimą, patvirtina ne tik objektyviuosius požymius V. P. veikoje, tačiau ir subjektyviuosius požymius, o būtent tai, kad jis būdamas direktorius ir žinodamas, jog yra atsakingas už tinkamą darbo sutarčių įforminimą, suprato, jog toks neveikimas pažeidžia teisės aktus, jog tai laikoma nelegaliu darbu, nepaisant to, nepasirūpino, jog viskas laiku būtų tinkamai sutvarkyta ir neužtikrino, kad nebūtų vykdomas nelegalus darbas. Toks neveikimas, nepakankama darbo teisinių santykių kontrolė, kaip pagrįstai pažymėjo apylinkės teismas, vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, yra pakankamas pagrindas administracinei atsakomybei kilti.

Nors skunde teigiama, jog tuo pačiu metu dirbo ir kiti darbuotojai, todėl V. P. nebūtų rizikavęs gauti tokią didelę baudą už kelis nelegaliai dirbančius darbuotojus, tačiau tai nepakankamas pagrindas paneigti anksčiau aptartus duomenis ir nepakankamas pagrindas paneigti neabejotinai nustatytą aplinkybę, jog administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyti asmenys nurodytu laiku ir vietoje dirbo ir jie tai darė nepasirašius darbo sutarčių bei nepranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai.

Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, konstatuojama, jog teismas įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė, visus byloje surinktus duomenis išsamiai ištyrė ir įvertino juos lygindamas ir gretindamas tarpusavyje, tinkamai nustatė ir įvertino jų patikimumą, tarpusavio ryšį, todėl skundo argumentai dėl nepakankamai ištirtų bylai reikšmingų aplinkybių bei netinkamai įvertintų įrodymų bei teismo šališkumo atmetami kaip nepagrįsti. Skunde nurodoma, jog teismo šališkumą rodo tai, kad teismas nesutiko nagrinėti bylos nedalyvaujant Institucijos, surašiusios administracinio teisės pažeidimo protokolą, atstovui. Aukštesnysis teismas konstatuoja, jog priešingai nei teigiama skunde, tuo buvo užtikrintas rungtyniškumo principas, ypač atsižvelgiant ir įvertinant tai, jog būtent Institucija, surašiusi administracinio teisės pažeidimo protokolą, turi pateikti įrodymus, patvirtinančius pažeidimą, todėl tokį apylinkės teismo sprendimą vertinti kaip teismo šališkumą nėra jokio teisėto pagrindo. Teismo šališkumu negali būti laikoma ir tai, kad sprendimas paskelbtas sekančią dieną po išnagrinėjimo. Byla nesudėtinga, iš esmės išnagrinėta per vieną teismo posėdį, byloje liudytojų nėra daug, o pažeidimo aplinkybės, sudėtis nėra ypač sudėtingos, todėl viena diena pakankamas laikas surašyti sprendimą.

Įvertinus tai, kas išdėstyta, konstatuojama, jog byloje pagrįstai nustatyta, kad V. P. neveikimu padarė ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą, tai yra būdamas UAB „duomenys neskelbtini“ direktoriumi, tai yra darbdaviu, 2012-10-25 apie 10 val. statybos objekte, esančiame (duomenys neskelbtini), leido dirbti L. U., A. U. ir G. B., nesudaręs su jais rašytinių darbo sutarčių ir apie minėtų darbuotojų priėmimą į darbą teisės aktų nustatyta tvarka nepranešęs Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui. Jo veika teisingai kvalifikuota pagal ATPK 41³ straipsnio 1 dalį.

Administracinė nuobauda V. P. skirta teisingai, nepažeidžiant įstatymo reikalavimų. Teismas atsižvelgė į padaryto pažeidimo pobūdį, pažeidėjo teigiamai charakterizuojamą asmenybę, į tai, kad nėra atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių ir pagrįstai skyrė straipsnio sankcijos minimumą atitinkančią piniginę baudą. Kadangi nelegaliai dirbo trys asmenys, o sankcijoje numatyta bauda skiriama už kiekvieną nelegaliai dirbantį asmenį, pažeidėjui pagrįstai skirta 9 000 Lt dydžio bauda.

Pagrindų takyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas nėra, nes nenustatytos jokios išimtinės aplinkybės, jų visuma, kuri ypatingai teigiamai bylotų administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai, todėl pažeidėjui neskirti nuobaudos, ar ją sumažinti nėra teisėto pagrindo. Skunde nurodytos aplinkybės, jog pažeidimas padarytas nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, prieštarauja byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms, nes nustatyta ir įrodyta, jog pažeidimas padarytas žinant teisės aktų reikalavimus, tačiau neužtikrinus teisingo jų vykdymo, kai tam nebuvo jokių kliūčių, nepriklausančių nuo pažeidėjo valios, todėl tai negali būti vertinama kaip klaida ar nepalankių aplinkybių išdava. Tai, kad nebuvo siekiama padaryti žalos, kad žala nepadaryta, pakankamai įvertinta individualizuojant nuobaudą ir skiriant sankcijoje numatytą minimalią baudą už kiekvieną iš nelegaliai dirbusių asmenų, todėl paskirtąją nuobaudą dar labiau švelninti nėra teisinio pagrindo.

Pažymėtina, jog neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas, todėl asmuo privalo numatyti ir atsakingai įvertinti savo elgesį ir galimas pasekmes, todėl sankcijoje numatytos nuobaudos skyrimas, nesant jokių išimtinių, išskirtinių aplinkybių, negali būti vertinama kaip akivaizdžiai neteisinga, neproporcinga priemonė pasiekti nuobaudos tikslus.

Atsižvelgus į visas nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad Lazdijų rajono apylinkės teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (dalį jų motyvuotai atmesdamas) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. Administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui skirta nuobauda nėra per griežta, ji atitinka padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, pažeidėjo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinio skundo argumentai nesudaro teisinio pagrindo apylinkės teismo nutarimą keisti ar panaikinti, todėl apeliacinis skundas atmetamas, Lazdijų rajono apylinkės teismo 2013 m. sausio 30 d. nutarimas paliekamas galioti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

V. P. ir jo atstovo V. N. skundo netenkinti, Lazdijų rajono apylinkės teismo 2013 m. sausio 30 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.