Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Stasio Valužio,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Plungės rajono apylinkės prokuratūros apeliacinį skundą dėl Plungės rajono apylinkės teismo 2007 m. rugsėjo 6 d. nuosprendžio, kuriuo L. V., gim. (duomenys neseklbtini), pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 2 d. vieneriems metams laisvės atėmimo. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 str. 1 d., 2 d. 7 p., 3 d. bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams, įpareigojant per visą bausmės vykdymo atidėjimo laiką be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 paroms.

Aprašomoji dalis

n u s t a t ė:

L. V. nuteistas už tai, kad, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, pažeidė kelių eismo taisykles, sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata.

2007-06-17, apie 9.10 val., tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, 58-ame kelio Mažeikiai-Plungė-Tauragė kilometre, Pakerų kaime, Plungės rajone, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, vairuodamas jam priklausantį automobilį „Mercedes-Benz 207“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pa­žeidė Ke­lių eis­mo tai­syk­lių (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimo Nr. 1950 redakcija) 53, 68 punktų reikalavimus: nesilaikydamas visų būtinų atsargumo priemonių, keldamas pavojų kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ir jų turto saugumui bei vairuodamas transporto priemonę neblaivus (girtas), nuteistasis iš šalutinio kelio įvažiavo į pagrindinį, nepraleido tuo keliu važiavusio A. A. vairuojamo automobilio „Honda CRX“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) dėl ko automobiliai susidūrė. Autoįvykio metu buvo nesunkiai sutrikdyta A. H. A. sveikata ir sugadintas jo automobilis. Automobilio sugadinimu nukentėjusiajam A. A. buvo padaryta 10000 Lt dydžio turtinė žala.

Prokuroras apeliaciniame skunde nurodė, kad teismas nuteistajam L. V. netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą – Lietuvos Respublikos BK 68 straipsnį. Skunde rašoma, kad „neskyrimas L. V. baudžiamojo poveikio priemonės-uždraudimo naudotis specialia teise kartu su bausme už nusikalstamos veikos padarymą neatitinka LR BK 67 str. 1 d., 3 d. nuostatų“. Teismas neatsižvelgė į tai, kad nuteistasis nusikalstamą veiką padarė naudodamasis specialia teise, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (po eismo įvykio nustatytas vidutinis girtumas, L. V. kraujuje rasta 2,39 promilės etilo alkoholio), tinkamai nesugebėjo įvertinti situacijos kelyje ir dėl to transporto priemonės susidūrė. Taip pat skunde nurodoma, kad nuteistojo teismui pateikti L. V. siuvimo įmonės įregistravimo pažymėjimas ir negaliojantis gaminamų gaminių – žurnalinių stalų – kokybės pažymėjimas Nr. 034 nelaikytini duomenimis, dėl kurių nebūtų galima taikyti draudimo naudotis teise vairuoti kelių transporto priemonę. Prokuroras prašo apylinkės teismo nuosprendį pakeisti: nuosprendžio dalį dėl neskyrimo L. V. baudžiamojo poveikio priemonės panaikinti, paskirti L. V. baudžiamojo poveikio priemonę – vieneriems metams uždrausti naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones.

Atsikirtime į apeliacinį skundą nuteistasis L. V. nurodė, kad Lietuvos Respublikos BK 68 str. 1 d. įtvirtinta teismo teisė, o ne pareiga uždrausti naudotis specialia teise. Pabrėžia, kad teismas motyvuotai nurodė aplinkybes, dėl kurių buvo atsisakyta taikyti šią baudžiamojo poveikio priemonę. Be to, papildomai nurodo, kad jo vaikai mokosi, o nuteistasis juos materialiai remia. Pajamos iš siuvimo įmonės yra vienintelis pragyvenimo šaltinis, jis sunkiai serga, todėl kito darbo dirbti negali, o netekus teisės vairuoti transporto priemonės jis netekų pajamų šaltinio ir dar labiau pasunkėtų jo padėtis. Nuteistasis prašo apeliacinį skundą atmesti ir apylinkės teismo nuosprendį palikti nepakeistą.

Apeliaciniame teismo posėdyje prokuroras prašė apeliacinį skundą tenkinti, nuteistasis ir jo gynėja prašė apeliacinį skundą atmesti.

Prokuroro apeliacinis skundas tenkinamas, apylinkės teismo nuosprendis keičiamas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (BPK 328 str. 1 p.).

Skirdamas bausmę nuteistajam, teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnyje numatytais bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais. Parinkdamas bausmės rūšį, teismas rėmėsi Lietuvos Respublikos BK 55 straipsnio nuostatomis, pažymėjo, kad pirmą kartą teisiamam asmeniui už neatsargų nusikaltimą (nors BK 55 straipsnyje kalbama apie „pirmą kartą teisiamam už nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą“) skiriamos su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės, bet paskyrė ne vieną iš BK 281 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytų su laisvės atėmimu nesusijusių bausmių, o vienerių metų laisvės atėmimo bausmę, nors vadovaudamasis BK 75 straipsnio nuostatomis šios bausmės vykdymą atidėjo vieneriems metams. Toks pirmosios instancijos teismo sprendimas dėl bausmės rūšies – laisvės atėmimo – duoda pagrindo manyti, kad teismas, atsižvelgdamas į BK 54 straipsnio 2 dalyje išvardintus bausmės skyrimo pagrindus, nematė galimybės skirti nuteistajam bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu. Tokiai teismo pozicijai galima pritarti. Tačiau neskirdamas baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise (vairuoti motorines transporto priemones) - teismas pasielgė nepagrįstai švelniai. Teismas tokios poveikio priemonės netaikė atsižvelgdamas į nuteistojo darbo pobūdį ir jo motinos socialinę padėtį. Tokiu sprendimu duodama pagrindo manyti, kad kai kurių asmenų darbo pobūdis ar artimųjų asmenų socialinė padėtis suteikia privilegiją vairuoti transporto priemones girtam. Toks sprendimas yra ydingas. Baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimu siekiama to paties rezultato, kurio siekiama ir kriminaline bausme, t. y. asmens, padariusio nusikalstamą veiką, pataisymo, galimybių daryti naujas nusikalstamas veikas apribojimo ar atėmimo ir panašiai. Kokią baudžiamojo poveikio priemonę paskirti, kiekvienu atveju sprendžia teismas atsižvelgdamas į nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, kaltininko asmenybę ir kitas BK 54 str. 2 d. išvardintas aplinkybes. Prokuroro argumentas, kad teismas, neskirdamas minimos baudžiamojo poveikio priemonės (uždraudimo naudotis specialia teise), neatsižvelgė į tai, kad L. V. nusikalstamą veiką padarė naudodamasis specialia teise – vairavo transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, yra vertintinas kritiškai. Lietuvos Respublikos BK 281 str. 2 d. numato kvalifikuojančią nusikalstamos veikos, numatytos minėtame straipsnyje, aplinkybę – kelių transporto priemonės vairavimą apsvaigus nuo alkoholio, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata arba nukentėjusiam asmeniui padaryta didelė turtinė žala. L. V. būtent už šią nusikalstamą veiką ir buvo nuteistas (BK 281 str. 2 d.), todėl to, kad jis vairavo transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir įvykus eismo įvykiui buvo nesunkiai sutrikdyta kito asmens sveikata, nuteistojo atsakomybę griežtinančia aplinkybe negalima vertinti, ta aplinkybė numatyta BK 281 str. 2 d. dispozicijoje. Nuteistojo argumentai, kad netekęs teisės vairuoti transporto priemones, jis netekų pajamų šaltinio ir dar labiau pasunkėtų jo ir jo šeimos narių padėtis, yra nepagrįsti, nes teisė vairuoti transporto priemones nėra pagrįsta jo darbine ar profesine veikla (pagal pateiktus dokumentus jis yra siuvimo įmonės savininkas). Nei Baudžiamasis kodeksas, nei kiti įstatymai išimčių, susijusių su asmens profesine veikla ar jo ir jo šeimos narių socialine būkle, taikant uždraudimą naudotis specialia teise asmeniui, padariusiam nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 281 str. 2 d., nenumato. Uždrausti vairuoti mechanines transporto priemones nuteistajam būtina ir dėl girtumo sunkumo laipsnio (b. l. 13), ir dėl Kelių eismo taisyklių pažeidimo pobūdžio (girtas iš šalutinio kelio įvažiavo į pagrindinį kelią labai staigiai, prieš pat nukentėjusiojo vairuojamą automobilį). L. V. už Kelių eismo taisyklių pažeidimą administracine tvarka baustas 2006-09-21 (b. l. 48). Atsižvelgiant į visa tai, kas išdėstyta, atsižvelgiant į nuteistojo ligos diagnozę (b. l. 88), į tai, kad ateityje girtas vairuodamas transporto priemonę nuteistasis gali susižaloti ir pats, dėl ko gali prarasti net galimybę dirbti, o materialinė parama reikalinga ir jo studijuojantiems vaikams (b. l. 89, 90, 93), darytina išvada, kad L. V. sudrausminimui prokuroro siūloma baudžiamojo poveikio priemonė bus tinkama. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 2 d. 2 p., 328 str. 1 p., kolegija

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Plungės rajono apylinkės teismo 2007 m. rugsėjo 6 d. nuosprendį pakeisti. Paskirti L. V. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis teise vairuoti motorines transporto priemones vienerius metus.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.