Marijampolės apylinkės teismo nuosprendis

sekretoriaujant Ligijai Vosylienei, dalyvaujant prokurorui Kęstučiui Gaubiui, gynėjui advokatui Romualdui Matoniui, nukentėjusiajai V. Ž., J. Ž. ir jų atstovui advokatui Arūnui Sakalauskui, Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui Linui Ruseckui, civilinio ieškovo VSDFV Marijampolės skyriaus atstovui Violetai Šlenfuktienei, viešame teisiamajame posėdyje, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

R. U., a.k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos pilietis, lietuvis, išsiskyręs, dirbantis (duomenys neskelbtini) Vokietija, vairuotoju, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teismo neteistas, kaltinamas pagal LR BK 140 tr. 2 d. ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. U. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą savo šeimos nariui, o būtent: 2017 metų kovo 14 d. apie 23.00 val., gyvenamojo buto, esančio(duomenys neskelbtini), kambaryje, nepilnametės J. Ž., gim. 2001, akivaizdoje, kilusio buitinio konflikto metu, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tyčia su rankomis suėmęs V. Ž. už chalato atlapų tampė po patalpas, dėl ko šiai kontaktuojant su kitais, kietų bukų savybių turinčiais, daiktais, padarė kraujosruvas abiejų žastų srityse ir kairės plaštakos IV piršto srityje, tai matydama J. Ž. išbėgo į gyvenamojo namo koridorių pas kaimynus šauktis pagalbos, tokiu būdu smurtaudamas artimoje aplinkoje savo šeimos nariams - V. Ž. sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą, J. Ž. išgąstį ir baimę.

Tokiais savo veiksmais jis padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d.

Be to, R. U. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą savo šeimos nariui, o būtent: 2017 metų kovo 15 d. apie 09.00 val., gyvenamojo buto, esančio, kambaryje, kilusio buitinio konflikto metu, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tyčia su rankomis suėmęs V. Ž. už plaukų ją pakėlė į viršų, šiai išbėgus į kitą kambarį su rankoje turėtu mobilaus ryšio telefonu ne mažiau kaip 6 kartus sudavė į galvos sritį bei rankos kumštimi vieną kartą sudavė į kaktos sritį, tokiu būdu smurtaudamas artimoje aplinkoje savo šeimos nariui- V. Ž. sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą.

Tokiais savo veiksmais jis padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Nors kaltinamasis R. U. savo kaltės nepripažinimo, padarius jam inkriminuotą nusikaltimą, teismas laiko, kad jo kaltė pasitvirtino kitais byloje surinktais įrodymais:

Nukentėjusioji V. Ž. parodė, kad 2017 m. kovo 14 d., vakare grįžo su dukra namo, tačiau kaltinamojo namuose nebuvo. Jis grįžo namo gal 10 val. Kai ji grįžo namo, kambaryje buvo du telefonai, jo kompiuteris. Kai jis grįžo, ji atėjo į kambarį ir atsitūpė prie kampo. Ji jam pasakė, kad „matau jog įsigijai naują telefoną, tada mano gražinsi“. Jis atsakė, kad gerai ir padavė jį jai. Bet paskui atėmė ir sakė, „persigalvojau, aš tau jo neatiduosiu“. Ji jam pasakė, kad „vis tiek man jį grąžinsi“. O jis jai sakė “seniai laiptinėje miegojai“. Ji jam pasakė, kad negrasintų, ir tada jis ją griebė ir vilko. Dar virtuvėje į stalą trenkė. Dukra ją bandė ginti, bet matė, kad nieko nebus ir liepė dukrai kviesti kaimynus. Tada ji nubėgo pakviesti kaimynus. Kai kaimynai atsidarė duris, ji jau buvau laiptinėje. Tą vakarą atėjo kaimynė, atvažiavo jos sesuo. Kaimynė pasakė, kad „tu prie manęs jos nežemink“. Po to ji nuėjau miegoti, o jis kitame kambaryje, gėrė vyną. Sakė jai, kad „ateik susitaikysim, padarysim mergaitei broliuką“. Tai buvo jo žodžiai. Sekančią dieną ji atsikėlė išleisti dukrą į mokyklą, pasidarė kavos ir virtuvėje prie lango gėrė kavą. O jis atėjęs į virtuvę sakė, kad „ tau čia šiandien paskutinė diena“. Ji jam sakė, kad jis jos negasdintų. Tada ją griebė. Po ko ji nubėgo į salioną paėmė tuos telefonus ir paslėpė. Jis jai liepė grąžinti telefonus, o ji jam sakė, kai grąžins jai jos, tai ji jam atiduos viską. Prasidėjo konfliktas. Jis dukros kambaryje išvertė drabužius ieškodamas telefono. Rado tuos telefonus, o ji nubėgo prie balkono durų, kur jis jai dėjo tuo telefonu per galvą. Dar sake, kad „nori dar telefono?“ Jis jai sudavė 6 kartus. Paskutinį kartą su kumščiu į kaktą. Kai jis ėjo į vonią praustis, jis paskambino savo sesei. Sakė, kad jis atvažiuoja į Marijampolę pas ją, bet jis nenuvažiavo. Jis ėjo pro duris, tai ji paėmė mašinos raktelius, bet po to jam atidavė. Kai jis išėjo ji iškvietė policiją. Butas priklauso kaltinamojo sesei. Su kaltinamuoju kartu gyveno tris metus. Bendrų vaikų neturi. Šiuo metu gyvena tame bute. Nesusitaikė, nes jis neigia savo kaltę. Jeigu jis savo kaltę pripažintų, tai pagalvotų ar verta taikytis. Gal ir susitaikytų. Ieškinį nesutinka mažinti. Ieškinys ir dukros atžvilgiu ir mano, suplėšę jis man drabužius. Jai tyrėja liepė rašyti bendrą ieškinį. Ieškinys už fizinį skausmą, pažeminimą, su manim elgėsi negražiai. Turtinė, tai suplėšė chalatą. 35 eurai turtinė žala ir 1965 eurai neturtinė. Tai fizinis skausmas, pažeminimas.Anksčiau irgi yra smurtavęs jos atžvilgiu. Kai jie gyveno Paežeriuose, jis buvo dukrai megztinį suplėšęs ir kompiuterio kėdę yra paleidęs. Tai buvo kai dukra rakto buvo nepasiėmus. O kai grįžo, tai jis dukrą laiptinėje griebė. Ji griebė ją ginti. Paežeriuose smurtavo, gal prieš pusantrų metų. Dukros tyrėja klausė apie smurtą, tai ji buvo pasakiusi.Nuo Naujų metų mes kartu negyvena. Jis jai 31 d. paskambino ir pasakė, kad turi kitą moterį. Jis jai sakė, kad kai grįš pasikalbėsim, gal dar viskas bus gerai. Kaltinamojo sesuo jai leido gyventi tame bute, kad ji mokėtų mokesčius. Jis jai davė su telefonu į galvą, o po to turėjo nedarbingumą. Ji pati sau nesuduos į galvą. Net buvo įtrūkus apsauginė telefono plėvelė. Ji nori, kad būtų teisingumas, o jis neprižaista savo kaltės, tai jokios kalbos negali būti apie taikymąsi. Jis viską meluoja.

Nukentėjusioji nepilnametė J. Ž. parodė, kad jos grįžo namo, po kurio laiko grįžo kaltinamasis. Mama nuėjo paprašyti jo telefono, nes jis buvo įsigijęs naują. Jis atidavė telefoną, po to vėl atėmė, sakė, kad „aš persigalvojau“. Mama jam pasakė, kad „vis tiek turėsi jį atiduoti“. O jis pasakė, „ar jau seniai laiptinėje miegojai“. Ji pasakė, kad tu manęs negasdink ir jis ją puolė. Tempė ją į virtuvę, paleido į stalą. Ji bandė juos išsiskirti, bet nepavyko. Tada ji ėjo pasikviesti kaimynus. Mamą tampė. Mamai galėjo skaudėti, nes ji verkė. Jai jis nieko nedarė, nes ji tik stebėjo. Bandė juos išskirti, bet ją nustūmė. Tada ir nubėgo pas kaimynę. O kai antrą kartą vyko konfliktas, ji nematė, nes buvo mokykloje. Mama pasakojo, kad su telefonu gavo per galvą. Jie dažnai pykdavosi. Kodėl pykdavosi, nežino. Dažniau pykdavosi, kai išgėrę būdavo. Dabar visko nepamena. Ikiteisminio tyrimo metu geriau atsiminė. Ten teisingi parodymai. Kartą ir prieš ją vartojo smurtą. Todėl prie kaltinamojo ir bijo ir nesmagu.

Liudytoja A. Š. parodė, kad kaltinamasis jos buvęs kaimynas. Mergaitė pabeldė tą vakarą į duris. Ji paties mušimo momento nematė. Ji tik jau matė, kaip jie stovėjo įsikibę vienas kitam. Gal prieš tai koks konfliktas buvo. Paprašiau, kad vienas eitų į vieną kambarį, kitas į kitą. Tarp jų vyko konfliktas, todėl ir įsikišo. Suprato, kad kažkas vyksta, nes mergaitė ar 11-11.30 val., beldė į duris. Šiaip tokiu metu nebalados. Mergaitė atbėgo cypdama. Ji atidarė duris ir matė, kaip kaimynai stovi susikibę vienas su kitu. Gal jie prieš tai stumdėsi, tai mergaitė matė visa tai, todėl atbėgo pagalbos.Paskui vyko kažkokie įžeidinėjimai. Į. (duomenys neskelbtini). Iš (duomenys neskelbtini) pusės įžeidinėjimų nebuvo. Tik kiek suprato, kad konfliktas įvyko dėl telefono. Ji pasakė, kad bet kokiu atveju turėsiu telefoną atkoduoti. Užgauliojimai buvo iš kaltinamojo pusės. Čia buvo pirmas kartas. Kitą dieną triukšmo negirdėjo, nes buvo darbe. Tik jai V. paskambino ir pasakė, kad (duomenys neskelbtini) ją sumušė. Nežino, kas ten buvo ir kas ten įvyko. Triukšmo nebūna pas juos. Paraudimus pas (duomenys neskelbtini) matė rankose. Už ausies buvo guzas, galvoje. Paraudimus matė ant rytojaus. Paraudimus matė sekančią dieną. Tą vakarą buvo chalatas suplėšytas, gal įdrėskimai keli, tiksliai nepasakys. O atidžiau ją matė ant rytojaus vakare. Matė po to kito konflikto. Matė guzus galvoje. Ant nugaros mėlynė labai didelė buvo. Tik rytojaus dieną ji matė sužalojimus ant jos kūno. Chalatą matė suplėšytą. Nematė, kad kaimynė būtų ištempta į koridorių. Jai kaltinamasis nieko blogo nepadaręs, mandagus, draugiškas, pasisveikina. Blogų žodžių apie jį negali pasakyti. Tik tarp jų konfliktai buvo.

2017-03-15 pranešime nustatyta, kad 2017-03-15 apie 09.00 val.namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), kambariuose sugyventinis R. U., a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenantis tuo pačiu adresu,V. Ž., a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenančiai tuo pačiu adresu su mobilaus ryšio telefonu sudavė į galvą ne mažiau šešis kartus, dėl ko ji jautė fizinį skausmą. Ji buvo tampoma už plaukų, buvo užlaužta kairė ranka, dėl ko jautė fizinį skausmą, vieną kartą buvo pastumta į sieną, dėl ko galva trenkėsi į sieną ir jautė fizinį skausmą. O 2017-03-14 apie 23 val., namuose, nepilnametės dukters J. Ž., gim. (duomenys neskelbtini) akivaizdoje kambaryje tampė V. Ž. už rūbų, sudavė į dešinę ranką vieną kartą, stumdė, tampė už rūbų, vilko į laiptinę (T I b.l.1-2).

2017-04-20 Marijampolės AVPK Vilkaviškio rajono policijos komisariato pareigūno tarnybiniu pranešimu nustatyta, kad atliekant ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-12496-17, pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 140 str. 2 d., paaiškėjo nauja aplinkybė, kad R. U., gim. (duomenys neskelbtini), 2017 metų kovo 14 d. apie 23.00 val., gyvenamojo buto, esančio (duomenys neskelbtini), kambaryje, nepilnametės J. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), akivaizdoje, kilusio buitinio konflikto metu, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tyčia su rankomis suėmęs V. Ž. už chalato atlapų tampė po patalpas, pastarajai sukeldamas nežymų sveikatos sutrikdymą, tai matydama J. Ž. išbėgo į gyvenamojo namo koridorių pas kaimynus šauktis pagalbos, tokiu būdu smurtaudamas artimoje aplinkoje savo šeimos nariams - V. Ž. sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą (T I b.l.4).

2017-03-15 tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo užfiksuota, kad 2017-03-15 d. apie 09.40 val. patruliuojant buvo gautas pranešimas, kad adresu (duomenys neskelbtini), neblaivus sugyventinis R. U. sumušė pranešėją ir pasišalino su juodos spalvos automobiliu. Prieš pranešėją buvo naudojamas fizinis smurtas, ant abiejų rankų matėsi mėlynės, galvoje patinimas, moteris buvo blaivi. V. Ž. paaiškino, kad sugyventinis R. U. tąsė už plaukų, stumdė, sudavė kumščiu smūgius, taip sukeldamas fizinį skausmą. Nurodyti sužalojimai (T I b.l. 9-12).

2017-03-15 įvykio vietos apžiūros protokolu užfiksuota, kad įvykio vieta yra adresu (duomenys neskelbtini), daugiabutis namas, butas yra penktame aukšte (T I b. l. 13-18).

2017-03-27 akistatos protokolu nustatyta, kad V. Ž. ir R. U. pasiliko prie savo ankstesnių duotų parodymų, esantys tarpusavio prieštaravimai pašalinti nebuvo (T I b.l. 48-49).

2017-03-24 parodymų patikrinimo vietoje protokolu nustatyta, kad V. Ž. gyvenamojo buto, esančio (duomenys neskelbtini), patalpose parodė vietas, kuriose jos atžvilgiu buvęs sugyventinis R. U. naudojo fizinį smurtą (T I b.l. 37-45).

2017-03-15 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Marijampolės poskyrio specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad V. Ž. konstatuotos kraujosruvos abiejų žastų srityse ir kairės plaštakos IV piršto srityje buvo padaryti kietais bukais daiktais ir sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą, sužalojimai nėra pavojingi gyvybei. V. Ž. konstatuoti kūno sužalojimai galėjo būti padaryti vienos-trijų parų laikotarpyje iki teismo med. apžiūros, trimis poveikiais jai esant bet kokioje padėtyje (T I b. l. 52).

2017-03-20 savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu užfiksuota, kad nukentėjusioji V. Ž. savanoriškai pateikė moterišką chalatą, žalios spalvos bei mobilaus ryšio telefoną "Samsung" IMEI: (duomenys neskelbtini) (T I b.l. 88).

2017-03-20 daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota, kad apžiūrėtas V. Ž. priklausantis žalios spalvos chalatas bei mobilaus ryšio telefonas "Samsung" IMEI: (duomenys neskelbtini) (T I b.l. 89-97).

2017-03-24 savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu užfiksuota, kad R. U. pateikęs darbo sutartį (T I b.l. 137-146).

2017-03-21 Bendrasis pagalbos centras Alytaus skyrius pateikęs 2017-03-15 d. garso įrašą, kuriame užfiksuotas V. Ž. pranešimas apie įvykusį konfliktą su R. U. (T I b.l.101-102).

2017-12-18 ekspertizės aktu Nr. (duomenys neskelbtini) kur konstatuota, kad V. Ž. sužalojimų metu galėjo jausti fizinį skausmą ( T II b.l. 81-82).

Dėl veikos kvalifikavimo

Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė artimam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Artima aplinka - aplinka, kurią sudaro asmenys, siejami arba praeityje sieti santuokiniais, partnerystės, svainystės ar kitais artimais ryšiais, taip pat asmenys, kartu gyvene ar gyvenantys ir tvarkę ar tvarkantys bendrą ūkį (nepriklausomai nuo tokių santykių trukmės ar jų pasibaigimo laikotarpio).

Teismo vertinimu, R. U. kaltė padarius BK 140 str. 2 d. numatytus nusikalstamus veiką visiškai įrodyta. Tokią išvadą leidžia daryti nuosekli baudžiamojoje byloje surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visumos analizė.

Nors kaltinamasis R. U. savo kaltės nepripažino, nurodydamos, kad prieš nukentėjusią nesmirtavo, teismas laiko, kad yra pakankamai objektyvių įrodymų kvalifikuoti būtent tokią kaltinamojo nusikalstamą veiką. Kaltinamasis yra labiausiai ir tiesiogiai suinteresuotas šio proceso baigtimi todėl ir siekia išvengti baudžiamosios atsakomybės. Teismui nėra pagrindo abejoti nukentėjusios ir tiesioginio liudininko jos dukros parodymais, kaimynės parodymais, kuri matė nukentėjusiąją iškarto po įvykio. Jų parodymai nebuvo abejotini ar paneigti. Jie visose apklausose, tame tarpe ir teisme nurodė esmines aplinkybes, kurios buvo patvirtintos ir kitais įrodymais. Be to, teismui neleidžia abejoti minėta įvykių raida gydytojų ortopedo-traumatologo ir neurologo ir bendros praktikos gydytojo užfiksuoti sužalojimai, daugybinės hematomos rankų, kojų srityje, šviežios mėlynės už kairės ausies, bei eksperto išvados kur jis patvirtino minėtų gydytojų užfiksuotus sužalojimus ir konstatavo, kad dėl to nukentėjusioji galėjo jausti fizinį skaysmą. Jų parodymus patvirtino iš dalies ir pats kaltinamasis nurodydamas, kad tarp jų įvyko konfliktas dėl to, kad jam reikėjo susigrąžinti telefoną ar automobilio raktelius. Dėl to jie konfliktavo ir stumdėsi. O tai akivaizdžiai parodo, kad jis suprato, kad panaudodamas tik jėgą ir smurtą galės daiktus atsiimti ir tai darė. Pateikta versija, kad kaltinamasis išviso nenaudojo smurto, o iškilus žodiniam konfliktui tik gynėsi, o nemušė nukentėjusiosios abejoti verčia ir tas faktas, kad jo parodymai visose apklausose skiriasi. Be to nors kaltinamasis aiškino, kad būtent jis gynėsi nuo nukentėjusios, tačiau ant jo kūno nebuvo rasta ir užfiksuota jokių sužalojimų. To nepatvirtino nei kaimynė betarpiškai mačiusi jį įvykio metu, nei dukra tiesiogiai stebėjusi konfliktą ir gynusi mamą nuo jo. Jis negali įtikinamai paaiškinti savo versijos, visiškai skirtingai aiškina tas pačias įvykio aplinkybes. Jis bandė skirtumus šalinti teisminio tyrimo metu, dalį parodymų pakeitė teisminio proceso metu, kaip būtent nukentėjusioji buvo agresyvi. Tačiau šie jo parodymų keitimo motyvai yra nelogiški, teismo manymu išgalvoti, bei prieštaraujantys objektyviai bylos medžiagai. Net ir pats kaltinamasis teismo posėdžio metu nurodė, kad vienokiu ar kitokiu būdu kontaktavo su nukentėjusia, be to jis parodė savo poziciją ir sutikdamas atlyginti nusikaltimu padarytą žalą.

Todėl visi teisiamajame posėdyje nustatyti ir patikrinti faktiniai duomenys, teismo pripažįstami kaltinamojo veiksmų, kaip nusikalstamų, faktinio įvykdymo (padarymo) įrodymais. Šie duomenys dėl esminių ir reikšmingų teismo išvadoms įvykio aplinkybių nėra prieštaringi, jie vieni kitus papildo ir patvirtina, jų visetas yra pakankamas teismui konstatuoti, kad kaltinamasis sukėlė fizinį skausmą. Pagal šias nustatytas bylos faktines aplinkybes kaltinamojo veika teisingai kvalifikuota pagal LR BK 140 str. 2 d., 140 str. 2 d.

Dėl bausmės skyrimo

Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių ar lengvinančuų aplinkybių teismas nenustatė.

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, atsižvelgė į padarytų nusikaltimų sunkumo laipsnį, pavojingumą visuomenei ir kaltinamojo asmenybę, kuri laikytina daugiau teigiama, jo šeiminę, darbinę ir turtinę padėtį. Kad nėra baustas administracine tvarka, nėra teistas (duomenų neturima). Į tai, kad nenustatyta kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją ( BK 54 str. 2 d., 55 str. ).

Teismas skaito, kad kaltinamasis nusikalto pirmą kartą, padarė nesunkius tyčinius nusikaltimus, tačiau visiškai neprisipažino savo kaltę. Tačiau prokuroras ir nukentėjęs prašo neskirti griežtos ir realios laisvės atėmimo bausmės ir sutinka su prokuroro siūloma bausmės rūšim laisvės apribojimu. Teismui yra pagrindo manyti, kad ateityje jis nedarys naujų nusikalstamų veikų ir yra visos sąlygos jam skirti vieną iš švelnesnių šiame straipsnyje numatytų atitinkančia bausmės rūšį, kurią prašo skirti ir prokuroras – laisvės apribojimą.

Teismui paskyrus švelnesnę, veikų pavojingumą ir padarinių, bei kaltinamojo asmenybės neatitinkančią bausmę, būtų pažeistas teisingumo ir humaniškumo principų įgyvendinimas baudžiamajame procese, būtu sumenkinami visuomenės interesai, bei nebūtų pasiekti bausmės tikslai. Todėl teismas mano, kad taikyti LR BK 62 str. ir kaltinamajam skirti švelnesnę negu įstatyme numatytą bausmės rūšį nėra įstatyminio pagrindo.

Tokios bausmės paskyrimas atitiks padarytą kaltinamosios nusikalstamą veiką, atitiks bausmės skyrimo tikslus ir principus, kaltinamosios pavojingumo visuomenei laipsnį, apgins visuomenės ir nukentėjusiųjų interesus, neatskirs nuo šeimos ir vaikų ( BK 41 str. ).

Kaltinamojo baudžiamąją atsakomybę šalinančių ar galinčių būti pakankamu pagrindu jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, aplinkybių teismas byloje nenustatė.

Dėl sutrumpinto įrodymų tyrimo: teisme atlikti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsnyje numatytą sutrumpintą įrodymų tyrimą nebuvo galimybės, kadangi kaltinamasis visiškai nepripažino įvykdęs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Todėl kaltinamojo atžvilgiu netaikytinos Lietuvos respublikos BK 64¹ str. nuostatos ir skiriama bausmė jam iš karto nesumažintina 1/3 dalimi.

Dėl civilinių ieškinių

Civiliniai ieškiniai tenkintini, kaltinamajam sutikus su ieškinaiais, bet nesutikus su nukentėjusios ieškinio dydžiu dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teismas laiko, kad nukentėjusios V. Ž. 35 eurų turtinės ir 1965 eurų ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo galima tenkinti dalinai, jos naudai priteisiant 35 eurus turtinės ir 965 eurus neturtinės žalos atlyginimo. Teismas taip konstatuoja, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtą skriaudą (dvasinius, fizinius išgyvenimus ir praradimus). Nukentėjusioji nurodė, kad jos neturtinė žala pasireiškė kaip jos pačios ir dukros didelis dvasinis skausmas ir sukrėtimas, baimė, išlaidos susijusios su gydymu ir bylos tyrimu.

Atlygintinos neturtinės žalos ribų ( minimumo ar maksimumo ) įstatymas nenumato ( LR CK 6.250 str. ), todėl galutinai įvertinti neturtinę žalą palikta teismui, nes tai yra fakto klausimas. Spręsdamas šį klausimą, teismas vadovavosi CK 6.250 str. 2 d. įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais, t.y. nustatęs neturtinės žalos dydį atsižvelgė į: 1) žalos pasekmes; 2) žalą padariusio asmens kaltę; 3) kaltininko turtinę padėtį; 4) padarytos turtinės žalos dydį; 5) kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes; 6) sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Šioje normoje nėra pateiktas išsamus neturtinės žalos dydžio kriterijų sąrašas, nes priklausomai nuo bylos aplinkybių, teismas gali pripažinti ir kitus neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus.

Teismas, spręsdamas priteistinos neturtinės žalos dydžio klausimą, atsižvelgė į tai, kad ieškovui dėl padaryto viešosios tvarkos pažeidimo atsirado daug nepatogumų, buvo suardyti jo gyvenimo planai, atsirado papildomi emociniai krūviai, kitos nenumatytos išlaidos.

Vienas iš kriterijų, reikšmingų neturtinės žalos dydžiui nustatyti, yra ir žalą padariusiojo asmens kaltė, kurios jis nepripažino. Nustatydamas būtent tokį ieškinio dydį teismas atsižvelgė į žalą padariusio asmens turtinę padėtį, šeiminę padėtį, nes šis kriterijus irgi turi įtakos nustatomam neturtinės žalos atlyginimo dydžiui. Teismas ištyręs kaltinamojo finansinius šaltinius ir turtinę būklę, turimą turtą ir lėšas nustatė, kad jis dirba, bei sutiktų atlyginti nukentėjusiajai padarytą žalą iki 1000 eurų. Be to, teismas atsižvelgė ir į šalies ekonominio gyvenimo rodiklius, bendrą pragyvenimo lygį, vidutines gyventojų pajamų ir kitus ekonominio pobūdžio faktorius.

Todėl teismas atsižvelgdamas į po įvykio atsiradusias pasekmes, įvertinęs faktines bylos aplinkybes bei neturtinės žalos dydžio nustatymui reikšmingus kriterijus, o taip pat teismų praktiką aptariamos kategorijos bylose, ieškovų reikalavimus patenkino iš dalies aukščiau nurodytą tvarka (LR BPK 115 str.). Todėl laiko, kad iš kaltinamojo R. U. nukentėjusios V. Ž. naudai priteistini 35 eurų turtinės ir 965 eurų neturtinės žalos atlyginimo, kurį privalėtų atlyginti per 4 (keturis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Valstybinio socialinio draudimo fondo ieškinys dėl nukentėjusiojo nedarbingumo tenkintinas visiškai, priteisiant iš kaltinamojo R. U. 174,82 eurų ( šimtą septyniasdešimt keturis eurus 82 cnt. ), žalos gavėjui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Marijampolės skyriui įstaigos kodas 188677622 A. V. g. 2-1, 68176 Marijampolė a.s. LT 584010042403495020 AB DNB bankas, banko kodas 40100, įmokos kodas 282 ( LR BPK 115 str. ), kurį įpareigotina atlyginti per 1 (vieną) mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Dėl kitų klausimų

Paskirtoji kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti paliktina galioti, o nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina ir vykdytina nuosprendžiu paskirta bausmė T I b.l. 133-134).

LR BVK 46 str. 1 d. nustato, kad nuosprendis, kuriuo paskirtas laisvės apribojimas, pradedamas vykdyti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos. Todėl bausmės atlikimo pradžia skaičiuotina nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo probacijos tarnybos skyriuje dienos.

Psichiatrijos įskaitoje R. U. - neįrašytas. Priklausomybės ligų iskaitoje nėra, gydymas netaikytas. Laikinas nuosavybės teisių apribojimas byloje netaikytas. Jis nėra baustas už administracinius nusižengimus. Kitų proceso išlaidų nebuvo ( T I b.l. 115,108,70-72).

Daiktai turintys reikšmės bylai nagrinėti: moteriškas chalatas ir mobilus telefonas "Samsung" pagal pakvitavimą grąžinta nukentėjusiajai, nuosprendžiui įsiteisėjus paliktini pastarajai ( T I b. l. 88-98).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 173, 297- 310 str. str. teismas

nusprendė:

R. U. pripažinti padarius nusikalstamą veiką pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d., 140 str. 2 d. ir nuteisti jį:

Pagal LR BK 140 str. 2 d. 6 (šešiems) mėnesiams laisvės apribojimo.

Pagal LR BK 140 str. 2 d. 9 (devyniems) mėnesiams laisvės apribojimo.

LR BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d. bausmes subendrinti (dalinis sudėjimas) ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – 12 (dvylika) mėnesių laisvės apribojimo.

Per visos paskirtos bausmės atlikimo laiką 12 mėnesių nustatyti sekančius draudimus, apribojimus ir įpareigojimus: tęsti darbą arba būti užsiregistravus darbo biržoje, atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą, bei be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos ir nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus (LR BK 48 str.).

Bausmės atlikimo pradžia skaičiuotina nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo probacijos tarnybos skyriuje dienos (LR BVK 46 str. 1 d. nustato, kad nuosprendis, kuriuo paskirtas laisvės apribojimas, pradedamas vykdyti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos).

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti, o nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti ir vykdyti nuosprendžiu paskirtą bausmę.

Civilinius ieškinius tenkinti sekančiai.

Priteisti iš R. U. 174,82 eurų ( šimtą septyniasdešimt keturis eurus 82 cnt. ), žalos gavėjui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Marijampolės skyriui įstaigos kodas 188677622 A. V. g. 2-1, 68176 Marijampolė a.s. LT 584010042403495020 AB DNB bankas, banko kodas 40100, įmokos kodas 282 ( LR BPK 115 str. ), kurį įpareigotina atlyginti per 1 (vieną) mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Priteisti iš R. U. 35 (trisdešimt penkis) eurus turtinės ir 965 (devynis šimtus šešiasdešimt penkis) eurus neturtinės žalos nukentėjusios V. Ž. naudai, kurią atlyginti per 4 (keturis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Daiktai turintys reikšmės bylai nagrinėti: moteriškas chalatas ir mobilus telefonas "Samsung" pagal pakvitavimą grąžinta nukentėjusiajai, nuosprendžiui įsiteisėjus paliktini pastarajai.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmus.