- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2022-05-04
- Bylos Nr.
- 1-543-1029/2022
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Giedrė Kairienė
- Kaltinamasis
- A. U.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.5Terminuotas laisvės atėmimas (BK 50 str.)
- 1.1.8.6.2Kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis (BK 59 str. 1 d. 2 p.)
- 1.1.8.6.3Kaltininkas savo noru atlygino ar pašalino padarytą žalą (BK 59 str. 1 d. 3 p.)
- 1.1.8.7.9Veika padaryta asmens, apsvaigusio nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, jeigu šios aplinkybės turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.)
- 1.1.8.7.13Veiką padarė recidyvistas (BK 60 str. 1 d. 13 p.)
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruotos gyvenamosios vietos adresas (duomenys neskelbtini)., teistas:
1. 2003-08-14 Radviliškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 4 dalį, 178 straipsnio 1 dalį terminuotu laisvės atėmimu 2 metams, bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, įpareigojant nekeisti gyvenamosios vietos;
2. 2003-12-01 Jonavos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalį, terminuotu laisvės atėmimu 8 mėnesiams, subendrinus galutinė bausmė - 2 metai 6 mėnesiai laisvės atėmimo, bausmės vykdymas atidėtas 2 metams;
3. 2004-09-24 Kėdainių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 2 dalį, galutine 2 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausme, su 100 Lt turto konfiskavimu;
4. 2006-03-09 Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 290 straipsnį (3 epizodai) terminuotu laisvės atėmimu 1 metams 4 mėnesiams;
5. 2008-02-06 Molėtų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 2 dalį terminuotu laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams, bausmės vykdymą atidedant 2 metams, uždraudžiant naudotis spec. teise - teise vairuoti kelių transporto priemones 2 metams. 2009-12-02 bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas;
6. 2012-01-01 Radviliškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį, 140 straipsnio 2 dalį, terminuotu laisvės atėmimu 4 mėnesiams;
Žemesnės instancijos teismas
7. 2013-01-25 Radviliškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį, 140 straipsnio 1 dalį, terminuotu laisvės atėmimu 5 mėnesiams, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, įpareigojant dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.
8. 2014-07-18 Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį terminuotu laisvės atėmimu 10 mėnesių, bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, įpareigojant neišvykti iš gyvenamos vietos, auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, neišeiti iš namų nuo 23 iki 5 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi;
9. 2016-04-18 Radviliškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį, terminuotu laisvės atėmimu 1 metams 4 mėnesiams;
10. 2018-02-22 Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų nuosprendžiu, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 286 straipsnį, terminuotu laisvės atėmimu 10 mėnesių;
11. 2018-09-13 Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų nuosprendžiu, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 1 dalį, terminuotu laisvės atėmimu 1 metams 2 mėnesiams. Šiaulių apygardos teismo nuosprendžiu bausmė pakeista į 9 mėnesių 10 dienų terminuotą laisvės atėmimą;
12. 2019-10-21 Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų nuosprendžiu, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį. laisvės atėmimu 4 mėnesiams, turto konfiskavimu, uždraudimu naudotis spec. teise 3 metams;
13. 2019-12-17 Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų nuosprendžiu, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį, 140 straipsnio 3 dalį, subendrinus su 2019-10-21 Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų nuosprendžiu bei 2019-12-17 Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų nuosprendžiu paskirtomis bausmėmis, jas iš dalies sudedant, paskirta galutinė subendrinta 7 mėnesių laisvės atėmimo bausmė; bausmė atlikta, teistumas neišnykęs;
14. 2022-03-22 Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų nuosprendžiu, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį, 140 straipsnio 2 dalį, 8 mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausme, nuosprendis neįsiteisėjęs;
kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalyje, 187 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
A. U. nežymiai sužalojo mažametę, 2021 m. rugsėjo 10 d., apie 16:50 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, atvykęs į buvusios sugyventinės R. M. gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) kiemą, kilusio žodinio konflikto metu, tyčia metė akmenį į langą, taip jį išdauždamas, ko pasėkoje, krisdamas akmuo sužalojo bute buvusią mažametę nukentėjusiąją N. U. ir jai dėl veido odos nubrozdinimo ir poodinių kraujosruvų padarė nežymų sveiktos sutrikdymą.
Be to, A. U. tyčia sugadino svetimą turtą, 2021 m. rugsėjo 10 d., apie 16:50 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, (duomenys neskelbtini), kilusio žodinio konflikto su sugyventine R. M. metu, tyčia mesdamas akmenis sugadino svetimą, R. M. nuosavybės teise priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini), turtą - išdaužė penkis plastikinių langų stiklus, kurių vieno vertė 134 eurai, iš viso 670 eurų vertės, bei tuo pačiu metu ir toje pačioje vietoje, tyčia mesdamas akmenis sugadino namo kieme esančiame garaže stovėjusį, R. M. priklausantį automobilį „OPEL ASTRA“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), išdauždamas priekinį automobilio stiklą, 70 eurų vertės, galinį automobilio stiklą, 65 eurų vertės, keturis automobilio šoninius stiklus, kurių vieno vertė 25 eurai, ir nulaužė automobilio veidrodėlį, 10 eurų vertės, tuo dėl automobilio sugadinimo padarė 245 eurų turtinę žalą, tokiais savo veiksmais nukentėjusiajai R. M. padarė bendrą 915 eurų turtinę žalą.
Kaltinamasis A. U. apklaustas teisiamajame posėdyje kaltu prisipažino. Paaiškino, kad atvažiavo pas R. M., ji jo neįsileido, iš karto užsitraukė žaliuzes. Tarp jų vyko konfliktas dėl skyrybų. R. M. jam į lauką išmetė „bambalį“ vandens. Jis kiemą buvo išklojęs akmenimis, čiupo tuos akmenis ir ištaškė langus. Kad sužalojo dukrą, sužinojo tik areštinėje. Girdėjo, kad ji verkė, bet nepagalvojo, norėjo tik išdaužti langus. Akmenų buvo visokių. Po to, dar išdaužė garaže stovinčiai mašinai langus ir išėjo į (duomenys neskelbtini). Visus nuostolius atlygino. Tikslo apgadinti turto nebuvo, tiesiog norėjo namo, o R. M. neįleido. Yra karšto būdo. Tuo metu jau gyveno (duomenys neskelbtini), bet taip išėjo, kad išgėręs atsidūrė įvykio vietoje. Buvo išgėręs iš ryto. Kai mėtė akmenis, dar buvo „šiltas“. Jei būtų buvęs blaivus, būtų ten nevažiavęs. Kai draugas jį įvežė į R. M. kiemą, ši iš karto užtraukė žaliuzes, todėl jis nematė, kas buvo kambaryje, ir tuo metu nepagalvojo, kad gali kam nors pataikyti iš akmens. Padarytą žalą atlygino. Gailisi. Pripažįsta visus namo langų ir automobilio sugadinimus. R. M. turi dvi dukras, viena mergaitė yra jo biologinė dukra. Dalyvauja vaikų gyvenime. Žino, kad 16:20 val. vieną vaiką autobusas parveža iš darželio. Tuo metu net negalvojo, kad namuose gali būti vaikų. Pagalvojo tik po to. Tikslo sužaloti neturėjo. Žalą atlygino savo noru.
Kadangi kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsniu, įrodymų tyrimas buvo nutrauktas, nes kaltinamasis nebuvo kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekėlė abejonių ir su tokiu įrodymų tyrimu sutiko kaltinamasis, jo gynėjas, prokuroras. Nagrinėjimo teisme dalyviai pareiškė, jog jie su visais byloje esančiais įrodymais yra susipažinę ir nepageidauja, kad jie teisme būtų tiriami, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 291 straipsnio 2 dalimi, teisme įrodymai nebuvo tiriami, o tik apsiribota šių įrodymų išvardijimu.
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo A. U. prisipažinimo, jo kaltė dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų įrodyta ir kitais teismo ištirtais įrodymais.
Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja R. M. nurodė, kad jos buvęs sugyventinis yra A. U., gim. (duomenys neskelbtini), su kuriuo apie metus laiko kartu nebegyvena. Kartu bendrą ūkį vedė apie 10 metų, tačiau būdavo atvejų, kai susipykdavo, jis išvažiuodavo kitur pagyventi, tačiau vėl susitaikydavo ir gyvendavo kartu. Kartu augino dvi dukras – N. U., gim. (duomenys neskelbtini), kuri yra jo biologinė dukra ir U. U., gim. (duomenys neskelbtini), kuri yra ne jo dukra, tačiau jis jai davė savo pavardę ir augino kaip savo. Su abejomis mergaitėmis A. U. sutardavo labai gerai, jomis rūpindavosi. 2021-09-10, apie 10 val., į namus, kuriuose gyvena su dukromis, adresu (duomenys neskelbtini), su taksi atvyko akivaizdžiai neblaivus A. U., kuris sunkiai pastovėjo ant kojų, svirduliavo. Tik jam išlipus iš taksi automobilio, jis pradėjo reikalauti jos, jog sumokėtų už atvežimą, tačiau ji kategoriškai atsisakė tai daryti, sakė, kad kaip atvažiavai, taip ir išvažiuok iš čia. Tai išgirdęs, jos buvęs sugyventinis taksi vairuotojui kaip užstatą padavė mobiliojo ryšio telefoną. Tik išvažiavus taksi, A. U. pradėjo šūkauti, jog visi namuose esantys daiktai yra jo ir liepė tempti viską iš vidaus į lauką. Po šitų žodžių jis pradėjo pulti ant jos, norėjo įeiti į namo vidų, plėšė duris, tačiau ji jam iš kojos nestipriai spyrė ir greitai įėjusi į vidų, užsirakino duris. Namuose taip pat buvo ir jos draugė M. G., kurios paprašė, jog paskambintų į bendrąjį pagalbos centrą ir iškviestų policijos pareigūnus. A. U. iš po praeito smurto, kuris buvo 2021 m. liepos mėn., buvo paskirti apribojimai nesiartinti prie namų ir prie jos, tačiau jis, tai žinodamas, vis tiek atvyko į namus. Dėl ko jis buvo atvykęs, ji nesuprato. Tik po skambučio į Bendrąjį pagalbos centrą, ji per langą pamatė, jog A. U. kažkur išeina iš kiemo, greičiausiai įtardamas, jog yra iškviesta policija. Po kurio laiko, kažkur po 10-20 minučių, į kiemą įvažiavo policijos pareigūnai, kurie jai pasakė, jog A. U. yra sulaikytas ir bus išvežtas į (duomenys neskelbtini). Namuose tuo metu jos dukrų nebuvo. Kadangi buvęs sugyventinis jai jokios žalos nepadarė, ar fizinio skausmo nesukėlė, ji jam tuo metu jokių pretenzijų neturėjo ir pareiškimo nerašė. Apie 12 val., su jai priklausančiu automobiliu „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kartu su drauge nuvyko į (duomenys neskelbtini) apsipirkti artėjančiam jos dukros gimtadieniui vaišių, o po to parvežė draugę į namus, esančius (duomenys neskelbtini). Apie 14.30 val., iš mokyklos į namus grįžo jos dukra Urtė, o apie 16.30 val., dukra N. autobusu grįžo iš darželio. Tik nurengusi N. ir ją paguldžiusi į lovą savo miegamajame, apie 16.35 val., per miegamojo langą matė, kad į kiemą yra grįžęs buvęs sugyventinis A. U., kuris ją su dukryte stebėjo per langą. Kadangi durys buvo užrakintos ir jis negalėjo patekti į vidų, kaltinamasis vaikščiojo palei langus ir vis prašė, jog jį įsileistų į vidų, jog duotų jam atsigerti vandens, arba žiebtuvėlį, jog galėtų prisidegti cigaretę. Tačiau ji jo neįsileido ir pasakė, jog šalintųsi iš jos kiemo, nes kitaip iškvies policiją. Tai išgirdęs A. U. dar kelis kartus paklausė, ar ji rimtai jo neįsileis, tačiau ji jam vėl atsakė, jog važiuotų iš kiemo, taip kaip ir atvažiavo. Tai išgirdęs buvęs sugyventinis tapo labai agresyvus ir pasakė jai - „nu žiurke palauk“. Tik tai išgirdusi ji pasiėmė mobiliojo ryšio telefoną, paskambino į Bendrąjį pagalbos centrą ir kvietėsi pagalbos. Kol kalbėjo su Bendrojo pagalbos centro operatore, pamatė, jog į miegamojo langą atskrenda akmuo, kuris išdaužė langą. Po šito smūgio, kaltinamasis, pasiėmęs kitus akmenis, išdaužė likusius langus. Išsigandusi, dėl tokio jo elgesio, ji griebė N. ant rankų ir kartu su ja bėgo į virtuvę, kai tuo metu, A. U. vėl metė akmenį į virtuvės langą, taip jį išdauždamas ir pataikydamas tiesiai N. į veidą. Po smūgio N. pradėjo verkti, o ji garsiai šaukė A. U., - ką čia darai, pataikei vaikui į veidą. Tai išgirdęs, sugyventinis daugiau nebemėtė akmenų, nors jau visi namuose esantys langai buvo išdaužti. Jis kažkur išėjo, o ji tuo metu dar kalbėdama su Bendrojo pagalbos centro operatore, paprašė, jog dukrai iškviestų greitosios medicinos pagalbos darbuotojus. Kol į namus vyko policija bei Greitoji medicinos pagalba, ji A. U. nebematė, tuo metu rūpinosi dukrytės veidu, uždėdama šaldantį kompresą jai ant veido. Pirmieji į jos namus atvyko policijos pareigūnai, kuriems papasakojo visas įvykio aplinkybes. Po pasakojimo pas ją pasiliko policijos pareigūnė, kuri bandė išsiaiškinti daugiau įvykio aplinkybių, o kiti pareigūnai išvažiavo ieškoti A. U. Jai bendraujant su pareigūne, į namus atvyko Greitoji medicinos pagalba, medikai apžiūrėję dukrytę, ją vežėsį į (duomenys neskelbtini) klinikas. Kadangi ji turėjo važiuoti kartu, apie tai pasakė policijos pareigūnams, o jie atsakė, kad automobiliu, kuris yra garaže, važiuoti nepavyks, kadangi jis yra visiškai sugadintas. Jai nuėjus į užrakintą garažą, ji jį atsirakino ir pamatė, jog jos automobilis „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) yra visiškai sugadintas – išdaužti visi langai, nulaužtas veidrodėlis, sulankstytas kapotas bei stogas. Automobilio detaliai neapžiūrėjo, nes skubėjo vykti į ligoninę. Kadangi abi dukras medikai buvo įsisodinę į automobilį ir su jomis jau buvo išvažiavę į ligoninę, ji važiavo su policijos pareigūnais, kurie ją nuvežė į (duomenys neskelbtini) klinikas. Nuvykus į gydymo įstaigą, gydytojai apžiūrėjo jos dukrą, atliko jai įvairius tyrimus bei nustatė stiprų galvos sumušimą. Po visų apžiūrų jas paleido gydytis į namus ambulatoriškai. Išsikvietusi taksi, iš (duomenys neskelbtini) ji grįžo pas draugę M. į namus, adresu: (duomenys neskelbtini). Būnant pas draugę, 1.30 val. nakties jai į mobiliojo ryšio telefoną paskambino A. U. mama D. R., tel. (duomenys neskelbtini), kuri žinodama, kas nutiko, jai pasakė, jog A. U. yra namuose, adresu: (duomenys neskelbtini), tačiau tikslaus adreso nepamena, bei prašė apie jo buvimo vietą pasakyti policijos pareigūnams, nes ji bijo. Po pokalbio su buvusia uošviene, ji vėl paskambino į Bendrąjį pagalbos centrą ir pasakė, kur yra A. U.. 2.37 val., A. mama D. jai parašė, jog policijos pareigūnai išvežė A. U.. Iki pat dabar, ji dar nebuvo grįžusi į (duomenys neskelbtini) esančius namus, todėl visko gerai neapsižiūrėjo. Dėl kokių priežasčių A. U. atvyksta į namus, ji nežino. A. U., tyčia mėtydamas akmenis į namo langus, žinojo, jog viduje yra ji su dukromis, todėl neatmeta galimybės, jog galėjo tyčia tai padaryti. Namo 5 langus ir automobilį apgadino taip pat tyčia, todėl dėl to taip pat pretenzijų turi. Tikslios turtinės žalos šiuo metu nenurodys, nes dar neapskaičiavo, kiek viskas kainuos. Automobilio apgadinimai siektų apie 600-700 eurų. Civilinį ieškinį pareikš ir tikslią žalą nurodys tyrimo eigoje. Pas med. ekspertus su dukra nuvyks. Daugiau nieko paaiškinti negali (1 t., b. l. 125-129).
Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja R. M. papildomai paaiškino, kad jos duoti parodymai teisingi ir išsamūs. Nurodė, kad jai priklausančio automobilio „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) visus langus 2021-09-10, apie 16.50 val., išdaužė ir nulaužė galinio vaizdo veidrodėlį buvęs sugyventinis A. U., 2021-09-13 automobilį pristatė pažįstamam asmeniui, kurio neįvardins, nes jis nepageidavo, ir automobilis buvo suremontuotas. Dėl šių aplinkybių, ji šio automobilio apžiūrai pateikti neturėjo galimybės. Už automobilio remontą iš viso - už visų langų stiklų įdėjimą ir veidrodėlio pakeitimą ji sumokėjo 245 eurus. Kadangi jos butas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo draustas draudimo bendrovėje AB „Lietuvos draudimas“, tai jai draudimo bendrovė 2021-09-18 išmokėjo žalą dėl išdaužtų langų stiklų 484,17 Eur, o įsidėti langus jai kainavo 670 eurų. Naudotus plastikinių langų rėmus su stiklais jai įdėjo broliai K. M. ir M. M., todėl darbas nekainavo, tik langų įsigijimas kainavo 670 eurų. Dėl automobilio langų stiklų išdaužimo ir veidrodėlio nulaužimo jai bendrai padaryta 245 Eurų turtinė žala, dėl buto langų išdaužimo jai bendrai padaryta 670 eurų turtinė žala, iš viso padaryta 915 eurų turtinė žala, kurios jai A. U. neatlygino. Dėl dukros sužalojimo buvo padaryta moralinė žala, nes lankėsi pas gydytojus, vyko pas teismo medicinos ekspertus, bet dėl jos sužalojimo civilinio ieškinio nereikš. Civilinį ieškinį dėl padarytos turtinės žalos dėl automobilio stiklų išdaužimo (245 Eur), dėl buto langų išdaužimo (670 Eur), reikš, nes žalos jai A. U. neatlygino. Prašo ją pripažinti nukentėjusiąja ir civiline ieškove 915 eurų turtinei žalai atlyginti (1 t., b. l. 132-135).
Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja R. M. papildomai paaiškino, kad žalą dėl jai priklausančio sugadinto turto - išdaužytų namo langų stiklų ir išdaužytų jai priklausančio automobilio langų stiklų ji įvertina tokiomis kainomis, kokiomis anksčiau ir buvo nurodžiusi savo apklausoje, tai yra tiek, kiek ji sumokėjo nusipirkdama iš savo lėšų naudotus namo langų stiklo paketus ir naudotus automobilio langus. Jokių patvirtinančių dokumentų apie namo langų ir automobilio langų ir veidrodėlio įgijimą ji neturi ir todėl negali pateikti. Namo langus ir automobilio langus bei veidrodėlį ji įsidėjo už savo sutaupytus pinigus - jos šeimai skirtas gaunamas išmokas. A. U. išdaužė jos vardu registruoto ir jai priklausančio buto adresu: (duomenys neskelbtini) , 5 plastikinių langų stiklus, dėl kurių išdaužimo jai padaryta iš viso 670 eurų turtinė žala. Vieną išdaužtą langą ji įvertina 134 eurais, tokiomis kainomis ji pirko dėvėtus langų stiklų paketus su rėmais. Langų stiklų paketus jai įdėjo jos broliai K. ir M. M.. Taip pat A. U. išdaužė jai priklausančio automobilio „Opel Astra“, valst Nr. (duomenys neskelbtini), visus langų stiklus ir nulaužė veidrodėlį, dėl ko jai padaryta iš viso 245 eurų turtinė žala. Automobilio priekinį langą įvertina 70 eurų, automobilio galinį langą įvertina 65 eurų, automobilio šoninius langus įvertina kiekvieną po 25 eurus, nulaužtą veidrodėlį įvertina 10 eurų, nes tokiomis kainomis jai pardavė dėvėtus langus ir juos sudėjo jos pažįstami asmenys, todėl jokių dokumentų, kad jie jai tvarkė langus ji neturi ir negali pateikti. Automobiliui buvo įlenktas stogas, dėl ko ji žalos nereiškia. Išdaužiant automobilio stiklus, nulaužiant jo veidrodėlį bei išdaužiant namo langų stiklus jai iš viso padaryta 915 eurų turtinė žala, dėl automobilio stogo įlenkimo ir variklio dangčio įlenkimo, kurį padarė taip pat A. U. jai žala padaryta nebuvo, dėl dukros N. U. sužalojimo padaryta 100 eurų neturtinė žala, ir šios žalos jai nėra atlygintos, dėl kurių ji reiškia civilinį ieškinį, iš viso 1015 eurų sumai. A. U. gyveno kartu su ja ir dukromis apie 10 metų laiko, tačiau per tą laiką, jis ne mažiau nei 4 kartus sėdėjo įkalinimo įstaigoje, kur prabūdavo po pusę metų ir daugiau. Kartu gyvenant A. U. nuolatinio darbo neturėjo, uždarbiaudavo pas žmones, dirbdavo atsitiktinius darbus, buvo registruotas Užimtumo tarnyboje, oficialiai niekur nedirbo, prisidėdavo prie perkamo maisto. Daugiau jokių pinigų neturėjo ir jai nedavė, prie buities, namo ir mašinos pirkimo jis savo lėšomis neprisidėjo, nes pinigų neturėjo. Namą ji nusipirko iki jam ateinant pas ją gyventi. Kartu su A. U. nebegyveno nuo 2020 metų rudens. Jau A. U. nebegyvenant su ja, ji už gaunamas socialines išmokas šeimai įsigijo automobilį „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir jis A. U. nepriklauso. Automobilį įgijo 2019 metų pabaigoje, bet baigė už jį sumokėti per 2020 metus. Tuo metu, kai A. U. pradėjo daužyti akmenimis langus, ji išsigando ir, pagriebusi N. U. ant rankų, bėgo iš kambario į virtuvę, nes kambaryje pažiro išdaužto lango stiklo šukės. Pro langų roletus matėsi, kad A. U. lakstė aplink namo langus. Kokiu atstumu A. U. buvo nuo lango lauke, kai metė akmenį į virtuvės langą, nežino, nes lango žaliuzės buvo nuleistos ir nesimatė. Atsistojus tarpduryje tarp kambario ir virtuvės, jai laikant N. ant rankų, ją laikant pasisukusią į save, stovint jai kairiu šonu į langą, A. U. akmeniu metė į langą ir jį išdaužė. N. jai ant rankų pradėjo verkti ir pamatė, kad akmuo nukrito šalia jos kojų ant grindų. Kaip akmuo praskriedamas kliudė N. veidą, negali pasakyti, nes viskas vyko greitai ir kaip akmuo kliudė vaiko veidą nespėjo pamatyti. Negali pasakyti, ar N. kur pasisuko, kai ji ją laikė, nes ji labai judri. Mestas akmuo pataikė tik vieną kartą N. į veiduką, kaip nepasakys, nes nespėjo pamatyti. Prieš įvykį N. buvo sveika, nebuvo sužalotas jos veidukas. Po įvykio N. verkė, paskui užmigo, iš nosies jai bėgo kraujas ir lūpa buvo prakirsta, iš kaktos nubrozdinimo bėgo kraujas, buvo didžiulis guzas. Mergytė dėl mažo amžiaus dar nekalba. Kur A. yra šiuo metu ji tiksliai nežino, bet kadangi jis jai 2021 metų spalio mėnesį buvo skambinęs iš švediško numerio, tai mano, kad jis gali būti užsienyje, galimai (duomenys neskelbtini), bet tokių patvirtinančių duomenų, kur jis tiksliai yra neturi, jis pats to jai irgi nesakė, su juo ryšių nepalaiko. Ji su juo nekalbėjo, tik išgirdusi, kad jo balsas, ji iškart numetė ragelį ir daugiau jis jai neskambino, kitais būdais nesistengė susisiekti. Kiek žino, A. U. su jokiais šeimos nariais ryšių nepalaiko, ir anksčiau su juo niekas iš šeimos nenorėjo bendrauti. A. U. draugų, su kuriais palaikytų ryšius neturi, nes jis telefonu bendraudavo tik su asmenimis, su kuriais kartu sėdėdavo įkalinimo įstaigose (1 t., b. l. 140-144).
Iš parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad R. M. parodymų patikrinimo vietoje metu parodė, kad jos dukra N. U. buvo sužalota bute adresu: (duomenys neskelbtini) , ir parodė į šį namą ir į duris, pro kurias patenkama į šio namo 1 butą. Pasiūlius parodyti kuriame kambaryje ir kurioje vietoje R. M. stovėjo, kaip A. U. mestu akmeniu išdaužė buto lango stiklą ir sužalojo N. U., R. M. sutiko ir parodė, kad ji tuo metu iš kambario išbėgo nešina ant rankų N. U. ir būnant tarpduryje A. U. metė akmenį į virtuvės langą, dėl ko langas išdužo. Pasiūlius R. M. parodyti, kurioje vietoje ir kokiu atstumu nuo lango pro kurį buvo mestas akmuo stovėjo A. U., mesdamas akmenį ir pataikydamas juo N. U., ji sutiko ir manekeno pagalba parodė, kaip ji stovėjo laikydama ant rankų dukrą, t. y. ji stovėjo kairiu šonu į langą, 3 metrų 50 centimetrų atstumu nuo lango. N. laikė veidu į save, bet ar N. U. metant akmenį buvo atsisukusi į langą, ji negali pasakyti, nes mergaitė labai judri, ir ji neužfiksavo, ar dukra kur pasisuko, nes pati buvo išsigandusi. Pasiūlius R. M. parodyti, kokiu atstumu nuo lango lauke stovėjo A. U., ji nurodyti negalėjo, nes lango žaliuzės buvo nuleistos ir nesimatė, kur, kurioje vietoje ir kokiu atstumu nuo lango stovėjo A. U.. Pasiūlius R. M. parodyti, kuria vieta praskriedamas akmuo ir į kurią vietą pataikė, ji parodė, kad to ji negali pasakyti, nes viskas vyko greitai ir neužfiksavo, pamatė, kad N. pradėjo verkti ir akmuo nukrito šalia jų ant grindų (1 t., b. l. 154-157).
Iš 2022-02-24 R. M. prašymo matyti, kad nukentėjusioji A. U. dėl turtinės ir neturtinės jai padarytos žalos civilinio ieškinio byloje nebereiškia, A. U. pretenzijų neturi, nes jis žalą jai pilnai atlygino (1 t., b. l. 178).
Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja U. U. nurodė, kad A. U. yra jos patėvis, davęs jai savo pavardę. Jis apie 7 metus gyveno su mama, gal daugiau. Tada, kai įvyko įvykis, A. U. kartu nebegyveno. Viskas vyko namuose, (duomenys neskelbtini). Ji su mama ir sese buvo viduje, o A. U. trynėsi lauke. Ji buvo savo kambaryje, miegojo, išgirdo jo balsą, suprato, kad kažkas negerai. Mama buvo su sese, mama užtraukė užuolaidas, kad jis nematytų, kas dedasi viduje. A. U. buvo atėjęs ryte, ji jo nematė, mama sakė, kad ji buvo mokykloje. Ji grįžo 14 val. iš mokyklos, kelinta diena buvo nepamena, tai įvyko šiemet 2021 metais. Mama jo neįsileido, buvo užsirakinus, užsitraukus žaliuzes. Mama pasakojo, kad ryte jis agresyviai elgėsi, brovėsi į namus, puolė ant mamos, bet viskas pasibaigė laimingai, jis išsikvietė taksi ir išvažiavo. 14.00 valandą, kaip minėjo, ji grįžo į namus, užmigo. Mama buvo namuose, paguldė į lovą sesę. Miegodama ji išgirdo A. U. balsą ir suprato, kad laimingai nesibaigs. Stovėdama virtuvėje per atitrauktas žaliuzes matė, kad A. U. stovėjo kieme. Mama dar gulėjo lovoje su sese. Jis atėjo prie to lango, kur gulėjo mama. Jis mamai grasino, kad papjaus, užmuš, pakars. Priėjęs prie lango jis prašė atsigerti, prašė žiebtuvėlio, bet mama nieko nedavė. A. U. pro langą pamatė, kad mama pasiėmė telefoną, jam tai sukėlė agresiją. Matė, kad jis nuėjo į kiemą, pakartojo mamai „M., a tu rimtai“. Ji pradėjo panikuoti. Jis pasiėmė akmenis, išdaužė langus - pirmiausia išdaužė langą, kuris yra prie spintos. Mama buvo virtuvėje su N. ant rankų, ten atbėgo, nes kituose kambariuose buvo daug šukių. N. buvo mamai ant rankų ir A. U. N. su dideliu akmeniu pataikė į veidą. Viskas įvyko virtuvėje. Ji net nespėjo sužiūrėti kaip akmuo pataikė N., tuo metu mama telefonu kalbėjo su dispečere. Ji viską matė, nes stovėjo ant slenksčio tarp kambario ir virtuvės, trijų žingsnių atstumu nuo mamos ir N. Akmuo, kuris kliudė N., nukrito ant grindų. Akmuo buvo dviejų delnų dydžio. N. pradėjo verkti, mama pradėjo panikuoti, paėmusi šlapią rankšluostį, uždėjo N. ant veiduko. N. buvo didelis guzas kaktoje, buvo prakirsta nosis ir lūpa, visa kairė veiduko pusė mėlyna, jai iš nosies bėgo kraujas. N. veidukas nebuvo kruvinas, buvo tik mėlynės. N. paskui užmigo. Kitų sužalojimų ant N. veido nebuvo. Kitų žmonių kambaryje nebuvo. A. U. pabėgus, ji išėjo į kiemą patikrinti, ar jis kieme, bet A. U. kieme nebuvo. Mama laikė ant rankų N., stovėdama šonu į langą, per žingsnį ar du nuo to lango, pro kurį A. U. metė akmenį ir sužalojo N.. Kai A. U. mestu akmeniu išdaužė langą, mama tuomet truputį pasisuko į lango pusę, ir tada pamatė tik kaip akmuo nukrito kambaryje ant grindų. Kaip tiksliai tas akmuo kliudė N., ji nematė, tik paskui pamatė, kad N. sužalota, kaip suprato, tuo mestu akmeniu. Ji pati labai supanikavo dėl to įvykio, jai viskas atrodė žiauriai, ji bijojo, kad jis neįsiveržtų į vidų, kad dar ko nepadarytų, nes jis viską galėjo padaryti. Sprendžiant iš jo elgesio ir agresyvumo, jis buvo „nedagėręs“, todėl jis galėjo ir ją ir mamą sužaloti. Anksčiau jos niekada nėra A. U. skriaudęs, tik yra labai seniai mamą skriaudęs (2 t., b. l. 35-38).
Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja D. R. nurodė, kad susipažinusi su savo kaip liudytojos teisėmis, ji parodymus duoti apie savo sūnų - įtariamąjį A. U., atsisako. Tik gali pasakyti, kad su juo ryšių nepalaiko, kur yra jo buvimo vieta nežino ir daugiau jokių parodymų ji neduos (2 t., b. l. 70-73).
Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja D. K. nurodė, kad 2021-09-10, apie 17.00 val., atvyko pagal pranešimą, kad (duomenys neskelbtini) , bute sumušta dviejų metų nepilnametė. Atvykus į įvykio vietą, R. M. - mažametės motina, nurodė, kad iš areštinės grįžo sugyventinis, kurio ji neįsileido į namus, telefonu skambino policijai, tai pamatęs per langą sugyventinis ėmė akmenimis, buvusiais kieme, daužyti langus. Kai atvyko į iškvietimą, matė, kad prie to namo visas kiemas išpiltas akmenimis. Įėjus į buto vidų, ant grindų matė išmuštų langų šukes, perėjus į kitą kambarį, kur sėdėjo mama su mergaite, taip pat buvo stiklo šukių ant lovos ir ant grindų. R. M. nurodė, kad sugyventinis išdaužė visus buto langus. Paklausus, kaip akmuo pataikė vaikui į galvą, R. M. nurodė, kad jos mažametė dukra vaikščiojo po kambarį ir sugyventinio iš lauko mestas akmuo išdaužė buto langą ir tuo akmeniu pataikė mergaitei į galvą, ir ją sužalojo, bet kaip tiksliai tas akmuo krito, į kurią veido vietą pataikė, ji neklausė, o vaiko motina detaliau ir neminėjo. Ant grindų buvo numestas vienas dviejų kumščių dydžio akmuo, ar buvo daugiau akmenų, ji neįsidėmėjo. R. M. nesakė, kuriuo akmeniu vaikui pataikė sugyventinis. Jai atvykus nukentėjusi N. U. sėdėjo ant kelių mamai, buvo vangi, pasyvi, neverkė. Apžiūrint mergaitę ant jos veido kaktos srityje buvo didžiulis gumbas, mėlynė ir pamėlęs viršutinis vokas, tačiau kurios akies tiksliau nepamena, nubrozdinimų nefiksavo, nes Greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelėje jau buvo įrašiusi, kad vaikui yra gumbas kaktoje, mėlynė ir pamėlęs viršutinis vokas. Nosies srityje buvo praskelta žaizda, nebekraujuojanti, tai analogiškai kraujosruvos nosies srityje nefiksavo. Kraujo ant mergaitės veido nebuvo, gal mama buvo apvaliusi, apžiūrėjus vaiko nosies ertmę, matėsi, kad iš nosies buvo bėgęs kraujas. Taip pat kortelėje įrašė, kad nustatytas „sukrėtimas“, nes po tokių sužalojimo aplinkybių, paprastai įtariamas galvos smegenų sukrėtimas, ką liudijo ir daiktas - didelis akmuo, kuriuo buvo sužalotas vaikas. Akmeniu buvo pataikyta vaikui į galvą, taip pat vaiko bendra savijauta - pasyvumas ir vaiko vangumas atitiko galvos sukrėtimo požymius (2 t., b. l. 52-55).
Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja P. V. nurodė, kad ji gyvena viena, (duomenys neskelbtini) . 2021-09-10, 16.30 val., ji buvo savo namo kieme esančiame tvarte, rinko bulves ir išgirdo kažkokius bumbtelėjimus. Girdėjo ne mažiau nei 5-6 smūgius. Nesuprato, kas yra daužoma. Bet kadangi buvęs kaimynas A. U., kuris anksčiau gyveno (duomenys neskelbtini) bute, ne pirmą kartą susipyksta su sugyventine R. M., prieš metus laiko buvo sudaužęs jos automobilį, todėl pamanė, kad ir dabar jis jai kažką daužo. Į kiemą išėjusi nebuvo, nėjo žiūrėti, ką jis daro. Tas visas daužymas truko apie 15 minučių. Tik vėliau, kai triukšmas jau nutilo, išėjusi iš tvarto į namo kiemą pamatė, kad R. M. garaže stovinčiam automobiliui išdaužtas galinis langas. Kieme A. U. nebuvo. Ji dėl šio įvykio nukentėjusia savęs nelaiko, nes A. U., daužydamas namo ir mašinos langus jos rimties nesutrikdė, ji neišsigando, nes nebuvo kieme ir nematė, kas vyksta. Jokių šūkavimų, grasinimų negirdėjo ir nežino, ar A. U. ką nors šūkavo daužydamas langus. Vėliau pamatė, kad R. M. namo langai išdaužyti. Su R. M. apie įvykį nekalbėjo, jos neklausinėjo, kas įvyko. Pati nematė, kad būtent A. U. būtų išdaužęs visus R. M. namo ir automobilio langų stiklus (2 t., b. l. 64-65).
Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja E. R. nurodė, kad 2021-09-10, apie 17.00 val., dirbant kartu su Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Radviliškio rajono policijos komisariato vyresniaisiais tyrėjais S. K. ir A. B. gavo Šiaulių budėtojo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini), neblaivus sugyventinis braunasi į namus, išdaužė visus namo langus, ir kad sugyventinis, mesdamas akmeniu į namo langą, sužalojo 2 metų mergaitei galvą. Atvykus į įvykio vietą, įtariamojo nebuvo, namo viduje rasta blaivi R. M., kuri nurodė, kad neblaivus sugyventinis A. U. norėjo pas ją įeiti į namus, prašė sumokėti už taksi, kuriuo jis atvyko. Tačiau R. M. nurodė, kad jo į namus neįsileido, jam bandant patekti pro duris, koja jį nuspyrė nuo durų. Tada A. U. akmenimis išdaužė visus namo langus, ir vienas jo mestas akmuo, kurį parodė R. M., sužalojo mažametę. Mažametei mergaitei buvo sumušta kakta, kurioje matėsi guzas, nosies nubrozdinimas, tarp akių matėsi mėlynė, viršutinė lūpa patinusi, vidinė lūpos pusė buvo sumušta, buvo pasidengusi sukrešėjusiu krauju. Namuose taip pat buvo R. M. 12 metų dukra, kuri buvo labai išsigandusi, jai drebėjo rankos. Daugiau kitų asmenų namuose nebuvo. R. M. buvo iškviesti medikai, mažametė buvo išvežta medikų apžiūrai. Tik besiruošiant R. M. vykti savo automobiliu į (duomenys neskelbtini) klinikas, pamatė, kad jos automobilio „Opel Astra“, buvusio garaže, visi langai išdaužyti. R. M. nurodė, kad A. U. anksčiau yra pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl smurto jos atžvilgiu ir yra skirta kardomoji priemonė nesiartinti prie jos. Apžiūrėjo įvykio vietą. Kolegos S. K. ir A. B. apžiūrėjo gyvenamojo namo teritoriją, tačiau A. U. nerado (2 t., b. l. 58-61).
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas S. K. nurodė, kad 2021-09-10, apie 17.00 val., dirbo su Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Radviliškio rajono policijos komisariato vyresniaisiais tyrėjais E. R. ir A. B.. Gavo budėtojo pranešimą dėl to, kad (duomenys neskelbtini) , vyksta smurtas artimoje aplinkoje. Atvykus iš karto pamatė išdaužytus namo langus (duomenys neskelbtini) . Atvykus į įvykio vietą, įtariamojo nebuvo. Namo viduje buvo R. M. ir jos mažametė dukra bei kita vyresnė dukra. Kitų asmenų namo viduje nebuvo. Mažoji mergaitė miegojo. Vaiko neapžiūrinėjo, todėl negali pasakyti, ar vaikui buvo padaryti sužalojimai. R. M. pasakė, kad sugyventinis A. U. išdaužė akmenimis namo langus. Viduje matė vieną akmenį. R. M. nurodė, kad kai A. U. akmenimis pradėjo daužyti buto langus, ji stovėdama laikė apsikabinusi ant rankų savo mažametę dukrą. Kaip ji stovėjo, kokiu atstumu nuo lango, kai A. mestas akmuo sužalojo vaiką, ji tiksliau nieko nesakė. Jis su A. B. išėjo ieškoti įtariamojo, kurio namuose nebuvo. Apžiūrėjus namo kiemą, ūkinius pastatus ir aplinkines vietoves A. U. nebuvo rastas (2 t., b. l. 46-49).
Iš 2021-09-10 tarnybinio pranešimo „Dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo“ matyti, kad mažametė N. U. Greitosios medicinos pagalbos medikų buvo pristatyta į VšĮ (duomenys neskelbtini) kliniką (1 t., b. l. 18-21).
Iš 2021-09-10 įvykio vietos ir daiktų apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta (duomenys neskelbtini) , įvykio vietos apžiūros metu paimtas akmuo, kuriuo buvo sužalota mažametė N. U. (1 t., b. l. 29-32 ).
Iš 2021-09-11 mažametės nukentėjusiosios N. U. asmens apžiūros protokolo matyti, kad buvo atlikta jos asmens apžiūra, kurios metu apžiūrint veido sritį matyti kaktos nubrozdinimas, mėlynė. Nosies srityje, prie kairės akies bei skruosto keli nubrozdinimai, patinimas, kraujosruvos. Virš viršutinės lūpos mėlynė, prie dešinės akies patinimas ir mėlynė. Apžiūrint rankų, kojų, pilvo ir nugaros sritis nubrozdinimų, patinimų sumušimų ir kraujosruvų nėra (1 t., b. l. 90-92).
Iš 2021-09-15 reg. Nr. (duomenys neskelbtini) gautos specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad N. U. nustatyti sužalojimai: veido odos nubrozdinimai ir poodinės kraujosruvos. Sužalojimai galėjo būti padaryti 2-5 parų laikotarpyje iki apžiūros, galimai užduotyje nurodyto įvykio aplinkybėmis ir laiku. Sužalojimai galėjo būti padaryti tiek tiesioginiu trauminiu poveikiu, tiek griuviminės traumos metu. Sužalojimai galėjo būti padaryti mažiausiai vienu trauminiu poveikiu. Padarant N. U. nustatytus sužalojimus galėjo būti sukeltas fizinis skausmas. Iš turimų teismo medicininių dokumentų duomenų nėra galimybės konkrečiai nurodyti, kokioje padėtyje buvo nukentėjusioji jai daromų sužalojimų metu. N. U. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (1 t., b. l. 100-101).
Iš 2021-09-29 reg. Nr. (duomenys neskelbtini) gautos specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad teikiama išvada, jog N. U. nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti tyrimui pateiktu akmeniu (1 t., b. l. 106).
Iš 2021-12-01 reg. (duomenys neskelbtini) gautos specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad teikiama išvada, jog N. U. nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti vienu arba artimu vienas kitam laiku. N. U. nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti mažiausiai vienu trauminiu poveikiu. Sužalojimai yra išsidėstę dviejuose vietose, kadangi plotas esantis tarp jų (nosies šaknies sritis) yra žemiau, o kakta ir nosies apatinė dalis aukščiau. N. U. nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti tyrimui pateiktu akmeniu (1 t., b. l. 111).
Iš 2021-09-10 Greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelės matyti, kad nurodomos šios sužalojimo aplinkybės: konflikto su sugyventine metu, akmenimis iš lauko pusės ėmė daužyti jos namo langus, atlėkęs akmuo išdaužė stiklą ir pataikė vaikui į galvą. Mama teigia, kad vaikas sąmonės neprarado (1 t., b. l. 115-116).
Iš 2021-09-10 Alkoholio kiekio matuoklio panaudojimo registracijos žurnalo išrašo kopijos matyti, kad patikrinus R. M. blaivumą alkotesteriu Alcotest 7510 Nr. (duomenys neskelbtini), patikros sertifikato NR. (duomenys neskelbtini), nustatyta, kad ji blaivi (1 t., b. l. 119).
Iš 2021-11-10 Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo matyti, kad butas adresu (duomenys neskelbtini) , nuosavybės teise priklauso R. M. (1 t., b. l. 181- 182).
Iš 2021-11-10 VĮ Regitra duomenų bazės išrašo matyti, kad automobilio „OPEL ASTRA“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininkė yra R. M. (1 t., b. l. 183).
Iš 2021-10-13 apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėtas ir aprašytas Bendrojo pagalbos centro pateiktas pagalbos kvietimo garso įrašas, pateiktas el. paštu (duomenys neskelbtini) @112.lt. Garso įrašas pažymėtas „(duomenys neskelbtini)“. Atidarius pasigirsta garso įrašas: operatorė sako: „Vienas, vienas, du“. R. M. sako: „Laba diena“. Operatorė sako: „Laba diena, kas nutiko?“ R. M. sako: „Noriu išsikviest policiją“. Operatorė sako: „Kokiu adresu?“ R. M. sako: „Radviliškio rajonas, (duomenys neskelbtini) kaimas“. Operatorė sako: „Kokia gatvė, yra?“ R. M. sako: „(duomenys neskelbtini)“. Operatorė sako: „Kas dabar vyksta ten?“ R. M. sako: „Gi vėl.“ Operatorė sako: „Kas toksai puola?“ R. M. sako: „A. U.“. Operatorė sako: „Kas yra jis jums toksai?“ R. M. sako: „Buvęs sugyventinis, žinokit jis nori išdaužyti langus“. Operatorė sako: „O ką jis daro, muša jus ar žodžiu konfliktuoja?“ R. M. sako: Bando patekt į namus. Operatorė sako: „Tai tranko langus?“ R. M. sako: „Taip“. Operatorė sako: „Jis nesišalina?“ R. M. sako: „Nesišalina“. Operatorė sako: „Namo langus?“ Girdisi trenksmo garsas. R. M. sako: „Va, išdaužė“. Girdisi trenksmo garsas. R. M. sako: „Būkit gera, greičiau“. Operatorė sako: „Medikų nereikia?“ R. M. sako: „Ne, išdaužė, ką tik langą“. Operatorė sako: „Vaikų yra nepilnamečių?“ R. M. sako: „Taip“. Girdisi trenksmo garsas. Operatorė sako: „Kiek?“ R. M. verkdama sako: „Daužo langus, jetus, du vaikai, siųskit greičiau ekipažą“. Operatorė sako: „Policija jau informuota, vardas , pavardė jūsų?“ Girdisi trenksmo garsas ir girdisi vaiko verksmas. Girdisi trenksmo garsas, vaiko riksmas ir garsus verksmas ir triukšmas bei garsūs R. M. šūksmai. R. M. sako: „Kvieskit greitąją vaikui pataikė iš akmens“. Operatorė sako: „Iš akmens, kur?“ Girdisi trenksmo garsai, kažkoks pašalinis triukšmo garsas. Operatorė sako: „Kur pataikė?“ R. M. sako: „Į galvą“. Operatorė sako: „Kraujuoja?“ Girdisi garsus vaiko klyksmas, verksmas. Operatorė sako: „Ar kraujuoja?“ R. M. sako: „Kraujuoja, greičiau kvieskit“. Girdisi vaiko garsus klyksmas, verksmas. Operatorė sako: „Užspauskite žaizdą, pareigūnai važiuoja“ (2 t., b. l. 83-85).
Iš 2021-11-04 kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėti šeši el. paštu persiųsti Body kamerų vaizdo įrašai. Apžiūrimas vaizdo įrašo failas pažymėtas „(duomenys neskelbtini)“. Atidarius vaizdo įrašą, matyti, kad pareigūnai atvykę į įvykio vietą, užeina į gyvenamąjį namą. Policijos pareigūnas klausia: „Kur jis yra?“ R. M. atsako: „Pabėgo“. Policijos pareigūnė klausia: „Ar iškvietėt greitąją?“ R. M. sėdi kambaryje, ant rankų laiko vaiką, sako: „Prašiau, kai skambinau, kad iškviestų. Va, pataikė, nespėjau, tik nusisukau“. Policijos pareigūnė klausia: „Kur jis gyvena?“ R. M. sako: „(duomenys neskelbtini), jis iš ryto buvo atvažiavęs, aš jam iškviečiau policiją, jį pažįstami atvežė ir paliko. Aš jam neatidariau nei durų nei lango. Jį sulaikė, jis (duomenys neskelbtini) buvo ir paleido jį. Jis A. U.“. Policijos pareigūnais klausia: „Kur jis nubėgo, kaip atrodė?“ R. M. atsako, ranka rodydama: „Ten nubėgo, buvo apsirengęs darbinėm taškuotom šviesiom kelnėm, šviesus megztinis, plaukai šviesūs“. Policijos pareigūnai apžiūri kiemą, tvarto patalpas. Vaizdo įrašo pabaiga. Apžiūrimas vaizdo įrašas pažymėtas failu „(duomenys neskelbtini)“. Atidarius vaizdo įrašo failą, matyti, kad policijos pareigūnai apžiūri kiemą ir jame esančius pastatus. Policijos pareigūnė įeina į namo vidų, užsirašo asmenų - R. M. ir jos dukrų N. U. ir U. U. duomenis. R. M. sako: „Nespėjau nusisukt, metė į langą iš čia, net nebesuprantu ir iš čia metė, ir tas skilo, ir tas dužo, ir vaiko kambario, ir virtuvės, nemačiau ar dužo“. Vaizdo įrašo pabaiga. Apžiūrimas vaizdo įrašas pažymėtas failu „(duomenys neskelbtini)“. Filmuojamas vaizdas namo viduje. R. M. laiko ant rankų miegančią mažametę. R. M. sako: „Per virtuvės langą kai metė, aš bandžiau bėgti čia, ir metė iš akmens, tiesiog nespėjau nusisukt, tiesiai į vaiką“. Policijos pareigūnė nufotografuoja nukentėjusiąją mažametę. R. M. verkdama sako: „Nosytės gal nesulaužė“. Policijos pareigūnė sako: „Už ką jis uždarytas buvo?“ R. M. sako: „Irgi parvažiavo su taksi prigėręs, bandžiau su juo gražiuoju, išsiviliojau jį į kiemą, sakau, kad spėčiau duris užsidaryt, jis bandė pult ant manęs, bet aš jį nuspyriau tiesiog nuo laiptų, buvom užsirakinusios, nieko nepadarė, iškviečiau pareigūnus irgi pabėgo. Ir va, skambino, nežinau, kiek čia tų valandų buvo, skambinėjo ir žiūriu parvažiuoja jis į kiemą. Aš užsidarinėjau duris. Pasakiau jam važiuok iš čia, aš vėl iškviesiu policiją. Kadangi pamatė telefoną rankoje, kad kviesiu policiją“. Policijos pareigūnė sako: „Kelintą valandą jis atvažiavo?“ R. M. sako: „Prieš penkiolika minučių“. Policijos pareigūnė išeiną į namo kiemą, susisiekia su budėtoju, pasitikslina, ar atvyksta Greitosios pagalbos medikai. Į kiemą įvažiuoja Greitosios pagalbos medikų automobilis. išlipa medikė, nueina į namo vidų. Vaizdo įrašo pabaiga. Apžiūrimas vaizdo įrašas „(duomenys neskelbtini)“. Vaizdo įraše matyti, kad policijos pareigūnė kalbasi su R. M., kur ji paliks savo kitą nepilnametę dukrą, kol ji su N. U. vyks į (duomenys neskelbtini) ligoninę. Alkotesteriu nustatoma, kad R. M. blaivi. Daugiau reikšmingos informacijos peržiūrint vaizdo įrašą nėra. Apžiūrimas vaizdo įrašas „(duomenys neskelbtini)“. Atidarius vaizdo įrašą, matyti, kad filmuojamas namo kiemas, kur greitosios pagalbos medikai išsiveža nukentėjusiąją apžiūrai. Policijos pareigūnai iš namo išorės apžiūri išdaužytus buto langus, užeina į namo vidų, kur taip pat apžiūri įvykio vietą. Peržiūrint šį vaizdo įrašo failą reikšmingos informacijos įvykio tyrimui nėra. Apžiūrimas vaizdo įrašas „(duomenys neskelbtini)“. Atidaromas vaizdo įrašas, matyti filmuojamas namo kiemas. Policijos pareigūnė atidaro kieme esančio medinio garažo duris, kuriame stovi pilkos spalvos Opel markės automobilis, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) , kurio visi langų stiklai išdaužyti. Matyti, kad iš namo išeina R. M.. Policijos pareigūnė klausia: „Su tuo be langų važiuosit?“ R. M. sustoja, sako: „O Jėzus Marija, o Jėzus“. Policijos pareigūnė sako: Tai visi langai išbarškinti. R. M. sako: Tai ką dabar daryt? Policijos pareigūnė sako: „Tai taip nebuvo?“ R. M. sako: „Buvo užrakintas garažas“. Policijos pareigūnė nufotografuoja automobilį. R. M. verkdama sako, kad ji nežinojo, kad ir jos automobilis buvo apgadintas. Daugiau reikšmingos informacijos peržiūrint vaizdo įrašą nėra (2 t., b. l. 86-89).
Iš 2021-12-27 tarnybinio pranešimo „Dėl A. U. paieškos“, matyti, kad 2021-12-22 priimtas nutarimas dėl A. U. paieškos buvo prijungtas jau prie vykdomos paieškos bylos Nr. (duomenys neskelbtini), pradėtos 2021-11-11 Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos sunkių nusikaltimų tyrimo valdybos 1-ajame skyriuje, kaltinamojo A. U. atžvilgiu (2 t., b. l. 186-188, 192).
Iš 2022-02-22 reg. Nr. (duomenys neskelbtini) Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos sunkių nusikaltimų tyrimo valdybos 1-ojo skyriaus rašto matyti, kad 2022-02-22 nutraukta paieškos byla Nr. (duomenys neskelbtini), kaltinamojo A. U. atžvilgiu, kadangi jis buvo sulaikytas (duomenys neskelbtini) pagal Lietuvos Respublikos išduotą Europos arešto orderį ir 2022-02-21 ekstraduotas į Lietuvą (2 t., b. l. 194).
2022-02-23 A. U. pasirašytinai pareiškė, kad savo noru sutinka būti persekiojamas už nusikalstamas veikas, padarytas iki jo perdavimo pagal Europos arešto orderį (3 t., b. l. 22-23).
2022-03-03 Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų teisėjo nutartimi nutarta leisti persekioti A. U. už nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalyje ir 187 straipsnio 1 dalyje, dėl kurių jis nebuvo perduotas pagal Europos arešto orderį (3 t., b. l. 39-40).
Bylos aplinkybės, t. y. paties kaltinamojo paaiškinimai ir prisipažinimas, nukentėjusiosios R. M. bei liudytojų U. U., P. V., D. K., E. R., S. K. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, apžiūros protokolų duomenys, specialisto išvados ir kiti rašytiniai įrodymai, neginčijamai patvirtina, jog 2021 m. rugsėjo 10 d., apie 16:50 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, atvykęs į buvusios sugyventinės R. M. gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) kiemą, kilusio žodinio konflikto metu, tyčia metė akmenį į langą, taip jį išdauždamas, ko pasėkoje, krisdamas akmuo sužalojo bute buvusią mažametę nukentėjusiąją N. U. ir jai dėl veido odos nubrozdinimo ir poodinių kraujosruvų padarė nežymų sveiktos sutrikdymą. A. U. veika pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 140 straipsnio 3 dalį kvalifikuota tinkamai, kadangi jo veiksmų pasėkoje mažametei buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas.
Kaltinamasis teismo posėdžio metu akcentavo, kad tyčios sužaloti mažametę neturėjo. Tačiau įvertinus byloje nustatytų aplinkybių visumą, spręstina, kad A. U. veikė netiesiogine tyčia.
Pagal baudžiamąjį įstatymą asmuo pripažįstamas kaltu padaręs nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, jeigu jis šią veiką padarė tyčia ar dėl neatsargumo. Nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas yra tyčinis, jeigu jis padarytas tiesiogine ar netiesiogine tyčia, o neatsargus – jeigu jis padarytas dėl nusikalstamo pasitikėjimo arba nusikalstamo nerūpestingumo (BK 14 straipsnis, 15 straipsnio 1 dalis, 16 straipsnio 1 dalis).
??????Nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas yra padarytas netiesiogine tyčia, jeigu jį darydamas asmuo suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti BK nustatyti padariniai, ir nors jų nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti (BK 15 straipsnio 3 dalis). Pavojingo nusikalstamos veikos pobūdžio suvokimas – tai kaltininko supratimas, kad jis savo veika kėsinasi (sudaro realų pavojų) į įstatymo saugomas vertybes ir ši veika tiek pavojinga, kad gali sukelti sunkius padarinius, o aplinkybių, neleisiančių kilti tokiems padariniams, kaltininkas iš esmės nenumato arba apie tai net negalvoja. Šios kaltininko intelektinės veiklos sudėtinė dalis yra ir numatymas pavojingų savo veikimo ar neveikimo padarinių, nurodytų BK. Kaltininkas suvokia, kad tokie padariniai labai tikėtini, realūs ar net neišvengiami. Taigi kaltininkas supranta, kad savo veikimu (neveikimu) pradeda priežastingumo ryšį, lemiantį padarinius, nors numatomi veikos padariniai kaltininkui nereikalingi ar yra šalutinis rezultatas siekiant tikslo, kuris gali ir nebūti daromos nusikalstamos veikos sudėties požymis. Apibūdinant netiesioginės tyčios valinį turinį (momentą) pažymėtina, kad kaltininkas, nors savo pavojingos veikos padarinių nesiekia ar net jų nenori, tačiau savo pavojingo elgesio nenutraukia, jo nekeičia. Kaltininkas nemąsto, kaip išvengti galimų pavojingų padarinių. Todėl ir nėra kaltininko valinių pastangų išvengti padarinių. Jei kaltininkas vis dėlto tikisi, kad jo pavojingos veikos padarinių nebus, tai tokia viltis yra niekuo nepagrįsta arba paremta tik abstrakčiais, subjektyviais, atsitiktiniais dalykais – sėkme, palankiu likimu, prietarais ir pan. Tokia kaltininko intelektinė valinė veikla iš esmės rodo jo abejingumą galimiems savo pavojingos veikos padariniams ir yra vienas esminių požymių netiesioginę tyčią atribojant nuo neatsargumo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-498-746/2015, 2K-7-193-895/2016).
Nežymaus sveikatos sutrikdymo netiesiogine tyčia atveju kaltininkas supranta, kad savo veika kėsinasi į kito žmogaus sveikatą, numato, kad gali sužaloti kitą žmogų, ir nors nenori kito žmogaus sužaloti, sąmoningai leidžia tokiems padariniams atsirasti. Esminis skirtumas tarp tiesioginės ir netiesioginės tyčios yra valinis elementas: jei asmuo nori pavojingų padarinių, tai jis veikia tiesiogine tyčia, jeigu jų nenori, bet sąmoningai leidžia jiems atsirasti, veikia netiesiogine tyčia. Apie kaltininko tyčios turinį teismas sprendžia atsižvelgdamas į visas padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes: šios veikos padarymo įrankius, būdą, sužalojimų kiekį, jų pobūdį, vietą, nusikalstamų veikų intensyvumą ir jų nutraukimo priežastis, kaltininko ir nukentėjusiojo tarpusavio santykius, elgesį įvykio metu, taip pat prieš jį ir po jo bei kt.
Nagrinėjamu atveju, A. U., mėtydamas akmenis į pirmame aukšte esančio buto langus, juos išdauždamas, kai bute tuo metu buvo žmonių, net ir nenorėdamas nieko sužaloti, sąmoningai leido tam įvykti. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės sudaro pagrindą konstatuoti, kad A. U. veikė negalvodamas apie savo veiksmų padarinius, t. y. jį tenkino bet kokio laipsnio kilę padariniai. Atsižvelgiant į tai, jis atsako pagal tai, kokie padariniai kilo – šiuo atveju už mažamečio vaiko nežymų sveikatos sutrikdymą.
Bylos aplinkybės, t. y. paties kaltinamojo paaiškinimai ir prisipažinimas, nukentėjusiosios R. M. bei liudytojų U. U., P. V., D. K., E. R., S. K. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, apžiūros protokolų duomenys ir kiti rašytiniai įrodymai, taip pat neginčijamai patvirtina, kad A. U. tyčia sugadino svetimą turtą, 2021 m. rugsėjo 10 d., apie 16:50 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, (duomenys neskelbtini) , kilusio žodinio konflikto su sugyventine R. M. metu, tyčia mesdamas akmenis sugadino svetimą, R. M. nuosavybės teise priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini) , turtą - išdaužė penkis plastikinių langų stiklus, kurių vieno vertė 134 eurai, iš viso 670 eurų vertės, bei tuo pačiu metu ir toje pačioje vietoje, tyčia mesdamas akmenis sugadino namo kieme esančiame garaže stovėjusį, R. M. priklausantį automobilį „OPEL ASTRA“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), išdauždamas priekinį automobilio stiklą, 70 eurų vertės, galinį automobilio stiklą, 65 eurų vertės, keturis automobilio šoninius stiklus, kurių vieno vertė 25 eurai, ir nulaužė automobilio veidrodėlį, 10 eurų vertės, tuo dėl automobilio sugadinimo padarė 245 eurų turtinę žalą, tokiais savo veiksmais nukentėjusiajai R. M. padarė bendrą 915 eurų turtinę žalą. Ši A. U. veika pagal BK 187 straipsnio 1 dalį kvalifikuota tinkamai, kadangi savo tyčiniais veiksmais jis sugadino svetimą – R. M. priklausantį turtą. Nors kaltinamasis nurodė minėtu adresu anksčiau gyvenęs kartu su nukentėjusiąja, tačiau tai nepaneigia bylos rašytiniuose įrodymuose užfiksuotų faktų, jog tiek butas adresu: (duomenys neskelbtini) , tiek automobilis „OPEL ASTRA“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso R. M..
Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Skiriant bausmę atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, taip pat bausmės tikslus.
Remiantis BK 41 straipsniu, bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti, apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.
Už nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 3 dalyje, padarymą yra numatytos bausmių rūšys: bauda, areštas arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.
Už nusikaltimo, numatyto BK 187 straipsnio 1 dalyje, padarymą yra numatytos bausmių rūšys: viešieji darbai, bauda, laisvės apribojimas arba laisvės atėmimas iki dviejų metų.
Kaltinamasis A. U. padarė du tyčinius nusikaltimus, kuris įstatymo leidėjo priskiriami nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 str. 3 d.). Jis teistas 13 kartų (3 t., b. l. 90-117), administracine tvarka baustas, nusikalstamos veikos padarymo metu turėjo galiojančių administracinių nuobaudų (3 t., b. l. 118-127). Kaltinamojo A. U. atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis teismas pripažįsta tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir dėl to nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.), taip pat savo noru atlygino padarytą žalą (BK 59 str. 1 d. 3 p.). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančios aplinkybės – nusikalstamas veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui, bei būdamas recidyvistu (BK 60 str.1 d. 9 p., 13 p.).
Vertintina, jog kaltinamasis iš ankstesnių teistumų ir skirtų bausmių teigiamų išvadų nedaro, neįvertina savo veiksmų pavojingumo masto ir nusikalstamo pobūdžio, net ir būdamas praeityje teistas, nekeičia savo elgesio, o ankstesniais teismų nuosprendžiais kaltinamajam skirtos bausmės poveikio nepadarė – nesulaikė A. U. nuo naujų nusikalstamų veikų darymo. Kaltinamajam viešųjų darbų, baudos, laisvės apribojimo, arešto bausmės būtų netinkamos ir per švelnios bausmės, atsižvelgiant į jo asmenybę, padarytas nusikalstamas veikas ir bausmės tikslus. Šiomis bausmės rūšimis nebūtų pasiekti bausmės tikslai. Teismas, įvertinęs nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumo visuomenei laipsnį, individualizavęs nusikaltimus bei jį įvykdžiusį asmenį, siekiant nubaudimo ir teisingumo principo įgyvendinimo, daro išvadą, kad kaltinamajam skirtina terminuoto laisvės atėmimo bausmė.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.
Į bausmės laiką A. U. įskaitytinas laikas, išbūtas laikinajame sulaikyme nuo 2021-09-11 02.15 val. iki 2021-09-11 11.45 val. (1 para) (3 t., b. l. 48-51) (BK 66 straipsnio 1, 2 dalys).
Iki nuosprendžio įsiteisėjimo A. U. paliktina paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (3 t., b. l. 87-89).
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 105 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę išieškoti iš nuteistojo proceso išlaidas, išskyrus išlaidas, skirtas mokėti vertėjui. Pagal BPK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam būna paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka; kitais atvejais advokatui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus. Teismas, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyrius pateikė teismui 2022-04-25 pažymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurias sudaro 180 Eur išlaidos, patirtos advokatui K. V. teikiant valstybės garantuojamą teisinę pagalbą A. U.
Įstatyme imperatyviai nurodyta, kad tiriant ir nagrinėjant bylas, kai kaltinamasis yra suimtas, gynėjo dalyvavimas yra privalomas. Spręsdamas antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimą, teismas atsižvelgia į kaltinamojo turtinę padėtį ir kitas su tuo susijusias aplinkybes (BPK 106 straipsnio 2 dalis). Kaltinamasis A. U. yra nedirbantis, esant tokioms aplinkybėms, teismas laiko, jog nėra pagrindo iš kaltinamojo priteisti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas.
Remiantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 3-4 punktais, daiktai, turintys reikšmės nusikalstamoms veikoms tirti ir nagrinėti: 1) akmuo, paimtas 2021-09-10 įvykio vietos ir daiktų apžiūros metu (duomenys neskelbtini) , buto virtuvėje, saugomas Šiaulių apskrities vyriausiajame policijos komisariate, Aušros al. 19, Šiauliai, - sunaikintinas; 2) 3 kompaktiniai diskai su vaizdo ir garso įrašais – paliktini saugoti prie bylos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303–308 straipsniais,
nusprendžia:
A. U. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalyje, ir paskirti jam 1 (vienų) metų terminuoto laisvės atėmimo bausmę.
A. U. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 6 (šešių) mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir paskirti A. U. subendrintą 1 (vienų) metų terminuoto laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir galutinę bausmę A. U. paskirti 8 (aštuonių) mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į bausmės atlikimo laiką A. U. įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2021-09-11 02.15 val. iki 2021-09-11 11.45 val., t. y. 1 (vieną) parą.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos – 2022 m. gegužės 4 d.
A. U. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 4 punktu, nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: 1) akmenį, paimtą 2021-09-10 įvykio vietos ir daiktų apžiūros metu (duomenys neskelbtini), buto virtuvėje, saugomą Šiaulių apskrities vyriausiajame policijos komisariate, Aušros al. 19, Šiauliai, - sunaikinti; 2) 3 kompaktinius diskus su vaizdo ir garso įrašais – palikti saugoti prie bylos.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, o suimtam nuteistajam nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos, gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmus.