Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimas

Pareiškėjas kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas: 1) panaikinti Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2012 m. rugsėjo 11 d. sprendimą Nr. ((24.16-03)-5K-1214824)-6K-1207723; 2) panaikinti viešosios įstaigos Lietuvos verslo paramos agentūra (toliau – ir LVPA) 2012 m. liepos 3 d. sprendimą „Dėl paraiškos Nr. VP3-3.4-ŪM-02-K-02-052 atmetimo“; 3) įpareigoti LVPA atlikti pakartotinį pareiškėjo paraiškos Nr. VP3-3.4-ŪM-02-K-02-052 dėl dalyvavimo projekte „Naujos 16 MVV vandens šildymo katilinės, naudojančios biokurą statyba Vilniuje“ vertinimą.

Pareiškėjas paaiškino, kad LVPA 2012 m. liepos 3 d. raštu „Dėl paraiškos Nr. VP3-3.4-ŪM-02-K-02-052 atmetimo“ informavo apie pareiškėjo pagal Sanglaudos skatinimo veiksmų programos 3 prioriteto priemonę „Atsinaujinančių energijos išteklių panaudojimas energijos gamybai“ pateiktos paraiškos (toliau – ir Paraiška) dėl projekto „Naujos 16 MW vandens šildymo katilinės, naudojančios biokurą, statyba Vilniuje“ (toliau – ir Projektas) atmetimą. Dėl to pareiškėjas pateikė skundą Lietuvos Respublikos finansų ministerijai (toliau – ir Finansų ministerija), kuri 2012 m. rugsėjo 11 d. sprendimu pareiškėjo skundo netenkino. Sprendime Finansų ministerija konstatavo, jog Paraiška atitinka priemonės „Atsinaujinančių energijos išteklių panaudojimas energijos gamybai“ projektų finansavimo sąlygų aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2008 m. rugsėjo 29 d. įsakymu Nr. 4 - 442 (toliau – ir Aprašas) 1 priedo 18 punktą, bet neatitinka Aprašo 1 priedo 17 punkto bei nurodė, kad jeigu Paraiška neatitinka nors vieno Aprašo reikalavimo, ji privalo būti atmesta, dėl to LVPA sprendimas buvo paliktas galioti. Nesutiko su Finansų ministerijos sprendimu ta apimtimi, kuria pripažinta, jog Paraiška neatitinka Aprašo 1 priedo 17 punkto ir kad LVPA sprendimas buvo priimtas vadovaujantis Projektų administravimo ir finansavimo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. gruodžio 19 d. nutarimu Nr. 1443 (toliau – ir Taisyklės) nustatyta atitinkamų paraiškų vertinimo procedūra. Pasak pareiškėjo, įgyvendindamas Aprašo 1 priedo 17 punkto reikalavimus, kartu su Paraiška LVPA pateikė 2012 m. vasario 20 d. sandėliavimo patalpų nuomos sutartį tarp pareiškėjo ir UAB „SSPC – Vilnius“ dėl pastato-sandėlio-dirbtuvių (unikalus Nr. 1097-0030-1013) ir 2012 m. gegužės 31 d. susitarimą dėl nuomos sutarties pakeitimo, kuriuo buvo papildomai susitarta ir dėl pastato-remonto dirbtuvių (unikalus Nr. 1097-0030-1024) išnuomojimo pareiškėjui, kurie pagrindžia jo valdymo teisę į Projekto įgyvendinimui naudojamą turtą; 2012 m. birželio 6 d. Nekilnojamojo turto registro Centrinio duomenų banko išrašą, patvirtinantį minėtų nuomos sutarčių įregistravimą Nekilnojamojo turto registre, kurie pagrindžia, kad pareiškėjo valdymo teisė į Projekto įgyvendinimui naudojamą turtą yra oficialiai registruota, ir žemės sklypo, kuriame yra pareiškėjo išsinuomoti pastatai ir kuriame planuojama statyti biokuro katilinę, 2004 m. balandžio 29 d. valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. 663 N01/2004-663, su vėlesniais pakeitimais ir susitarimais. Manė, kad minėti dokumentai buvo pakankami Aprašo 1 priedo 17 punkto reikalavimams įvykdyti. Tačiau LVPA pareikalavo su Aprašo 1 priedo 17 punkto nuostatomis nesuderinamų papildomų dokumentų, kurie pagrįstų žemės sklypo priklausomybę bei pareiškėjo žemės sklypo valdymo teisę. Pareiškėjas pateikė papildomus dokumentus dėl žemės sklypo priklausomybės ir papildomus paaiškinimus dėl valdymo teisės, nors pagal Aprašo 1 priedo 17 punktą to neprivalėjo daryti. Finansų ministerija pareiškėjo skundą atmetė tuo pačiu argumentu, klaidingai išaiškindama Aprašo 1 priedo 17 punkto nuostatas, dėl to priėmė nepagrįstą sprendimą. Nurodė, kad LVPA nepagrįstai reikalavo dokumentų, pagrindžiančių pareiškėjo teises į Žemės sklypą. Aprašo 1 priedo 17 punktas numato, jog kartu su paraiška turi būti pateiktas Nekilnojamojo turto registro išrašas dėl turto, kuris bus naudojamas įgyvendinant Projektą priklausomybės ir šio turto valdymo sutarties kopija, jei turtas pareiškėjui priklauso ne nuosavybės teise. Nesutiko su LVPA ir Finansų ministerijos nuomone, kad Aprašo 1 priedo 17 punkte įtvirtintas reikalavimas apima ir reikalavimą pateikti žemės sklypo, ant kurio stovi su Projekto įgyvendinimu susijęs turtas, nuosavybės ar valdymo teisę patvirtinančius dokumentus. Pasak pareiškėjo, LVPA ir Finansų ministerija nesivadovauja tiksliu Aprašo turiniu ir jį nepagrįstai išplečia, sukuriant pareiškėjui papildomų pareigų. Pažymėjo, kad pagrindinis Projekto tikslas – pastatyti naują katilinę, kurios pagalba Vilniaus miesto šilumos vartotojams iš vietinių atsinaujinančių energijos šaltinių būtų gaminama ir tiekiama šiluma. Taigi pagrindinis turtas, tiesiogiai susijęs su Projekto įgyvendinimu, bus statiniai, kuriuos rekonstravus pradės veikti nauja biokurą naudojanti katilinė. Dėl šios priežasties manė, kad Aprašo 1 priedo 17 punkte įtvirtintas reikalavimas yra skirtas pagrįsti būtent tiesiogiai su Projekto įgyvendinimu susijusio turto (statinių), o ne žemės sklypų, ant kurių stovi tie statiniai, priklausomybę. Taip pat teigė, kad Finansų ministerijos sprendime nurodyti žemės sklypo sutvarkymo darbai negali būti laikomi tiesiogiai su Projekto įgyvendinimu susijusiais darbais, be kurių Projekto įgyvendinimas būtų neįmanomas. Sprendime nurodyti inžinerinių tinklų tiesimo darbai, kurie turės būti atlikti Projekto metu, taip pat negali būti pagrindas laikyti, kad žemės sklypas yra tiesiogiai su Projektu susijęs turtas, kurio nuosavybės ar valdymo teisę pareiškėjas turėjo įrodyti. Statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ 7 priedo 1 punkte numatyta, jog žemės sklypo nuosavybės arba kitą valdymo ar naudojimo teisę patvirtinantys dokumentai neprivalomi tiesiant valstybinėje žemėje susisiekimo komunikacijas ar inžinerinius tinklus ir statant jiems funkcionuoti būtinus statinius. Taigi Projekto darbams, kurie susiję su žemės sklypu, t. y. inžinerinių tinklų tiesimui, atlikti nereikia turėti nuosavybės ar valdymo teisės į žemės sklypą. Atsižvelgiant į tai, Paraiška turėjo būti priimta kaip tinkama, tokios pozicijos laikosi ir Aprašo 1 priedo 17 punkto reikalavimus vertinę teisės ekspertai. Be to, pareiškėjo teigimu, pastatų nuomos sutarčių egzistavimas suteikia teisę pareiškėjui naudotis atitinkamu žemės sklypu net ir nesant sudarytos jokios sutarties, t. y. pareiškėjo teisė į žemės sklypą kyla iš įstatymo ir negali būti paneigta. Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.532 straipsnio 1 dalies nuostatos patvirtina, kad pareiškėjas įstatymo pagrindu turi teisę naudotis žemės sklypu net ir nesant atskiros sutarties dėl naudojimosi žeme. Vien ta aplinkybė, jog pareiškėjas sudarė pastatų, esančių valstybinėje žemėje, nuomos sutartis, patvirtina neginčytiną jo teisę naudotis nuomos teise valdomų pastatų užimama ir jiems eksploatuoti reikalinga valstybine žeme bei šią žemę nuomotis – tokia teisė įtvirtinta Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punkte. Teisės į žemės sklypą pareiškėjai yra suteikiamos įstatymo pagrindu ir žemės sklypo nuomos sutartis nėra būtina, todėl Finansų ministerija neturėjo jokio teisinio pagrindo sprendime teigti, jog Paraiška neatitinka Aprašo 1 priedo 17 punkto. Pareiškėjas nesutiko ir su Finansų ministerijos sprendime padaryta išvada, kad pareiškėjo valdomas žemės sklypas nėra pakankamas įgyvendinti Projektą. Pagal CK 6.532 straipsnį pareiškėjas turi teisę naudotis ta žemės sklypo dalimi, kuri būtina statiniams, esantiems tame žemės sklype, naudoti pagal paskirtį. Aprašo reikalavimuose nebuvo numatyta, kokia konkreti teritorija yra reikalinga Projekto įgyvendinimui ir iš pareiškėjų nebuvo reikalaujama turėti konkretaus dydžio žemės sklypą. Tuo tarpu sprendime Finansų ministerija, nepateikdama jokių konkrečių argumentų ir įrodymų konstatavo, kad pareiškėjo valdomo žemės sklypo plotas nėra pakankamas Projekto įgyvendinimui, ir taip netiesiogiai pareiškėjai sukūrė reikalavimą turėti konkretaus dydžio žemės sklypą. Pažymėjo, kad pagrindinė Projekto veikla – pastatų rekonstravimas į biokuro katilinės pastatą, tai reiškia, kad ant žemės sklypo esantys statiniai bus rekonstruojami, t. y. bus rekonstruojami esami pastatai, o nestatoma daug naujų pastatų ar įrenginių, kurie užimtų ženkliai didesnį žemės sklypo plotą nei pareiškėjos dabar valdoma žemės sklypo dalis. Atkreipė dėmesį, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus vedėjas 2012 m. liepos 24 d. priėmė įsakymą Nr. 49VĮ-(14.49.2.)-1420 dėl valstybinės žemės sklype Savanorių pr. 182A, Vilniuje, kadastro Nr. 0101/0069:134, esantiems pastatams eksploatuoti reikalingų dalių nustatymo, sklypo dalies išnuomojimo bei valstybinės žemės sklypo nuomos sutarties patikslinimo (toliau – ir Įsakymas), kuriame buvo nustatytos pareiškėjo valdomos žemės sklypo dalys bei nutarta 22 109 kv. m. ploto žemės sklypo dalį išnuomoti pareiškėjui 25 metams. Šio įsakymo pagrindu 2012 m. liepos 24 d. buvo sudaryta ir valstybinės žemės nuomos sutartis. Ši aplinkybė, pasak pareiškėjo, tik patvirtina, kad pareiškėjas iš tiesų turėjo teisę valdyti žemės sklypą. Pareiškėjo tvirtinimu, LVPA sprendimas taip pat prieštarauja Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje nurodytiems individualaus administracinio akto reikalavimams, kadangi nebuvo pakankamai motyvuotas ir pagrįstas, jame nenurodyta jokių teisinių motyvų.