- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-03-10
- Bylos Nr.
- 2A-149-856/2017
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė
- Ieškovas
- R. Š.
- Atsakovas
- P. K., S. C., V. C.
- Kategorijos
- 2.6.10.2.4.1Turtinė žala
- 2.6.10.2.4.2Neturtinė žala
- 3.3.1.18.1Pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo R. Š. apeliacinį skundą dėl Radviliškio rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 25 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1427-1029/2016 pagal ieškovo R. Š. patikslintą ieškinį atsakovams P. K., S. C. ir V. C. dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas R. Š. (toliau – ir ieškovas) kreipėsi į teismą, prašydamas iš atsakovo V. C. ir bendraatsakovų S. C. ir P. K. (toliau – ir atsakovai) priteisti 150 Eur turtinės žalos, 100 Eur neturtinės žalos, padarytos neteisėtais (nusikalstamais) V. C. veiksmais, bei bylinėjimosi išlaidas (25-27 b. l.).
Ieškovas nurodė, kad 2015 m. rugpjūčio 28 d. – lapkričio 21 d. laikotarpyje, atsakovas V. C. nuo ieškovui priklausančios negyvenamos sodybos dviejų ūkinių pastatų tyčia pagrobė 26 lentas, bendros 100 Eur vertės, tuo jam padarydamas nurodyto dydžio turtinę žalą. Radviliškio rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 15 d. nutarimu nepilnametis atsakovas V. C. buvo pripažintas kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 50 straipsnyje, ir nubaustas įspėjimu, o ieškovui šiuo nutarimu buvo išaiškinta dėl administraciniu teisės pažeidimu padarytos žalos atlyginimo kreiptis civilinio proceso tvarka. Nurodo, jog gavęs nutarimą sužinojo, kad atsakovas pripažino kaltę tik dėl keturių lentų vagystės, tačiau jis dėl lentų vagystės savo kaltę pripažino visiškai, padarytos turtinės žalos dydžio neginčijo. Mano, jog atsakovo V. C. veiksmuose yra visos sąlygos civilinei atsakomybei kilti, todėl jis turi atlyginti visą turtinę ir neturtinę žalą, padaryta administraciniu teisės pažeidimu. Taipogi mano, jog atsakovas turi atlyginti ir dėl pastatų sugadinimo turėtas išlaidas – 50 Eur, kurias sudaro remonto darbai – lentų atvežimas, paruošimas, prikalimas.
Ieškovas teigia, jog dėl atsakovo V. C. neteisėtų veiksmų, pasireiškusių jo turto grobimu, jis patyrė ir neturtinę žalą, nes vertinant tai, kad jo turtas tapo nesaugus – jis bet kada gali būti sugadintas, pagrobtas ir panašiai, ieškovas dėl to išgyvena dvasiškai, yra dvasiškai sukrėstas ir jam dėl to atsirado nepatogumai – reikia dažniau vykti į turto buvimo vietą jo apžiūrėti, susisiekti su kaimo žmonėmis, dėl ko neturtinę žalą vertina 100 Eur. Kadangi atsakovas yra nepilnametis, moksleivis, neturi savarankiškų pajamų, bendraatsakovais šioje byloje ieškovas įtraukė ir jo tėvus.
Atsiliepimu į ieškinį atsakovė S. C. prašė ieškinį atmesti, nurodė, kad ieškovas nepateikė jokių įrodymų apie pagrobtų lentų vertę, o neturtinė žala atlyginama tik įstatymo numatytais atvejais ir CK 6.250 straipsnis neturtinės žalos atlyginimo už administracinės teisės pažeidimus nenumato. Nurodė, jog kaimynystėje yra ieškovui priklausantys tvartas ir daržinė, kurie apleisti, neprižiūrimi, jos sūnus paėmė prie pastatų ant žemės gulinčias apipuvusias keturias maždaug 2,5 metro ilgio lentas, manydamas, kad jos niekam nereikalingos, nupjaustė supuvusius galus ir jas panaudojo savo reikmėms. Šių lentų vertė ne didesnė kaip 15 Eur ir šią sumą ji sutinka atlyginti (14, 38 b. l.).
Atsakovai V. C. ir P. K. atsiliepimų į ieškinį nepateikė.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Radviliškio rajono apylinkės teismas 2016 m. spalio 25 d. sprendimu patikslintą ieškinį tenkino iš dalies, priteisė iš atsakovo V. C., o jam neturint turto ar uždarbio, kurio pakaktų padarytai žalai atlyginti, subsidiariai iš S. C. ir P. K., 23,08 Eur turtinę žalą bei 1,18 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovui R. Š.. Kitoje dalyje patikslintą ieškinį atmetė. Valstybei iš ieškovo R. Š. priteisė 105,11 Eur bylinėjimosi išlaidas už atsakovei S. C. teiktą antrinę teisinę pagalbą bei 13,69 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (71-73 b. l.).
Teismas nurodė, jog byloje neginčijamai nustatyta, kad atsakovas V. C. pagrobė 4 vienetus lentų ir už šį administracinį teisės pažeidimą Radviliškio rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 15 d. nutarimu jam buvo paskirta nuobauda – įspėjimas. Nors ieškovas tvirtino, kad iš jam priklausančio nekilnojamojo turto pagrobtos 26 lentos, tačiau jokių įrodymų, kad visas lentas pagrobė atsakovas V. C., teismui nepateikė. Šio fakto negalėjo patvirtinti ir teisme apklausti liudytojai D. U., J. N. ir N. Š.. Nors liudytojai D. U. ir J. N. teigė matę atsakovo V. C. vežamas lentas, tačiau nei vienas iš jų nepatvirtino konkretaus vežamų lentų kiekio, o J. N. teigimu, lentų negalėjo būti 26 vienetai.
Teismas vertino, kad nekilnojamasis turtas, iš kurio buvo pagrobtos lentos, yra negyvenamas, nesaugomas, prie jo gali prieiti bet koks pašalinis asmuo, todėl, nesant jokių konkrečių įrodymų, padarė išvadą, jog nėra pagrindo konstatuoti, kad V. C. paėmė 26 lentas. Kadangi V. C. pripažino, kad ieškovo patirtos turtinės žalos jis iki šiol nėra atlyginęs, teismas iš jo priteisė 23,08 Eur turtinę žalą ieškovui už pagrobtas ir sunaikintas 4 lentas.
Teismas konstatavo, jog nagrinėjamu atveju įstatymas nenumato neturtinės žalos atlyginimo, todėl ieškovo reikalavimą priteisti 100 Eur neturtinę žalą atmetė. Be to, teismas pabrėžė, kad ieškovas neturtinę žalą iš esmės sieja su nerimu ir rūpesčiu dėl jam priklausančio nekilnojamojo turto saugumo, tačiau atkreipė dėmesį į tai, jog pareiga rūpintis nekilnojamuoju turtu ir jo saugumu turto savininkui tenka nepriklausomai nuo kitų asmenų veiksmų.
Teismas nurodė, jog nepilnametis nuo keturiolikos iki aštuoniolikos metų už savo padarytą žalą atsako tiesiogiai, tačiau kai jis neturi turto ar uždarbio, kurio pakaktų jo padarytai žalai atlyginti, atitinkamą žalos dalį turi atlyginti jo tėvai ar rūpintojas, jeigu neįrodo, kad žala atsirado ne dėl jų kaltės, todėl konstatavo, jog atsakovais byloje patraukti nepilnamečio vaiko atstovai pagal įstatymą – tėvai, už V. C. padarytą žalą atsako subsidiariai.
Teismas, priteisdamas ieškovui bylinėjimosi išlaidas proporcingai patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų reikalavimų daliai, nurodė, jog ieškovas pateikė teismui prašymą atlyginti jam kelionės į teismo posėdį išlaidas – 12,80 Eur bei šias išlaidas patvirtinančius kelionės bilietus, todėl konstatavęs, jog R. Š. ieškinys tenkintas 9,23 procentais, ieškovui iš atsakovo priteisė 1,18 Eur patirtų kelionės išlaidų.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
12. Ieškovas R. Š. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Radviliškio rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 25 d. sprendimo dalį, kuria buvo atmestas jo reikalavimas dėl turtinės žalos bei bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas (78-81 b. l.). Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
12.1. Ieškovas dėl lentų vagystės pareiškimu kreipėsi į Radviliškio rajono PK, dėl minėto įvykio V. C. buvo iškelta administracinė byla, šioje byloje jis pripažintas kaltu dėl lentų vagystės, ieškovas administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjime nedalyvavo, kadangi teismo darbuotoja jį informavo, kad jam dalyvauti nereikia, nes V. C. kaltę pripažįsta, tačiau po kurio laiko gavęs nutarimą pamatė, kad atsakovas kaltę pripažino tik dėl 4 lentų vagystės, dėl ko jis ieškiniu kreipėsi į teismą dėl žalos atlyginimo, nurodydamas, kad atsakovas iš jo pagrobė ir sugadino 26 lentas. Teismas, priteisdamas žalos atlyginimą tik už 4 lentų vagystę, nepagrįstai nurodė, kad ieškovas nepateikė jokių įrodymų dėl likusių lentų vagystės, neįsigilino į visas bylos aplinkybes, netinkamai įvertino liudytojų D. U. ir J. N. parodymus, neišsiaiškino liudytojų nurodytų aplinkybių, kurios turi esminę reikšmę priimant sprendimą.
12.2. Teismui vertinant įrodymus leidžiama remtis tikimybių teorija, t. y. faktas gali būti pripažintas įrodymu, jeigu šalies, kuri juo remiasi, pateikti įrodymai leidžia daryti labiau tikėtiną išvadą jį esant, nei jo nesant, atsižvelgiant į šias teisės normas ir jų aiškinimą darytina išvada, jog ieškovo pateikti įrodymai (liudytojų parodymai) leidžia daryti prielaidą, kad atsakovas iš ieškovo pavogė ne 4, o 26 lentas. Teismas nepagrįstai vadovavosi tik administracinėje byloje nustatytomis aplinkybėmis, nes atsakovas, siekdamas išvengti griežtesnės atsakomybės ir vengdamas atlyginti žalą ieškovui, pripažino, kad pavogė tik 4, o ne visas 26 lentas, todėl padaryti nuostoliai turi būti atlyginti visiškai.
12.3. Teismas nepagrįstai nurodo, jog jis patyrė tik kelionės į teismo posėdį išlaidas, kadangi jis pateikė ir žyminio mokesčio sumokėjimą bei teisinės pagalbos išlaidas patvirtinančius įrodymus, ir nepagrįstai bylinėjimosi išlaidomis nepripažino ieškovo patirtų išlaidų žyminiam mokesčiui bei teisinei pagalbai apmokėti, sprendime dėl šių išlaidų priteisimo ar atsisakymo jas priteisti išvis nepasisakė.
Atsiliepimas
13. Atsakovai S. C. ir P. K. atsiliepimu prašo apeliacinį skundą atmesti, nurodė, jog ieškovas neįrodė, kad būtent atsakovas V. C. pagrobė 26 lentas, pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime pagrįstai konstatavo, jog byloje neginčijamai nustatytas tik 4 lentų vagystės faktas, už ką atsakovas nubaustas administracinio teisės pažeidimo byloje (85-86 b. l.).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,
teisiniai argumentai ir išvados
14. Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.
15. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teismas, apeliacine tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą, sprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nėra, taip pat nėra pagrindo peržengti apeliacinio skundo ar atsiliepimo į jį ribų.
16. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas R. Š. kreipėsi į teismą, prašydamas iš atsakovų V. C., S. C. ir P. K. priteisti 150 Eur turtinę žalą, 100 Eur neturtinę žalą ir patirtas bylinėjimosi išlaidas. Radviliškio rajono apylinkės teismas 2016 m. spalio 25 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, priteisdamas ieškovui iš atsakovo V. C., o jam neturint turto ar uždarbio, kurio pakaktų padarytai žalai atlyginti, subsidiariai iš S. C. ir P. K., 23,08 Eur turtinės žalos bei 1,18 Eur bylinėjimosi išlaidų, su kuo apeliantas nesutinka.
17. Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę, dalyvaujantys civiliniame teisiniame ginče asmenys turi įstatyminę pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas, kurio turi siekti civilinės bylos dalyviai ir bylą nagrinėjantis teismas - teismo įsitikinimas, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Teismas turi vertinti įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu įrodinėjamų aplinkybių išnagrinėjimu, pagal įstatymą, neteikiant išankstinės galios jokiems įrodymams, išskyrus įstatymo pripažintus turinčiais didesnę įrodomąją reikšmę (CPK 185 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas šių pagrindinių įrodymų vertinimo principų laikėsi ir nuo suformuotos teismų praktikos nenukrypo, o apeliacinio skundo argumentai šiuo aspektu vertinti nepagrįstais.
18. Apeliantas teigia, jog teismas, priteisdamas žalos atlyginimą tik už keturių lentų vagystę, padarė nepagrįstą išvadą, kad ieškovas nepateikė jokių įrodymų dėl likusių lentų vagystės, neįsigilino į visas bylos aplinkybes, netinkamai įvertino liudytojų D. U. ir J. N. parodymus, neišsiaiškino liudytojų nurodytų aplinkybių, kurios turi esminę reikšmę priimant sprendimą, kadangi liudytojų parodymai leidžia daryti prielaidą, kad atsakovas iš ieškovo pavogė 26 lentas, be to, teismas nepagrįstai vadovavosi tik administracinėje byloje nustatytomis aplinkybėmis. Apeliacinės instancijos teismas su šiais apeliacinio skundo argumentais nesutinka.
Byloje nustatyta, jog Radviliškio rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 15 d. nutarimu V. C. pripažintas kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 50 straipsnyje, ir nubaustas įspėjimu už tai, kad 2015 m. spalio 20-31 dienomis, (duomenys neskelbtini) nuo svetimo ūkinio pastato pavogė keturis vienetus lentų, kurių vertė neviršijo 3 minimalių gyvenimo lygių vertės (MGL). Tuo pačiu nutarimu ieškovui R. Š. išaiškinta, jog jo nurodomas turtinis nuostolis yra didesnis nei 14 Eur, todėl klausimas dėl administraciniu teisės pažeidimu padaryto turtinio nuostolio atlyginimo turi būti sprendžiamas civilinio proceso tvarka (5 b. l.). Iš teismų informacinės duomenų bazės LITEKO nustatyta, jog minėtas nutarimas skundžiamas nebuvo, jis įsiteisėjo 2015-05-09. Taigi, ieškovas, teigdamas, kad atsakovas V. C. pavogė ne 4, o 26 lentas, turi įstatyminę pareigą leistinomis įrodinėjimo priemonėmis įrodyti šią aplinkybę, be to, jis turi įrodyti ir jam padarytos žalos dydį. Ieškovas aplinkybę dėl pavogtų lentų kiekio teigia įrodęs liudytojų D. U. ir J. N. parodymais, su kuo apeliacinės instancijos teismas nesutinka.
Visų pirma, kaip teisingai pastebėjo pirmosios instancijos teismas, liudytojai D. U. ir J. N. teigė matę, kad atsakovas V. C. veža lentas, to neneigia ir pats atsakovas, tačiau liudytojai nurodė skirtingą vežamų lentų kiekį, o J. N. teisme teigė, jog atsakovas negalėjo vežti 26 lentų. Liudytoju apklaustas policijos pareigūnas N. Š. nurodė, jog apžiūrimoje sodyboje buvo apgadintos kelios sienos, trūko apie 20 lentų, tačiau vertinant tai, jog sodyba yra negyvenama, neprižiūrima, apleista, nėra pagrindo išvadai, jog visas šias lentas pavogė būtent atsakovas V. C. (29-31 b. l.). Antra, kaip 2016-09-28 teismo posėdžio metu nurodė ieškovas, pastatas, nuo kurio pavogtos lentos, statytas apie 1940 metus, ieškovas jo neremontavo, neprižiūrėjo, nesaugojo, taigi, prie jo bet kada galėjo prieiti bet kas, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog nesant jokių konkrečių įrodymų, remiantis vien ieškovo prielaidomis, negalima konstatuoti, kad būtent V. C. paėmė 26 vienetus lentų. Taipogi atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog, kaip minėta, pastatas yra medinis, statytas apie 1940 metus, apleistas, todėl abejotina ir ieškovo prašoma priteisti lentų verte, į ką atkreipė dėmesį ir pirmosios instancijos teismas nurodydamas, jog ieškovas nepateikė konkrečių įrodymų, kurie patvirtintų pagrobtų lentų vertę, tačiau priteistą 23,08 Eur sumą laikė pagrįsta ir protinga, su kuria sutiko ir atsakovai. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog ieškovas nepateikė jokių įrodymų dėl pavogtų lentų vertės, tačiau apeliacinės instancijos teismas dėl apelianto negali priimti blogesnio, negu yra skundžiamas, sprendimo, jei sprendimą skundžia tik viena iš šalių, šiuo atveju pats ieškovas (CPK 313 str.), todėl, ieškovui R. Š. neįrodžius jam padarytos žalos dydžio bei masto, pirmosios instancijos teismo sprendimas šioje dalyje paliktinas nepakeistu.
Tačiau apeliantas teisus teigdamas, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai paskirstė bylinėjimosi išlaidas. Iš bylos duomenų nustatyta, jog ieškovas R. Š. patyrė ne tik 12,80 Eur kelionių į teismo posėdžius išlaidų, kaip nurodo teismas, tačiau turėjo ir 70 Eur kitų išlaidų: 50 Eur už procesinių dokumentų surašymą advokato padėjėjui bei sumokėjo 20 Eur žyminio mokesčio (6, 7 b. l.). Taigi, atsižvelgiant į tai, jog ieškovo ieškinys patenkintas 9,23 procentais, ieškovui iš atsakovo priteistina 7,64 Eur jo patirtų bylinėjimosi išlaidų suma proporcingai patenkintų reikalavimų daliai (50 Eur + 20 Eur + 12,80 Eur x 9,23 procentai). Ieškovui priteistinų bylinėjimosi išlaidų perskirstymas kitų teismo sprendimu priteistų sumų neįtakoja, kadangi patenkinta reikalavimų dalis nekinta.
22. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš antrosios šalies (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 str.). Apeliantas prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas, tačiau, apeliacinį skundą tenkinus tik dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų, kurios neįskaičiuojamos į ieškinio sumą, bylinėjimosi išlaidos ieškovui nepriteisiamos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teismas
nutaria:
Radviliškio rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 25 d. sprendimą dalyje dėl ieškovui priteistų bylinėjimosi išlaidų pakeisti.
Priteisti iš atsakovo V. C., o jam neturint turto ar uždarbio, kurio pakaktų jo padarytai žalai atlyginti, subsidiariai iš S. C. ir P. K., 7,64 Eur (septyni eurai 64 ct) bylinėjimosi išlaidų ieškovui R. Š..
Kitoje dalyje sprendimą palikti nepakeistą.