- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-09-19
- Bylos Nr.
- e2S-1249-265/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-03462-2019-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Alvydas Žerlauskas
- Atsakovas
- K. V., G. V.
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų K. V. ir G. V. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. gegužės 6 d. nutarties, kuria teismas taikė laikinąsias apsaugos priemones, civilinėje byloje pagal Ž. S. ieškinį atsakovams K. V., G. V., dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas pateikė ieškinį dokumentinio proceso tvarka, kuriuo prašė priteisti solidariai iš atsakovų 21 485 Eur skolą, 5 procentų dydžio procesines palūkanas, skaičiuojant nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas.
2. Siekiant užtikrinti ieškinio įvykdymą prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovams priklausantį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, pinigines lėšas 21 485 Eur sumai.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Klaipėdos apylinkės teismas 2019 m. gegužės 6 d. nutartimi ieškovo prašymą tenkino. Nutarė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovams K. V. ir G. V. priklausantį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, turtines teises, neviršijant 21 485 Eur (dvidešimt vieno tūkstančio keturių šimtų aštuoniasdešimt penkių eurų) reikalavimo sumos, uždraudžiant areštuotą turtą perleisti kitiems asmenims, taip pat įkeisti, išnuomoti ar kitokiomis teisėmis apsunkinti, parduoti ar naikinti daiktus, kurie yra šio turto priklausiniai. Nesant ar nepakankant atsakovų kilnojamojo ir/ar nekilnojamojo turto, areštuoti pinigines lėšas, esančias bankų ir/ar kitų kredito įstaigų sąskaitose, neviršijant 21 485 Eur (dvidešimt vieno tūkstančio keturių šimtų aštuoniasdešimt penkių eurų) reikalavimo sumos, leidžiant atsakovams gauti darbo užmokestį ir jam prilygintas pajamas, disponuoti gaunamu darbo užmokesčiu, neviršijant Vyriausybės nustatytos vienos minimalios mėnesinės algos (MMA) bei atsiskaityti su ieškovu.
4. Atsižvelgęs į ieškinio sumą bei į tai, kad atsakovai yra fiziniai asmenys, į tai, kad kiekviena šalis ar ginčijama teisė gali būti tinkamai apginta tik kai užtikrinama teismo procesinio dokumento įvykdymo galimybė, nutarė, kad netaikius laikinųjų apsaugos priemonių būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas.
5. Vadovaudamasis laikinųjų apsaugos priemonių ekonomiškumo principu ir siekdamas be pagrindo nevaržyti atsakovų teisių pirmiausia nutarė areštuoti atsakovams priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, o jo nesant ar esant nepakankamai – pinigines lėšas ir turtines teises, priklausančias atsakovams ir esančias pas juos ir / ar trečiuosius asmenis, neviršijant 21 485 Eur ieškovo reikalavimų sumos.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai
6. Atsakovai atskiruoju skundo prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. gegužės 6 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Apeliacinės instancijos teismui sprendžiant dėl visiško laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo negalimumo atsakovai prašo pakeisti skundžiamą nutartį – panaikinti nutartimi taikytą turto areštą atsakovams priklausančioms piniginėms lėšoms. Prašo pridėti šiuos naujus įrodymus: gimimo liudijimų kopijas; 2019 m. kovo 27 d. pretenzijos kopiją; K. V. atsiskaitomosios sąskaitos išrašo kopiją; registrų centro išrašo kopiją; turto vertės nustatymo ataskaitos Nr. LL0-90121 kopiją; skelbimų apie parduodamas transporto priemones kopijas; 2018 m. gegužės 2 d. kredito sutarties Nr. 18-023385-FA kopiją; paskolos sutarties mokėjimo grafiko kopiją; susirašinėjimo elektroniniu paštu kopiją; medžiagų pirkimo kvitų kopijas; 2019 m. vasario mėnesio Ž. S. “papildomų darbų sąrašo” kopiją. Atsakovai teigia, jog jų pateikti įrodymai patvirtina, kad ieškovo ieškinys nėra preliminariai pagrįstas, bei akcentuoja, jog atsakovų turtinė padėtis, priešingai, nei sprendė teismas, yra gera, todėl nėra grėsmės galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymui. Atsakovai taip pat pažymi, jog skundžiama nutartimi jų atžvilgiu taikytos laikinosios apsaugos priemonės nepagrįstai apribojo kasdienį atsakovų gyvenimą, apribojo atsakovų galimybes užtikrinti savo ir nepilnamečių vaikų poreikius, kadangi skundžiama nutartimi teismas nustatė teisę atsakovams laisvai disponuoti jų gaunamo darbo užmokesčio dalimi, neviršijančia Vyriausybės nustatyto minimalaus darbo užmokesčio dydžio, kuri neužtikrina minimalių atsakovų ir jų šeimos poreikių tenkinimo.
Atsiliepimas
7. Ieškovas prašo atskirąjį skundą atmesti ir palikti pirmosios instancijos teismo nutartį nepakeistą. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:
7.1. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovai atskiruoju skundu iš esmės siekia detalios ieškinio teisinių ir faktinių argumentų bei pateiktų įrodymų analizės, kuri yra atliekama teismui priimant byloje galutinį sprendimą, atskirojo skundo argumentai dėl preliminaraus ieškinio nepagrįstumo yra atmestini kaip nepagrįsti ir prieštaraujantys teismų praktikoje suformuluotoms laikinųjų apsaugos priemonių taikymo taisyklėms.
7.2. Atsakovų pateikti įrodymai nepatvirtina atskirojo skundo teiginių, susijusių su gera atsakovų turtine padėtimi.
7.3. Priešingai nei teigia atsakovai, taikant laikinąsias apsaugos priemones buvo areštuotas atsakovams priklausantis nekilnojamasis turtas, o ne piniginės lėšos, todėl skundo argumentai, jog skundžiama nutartimi teismas apribojo atsakovų galimybes užtikrinti savo ir nepilnamečių vaikų poreikius, atmestini.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.
9. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo konkrečiu atveju pareiškėjo skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios medžiagos.
Dėl naujų įrodymų pridėjimo
10. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas turi teisę atsisakyti priimti naujus įrodymus, jei šie įrodymai galėjo būti pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.
11. Nagrinėjamu atveju apeliantai prašomų pridėti naujų įrodymų pateikti iki skundžiamos nutarties priėmimo neturėjo galimybės, todėl įvertinus, jog ieškovas pateikė vertinimą dėl minėtų įrodymų, jie pridėtini prie bylos ir vertintini.
Dėl skundžiamos nutarties teisėtumo
12. Nagrinėjamu atveju kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria tenkintas ieškovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teisėtumo ir pagrįstumo. Apeliantų teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo egzistuojant preliminarų ieškinio pagrįstumą bei netinkamai įvertino atsakovų turtinę padėtį.
13. CPK 149 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad laikinosios apsaugos priemonės dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų pagrįstu prašymu gali būti panaikinamos teismo, nagrinėjančio bylą iš esmės, nutartimi.
14. Laikinąsias apsaugos priemones reglamentuoja CPK 144–152 straipsniai. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių poreikį nulemia grėsmė, kad dėl kokių nors atsakovo veiksmų arba neveikimo, taip pat dėl objektyvių aplinkybių galimo teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas.
15. Taikydamas laikinąsias apsaugos priemones teismas nesprendžia šalių ginčo, o tik patikrina, ar yra pagrindas jas taikyti. Iš CPK 144 straipsnio 1 dalyje suformuluoto laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindo matyti, kad teismas, taikydamas tokias priemones, pirmiausia turėtų nustatyti, ar yra tikimybė, jog bus priimtas ieškovui palankus sprendimas. Jei preliminariai įvertinęs pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus teismas susidaro nuomonę, kad ieškovui palankus sprendimas negalėtų būti priimtas, kartu tampa aišku, jog negalėtų pasunkėti arba tapti negalimas ir tokio sprendimo įvykdymas.
16. Teisminėje praktikoje ne kartą pasisakyta, kad pradinėje stadijoje teismas tik preliminariai vertina ieškovo pateikto ieškinio pagrįstumą, t. y. pats ieškinys (ginčas) (jo reikalavimų pagrįstumas) nėra nagrinėjamas iš esmės ir teismas netiria bei nevertina ieškinio teisinių argumentų ir juos patvirtinančių įrodymų pagrįstumo bei teisėtumo, nes jie tirtini ir vertintini tik nagrinėjant ginčą iš esmės, o ne sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Taigi, šiuo atveju vertinamas tik tikėtinas ieškinio pagrįstumas, ieškinys iš esmės nenagrinėjamas. Apeliantų teigimu, ieškinys grindžiamas melagingais ir klastotais įrodymais, todėl nėra preliminariai pagrįstas. Apeliacinės instancijos teismas šiuos argumentus vertina kritiškai.
17. Šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas sutinka su atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentais, jog atskiruoju skundu iš esmės siekiama detalios ieškinio teisinių ir faktinių argumentų bei pateiktų įrodymų analizės, kuri yra atliekama teismui priimant byloje galutinį sprendimą, todėl atskirojo skundo argumentai dėl preliminaraus ieškinio nepagrįstumo yra atmestini kaip nepagrįsti.
18. Akivaizdžių duomenų, jog pagal ieškovo pareikštą reikalavimą negalėtų būti priimtas jam palankus teismo sprendimas, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra. Dėl to, nesant aplinkybių, iš kurių jau šioje stadijoje būtų aiškiai matyti, kad pareikštas ieškinys negalėtų būti tenkinamas, nėra pagrindo daryti išvados dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo negalimumo.
19. Antroji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga – reali grėsmė, kad ieškovui palankus teismo sprendimas bus neįvykdytas arba jo įvykdymas pasunkės.
20. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas laikinąsias apsaugos priemones taikė atsižvelgiant į tai, jog ieškinio suma yra didelė (21 485 Eur), bei įvertinęs, jog atsakovai gali imtis priemonių turtui paslėpti. Apeliantai pateikė duomenis, jų teigimu, patvirtinančius atskirajame skunde nurodytas aplinkybes, jog atsakovų finansinė padėtis yra gera, todėl nėra teisinio pagrindo jų atžvilgiu taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
21. Šioje nutartyje jau minėta, kad laikinųjų apsaugos priemonių poreikį nulemia grėsmė, kad dėl kokių nors atsakovų veiksmų arba neveikimo, taip pat dėl objektyvių aplinkybių galimo teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas.
22. Nagrinėjamu atveju apeliantai pateikė 2019 m. gegužės 17 d. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą, iš kurio matyti, kad atsakovams nuosavybės teisėmis priklauso po 1/4 dalį žemės sklypo, kurio kadastrinis numeris Duomenys neskelbtini, ir gyvenamasis namas, kurio unikalus numeris Duomenys neskelbtini. Iš pateikto 2019 m. sausio 24 d. UAB „Lituka ir Ko” parengtos nekilnojamojo turto vertės nustatymo ataskaitos Nr. LL0-90121 matyti, kad atsakovams priklausančios žemės sklypo dalies ir gyvenamojo namo rinkos vertė – 143 000,00 Eur. Kaip pagrįstai pažymėjo apeliantai, net įvertinant atsakovų įsipareigojimų kreditoriui (bankui AB „Swedbank”) dydį (maksimali suma – 100 000,00 Eur), minėtas atsakovų turimas nekilnojamasis turtas ir jo vertė užtikrina galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymą. Apeliantai taip pat pateikė įrodymus, jog jiems priklauso transporto priemonės Š. S., 2005 m., kurios vidutinė rinkos vertė – 2 550,00 Eur, bei V. B., 2000 m., kurios vidutinė rinkos vertė – 1 650,00 Eur. Teismų sistemos LITEKO duomenimis atsakovams nėra iškelta kitų civilinių bylų.
23. Šių nurodytų aplinkybių pagrindu apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atsakovės finansinė padėtis nėra sudėtinga ir ji negali lemti būsimo galbūt palankaus teismo sprendimo neįvykdymo ar įvykdymo pasunkėjimo riziką, todėl darytina išvada, kad šiuo atveju nėra antrosios būtinosios sąlygos – grėsmės galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymui.
24. Laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos, kai yra duomenų, kad atsakovas ketina perleisti, įkeisti turimą turtą ar pan. (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. sausio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-11-180/2017). Pažymėtina, kad ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kurie leistų daryti prielaidas apie galimą atsakovų nesąžiningumą ir (ar) siekį apsunkinti būsimo galimai palankaus teismo sprendimo vykdymą.
25. Padarius išvadą, kad nėra būtinųjų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų, darytina išvada, kad nėra teisinio pagrindo riboti atsakovų teises, todėl laikinosios apsaugos priemonės naikintinos.
Dėl bylos procesinės baigties
26. Esant nurodytoms aplinkybės apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygas, todėl atskirasis skundas tenkintinas. Pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės – laikinosios apsaugos priemonės, taikytos 2019 m. gegužės 6 d. nutartimi, naikintinos (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 335–339 straipsniais, teismas
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. gegužės 6 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovo prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmesti.