Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų teisėja Rita Kisielienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo UAB „Finansų administravimas“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 11 d. nutarties, kuria teismas atsisakė priimti pareiškėjo UAB „Finansų administravimas“ pareiškimą dėl turto dalies nustatymo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Pareiškėjas kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydamas nustatyti, kad skolininkės G. G. sutuoktinio M. G. gaunama pensija ir jai prilyginamos išmokos ir piniginės lėšos esančios ir patenkančios į nurodytą banko sąskaitą yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė ir 50 proc. šių pajamų priklauso skolininkei G. G..

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. liepos 11 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo UAB „Finansų administravimas“ pareiškimą.Teismas nurodė, kad, vadovaudamasis CPK 667 straipsnio 1 dalimi, jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo skolininkui per dvidešimt dienų nuo turto arešto akto surašymo dienos pateikti antstoliui Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka. Gavęs šį skolininko sutikimą, antstolis, priėmęs sprendimą nukreipti išieškojimą į areštuotą turtą, patvarkymu visiems patvarkymo priėmimo dieną vykdomuosius dokumentus pateikusiems vykdyti išieškotojams pasiūlo per dvidešimt dienų nuo patvarkymo priėmimo dienos pateikti antstoliui rašytinį prieštaravimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka. Jeigu nė vienas išieškotojas per šį terminą nepateikia antstoliui šioje dalyje nurodyto prieštaravimo, antstolis patvarkymu pasiūlo skolininkui, o reikiamais atvejais ir bendraturčiams per trisdešimt dienų pateikti antstoliui notarine tvarka patvirtintą susitarimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo. Pagal to paties straipsnio 2 dalį tais atvejais, kai skolininkas nepateikia antstoliui CPK 667 straipsnio 1 dalyje nurodyto sutikimo, nebepageidauja sudaryti notarine tvarka tvirtinamo susitarimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo ar bent vienas išieškotojas per CPK 667 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą pateikia antstoliui rašytinį prieštaravimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo notarine tvarka, taip pat jeigu per CPK 667 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą antstoliui nepateikiamas notarine tvarka patvirtintas susitarimas dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo, antstolis pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendraturčiams kreiptis į teismą su prašymu dėl skolininko turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalies nustatymo. Teismas padarė išvadą, kad tais atvejais, kai yra siekiama nustatyti skolininko turto, kuris yra jo bendra su kitais asmenimis nuosavybė, dalį, privaloma pasinaudoti įstatymo nustatyta išankstine klausimo nagrinėjimo ne teisme tvarka, o į teismą gali būti kreipiamasi tik CPK 667 straipsnio 2 dalyje konkrečiai apibrėžtais atvejais.

III. Atskirojo skundo argumentai

Atskiruoju skundu pareiškėjas prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 11 d. nutartį, kuria atsisakyta priimti pareiškėjos pareiškimą dėl turto dalies nustatymo ir grąžinti pareiškimą nagrinėti pirmos instancijos teismui.Nurodo, kad vienas bendrųjų teisės principų yra tas, kad įstatymo leidėjo priimti ir paskelbti įstatymai galioja į ateitį ir neturi grįžtamosios galios (lot. lex retro non agit). Teismas naujai įsigaliojusias (nuo 2017 m. liepos 1 d.) įstatymo nuostatas pritaikė teisiniams faktams atsiradusiems dar iki 2017 m. liepos 1 d. Pareiškėjos prašymas dėl turto dalies nustatymo buvo grindžiamas antstolio D. Š. 2017 m. birželio 6 d. patvarkymais, kuriuose pareiškėjai siūlomas 1 mėnesio terminas, nuo patvarkymo gavimo dienos, kreiptis į teismą dėl skolininkui priklausančios turto dalies nustatymo. Teismas pažeisdamas CK 1.7 straipsnio 2 dalį, įtvirtinančią, kad civiliniai įstatymai ir kiti civilinius santykius reglamentuojantys teisės aktai negalioja atgaline tvarka, nepagrįstai vadovavosi nauja, 2017 m. liepos 1 d., CPK 667 str. redakcija, ir nepagrįstai atsisakė priimti pareiškėjos pareiškimą.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmetamas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Atskiriems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl pasisako tik dėl atskirojo skundo argumentų.Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo prašymą dėl skolininko turto dalies nustatymo dėl nustatytos ikiteisminės ginčo nagrinėjimo tvarkos nesilaikymo, teisėtumo ir pagrįstumo.Byloje nustatyta, kad pareiškėjas gavo antstolio D. Š. 2017 m. birželio 6 d. Turto arešto aktą Nr. S17-35290, kuriuo buvo areštuotas G. G. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantis turtas: – pensija ir jai prilyginamos išmokos, mokamos sutuoktiniui M. G. VSDFV Vilniaus sk., Naujosios Vilnios pensijų sk.; – piniginės lėšos, esančios ir/ar patenkančios į sutuoktinio M. G. vardu atidarytą sąskaitą. Kadangi Turto arešto aktu Nr. S17-35290 areštuojamas skolininkui bendros jungtinės nuosavybės teise priklausantis turtas, kuriame skolininkės dalis nenustatyta, antstolis D. Š. pasiūlė pareiškėjui kreiptis į teismą dėl turto dalies, esančios bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, nustatymo vykdomojoje byloje Nr. 0178/17/01196, kaip tai numatė tuo metu galiojusi CPK 667 straipsnio 1 dalies redakcija. 2017 m. liepos 4 d. pareiškėjas su tokiu prašymu kreipėsi į teismą.CPK 3 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad civilinių bylų procesas vyksta pagal bylos nagrinėjimo, atskirų procesinių veiksmų atlikimo arba teismo sprendimo vykdymo metu galiojančius civilinio proceso įstatymus. Kasacinio teismo išaiškinta, kad skirtingai nuo materialiosios teisės normų, civiliniame procese galioja atvirkštinis principas, t. y. nauja proceso norma atitinkamai pakeičia teismo proceso dalyvių elgesį, nesvarbu, kada atsirado patys procesiniai teisiniai santykiai. Kadangi civilinio proceso teisėje kalbama apie teisės normų taikymą procesiniams veiksmams, todėl procesiniai veiksmai, atliekami įsigaliojus įstatymui, turi atitikti naujo įstatymo reikalavimus, nesvarbu, ar jie atlikti ką tik, ar dar prieš įsigaliojant naujam įstatymui pradėtoje byloje. Atitinkamai šiuo požiūriu civilinio proceso teisės normos taikomos ir civilinio proceso santykiams (elgesiui), atsiradusiems prieš įsigaliojant tam tikroms normoms, ir tokiu atveju civilinio proceso teisės teorijoje laikomasi pozicijos, kad tai nėra grįžtamoji įstatymo galia tikrąja to žodžio prasme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus kolegijos 2015 m. birželio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396-611/2015). Tokie pat principai taikytini ir vykdymo procesą reglamentuojančioms normoms. Todėl nėra pagrindo sutikti su atskirojo skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas, skundžiamą nutartį iš esmės grįsdamas procesinio veiksmo atlikimo metu galiojančiu teisiniu reglamentavimu, neteisingai taikė CPK nuostatas. Pareiškėjo nurodoma CK 1.7 straipsnio 2 dalis šiuo atveju netaikytina, nes vykdymo proceso normas reglamentuoja CPK normos, o ne CK. CPK kaip jau minėta, reglamentuoja tai, kad procesas vyksta pagal bylos nagrinėjimo, atskirų procesinių veiksmų atlikimo arba teismo sprendimo vykdymo metu galiojančius civilinio proceso įstatymus.Neturi reikšmės nutarties teisėtumui pareiškėjo nurodoma aplinkybe, kad antstolio patvarkymas, kuriuo buvo pasiūlyta per vieno mėnesio terminą kreiptis į teismą dėl skolininkui priklausančios turto dalies nustatymo, buvo priimtas 2017 m. birželio 6 d.. Pažymėtina, jog pareiškėjas galėjo su tokiu pareiškimu kreiptis į teismą ir iki 2017 m. liepos 1 d., jei siekė, kad jo paduotam pareiškimui būtų taikoma iki 2017-07-01 galiojusi CPK 667 nuostata. Kadangi prašymą pateikė 2017 m. liepos 4 d., pareiškėjas turėjo įvertinti teisinio reglamentavimo pasikeitimus ir vadovautis galiojančia CPK 667 straipsnio normoje nustatyta tvarka dėl skolininko turto, kuris yra jo bendra su kitais asmenimis nuosavybė, dalies nustatymo. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo pareiškimą, nes pareiškėjas turi pasinaudoti įstatymo nustatyta išankstine klausimo nagrinėjimo ne teisme tvarka (CPK 137 str. 2 d. 3 p.).Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad teisiškai reikšmingų aplinkybių, kurios būtų pagrindu skundžiamai nutarčiai panaikinti, pareiškėjas nenurodė ir teismas nenustatė, todėl ji paliekama galioti nepakeista (CPK 320, 338 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, apeliacinės instancijos teismas

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 11 d. nutartį palikti nepakeistą