Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Baudžiamoji byla Nr. 1-1770-935/2016Teisminio proceso Nr. 1-01-1-16553-2016-2Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.25.4.1., 1.1.6.6., 2.1.15.3.1.

2016 m. lapkričio 28 d.

viešajame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. P., gimęs (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, vidurinio išsilavinimo, studijuojantis (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos BK) 281 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. P. 2016 m. vasario 26 d., apie 09.00 val., Vilniuje, vairuojamu UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuosavybės teise priklausančiu automobiliu „Audi A4“, v. n. (duomenys neskelbtini) Trimitų gatve nuo Rinktinės gatvės pusės privažiavo nereguliuojamą nelygiareikšmių kelių sankryžą su Kalvarijų gatve, kuri Trimitų gatvės atžvilgiu laikoma pagrindiniu keliu, ir sustabdė automobilį prieš gatvių važiuojamųjų dalių sankirtą, praleido Kalvarijų gatve važiuojančias transporto priemones, po to, jis, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 101 punkto reikalavimą, numatantį, kad prieš pradėdamas važiuoti, vairuotojas privalo įsitikinti, kad tai daryti saugu, ir duoti kelią (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams, neįsitikinęs savo veiksmų saugumu vairuojamu automobiliu pajudėjo iš vietos, dėl ko įvažinėdamas į Kalvarijų gatvės važiuojamąją dalį nedavė kelio ir partrenkė jo važiavimo krypties atžvilgiu iš dešinės pusės įžengusią ir pagal Kalvarijų gatvės šaligatvio liniją per Trimitų gatvės važiuojamąją dalį pro jo automobilio priekinę dalį ėjusią pėsčiąją L. T., kuriai dėl patirtų sužalojimų buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata.

Šiais savo veiksmais M. P. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 281 straipsnio 1 dalyje.

Teisiamojo posėdžio metu M. P. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, nurodė, jog dėl jos padarymo gailisi. Jis nurodė, kad 2016 m. vasario 26 d., apie 09.00 val., važiavo į universitetą. Jis važiavo Trimitų gatve. Pamatė, jog priekyje eina pėstieji, todėl sustojo ir juos praleido. Tuomet šiek tiek pavažiavo į priekį ir sustojo prie gatvių sankirtos. Jis apsidairė, pamatė, jog nėra automobilių, pradėjo važiuoti. Nepastebėjo, kad į gatvę įžengė nukentėjusioji, ir ją kliudė automobilio dešinės pusės sparno priekiu. Nukentėjusiąją kliudė vos pradėjęs judėti. Kliudęs nuketėjusiąją iš karto sustojo, įsijungė avarinį signalą. Išlipęs iš automobilio nukentėjusiosios paklausė, ar jai viskas gerai. Ši atsakė, jog viskas gerai. Nukentėjusiajai pasiūlė nuvežti ją į ligoninę, tačiau ši nesutiko. Kaltinamasis teigė, jog jis pasisiūlė nukentėjusiąją nuvežti iki darbo. Nukentėjusioji pati atsisėdo į automobilį, o jis ją nuvežė iki darbo. Vežant iki darbo, nukentėjusiosios klausė, ar jos tikrai nereikia nuvežti iki ligoninės. Tyrimo metu su nukentėjusiąja pats nebendravo, kadangi nemoka rusų kalbos. Su nukentėjusiąja bendravo advokatas ir tėtis. Nukentėjusiosios iš karto po eismo įvykio atsiprašė. Kaltinamasis nurodė, jog jeigu teismas konstatuotų, jog nukentėjusiajai buvo padaryta didesnė žala, nei privalo atlyginti draudimas, jis žalą, kurios neatlygintų draudimas, atlygintų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos BPK) 273 straipsniu, įrodymai ištirti sutrumpinta įrodymų tyrimo tvarka.

Ikiteisminio tyrimo metu M. P. parodė, kad 2016 m. vasario 26 d., apie 08.50 val., Vilniuje, vairuojamu automobiliu „Audi A4“, v. n. (duomenys neskelbtini) Trimitų gatve privažiavo nereguliuojamą sankryžą su Kalvarijų gatve, kurioje ketino sukti į dešinę – į Kalvarijų gatvę. Sustabdė automobilį dar prieš gatvių sankirtą, kadangi norėjo praleisti sankryžoje per Trimitų gatvės važiuojamąją dalį ėjusius pėsčiuosius. Tuo metu Kalvarijų gatve važiavo daug automobilių, buvo intensyvus eismas. Praleidęs pėsčiuosius, jis vairuojamu automobiliu dar pavažiavo gal vieną metrą į priekį, arčiau gatvių sankirtos. Sustabdęs automobilį pasižiūrėjo į kairę pusę įsitinkinti, kad nėra iš kairės pusės Kalvarijų gatve atvažiuojančių automobilių. Arti automobilių nebuvo, todėl jis pasižiūrėjo į dešinę pusę. Iš dešinės pusės artėjančių automobilių nebuvo. Taip pat nematė, kad būtų iš dešinės pusės ateinančių pėsčiųjų. Dar kartą žvilgtelėjo į kairę pusę ir įsitikinęs, kad įvažiuoti į Kalvarijų gatvę saugu, jis vairuojamu automobiliu pradėjo važiuoti. Tik pajudėjus ir vairuojamu automobiliu nuvažiavus ne daugiau nei pusę metro, jis išgirdo trinktelėjimą į automobilio priekinį dešinį sparną. Supratęs, kad kažkas atsitrenkė į jo automobilį, jis iš karto jį sustabdė. Išlipęs iš automobilio pamatė prie automobilio dešinio priekinio sparno tupinčią moterį, kuri netrukus pati atsistojo. Iki jo automobilio kontakto su pėsčiąja nematė, kaip moteris įžengė į gatvės važiuojamąją dalį ir ją kirto. Moters pasiteiravo dėl sveikatos, paklausė, ar reikia iškviesti medikus. Moteris nurodė, kad jai viskas gerai ir medikai nereikalingi. Tada pats pasisiūlė moterį nuvežti į gydymo įstaigą, tačiau ji atsisakė, nurodžiusi, kad jai medikų pagalbos nereikia, be to, ji skuba į darbą. Moteriai sutikus, jis ją nuvežė į darbą, t. y. Kalvarijų gatve pavežė apie 200-300 metrų atstumą ir išleido prie Kalvarijų turgavietės esančios cerkvės. Prieš išsiskiriant su moterimi, jis dar kartą moters teiravosi, ar jai tikrai nereikia medikų pagalbos. Moteris patikino, kad jai viskas gerai. Apie įvykį policijos neinformavo, nes pėsčioji nurodė, kad jai medikų pagalbos nereikia, o jo paties automobilis „Audi A4“ įvykio metu nebuvo apgadintas. Automobilis priklauso jo tėčio įmonei. Pripažįsta sukėlęs eismo įvykį, gailisi dėl savo veiksmų. (b. l. 51-52, 54)

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji L. T. parodė, kad 2016 m. vasario 26 d., apie 08.50 val., ėjo Kalvarijų gatvės šaligatviu nuo Žalgirio gatvės pusės link Trimitų gatvės, Vilniuje. Priėjus Trimitų – Kalvarijų gatvių sankryžą, ji sustojo ir pradėjo dairytis, nes norėjo įsitikinti, kad jai bus saugu pereiti į kitą pusę Trimitų gatvės važiuojamąja dalimi, kurioje nustatytas vienos krypties eismas. Jai iš kairės pusės Trimitų gatvės važiuojamojoje dalyje prieš sankryžą su Kalvarijų gatve stovėjo automobiliai. Jų vairuotojai laukė, kada galės įvažiuoti į Kalvarijų gatvę, kuria tuo metu važiavo daug automobilių. Matydama, kad automobiliai stovi, ji nuo šaligatvio įžengė į Trimitų gatvės važiuojamąją dalį. Tik žengus žingsnį ji iš karto pajuto smūgį į kairę koją. Smūgio buvo parblokšta ant važiuojamosios dalies. Ją partrenkęs automobilis sustojo. Iškart po partrenkimo ji kurį laiką sėdėjo prie šaligatvio. Bandė pati atsistoti, tačiau jai nepavyko. Tada iš ją partrenkusio automobilio išlipo vairuotojas ir padėjo jai atsistoti. Nukentėjusioji teigė, kad jai skaudėjo kairę koją, tačiau iš pradžių manė, jog tai tik stiprus kojos sutrenkimas. Vairuotojas jos klausė, ar jos nereikia nuvežti į ligoninę. Jai paprašius, vairuotojas ją pavežė iki cerkvės, į kurią ji prieš tai ir ėjo. Vairuotojas minėjo, kad prieš partrenkimą žiūrėjo į kairę pusę ir jos nepamatė. Su vairuotoju išsiskyrus prie cerkvės, ji matė, kad nuvažiuojančio automobilio valstybinis numeris yra (duomenys neskelbtini) Būnant cerkvėje koją dar labiau pradėjo skaudėti, be to, ji ištino, todėl ji iškvietė greitosios medicinos pagalbos darbuotojus. Atvykę medikai ją išvežė į ligoninę. Dėl padarytos žalos kreipėsi į draudimo bendrovę „Lietuvos draudimas“, kurios atstovai jai atlygino 2500 Eur neturtinę žalą ir 95,85 Eur turtinę žalą. (b. l. 26-29, 32-33)

Iš BIRT ataskaitų žiūryklės matyti, kad 2016 m. vasario 26 d. 11.40 val. Bendrasis pagalbos centras gavo pranešimą, jog apie 09.00 val. prie A. Mykolo cerkvės automobilis, kurio valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kliudė pranešėją ir pasišalino. Šiuo metu moteris jaučia kojos skausmus. (b. l. 6)

Iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės patrulio tarnybinio pranešimo matyti, kad 2016 m. vasario 26 d. 11.45 val. buvo gautas pranešimas, jog cerkvėje, esančioje Kalvarijų g. 65, lauks moteris, kurią apie 09.00 val. kliudė automobilis, kurios valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Nuvykus į nurodytą vietą policijos pareigūnus pasitiko L. T., kuri paaiškino, kad ją Trimitų g. – Kalvarijų g. partrenkė automobilis, kurio valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kurio vairuotojas pasiūlė iškviesti jai greitąją pagalbą, tačiau ji atsisakė, nes jai neskaudėjo ir vairuotojui pretenzijų neturėjo. Apie 11.40 val. paskambino greitajai medicinos pagalbai, nes jai pradėjo skaudėti kairiąją koją, buvo išvežta į Lazdynų ligoninę. (b. l. 5)

Iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Nusikalstamų veikų eismo saugumui tyrimo skyriaus tyrėjos tarnybinio pranešimo matyti, kad 2016 m. vasario 26 d., apie 14.00 val., iš Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės buvo gautas pranešimas, jog į juos kreipėsi L. T., kuri nurodė, kad 2016 m. vasario 26 d., apie 09.00 val., ties Trimitų g. – Kalvarijų g. sankryža, Vilniuje, ją partrenkė automobilis, kurio galimai valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Po įvykio jautėsi gerai, apie eismo įvykį policijai nepranešė, medikų nekvietė. Praėjus kelioms valandoms pajuto skausmą kojoje, todėl nuvyko į ligoninę, jai buvo nustatytas blauzdikaulio viršutinio galo lūžimas, paguldyta į ortopedinį skyrių. (b. l. 4)

Iš apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėta įvykio vieta. Apžiūros metu nustatyta, kad Kalvarijų – Trimitų g. sankryža yra nereguliuojama, Trimitų g. sankryžoje yra šalutinis kelias. Ties sankryža bei matomumo zonoje nuo sankryžos Trimitų g. važiuojamojoje dalyje nėra pažymėtos pėsčiųjų perėjos. Ženklų, draudžiančių eiti per Trimitų g. važiuojamąją dalį, nėra. Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nepaimta. (b. l. 7-12)

Iš specialisto išvados Nr. T-A 1529/2016(01) matyti, kad L. T. kraujyje, paimtame 2016 m. vasario 26 d. 14.40 val., etilo alkoholio nerasta. (b. l. 19)

Iš apžiūros protokolo matyti, kad teismo medicinos ekspertė, susipažinusi su L. T. medicininiais dokumentais – VŠĮ Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės gydymo stacionare ligos istorija Nr. (duomenys neskelbtini) ir CD laikmena Nr. 614, padarė išvadą, jog L. T. nustatyta minkštųjų audinių patinimas kairio kelio sąnario srityje, kairio blauzdikaulio išorinio krumplio intrasąnarinis įspaustinis skeveldrinis lūžis, kairio šeivikaulio galvos krašto atskilimas. Sužalojimas galėjo būti padarytas eismo įvykio metu ir kvalifikuojamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Tikėtina, kad pirminis smūgis buvo į kairio kelio sritį. (b. l. 23)

Iš specialistės paaiškinimo matyti, kad specialistė, išnagrinėjusi L. T. pateiktus medicininius dokumentus – VŠĮ Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės gydymo stacionare ligos istoriją Nr. (duomenys neskelbtini) ir CD laikmeną Nr. 614, susipažinusi su eismo įvykio aplinkybėmis, padarė išvadą, jog L. T. nustatyta minkštųjų audinių patinimas kairio kelio sąnario srityje, kairio blauzdikaulio išorinio krumplio intrasąnarinis įspaustinis skeveldrinis lūžis, kairio šeivikaulio galvos krašto atskilimas. Sužalojimas galėjo būti padarytas aptariamo eismo įvykio metu ir kvalifikuojamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Tikėtina, kad pirminis smūgis buvo į kairio kelio sritį. (b. l. 21)

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus ir juos įvertinęs, konstatuoja, jog M. P. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 281 straipsnio 1 dalyje.

Nagrinėjamu atveju eismo įvykio laikas, vieta, kaltinamojo vairuojamo automobilio bei nukentėjusiosios judėjimo kryptys jokių abejonių nekelia ir dėl šių aplinkybių jokio ginčo nekilo ir nekyla. Faktą, jog eismo įvykis įvyko kaltinime nurodytu laiku ir vietoje patvirtina kaltinamojo, nukentėjusiosios parodymai, iš dalies policijos pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose bei BIRT ataskaitų žiūryklėje užfiksuoti duomenys. Kaltinamasis M. P. tiek teisme, tiek ikiteisminio tyrimo metu nurodė, jog jis nepastebėjo į važiuojamąją kelio dalį įžengusios nukentėjusiosios, todėl ją kliudė automobilio dešinės pusės sparno priekiu. Tokius kaltinamojo teiginius iš esmės patvirtina ir nukentėjusiosios L. T. parodymai, specialistės paaiškinimai, apžiūros protokole, iš dalies policijos pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose užfiksuoti duomenys. Taigi byloje yra įrodyta, kad M. P. vairuojamu automobiliu, neįsitikinęs savo veiksmų saugumu, pradėjo važiuoti ir partrenkė pėsčiąją L. T., kuriai dėl patirtų sužalojimų buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata. Teismas konstatuoja, jog būtent dėl M. P. veiksmų įvyko eismo įvykis, kurio metu nukentėjusiajai L. T. buvo padaryti sužalojimai, kurie vertinami kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas.

Baudžiamoji atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos BK 281 straipsnį priklauso nuo kilusių pasekmių sunkumo. Atsižvelgiant į tai, kad eismo įvykio metu L. T. buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata, M. P. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos BK 281 straipsnio 1 dalį.

Nukentėjusioji L. T. baudžiamojoje byloje pareiškė civilinį ieškinį, kuriame prašė iš M. P. priteisti 3500 Eur jos patirtai neturtinei žalai ir 297,12 Eur turtinei žalai atlyginti, taip pat 700 Eur advokato atstovavimo išlaidoms atlyginti.

Civiliniame ieškinyje nukentėjusioji nurodė, jog tuo metu, kai ji buvo partrenkta kaltinamojo vairuoto automobilio, ji pajuto aštrų skausmą, vos galėjo atsistoti ant kojos. Praėjus šiek tiek laiko, koja ištino, ant jos apskritai nebuvo įmanoma stovėti. Tą pačią dieną, koja buvo operuota. Po operacijos koją buvo būtina laikyti horizontalioje padėtyje, buvo būtina daryti medikamentų injekcijas, vartoti vaistus, atlikti kitas procedūras. Dėl patirtos traumos, nukentėjusioji negalėjo pati savęs prižiūrėti, todėl jai nuolat turėjo padėti sūnus, kuris patyrė įvairių nepatogumų, susijusių su jos priežiūra. Nukentėjusioji taip pat nurodė, jog ji nuo 2016 m. vasario 26 d. iš esmės buvo įkalinta savo namuose, kadangi dėl patirtos traumos savarankiškai negalėjo išeiti iš namų. Ji buvo priversta savo namuose priimti tyrėją, samdyti advokatą, kuris taip pat turėjo atvykti pas ją į namus. Be to, gydytojas ortopedas yra informavęs, jog po dvejų metų reikės keisti sąnarį, pašalinti plokštę.

Neturtinė žala yra suprantama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos CK) 6.250 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Respublikos CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad neturtinė žala yra atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo ar asmens sveikatai. Išgyvenimai dėl asmeniui gyvybiškai svarbių dalykų, tokių kaip sveikata, yra ypač dideli. Pažymėtina ir tai, kad Lietuvos Respublikos CK nenustato neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl pareiga įvertinti nukentėjusiojo patirtą neturtinę žalą tenka teismui. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, privalo atsižvelgti į visas reikšmingas bylos aplinkybes, žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, taip pat vadovautis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais (Lietuvos Respublikos CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Čia atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog nustatant asmens patirtos neturtinės žalos dydį yra būtina atsižvelgti į sumas paprastai kitų teismų priteisiamas tos pačios kategorijos bylose, tuo pačiu teigtina, jog yra labai svarbu kiekvieną atvejį individualizuoti, nes skirtingi asmenys net analogiškose situacijose reaguoja ir išgyvena skirtingai, be to, dažnai net analogiški sužalojimai sukelia visiškai skirtingus padarinius bei liekamuosius reiškinius.

Nagrinėjamu atveju teismas, spręsdamas klausimą dėl L. T. priteistinos sumos neturtinei žalai atlyginti dydžio, atsižvelgia į neatsargiu nusikaltimu sukeltus padarinius, t. y. nukentėjusiajai buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas (nukentėjusiajai buvo nustatytas minkštųjų audinių patinimas kairio kelio sąnario srityje, kairio blauzdikaulio išorinio krumplio intrasąnarinis įspaustinis skeveldrinis lūžis, kairio šeivikaulio galvos krašto atskilimas). L. T. be jokių abejonių dėl padarytų sužalojimų jautė skausmą (tiek iš karto po įvykio, tiek šalinant neteisėtais veiksmais sukeltus padarinius), dėl sužalojimų ji buvo operuojama, kurį laiką jos judėjimas buvo labai apsunkintas (ji pati nurodė, jog šešis mėnesius praktiškai neišeidavo iš savo gyvenamosios vietos), jos koja buvo laikoma įtvare, vėliau vaikščiojant buvo reikalingi ramentai, jai reikėjo kitų asmenų pagalbos buityje, ji turėjo atlikti reabilitacinį gydymą. Taigi nekyla jokių abejonių, kad dėl eismo įvykio ir jo metu patirtų sužalojimų L. T. patyrė stresą, neigiamus išgyvenimus, nepatogumus, jos įprastas socialinis gyvenimas buvo pasikeitęs. Įvertinęs anksčiau aptartų aplinkybių visumą, teismų praktiką (taip pat ir AB „Lietuvos draudimas“ atstovo paaiškinime baudžiamojoje byloje nurodytą praktiką) panašaus pobūdžio bylose, teismas konstatuoja, jog L. T. patirta neturtinė žala yra vertintina 3200 Eur suma. Būtent tokia pinigų suma teismas įvertina jos patirtus neigiamus išgyvenimus bei nepatogumus. Byloje yra užfiksuota, kad L. T. AB „Lietuvos draudimas“ išmokėjo 2500 Eur neturtinei žalai atlyginti, todėl šiuo nuosprendžiu jai priteistina ta patirtos neturtinės žalos dalis, kuri šiuo metu nėra atlyginta, t. y. 700 Eur.

Civiliniame ieškinyje yra nurodoma, jog nukentėjusioji po dviejų metų turės keisti sąnarį bei plokštelę. Vis tik toks teiginys nėra pagrįstas jokiais įrodymais. Kita vertus net ir įvertinus nurodytą aplinkybę, nėra pakankamo pagrindo teigti, jog nukentėjusiajai turėtų būti priteista didesnė pinigų suma neturtinei žalai atlyginti. Teismo įsitikinimu, aplinkybės, kad nukentėjusioji savo namuose turėjo priimti tyrėją, taip pat samdyti advokatą, kuris turėjo atvykti pas ją į namus, nukentėjusiosios sūnus patyrė nepatogumų, susijusių su jos priežiūra, nėra pagrindas priteisti dar didesnę pinigų sumą neturtinei žalai atlyginti.

Civiliniame ieškinyje nukentėjusioji prašė atlyginti 297,12 Eur patirtą turtinę žalą, iš kurios 206,72 Eur buvo sumokėti už apgyvendinimo paslaugas VšĮ „Valakupių reabilitacijos centras“, o 90,40 Eur buvo sumokėti už maitinimo paslaugas minėtame reabilitacijos centre. AB „Lietuvos draudimas“ nukentėjusiajai atlygino jos patirtas išlaidas (206,72 Eur), susijusias su apgyvendinimu VšĮ „Valakupių reabilitacijos centras“. Čia pažymėtina, jog L. T. 2016 m. rugpjūčio 3 d. buvo paskirta ambulatorinė reabilitacija, tačiau ji VšĮ „Valakupių reabilitacijos centras“ naudojosi apgyvendinimo ir tuo pačiu maitinimo paslaugomis. Esant tokioms aplinkybėms, nukentėjusiosios reikalavimas atlyginti išlaidas, susijusias su maitinimo paslaugų suteikimu reabilitacijos centre, nėra pagrįstas, kadangi atlikti reabilitacijos stacionariai nebuvo jokios būtinybės.

Įvertinus visa, kas buvo aptarta, L. T. civilinis ieškinys yra tenkinamas iš dalies.

Byloje buvo gautas A. P. prašymas nutraukti baudžiamąją bylą atleidžiant kaltinamąjį M. P. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant kaltinamąjį jo atsakomybei. Prašyme nurodoma, jog A. P. nėra teistas ar baustas administracine tvarka, yra įgijęs specialųjį vidurinį išsilavinimą, dirba, darbovietėje yra charakterizuojamas teigiamai, yra kaltinamojo tėvas. Teisiamojo posėdžio metu A. P. nurodė, jog jis dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadybininku. Jo ir sūnaus santykiai yra geri, jie nuolat bendrauja, sūnus yra paklusnus, jo klauso, yra nuo jo priklausomas finansiškai. A. P. nurodė, jog su sūnumi bendravo apie įvykį, sūnus jam papasakojo, kaip viskas įvyko. Sūnui nurodė, jog jis turi būti atidesnis kelyje. Kaltinamasis M. P. taip pat nurodė, jog jis nuolat bendrauja su tėvu, tėvas pas jį atvažiuoja į svečius, jis ir pats nuolat lanko tėvus, jie bendrauja ir telefonu. Santykiai su tėvu yra geri. Jis tėvui papasakojo apie įvykį, o tėvas nurodė, jog jis turi būti atidesnis, atsargesnis. M. P. nurodė, jog tėvas jam yra autoritetas. Tėvas išlaiko visą šeimą, taip pat ir jį.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 40 straipsnio nuostatomis, nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą gali būti atleistas asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą. Lietuvos Respublikos BK 40 straipsnio 2 dalyje yra nustatyta, kad asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką; 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką; 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta; 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismų praktikoje pripažįstama, kad tam, jog asmuo būtų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, turi būti nustatyta Lietuvos Respublikos BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytų sąlygų visuma (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-31/2010, Nr. 2K-51/2010).

M. P. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (Lietuvos Respublikos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamasis teisme teigė, jog jis gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos, jis iš karto po eismo įvykio atsiprašė nukentėjusiosios, pasiūlė jai savo pagalbą. Teismas neturi jokio pagrindo abejoti M. P. išsakytos pozicijos nuoširdumu. M. P. atsakomybę sunkinančių aplinkybių, numatytų Lietuvos Respublikos BK 60 straipsnio 1 dalyje, nenustatyta.

Teismas įvertina tai, kad M. P. padaryta nusikalstama veika priskiriama prie neatsargių nusikaltimų, ši veika padaryta dėl nusikalstamo nerūpestingumo, M. P. turi nuolatinę gyvenamąją vietą, studijuoja, anksčiau nėra teistas ar atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, administracine tvarka baustas (jis buvo baustas ir už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, tačiau šie pažeidimai nelaikytini šiukščiais, jis po nusikalstamos veikos padarymo nėra baustas už Kelių eismo taisyklių pažeidimus), M. P. Vilniaus priklausomybės ligų centre į įskaitą neįrašytas, VšĮ Vilniaus miesto Psichikos sveikatos centre nesigydė, Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje negydytas, kaltinamasis viso proceso metu pripažino savo kaltę, dėl savo neteisėtų veiksmų gailėjosi. Įvertinus aptartų aplinkybių visumą konstatuotina, jog M. P. nėra linkęs pažeidinėti visuomenėje galiojančių bendro elgesio taisyklių, jo padaryta veika yra atsitiktinio pobūdžio. Nagrinėjamu atveju, įvertinus nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, kaltinamojo asmenybę, galima pagrįstai manyti, jog M. P. ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Manytina, jog vien dalyvavimas baudžiamajame procese M. P. padarė pakankamą poveikį, kuris sustiprins šio asmens pasiryžimą laikytis įstatymų ir nedaryti naujų nusikalstamų veikų, dar atidžiau laikytis teisės aktų reikalavimų. Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nukentėjusiajai nusikaltimu padaryta žala yra atlyginta.

Įvertinus visa, kas aptarta, teismas konstatuoja, jog egzistuoja visos Lietuvos Respublikos BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytos sąlygos, kurioms esant asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

Lietuvos Respublikos BK 40 straipsnyje yra nustatyta, kad asmuo pagal laidavimą gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės tik tokiu atveju, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Kaip jau minėta, A. P. yra pateikęs prašymą perduoti M. P. jo atsakomybei pagal laidavimą. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad A. P. nėra teistas ar baustas administracine tvarka (jis anksčiau buvo baustas administracine tvarka, tačiau šiuo metu nuobaudos negalioja, o jo padaryti pažeidimai nevertinti kaip šiurkštūs). A. P. yra M. P. tėvas, jų santykiai yra geri, A. P. rūpinasi M. P., šiam yra autoritetas. Teismo įsitikinimu, A. P. charakterizuojantys duomenys, taip pat jo ir M. P. santykių pobūdis leidžia pagrįstai konstatuoti, jog jis yra vertas pasitikėjimo asmuo, gali daryti teigiamą poveikį M. P.. Teismui nekyla abejonių, kad A. P. atitinka įstatyme numatytus laiduotojui keliamus reikalavimus. Įvertinus M. P. asmenybę charakterizuojančius duomenis (byloje nėra duomenų, kurie leistų kaltinamąjį apibūdinti kaip asmenį, piktybiškai ignoruojantį visuomenėje nustatytas taisykles), nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, teigtina, jog šiuo metu egzistuojančių šeiminių santykių tolimesnis palaikymas, A. P. autoritetas bei papildoma kontrolė darys teigiamą poveikį kaltinamajam.

Teismui nustačius visas Lietuvos Respublikos BK 40 straipsnyje numatytas atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygas, teismas konstatuoja, kad M. P. yra tikslinga atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

Teismas pastebi, jog atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą nereiškia, kad M. P. visiškai išvengia teisinių pasekmių, susijusių su nusikalstamos veikos padarymu, kadangi Lietuvos Respublikos BK 40 straipsnio 6-7 dalyse įtvirtintos nuostatos yra skirtos tam, kad drausmintų asmenį, padariusį nusikalstamas veikas ir atleistą nuo baudžiamosios atsakomybės.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos BPK) 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip jų atstovas, paslaugoms apmokėti. Iš pinigų priėmimo kvito matyti, jog 2016 m. birželio 10 d. L. T. už advokato jai suteiktas paslaugas advokatui sumokėjo 700 Eur. Taigi nukentėjusiosios turėtos išlaidos advokato pagalbai jai turi būti atlygintos. Teismas, atsižvelgęs į nagrinėjamos bylos sudėtingumą ir apimtį, daro išvadą, kad turėtos išlaidos yra proporcingos suteiktai pagalbai, todėl priteistinos iš kaltinamojo.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 301-305, 307 straipsniais, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

M. P., a. k. (duomenys neskelbtini) atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 281 straipsnio 1 dalyje, perduodant jį A. P. atsakomybei pagal laidavimą vieneriems metams be užstato, ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Išaiškinti M. P., kad jeigu laidavimo metu jis padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, sprendimas dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės gali būti panaikintas ir tokiu atveju bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas, taip pat išaiškinti, kad jeigu laidavimo metu jis padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti A. P., kad jis, būdama laiduotojas, turi teisę atsisakyti nuo laidavimo. Tokiu atveju, atsižvelgus į laidavimo atsisakymo priežastis, bus sprendžiama dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytas nusikalstamas veikas, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Nukentėjusiosios L. T. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir iš civilinio atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ L. T. priteisti 700 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Iš M. P. L. T. priteisti 700 Eur turėtoms advokato išlaidoms atlyginti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.