Kauno apylinkės teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. V. ieškinį atsakovei M. P. dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, trečiasis asmuo V. M. ir priėmė sprendimą už akių.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovei ieškinys ir jo priedai bei teismo pranešimas, kuriame nustatytas 14 dienų terminas atsiliepimui į ieškinį pareikšti, įteikti 2019 m. gruodžio 3 d. viešo paskelbimo būdu Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 130 straipsnyje nustatyta tvarka. Atsakovė per teismo nustatytą 14 dienų terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

Atsakovei be pateisinamos priežasties per teismo nustatytą terminą nepateikus atsiliepimo į ieškinį ir esant ieškovo prašymui, priimtinas sprendimas už akių, bylą nagrinėjant rašytinio proceso tvarka, neinformuojant dalyvaujančių byloje asmenų apie sprendimo už akių priėmimo laiką ir vietą (CPK 142 straipsnio 4 dalis, 153 straipsnio 2 dalis, 285 straipsnis ir 286 straipsnis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkinamas visiškai.

Teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis).

Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas patvirtina, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), yra registruotas M. V., kuriai priklauso 5/16 dalys, A. V., kuriam priklauso 25/48 dalys, V. M., kuriai priklauso 1/6 dalys, vardu. Iš Kauno miesto 18-ojo notarų biuro 2016 m. lapkričio 3 d. liudijimo nustatyta, kad po M. V. mirties (mirė 2016 m. rugpjūčio 26 d.) užvesta paveldėjimo byla ir palikimą priėmė atsakovė M. V. (P), A. V. ir S. V., kuris savo paveldėjimo teisę padovanojo A. V.

2017 m. birželio 8 d. Kauno apylinkės teismo nutartimi neveiksnia pripažintos V. M. globėju ir turto administratoriumi paskirtas pareiškėjas A. V.. Kauno apylinkės teismo 2018 m. gegužės 2 d. sprendimas civilinėje byloje patvirtina, kad peržiūrėjus pareiškimą dėl V. M. neveiksnumo, jis buvo patenkintas, o tretysis asmuo V. M., buvo pripažinta neveiksnia ir negebančia pasirūpinti savimi sprendime išdėstytose srityse, tame tarpe nekilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas (nekilnojamojo turto pirkimas – pardavimas, nuoma, dovanojimas, įkeitimo sandoriai), pareiškėjas A. V. išliko V. M. globėju ir turto administratoriumi.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.80 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas bendraturtis turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės. Atidalijimas iš bendrosios nuosavybės yra bendraturčio nuosavybės teisės į dalį bendrojoje nuosavybėje įgyvendinimo būdas, taip pat vienas iš bendrosios nuosavybės teisės pasibaigimo pagrindų, nes, šiuo būdu bendraturčiui įgyvendinus subjektinę nuosavybės teisę, bendrosios nuosavybės teisė pasibaigia. CK 4.80 straipsnio 2 dalyje nustatytas atidalijimo iš bendrosios nuosavybės būdas – daiktas padalijamas natūra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai; kitais atvejais vienas ar keli iš atidalijamų bendraturčių gauna kompensaciją pinigais. Taigi įstatymas prioritetą skiria atidalijimui natūra. Nesant galimybės suformuoti atskirą nekilnojamąjį daiktą, atidalijama paskiriant kompensaciją pinigais. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės paskiriant kompensaciją pinigais yra bendrojo daikto atidalijimo reikalavimo išimtis – visų pirma turi būti sprendžiamas jo atidalijimo natūra galimumas, net padarant atitinkamą (proporcingą) žalą daikto paskirčiai. Tik nesant galimybės atidalyti daikto natūra arba jei atidalijant natūra daiktą bus padaryta neproporcinga žala jo paskirčiai, atidalijamajam ar kitiems bendraturčiams gali būti priteisiama kompensacija pinigais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. R. v. V. R., bylos Nr. 3K-7-466/2008). Nors byloje nėra dokumento, kuris patvirtintų atsakovės M. P. nuosavybės teisę į ginčo buto dalį, byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad ji kaip mirusiosios M. V. įpėdinė kreipėsi dėl palikimo priėmimo, t. y. išreiškė savo valią, tačiau šios savo teisės iki galo nėra realizavusi, t. y. neatlikusi savo vardu buto teisinės registracijos. Byloje nėra ginčo dėl aplinkybės, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), šalims priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise, t. y. atsakovei priklauso 5/16 dalys. Šalių nuosavybės teisės į jas atsiradimo pagrindu esantis Kauno miesto 18-ojo notarų biuro liudijimas nėra ginčijamas. Nekilnojamojo turto registro paskirtis – teisinių duomenų apie nekilnojamuosius daiktus registravimas ir viešinimas. Kasacinio teismo praktikoje dėl nuosavybės įgijimo pagrindo ir teisinės registracijos santykio išaiškinta, kad nuosavybės teisės atsiradimo ar pasibaigimo pagrindas yra ne registracijos faktas, o įstatyme nustatyta aplinkybė (sandoris, įvykis, aktas ar kt.), su kuria siejamas civilinių teisių ir pareigų atsiradimas ar pasibaigimas (CK 4.47 straipsnis). Taigi teismas daro išvadą, kad ne teisinė registracija sukuria nuosavybės teisę, o nuosavybės teisė atsakovei atsiranda teisės aktuose nustatytais pagrindais, šioje byloje jos išreikšta valia priimti palikimą po M. V. mirties, o atliekant teisinę registraciją yra tik įregistruojami ir išviešinami nuosavybės teisių atsiradimo ir pasikeitimo juridiniai faktai.

Ieškovas siūlo atsidalinti su bendraturte valdomą turtą, ieškovui priteisiant atsakovei priklausančio turto dalį, o atsakovei kompensaciją už ieškovui priteistą turtą, kuri iš viso sudaro 10 375 Eur. Savo reikalavimą motyvuoja tuo, kad turto natūra atidalinti neįmanoma nepadarius žalos turto objektui. Dėl atsakovei priklausančios nedidelio ploto nekilnojamojo turto dalies nėra galimybės suformuoti atskirą turtinį vienetą bei nustatyti naudojimosi tvarką, o atsakovei M. P. priklausanti buto dalis yra ženkliai mažesnė nei ieškovo. Atidalinant iš bendrosios dalinės nuosavybės, kuomet priteisiama kompensacija, turi būti laikomasi nuostatos, kad tokia kompensacija reiškia bendraturčio atidalinimą su sąlyga, kad piniginė kompensacija atitiks tikrąją atidalijamos dalies vertę. Iš byloje pateikto nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo nustatyta, kad vidutinė buto rinkos vertė yra 24 200 Eur suma. Ieškovo nurodoma atsakovei mokėtina kompensacijos suma 10 375 Eur už 5/16 buto dalis yra pagrįsta.

Atlikus ieškovo pateiktų rašytinių įrodymų vertinimą ir atsakovei nepateikus jokių prieštaravimų, teismas vertina, kad ieškiniu reiškiamas reikalavimas atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės yra teisiškai pagrįstas, atitinka tiek teismų suformuotą praktiką, tiek teisės aktų reikalavimus, nepažeidžia šalių teisių bei teisėtų interesų, todėl yra pagrindas ieškinį patenkinti.

Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes darytina išvada, kad ieškovo reikalavimas atidalyti jam iš bendrosios dalinės nuosavybės turtą natūra atitinka proporcingumo, bendraturčių interesų pusiausvyros ir nuosavybės teisės apsaugos principus. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovui priklauso didesnė dalis turto, kuris juo rūpinasi, atsakovės turto dalis yra palyginti maža, darytina išvada, kad ieškovo siūlomas atidalijimo būdas, geriausiai užtikrintų turto naudojimo racionalumą, be to, nenukentėtų ir atsakovės interesai, nes jai būtų išmokėta protingo dydžio kompensacija.

Šaliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, priteisiamos patirtos bylinėjimosi išlaidos iš kitos šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Patenkinus ieškinį, ieškovui iš atsakovės priteistinos jo turėtos bylinėjimosi išlaidos – 118 Eur žyminis mokestis ir 300 Eur teisinės pagalbos išlaidos, iš viso 418 Eur (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 5 punktas, 7 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 1 dalis).

Byloje susidarė 3,80 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu kurios, ieškinį tenkinus, priteisiamos valstybei iš atsakovės (CPK 88 straipsnio 1 dalis 3 punktas).

Atsakovei teismo sprendimas už akių įteiktinas viešo paskelbimo būdu.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 279 straipsnio 2 dalimi, 285 straipsniu, 286 straipsniu, 287 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomo 60,84 kv. m. buto (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), dalį, priteisiant ieškovui A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš palikėjos M. V. įpėdinės atsakovės M. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 5/16 dalis buto, esančio Partizanų g. 90-57, Kaune, o palikėjos M. V. įpėdinei atsakovei M. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš ieškovo A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteisti 10375 Eur (dešimt tūkstančių trys šimtai septyniasdešimt penki Eur) kompensaciją už ieškovui tenkančias 5/16 dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš atsakovės M. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovui A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 418 Eur (keturis šimtus aštuoniolika eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovės M. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 3,80 Eur (trijų eurų 80 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidas valstybei. Ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752), biudžeto pajamų surenkamąją, bylinėjimosi išlaidų kodas 5660.

Įteikti atsakovei teismo sprendimą už akių viešo paskelbimo būdu.

Šalis, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, negali šio sprendimo skųsti apeliacine tvarka, tačiau ji turi teisę sprendimą už akių priėmusiam teismui per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos paduoti pareiškimą, atitinkantį CPK 287 straipsnio 2, 3 dalių reikalavimus, dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovas ir trečiasis asmuo turi teisę per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos skųsti jį apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.