Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Jolantos Gailevičienės, kolegijos teisėjų Raimondos Andrulienės, Giedrės Seselskytės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovų P. V. ir D. V. atstovo advokato Mariaus Navicko ir ieškovės V. P. atstovės advokatės Snieguolės Šermukšnės apeliacinius skundus dėl Kretingos rajono apylinkės teismo 2015-08-31 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės A. V. P. patikslintą ieškinį atsakovams P. V., D. V., atsakovų priešieškinį į patikslintą ieškinį ieškovams dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo, tretieji asmenys – K. R., R. R., V. P., P. P., Nacionalinė žemės tarnyba prie LR žemės ūkio ministerijos,

Aprašomoji dalis

n u s t a t ė:

ieškovė 2015-01-23 kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu prašydama nustatyti 0,4685 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) (toliau – žemės sklypo), naudojimosi tvarką pagal UAB „Kartografiniai projektai“ parengtą 2014-02-10 žemės sklypo planą. Atsakovams nesutinkant su naudojimosi tvarka pagal UAB „Kartografiniai projektai“ parengtą 2014-02-10 žemės sklypo planą, ieškovė prašo nustatyti naudojimosi tvarką pagal UAB „Kartografiniai projektai“ parengtą 2015-01-16 žemės sklypo planą. Nurodė, kad ieškovė, atsakovai, tretieji asmenys K. ir R. R. bei V. ir P. P. yra 0,4685 ha žemės sklypo bendraturčiai. Jai priklauso 1743/4685 dalys, atsakovams priklauso 1205/4685 dalys, tretiesiems asmenims K. R. ir R. R. priklauso 580/4685 dalių, V. P. ir P. P. priklauso 1157/4685 dalys. Šiame žemės sklype stovi daugiabutis namas, kuriame suformuoti keturi kotedžo tipo butai per du aukštus. Kiekvienas bendraturtis turi ir ūkinį pastatą. Naudojimosi žemės sklypu tvarka nustatyta nebuvo. Tarp bendraturčių kilo ginčas dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos. Pažymėjo, kad ieškovės siūloma žemės naudojimosi tvarka yra racionali, patogi ir optimali visoms šalims, nepažeidžia nė vienos iš šalių interesų ir atitinka nusistovėjusią naudojimosi sklypu tvarką. Ieškovė nurodė, kad nesutinka su atsakovų priešieškiniu siūloma žemės sklypo naudojimosi tvarka. Atsakovų siūlomoje naudotis tvarkoje ieškovės teisės yra labai apribotos ir pažeistos. Ieškovė nesutinka, kad jai būtų paskirta žemės sklypo dalis, per kurios dalį yra nutiestas visas vandentiekio vamzdynas, taip pat nesutinka, kad jai būtų paskirtas bendras kiemas, kuris jai nereikalingas. Nurodė, kad pagal ieškovės pateiktą kitą alternatyvų 2015-01-16 UAB „Kartografiniai projektai“ parengtą planą žemės sklypo dalis, plane pažymėta raide G, kurioje yra inžineriniai tinklai – vandentiekis, priskiriama bendram naudojimui. Nenorėdama bloginti kitų bendraturčių padėties, ieškovė sutinka, kad dalis vandentiekio, t. y. nuo šulinio iki jai priklausančio rūsio, lieka jai priskirtoje naudotis žemės sklypo dalyje.

Atsakovai 2015-02-10 pateikė teismui priešieškinį į patikslintą ieškinį, juo prašydami nustatyti žemės sklypo naudojimosi tvarką pagal E. P. parengtą planą. Nurodė, kad jų siūloma naudojimosi žemės sklypu tvarka yra daug patogesnė, racionalesnė ir efektyvesnė naudotis visoms šalims, nepažeidžia nė vienos iš šalių interesų bei atitinka faktinę naudojimosi tvarką. Atsakovai nesutiko nė su viena naudojimosi žemės sklypu tvarka, kurias siūlė ieškovė. Nurodė, kad ieškovės planai parengti tik jos naudai, neatsižvelgiant į kitų bendraturčių interesus.

Kretingos rajono apylinkės teismas 2015-08-31 patikslintą ieškinį ir priešieškinį į patikslintą ieškinį atmetė. Konstatavo, kad yra kilęs ginčas tarp bendraturčių dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos. Nurodė, kad ieškovės siūlomi abu variantai yra nepagrįsti ir neatitinka įstatymų keliamų reikalavimų, nes ne privačių asmenų kompetencija spręsti valstybinių žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų renginio ir įgyvendinimo klausimus, teritorijos tvarkymo režimo pakeitimus, kurie yra taikomi kaimo gyvenamosioms vietovėms. Konkrečiu atveju privažiavimo prie ginčo žemės sklypo klausimas yra išspręstas ir žemės sklypo bendraturčiai privažiuojamuoju keliu naudojasi. Ieškovės žemės sklypo pateikti planų variantai Nr. 1 ir Nr. 2 aiškiai prieštarauja jau suformuoto ir įregistruoto Nekilnojamojo turto registre privataus žemės sklypo kadastro duomenims, kadangi patvirtinus bet kurį iš šių planų, gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendraturčiai netenka galimybės įvažiuoti į namų valdą, kas pažeistų atsakovų interesus, prieštarautų galiojančiam teritorijų planavimui, t. y. Raguviškių kadastro žemės reformos žemėtvarkos projektui, patvirtintam Klaipėdos apskrities viršininko 2000 m. vasario 22 d. įsakymu Nr. 409, ir Raguviškių kadastro vietovės asmeninio ūkio žemės sklypų išdėstymo planui, Nekilnojamojo turto kadastro duomenims. Nurodė ir tai, kad atsakovų pateiktas projektas neatitinka CK 4.80 straipsnio 2 dalyje nustatyto reikalavimo dėl atidalijimo iš bendrosios nuosavybės be neproporcingos žalos paskirčiai, nepažeidžiant kitų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų. Atsakovų projekte numatyta daug bendrojo naudojimo žemės. Bendrojo naudojimo žemė, pažymėta indeksu Bl, yra apie abu ūkinius pastatus. Nei ieškovei, nei kitoms šalims nėra būtinybės naudotis žeme apie kitiems bendraturčiams priklausančius ūkinius pastatus. Siūloma tvarka yra artima šiuo metu faktiškai naudojamai, tačiau didinama bendrojo naudojimo žemės dalis, kas blogina tiek ieškovės, tiek kitų bendraturčių padėtį, nes mažėja kiekvienam iš jų priskiriamos individualiai naudotis žemės sklypo dalys ir tai konfliktuojančioms šalims nėra nei patogu, nei racionalu. Atsakovo projekte numatyta maksimali bendrojo naudojimo žemės dalis pažeidžia visų bendraturčių interesus.

Apeliaciniu skundu atsakovų atstovas prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria atsakovų priešieškinis į patikslintą ieškinį buvo atmestas, ir dėl šios dalies priimti naują sprendimą – priešieškinį tenkinti arba, panaikinus šią pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas abiejų šalių projektus, neišsprendė šalių ginčo dėl naudojimosi tvarkos žemės sklypu, taip pat nepasinaudojo teismų praktikoje taikoma galimybe nustatyti naudojimosi tvarką, kuri nevisiškai atitinka šalių teiktus projektus. Nurodė ir tai, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino materialiosios teisės normas, reglamentuojančias naudojimosi bendru turtu nustatymą, kas lėmė nepagrįstą atsakovo priešieškinio atmetimą.

Apeliaciniu skundu ieškovės atstovė prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria atmestas ieškinys, ir dėl šios dalies priimti naują sprendimą bei patenkinti ieškinį. Nurodė, kad ieškovė nupirko iš R. 0,0560 ha žemės ir jos dalis padidėjo iki 0,1743 ha ploto. Tai buvo viena iš pagrindinių priežasčių, kodėl bendraturčiams reikėjo nustatyti naują naudojimosi žemės sklypu tvarką. Nurodė ir tai, kad naudojimosi tvarka, kuri buvo nustatyta pradinio žemės privatizavimo metu pagal 2008-11-04 Kretingos r. žemėtvarkos skyriuje patvirtintą planą (paruošė UAB „Geovitara“), neatitiko faktinio naudojimo. Tarp bendraturčių kilo ginčas dėl naujos žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo. Nurodė, kad teismo sprendimo dalyje, kuria atmestas ieškinys, iš esmės nėra įrodymų bei turinčių reikšmės bylai aplinkybių vertinimo, nenurodyti teisės aktai, kuriais teismas vadovavosi, bei kiti teisiniai argumentai. Pirmosios instancijos teismas neišreikalavo iš šalių pradinio sklypo plano, pagal kurį buvo atliktas sklypo privatizavimas ir kuris yra įregistruotas kadastro žemėlapyje. Nurodė, kad įvažiuojamasis kelias buvo įrengtas ir naudojamas jau seniai. 2015-09-24 yra priimtas Kretingos rajono savivaldybės tarybos sprendimas, kuriuo keliui (įvažiavimui) suteiktas (duomenys neskelbtini) pavadinimas. Nacionalinės žemės tarnybos Kretingos skyrius pateikė teismui 2015-08-27 informacinį pranešimą, jog neprieštaraus dėl bendro naudojimo kelio, kuriuo galės naudotis ginčo sklypo bendraturčiai, per valstybinę žemė nustatymo. Nurodė, kad naudojimosi tvarka pagal UAB „Kartografiniai projektai“ parengtą 2014-02-10 žemės sklypo planą yra optimali ir nepažeidžia nė vieno iš bendraturčių interesų. Pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės, nepagrįstai atmetė ieškovės patikslintą ieškinį ir neišsprendė šalių ginčo dėl sklypo naudojimosi tvarkos.

Atsiliepime į apeliacinius skundus trečiasis asmuo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kretingos skyrius nurodė, kad tenkintina ta apeliacinių skundų, dalis, kuria apeliantai prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo. Nurodė, kad apeliantės (ieškovės) nurodytos naujos aplinkybės ir pateikti nauji rašytiniai įrodymai leidžia daryti išvadą, kad byla nėra išspręsta iš esmės, ginčas tarp proceso šalių liko neišspręstas, dėl to yra pažeistas LR CK 4.75 str. įtvirtintas reglamentavimas ir paliktos prielaidos tolesniems konfliktams dėl bendrojo naudojimo daikto kilti.

Atsiliepime į apeliacinius skundus tretieji asmenys V. P. ir P. P. nurodė, kad prisideda prie ieškovės apeliacinio skundo, ir prašo nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarką pagal UAB „Kartografiniai projektai“ parengtą 2014-02-10 žemės sklypo planą. Nurodė, kad su atsakovų apeliaciniu skundu nesutinka, ir prašo jį atmesti.

Atsiliepime į apeliacinius skundus tretieji asmenys K. R. ir R. R. nurodė, kad prisideda prie ieškovės apeliacinio skundo, ir prašo nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarką pagal UAB „Kartografiniai projektai“ parengtą 2014-02-10 žemės sklypo planą. Nurodė, kad su atsakovų apeliaciniu skundu nesutinka, ir prašo jį atmesti.

Atsiliepime į atsakovų atstovo apeliacinį skundą ieškovė nurodė, kad su atsakovų apeliaciniu skundu nesutinka. Pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria atmestas priešieškinis į patikslintą ieškinį, yra pakankamai argumentuota, teisėta ir pagrįsta.

Atsiliepime į ieškovės atstovės apeliacinį skundą atsakovų atstovas nurodė, kad su ieškovės apeliaciniu skundu nesutinka. Ieškovės apeliaciniame skunde pateikiami argumentai yra nepagrįsti, pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl ieškovės ieškinio atmetimo yra teisėta ir pagrįsta.

Apeliaciniai skundai tenkintini iš dalies.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str. 1, 2 d.).

Teisėjų kolegija sutinka su apeliacinių skundų argumentais, kad skundžiamas teismo sprendimas neatitinka civilinio proceso tikslų, nes paliko šalių ginčą iš esmės neišspręstą (CPK 2 str., 5 str., 1.138 str.).

Pirmosios instancijos teismas, siekdamas išspręsti šalių ginčą, turėjo pasiūlyti šalims pateikti tokį parengtą žemės sklypo naudojimosi tvarkos planą, kuris labiausiai atitiktų visų bendraturčių teises ir teisėtus interesus, atitiktų ir įstatymų keliamus reikalavimus, ir priimti abiem pusėms priimtiniausią sprendimą, atsižvelgęs į ginčo šalių turimas dalis bendrojoje nuosavybėje, įvertinęs šalių nesutarimo priežastis, siekdamas, kad nustatoma naudojimosi tvarka būtų patogi bendraturčiams, racionali ir prisidėtų prie geresnio nuosavybės valdymo. Tačiau pirmosios instancijos teismas to nepadarė, todėl teisėjų kolegija konstatuoja ir tai, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vadovavo procesui ir neatliko įstatymo nustatytų pareigų (CPK 158–160 str.).

Esant nurodytoms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir byla perduotina iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, kadangi neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme (CPK 326 str. 1 d. 4 p., 327 str. 1 d. 2 p., 329 str. 1 d.).

Dėl to nenagrinėtini ir ieškovės prašymai skirti bylą apeliacinėje instancijoje nagrinėti žodinio proceso tvarka ir prie nagrinėjamos bylos pridėti naujus įrodymus.

Grąžinus bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, naikintina pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo. Bylinėjimosi išlaidos turės būti pirmosios instancijos teismo perskirstytos pagal CPK 93 str. taisykles išnagrinėjus bylą. Todėl teisėjų kolegija nepasisako ir dėl byloje dalyvaujančių asmenų turėtų bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje.

Rezoliucinė dalis

n u t a r i a:

Kretingos rajono apylinkės teismo 2015-08-31 sprendimą panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.