- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2018-10-12
- Bylos Nr.
- 1-2498-1053/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-34589-2017-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Ugnė Gailiūnienė
- Kaltinamasis
- R. K.
- Nukentėjusysis
- D. L., M. L.
- Kategorijos
- 1.2.14.1.2.1Atvira vagystė (BK 178 str. 2 d.)
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, pagrindinio išsilavinimo, nedirbantis, teistas 7 kartus, paskutinį kartą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-03-17 nuosprendžiu pagal BK 242 straipsnį - paskirta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, ją atliekant pataisos namuose,
kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalyje ir 187 straipsnio 3 dalyje, padarymu.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
R. K. sugadino nedidelės vertės svetimą turtą ir pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą: 2017-07-10, apie 06.00 val., adresu Vilniuje, (duomenys neskelbtini), išlaužęs plastikines 187,55 eurų vertės balkono duris, pateko į paminėtą butą, iš kur pavogė D. L. priklausantį moterišką laikrodį "Tissot" auksinės spalvos, kurio vertė 260 eurų, vyrišką laikrodį "Guess" sidabrinės spalvos, kurio vertė yra 249 eurų, moterišką grandinėlę (ploną) auksinės spalvos, kurios vertė yra 200 eurų, moterišką geltonos spalvos pakabuką, jūros žvaigždės formos, kurio vertė yra 200 eurų, moterišką geltonos spalvos žiedą su cirkoniais, kurio vertė yra 200 eurų, juodos spalvos slidinėjimo šalmą, kurio vertė yra 50 eurų, 3 vnt. kolekcinių kardų su metalinėmis rankenomis, sidabrinės spalvos, su kaukole, kurio vieno vieneto kaina yra 33 eurai, bendra vertė yra 99 eurai, belaidę kompiuterinę pelę "Logitech", kurios vertė yra 20 eurų, žiebtuvėlį "Zippo" sidabrinės spalvos, kurio vertė yra 50 eurų, juodos spalvos "SONY" ausines, kurių vertė yra 100 eurų, 970 eurų grynųjų pinigų, tokiu būdu įsibrovęs į patalpą pagrobė svetimą, nukentėjusiajai D. L. priklausantį 2398,00 eurų vertės turtą. Šiais savo veiksmais R. K. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 straipsnio 2 dalyje ir 187 straipsnio 3 dalyje.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu kaltinamasis R. K. parodė, kad kaltę dėl jam pareikštų kaltinimų pripažįsta iš dalies, kadangi, jo manymu, jo veika kvalifikuotina ne kaip vagystė, o kaip pasikėsinimas. Paaiškino, kad pripažįsta faktą, jog bandė padaryti nusikaltimą. Kai kurių daiktų, kas yra surašyta kaltinime, net akyse nematė. Paėmė du daiktus – kardą ir žiebtuvėlį, kurį grąžino, taip pat valiutą. O visa kita buvo tik sudėta ir paruošta išnešti. Kaip ten atsidūrė, nepasakys, nes praėjo metai. Kad įsibrovė į minėtą patalpą, tai taip. Įsibrovė tiesiog pastūmęs balkono duris, nelaužė rankenos. Durys buvo iš vidaus uždarytos, užsuktos su rankena. Iš išorės rankenos nėra, tai neįmanoma tos rankenos išlaužti. Ėjo ten, nes patraukė akį pinigai, kurie gulėjo ant staliuko, juos per langą pamatė. Kiek atsimena, ten buvo užsienio valiuta. Ukrainos ar Baltarusijos valiuta. Pinigus pamatė būdamas nukentėjusiųjų sklype. Nežino, ko ėjo į jų sklypą. Pastūmė duris, paėmė pinigus ir vėliau pamatė kardus. Jų daug buvo. Jie kabojo kitoje patalpoje, ne toje, kur pinigai. Paėmė kardus, 3 kardus išnešė į lauką, padėjo ant stalo. Toliau į krepšius, kuriuos vietoje surado, krovė kitus daiktus, dalis jų kaltinamajame akte išvardinti. Bet nori pabrėžti, kad tokių daiktų kaip laikrodžiai, grandinėlės ar grynieji pinigai, akyse nematė. Atsimena, kad į tuos krepšius sukrovė alkoholio kolekciją, firminių rūbų, galbūt kompiuterio pelę ir daug smulkmenų, visko neišvardins. Alkoholis stovėjo lentynose, tai buvo tame pačiame kambaryje, kuriame viską krovė į krepšius. Bekraudamas viską išgirdo leidžiantis nukentėjusiąją pusę ir spruko. Išbėgo į lauką, 3 kardus per tvorą, kurie buvo ant stalo paėmė, metė per tvorą. Jam belipant per tvorą, nukentėjusysis pastvėrė jį už kojos, bandė jį įtraukti atgal į sklypą. Jis tuo metu patyrė sužalojimą. Atsimena, kad moteris šaukė „eikit iš mūsų sklypo, filmuoju“. Tai jeigu ji filmavo, tai turi būti viskas nufilmuota. Nepamena jokio žarsteklio. Negali pasakyti, ar jis buvo. Bet jeigu sako, kad jis buvo su pirštinėmis, tai iš kur tada jo piršto antspaudai. Gali būti, kad viduje surado pirštines. Negali pasakyti iš kur ant žarsteklio yra jo pirštų antspaudai. Kad sugadino turtą nepripažįsta. Pripažįsta, kad įsibrovė į patalpą, bet mano, kad turi būti kvalifikuojama kaip bandymas padaryti nusikaltimą.
Teismo posėdžio metu apklausta nukentėjusioji D. L. parodė, kad tuo metu miegojo, kadangi laukėsi, tai miegas buvo nelabai stiprus. Girdėjo kokią valandą laiko, kad kažkas vyksta apačioje. Pagalvojo, kad gal katė triukšmauja ir dėl to nesileido į tą apačią. Net nebuvo minčių, kad gali būti kažkoks svetimas žmogus namie. Bet kai išgirdo, kad kažkas stumia sunkius daiktus, braukdamas per kietą paviršių, suprato, kad tokių sunkių daiktų katė stumdyti tikrai negali ir kažkas yra negerai, pažadino vyrą ir jam pasakė, kad kažkas yra apačioje. Vyras nusileido į apačią ir pamatė kaltinamąjį svetainėje. Ji leistis į apačią pabijojo, nes labai išsigando. Tada suprato, kad reikia kviesti policiją. 6.04 val. iškvietė policiją. Kai kvietė policiją dar labiau išsigando, nes girdėjo grumtynes. Grūmėsi gan ilgai. Jų miegamasis yra viršuje, tai atidarė langą ir su tuo pačiu telefonu ką spėjo, tą nufotografavo. Iš pradžių svetainėje vyko grumtynės, po to persikėlė į lauką, prie tvoros. Jokio kraujo ji nematė. Atrodė rimta, nes kaltinamasis buvo permetęs kardus per tvorą, išsitraukė tą kardą. Vyras bandė kaltinamąjį traukti, o šis su tuo kardu daužė vyrą iš visų jėgų. Ji išsigando ir šaukė vyrui, kad paleistų jį. Jis nubėgo į kairę pusę. Ji buvo 5-tą mėnesį nėščia, galvojo, kad numirs nuo to streso. Pati nusileido į apačią tik tada, kai atvažiavo policija, nes tik tada pasijuto saugi. Apačioje viskas svetainėje viskas buvo kaip po karo. Buvo iškraustytos visos spintelės, buvo sudėti absoliučiai visi daiktai, išskyrus baldus. Iš visų dėžučių viskas buvo iškraustyta. Yra padarytos nuotraukos, kuriose viskas matosi, nes jie daiktų nelietė. Pavogta buvo 970 eurų grynieji pinigai, vyriškas laikrodis, slidinėjimo šalmas, žiebtuvėlis, pelė, ausinės – šie daiktai buvo darbo kambaryje. Jos daiktai – moteriškas laikrodis, grandinėlė, papuošalai pavogti iš svetainės, jie buvo toje pačioje atviroje spintoje, kurioje buvo alkoholis, kurį jis buvo sukrovęs išnešimui. Kolekciniai kardai buvo rūsyje. Byloje nurodė daiktus, kurių jau nebuvo namuose po vagystės. Vėliau kaimynai jiems atnešė daiktus, išmestus einant link Gabijos gimnazijos, už tvoros. Tai buvo įmonių antspaudai. Žarsteklis yra kaimynų, rado jį terasoje. Balkono durys buvo sulaužytos. Policija pamatė, kad ten yra laužymo žymes. Nusifotografavo. Kitą dieną po įvykio važiavo pas gydytoją, nes patyrė stresą. Tai buvo neplanuotas vizitas, jai pasidarė bloga ir silpna. Niekada gyvenime nėra patyrusi, kad svetimas žmogus vaikšto tavo namuose, daužo tavo vyrą, nežinojo, ką jis gali išsitraukti iš tų didelių kišenių, gal kokį peilį. Iki šiol jaučia stresą, bijo viena namuose būti. Dalį daiktų, kurie buvo sukrauti, išmetė, ne nebenorėjo juos imti. Dėl šio įvykio butą pardavinėja.
Teismo posėdžio metu apklaustas nukentėjusysis M. L. parodė, kad 6 ryto žmona jį pažadino ir pasakė, kad kažkokie garsai yra. Jis dar pagulėjo dvejodamas, nes atrodė kaip katė. Po to nusileido patikrinti ir nusileidęs iki vidurinio aukšto pamatė, kad išmėtyti daiktai ir viduryje kambario pašalinis asmuo. Nedvejodamas pradėjo jį vytis. Galvojo, kad jis neperšoks tvoros, nes ji su strypais. Bet žmogus bėgo ir iš karto šoko, jis jį bandė įtempti. Žmona rėkė pro langą ir kaimynai pro langus žiūrėjo, nes buvo tikrai didelis garsas, ir jau būtų jį įtempęs, bet kaltinamasis buvo pasidėjęs tų kardų ir pradėjo mosikuoti palei galvą. Kliudė ranką. Nenorėdamas rizikuoti paleido jį ir apibėginėjo aplink namą, bet toliau jo nebematė. Kaltinamasis už tvoros buvo prisidėjęs kardus, būtent toje vietoje, kurioje šoko. Dar girdėjo kito žmogaus balsus. Žarsteklį su policija rado už tvoros, berods, ten dar vienas kardas stovėjo įsmeigtas. Ant durų buvo laužymų žymės. Žarsteklis buvo panaudotas kaip laužtuvas, nes jis ir tokios formos kaip laužtuvas. Ant stalo buvo ukrainietiški pinigai, nes buvo grįžęs iš ten. Kiekis atrodė didelis, bet iš tikrųjų maža suma. Grynųjų pinigų pagrobta 970 eurų, atsimena, nes, kai važiavo į Ukrainą, pas jį buvo 800 eurų, bet grįžus iš Ukrainos liko 170 eurų ir įdėjo atgal į stalčių. Iškraustyti buvo visi stalčiai. Dokumentai lyg tai ir nedingo, bet dingo laikrodžiai, pinigai, pelė, šalmas. Būtų ir kompiuteris dingęs, bet kaip tik prieš eidamas miegoti pasiėmė kompiuterį į viršų dar padirbėti ir buvo palikta tik pelė ir laidai. Maždaug 6 pilnos, didelės tašės, lagaminai buvo prikrauti visko nuo indų iki rūbų.
Pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole užfiksuotas D. L. pareiškimas, įvykio vietos apžiūra, fotolentelėje užfiksuota įvykio vieta, durų su laužymo pėdsakais vaizdas (b. l. 14-27).
Asmens parodymo atpažinti protokolo duomenimis nukentėjusysis M. L. atpažino R. K. kaip asmenį, apie kurį davė parodymus (b. l. 50-52).
Apžiūros protokolo duomenimis, apžiūrėtas iš Bendrojo pagalbos centro Vilniaus skyriaus gautas garso įrašas, kuriame užfiksuotas nukentėjusiosios skambutis dėl vagystės (b. l. 58-59).
2018-03-02 Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvados duomenimis, ant tirti pateiktų žarsteklio ir kepurės, paimtų 2017-07-10 apžiūrint įvykio vietą (duomenys neskelbtini), Vilniuje, rasta susimaišiusių ne mažiau nei dviejų asmenų biologinių pėdsakų, tinkamų vieno vyro asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR (b. l. 78-79).
2018-05-09 Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvados duomenimis, ant kepurės ir žarsteklio, paimtų 2017-07-10 apžiūrint įvykio vietą (duomenys neskelbtini), Vilniuje, rastų, asmens tapatybei nustatyti tinkamų vyro biologinių pėdsakų genotipas sutampa su R. K. genotipu. Tikimybė, kad egzistuoja kitas žmogus, kurio genotipas identiškas ištirtų R. K. lokosų genotipai, t. y. atsitiktinio sutapimo tikimybė, yra ne didesnė, nei 0,0000000000000000001 proc. (b. l. 83-84).
Motyvuojamoji dalis
Pagal BK 178 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas, be kita ko, pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą. Pagal BK 187 straipsnio 3 dalį atsako tas, kas sunaikino ar sugadino nedidelės vertės svetimą turtą. Teismo vertinimu, kaltinamojo kaltė padarius šias nusikalstamas veikas visiškai įrodyta. Tokią išvadą leidžia daryti nuosekli baudžiamojoje byloje surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visumos analizė.
Kaltinamasis apklausiamas teisme savo kaltę dėl jam inkriminuotos BK 178 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos pripažino iš dalies, nurodydamas, kad, jo veika turėtų būti kvalifikuojama kaip pasikėsinimas, kadangi jis užvaldė tik dalį daiktų, t. y. kardą, žiebtuvėlį ir dalį grynųjų pinigų, o kiti kaltinamajame akte nurodyti daiktai liko sudėti maišuose nukentėjusiųjų namuose, nes jų išnešti jis nespėjo. Netgi tikint šiais kaltinamojo parodymais, jo veika negalėtų būti vertinama kaip pasikėsinimas, kadangi R. K. daiktus pagrobė įsibraudamas į patalpą. Įsibrovimas į patalpą yra veiką kvalifikuojantis požymis ir pagrobtų daiktų kiekis šiuo atveju įtakos veikos kvalifikacijai neturi.
Be to, teismas, įvertinęs byloje surinktų duomenų visumą, pripažįsta kaltinamojo kaltę ir dėl kitų, kaltinime nurodytų daiktų, pagrobimo. Nukentėjusieji parodė pareiškime nurodę tuos daiktus, kurių pasigedo po įvykio. Jie pateikė dalies daiktų nuotraukas (b. l. 167(vyr. laikrodis), 168 (grandinėlė su pakabuku) 169 (žiedas), 170 (kardas)), dalies daiktų įsigijimo dokumentus (b. l. 166 – laikrodis), dalies daiktų dokumentus (b. l. 070 – šalmas). Vienas iš nurodytų pagrobtų daiktų – žiebtuvėlis, buvo surastas pas kaltinamąjį ir šis patvirtino, jį išsinešęs iš nukentėjusiųjų namų. Šie įrodymai patvirtina, kad nukentėjusieji turėjo kaltinime nurodytus daiktus. Nukentėjusioji D. L. tiek pirminiame pareiškime, tiek civiliniame ieškinyje, tiek teismo posėdyje nuosekliai nurodė dingusius daiktus. Jos parodymus patvirtino ir nukentėjusysis M. L.. Nukentėjusieji parodymus davė būdami įspėti dėl melagingų parodymų ir davę priesaiką. Visa tai sudaro pagrindą teismui neabejoti jų parodymais apie pagrobtus daiktus. Dėl daiktų vertės – teismui pateikta vieno iš daiktų vertę patvirtinantis kvitas (b. l. 166), taip pat panašių į pagrobtus daiktų (ausinės ir kompiuterinės pelės) vertę patvirtinantis kvitas, kuriame nurodyta panašių į pagrobtus daiktus vertė artima nukentėjusiųjų nurodytai pagrobtų daiktų vertei. Dėl kitų daiktų vertės – nukentėjusieji neprivalo saugoti daiktų įsigijimo faktą ir jų vertę patvirtinančių dokumentų, nes jie turi pagrindo tikėtis, kad nepatirs nusikalstamų veiksmų jų atžvilgiu ir neprivalės jų vertės įrodinėti teisme. Teismas neturi jokio pagrindo abejoti nukentėjusiųjų nurodytomis daiktų vertėmis, nes dalį jų, kaip minėta, pagrindžia jų įsigijimo dokumentai, dalį – panašių daiktų įsigijimo dokumentai, dalį – nukentėjusiųjų nuotraukos su pagrobtais daiktais, taip pat nuoseklūs nukentėjusiųjų parodymai.
Kaltinamojo teigimu, jam norima „prikabinti“ daiktus, kurių jis neėmė, esą nukentėjusieji norėjo pasipelnyti iš draudimo. Tačiau pažymėtina, kad nukentėjusieji iš draudimo gavo tik 72,55 eurus dėl sugadintų durų. Jie buvo apdrausti tik pastatų draudimu, ir draudimas neapėmė pastate esančių daiktų. Be to, iš draudimo išmokos buvo išskaičiuota 115 eurų franšizė (b. l. 64-69). Paminėtina, kad šios franšizės nukentėjusieji į civilinį ieškinį neįtraukė. Tai rodo, kad nukentėjusieji neturėjo tikslo pasipelnyti iš draudimo bendrovės.
Kaltinamasis taip pat kėlė abejonę, kad jis nurodytų daiktų nebūtų galėjęs vienas išnešti. Tačiau kaip parodė nukentėjusieji ir patvirtino pats kaltinamasis, jis buvo sukrovęs ir paruošęs išnešimui kur kas daugiau daiktų. Vadinasi, jis turėjo planą, kaip juos išneš, taigi, galėjo išnešti kaltinime nurodytus daiktus. Be to, nukentėjusieji parodė, kad jų kaimynai rado dalį jų daiktų (įmonių antspaudus) išmestus pakeliui, tai parodo, kad kaltinamasis išnešė iš nukentėjusiųjų namų daugiau daiktų, nei jis pats nurodo.
Dėl turto sugadinimo kaltinamojo kaltę patvirtina sugadinto turto nuotraukos, nukentėjusiųjų parodymai, kad balkono durys buvo uždarytos ir užsuktos rankena iš vidaus, tai, kad prie nukentėjusiųjų namų buvo rastas jų kaimynų žarsteklis, ant kurio rasti R. K. pirštų antspaudai. Jeigu durys būtų atsidarę paprasčiausiai jas pastūmus, nebūtų jokio poreikio naudotis šiuo žarstekliu.
Įvertinęs visa tai, kas išdėstyta, teismas pripažįsta įrodyta, kad R. K. 2017-07-10, tarp 05.00 val. ir 06.00 val. (kaltinime nurodytas laikas patikslinimas pagal nukentėjusiosios ir kaltinamojo parodymus, kiek laiko jis praleido įvykio vietoje), Vilniuje, (duomenys neskelbtini), išlaužė plastikines balkono duris, taip sugadino svetimą, 187,55 eurų vertės turtą, pateko į butą, iš kur pagrobė svetimą, nukentėjusiajai D. L. priklausantį 2398,00 eurų vertės turtą. Šiais savo veiksmais R. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje (nes vagystė padaryta įsibraunant į patalpą) ir 187 straipsnio 3 dalyje (įvertinus sugadinto turto vertę).
Skirdamas bausmę R. K., teismas atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumą: padarytas 1 tyčinis (tiesiogine tyčia) apysunkis nusikaltimas nuosavybei, veika baigta, įsibrauta į nukentėjusiųjų nuosavą būstą, šiems esant namuose, nusikaltimui ruoštasi (kaltinamasis dėvėjo pirštines, kodėl jas dėvėjo liepos mėnesį, paaiškinti negalėjo), kaltinamasis aktyviais veiksmais vengė sulaikymo, priešinosi nukentėjusiajam, iš įvykio vietos pabėgo), taip pat padarytas vienas tyčinis baudžiamasis nusižengimas nuosavybei. Atsižvelgiama į tai, kad kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Įvertinami kaltinamojo asmenybę charakterizuojantys duomenys – teistas 7 kartus, daugiausia dėl nusikalstamų veikų nuosavybei (b. l. 112-117), baustas administracine tvarka (b. l. 110-111), duomenų apie gydymąsi VĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje nėra. Teistas ir užsienio valstybėse (b. l. 117). Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 25 d. nutartimi jam taikytas lygtinis paleidimas, šias nusikalstamas veikas padarė praėjus metams po lygtinio paleidimo pabaigos. Taigi tiek laisvės atėmimo bausmė, tiek kaltinamojo priežiūra lygtinio paleidimo metu nepadarė įtakos jo elgesiui ir jis vėl nusikalto, vėl padaryta nusikalstama veika nuosavybei. Teismas, įvertinęs visas nurodytas aplinkybes, mano, kad šiuo atveju bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus kaltinamajam griežčiausias sankcijoje nustatytas bausmes: laisvės atėmimo bausmę už BK 178 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimą ir arešto bausmę už baudžiamąjį nusižengimą. Švelnesnėmis bausmėmis, taip pat atidedant bausmės vykdymą, teismo nuomone, įvertinus tiek veikų pavojingumą, tiek kaltinamojo asmenybę, nebus galima pasiekti bausmės tikslų. Paskirtos bausmės, kadangi padarytos esant idealiajai sutapčiai, bendrinamos pagal BK 63 straipsnio 1 dalį, 5 dalies 1 punktą apėmimo būdu.
Ikiteisminio tyrimo metu D. L. pateikė civilinį ieškinį (b. l. 42) dėl 2398 Eur turtinės žalos atlyginimo (b. l. 42). Civilinis ieškinys grindžiamas tuo, kad buvo patirta žala dėl 970 eurų grynųjų pinigų, 260 eurų vertės moteriško „Tissot“ laikrodžio, 249 eurų vertės vyriško „Guess“ laikrodžio, 200 eurų vertės moteriškos auksinės grandinėlės, 200 eurų vertės moteriško auksinio pakabuko „Jūros žvaigždė“, 200 eurų vertės moteriško auksinio žiedo su cirkoniais, 50 eurų slidinėjimo šalmo, 99 eurų vertės trijų kolekcinių kardų, 20 eurų vertės HM lazerinės kompiuterio pelės, 50 eurų vertės žiebtuvėlio „Zippo“ ir 100 eurų vertės „Sony“ ausinių vagystės. Žiebtuvėlis bylos nagrinėjimo eigoje buvo grąžintas (b. l. 107), todėl jo vertė iš civilinio ieškinio atimama. Likusioje dalyje pareikštas civilinis ieškinys yra pagrįstas ir patenkintinas. Dėl fakto, kad nurodyti daiktai buvo pagrobti kaltinamojo, ir jų vertės teismas jau pasisakė vertindamas įrodymus dėl nusikalstamos veikos, todėl nebesikartoja.
D. L. byloje pareiškė 1000 eurų civilinį ieškinį reikalaudama neturtinės žalos atlyginimo. Jį grindė tuo, kad vagystės metu ji laukėsi kūdikio po ketvirtos pagalbinio apvaisinimo procedūros, įvykis vyko paryčiais, kai šeima miegojo, jos namuose apsilankė svetimas žmogus, jai matant su kardu bandė trenkti jos vyrui, šis įvykis ją labai sukrėtė, ji patyrė didelį stresą, išgyvenimus, išgąstį, nerimą, vėliau depresiją. Teismo posėdyje ji patvirtino šias aplinkybes, gyvai papasakojo apie savo išgyvenimus, nurodė iškart po įvykio neplanuotai nuvykusi pas gydytoją, nes jai buvo silpna, bijojo dėl kūdikio sveikatos. Paaiškino, kad šiuo metu bijo viena likti namuose. Bute, kuriame įvykdyta vagystė, jai nejauku, jį šiuo metu pardavinėja.
Neturtinė žala yra suprantama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnis). Teismų praktikoje pripažįstama, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria turi būti siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtus dvasinius išgyvenimus. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje yra nurodyta, kad nustatydamas neturtinės žalos dydį teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.
Teismas pripažįsta, kad dėl kaltinamojo nusikalstamų veikų nukentėjusioji patyrė dvasinių išgyvenimų. Buvo įsibrauta į jos būstą, kuriame ji jautėsi saugi, nakties metu. Ji matė ir girdėjo savo sutuoktinį grumiantis su kaltinamuoju. Buvo sukrauti ir paruošti išnešimui visi jos daiktai. Svarbi ir jos būklė tuo metu, suprantama, kad ji bijojo ir išgyveno ne tik dėl savo ir sutuoktinio, bet ir dėl būsimo kūdikio sveikatos. Patirtas stresas iki galo nepraėjo iki šiol, todėl ji bijo pasilikti viena, o butą ketina parduoti. Tai, kad ji patyrė didelį stresą, pripažino ir pats kaltinamais, kuris nukentėjusiosios teismo posėdžio metu atsiprašė. Atsižvelgdamas į tai, teismas civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos tenkina pilnai įvertindamas nukentėjusiosios D. L. patirtus išgyvenimus 1000 eurų suma.
Ikiteisminio tyrimo metu ERGO Insurance SE pareiškė civilinį ieškinį dėl 72,55 eurų, t. y. sumos, kurią kaip draudimo išmoką vykdydama pastatų draudimo sutartį išmokėjo nukentėjusiajam M. L. dėl 2017-07-10 įvykio metu apgadinto nekilnojamojo turto (balkono durų). BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad baudžiamajame procese civilinį ieškinį turi teisę pareikšti tik tas asmuo, kuris turtinės ar neturtinės žalos patyrė dėl nusikalstamos veikos. Taigi, šis straipsnis nustato, kokie civiliniai ieškiniai nagrinėjami baudžiamajame procese. Regresiniai (subrogaciniai) ieškiniai baudžiamajame procese nenagrinėjami, kadangi baudžiamasis procesas negali būti naudojamas civilinio pobūdžio ginčui tarp nepagrindinių baudžiamojo proceso dalyvių išspręsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 3 d. nutartis baudžiamojoje byloje 2K-269/2014). Todėl ERGO Insurance SE civilinis ieškinys paliekamas nenagrinėtu.
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – metalinis žarsteklis gražintinas teisėtam savininkui, jo nenustačius arba jam atsisakius priimti - sunaikintinas, juoda kepurė, 2 vokai sunaikintini.
Ikiteisminio tyrimo metu R. K. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje (b. l. 100, 102), naikintinos nuosprendžiui įsiteisėjus.
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 – 298, 301 – 305, 307 straipsniais, teismas
nusprendžia:
R. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje ir skirti jam 1 metų 9 mėnesių laisvės atėmimą, bausmę atliekant pataisos namuose.
R. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 3 dalyje ir skirti jam 40 parų arešto bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu bausmes subendrinti apėmimo būdu ir paskirti R. K. subendrintą bausmę - 1 metų 9 mėnesių laisvės atėmimą, bausmę atliekant pataisos namuose.
R. K. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.
D. L. civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies ir priteisti iš R. K. D. L. 2348 eurus turtinės žalos atlyginimo ir 1000 eurų neturtinės žalos atlyginimo.
ERGO Insurance SE civilinį ieškinį palikti nenagrinėtu.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: metalinį žarsteklį gražinti teisėtam savininkui, o jo nenustačius ar jam atsisakius priimti - sunaikinti, juodą kepurę ir 2 vokus sunaikinti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.