Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto M. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusio (duomenys neskelbtini), dirbančio (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), skundą dėl Lietuvos transporto saugos administracijos specialisto 2022 m. kovo 15 d. nutarimo Nr. VKTĮ-ANR_N-294-2022 administracinio nusižengimo byloje (ROIK 22156886818).

Aprašomoji dalis

nustatė:

Lietuvos transporto saugos administracijos (toliau ir – Administracija, Institucija) specialisto 2022 m. kovo 15 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. VKTĮ-ANR_N-294-2022 (ROIK 22156886818) M. R. (toliau ir – Pareiškėjas) pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau ir – ANK) 431 straipsnio 2 dalį, dėl to, kad jis, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, per nustatytą laikotarpį nepateikė prašomų duomenų. Papildomai kaltinime nurodoma, jog daugiafunkcinė pažeidimų kontrolės sistema magistraliniame kelyje užfiksavo administracinį nusižengimą, kad 2020 m. kovo 30 d. 9.28 val. transporto priemonė LOHR, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini), buvo užfiksuota be galiojančios techninės apžiūros. Šios transporto priemonės valdytojas yra UAB „(duomenys neskelbtini)“. 2021 m. sausio 31 d. buvo išsiųstas pranešimas Nr. VKTĮ-ANR_O-682-2022 (ROIK 22156886818) su reikalavimu nurodyti ANK nurodytus duomenis apie asmenį, kuris nusižengimo darymo metu valdė transporto priemonės savininkui (valdytojui) priklausančią transporto priemonę. Pranešimas išsiųstas per ANR funkcionalumą, todėl laikoma, kad įteiktas tinkamai. Savo neveikimu M. R. pažeidė Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (toliau ir – SEAKĮ) 25 straipsnio 1 ir 2 dalių reikalavimus. Jam už ANK 431 straipsnio 2 dalyje numatytą nusižengimą paskirta 520 Eurų bauda (b. l. 32-33).

Dėl šio nutarimo M. R. pateikė skundą, kuriame nurodė, kad nesutinka su jo atžvilgiu priimtu nutarimu, kuriuo jam paskirta 520 eurų bauda dėl neva nepateiktų duomenų per nustatytą laikotarpį. 2021 m. gruodžio 14 d. Lietuvos transporto saugos administracijos Priežiūros departamento Panevėžio skyriaus vyriausiasis inspektorius A. D. el. paštu parašė informaciją, kurioje nurodė, kad bendrovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ vilkikai buvo eksploatuojami su puspriekabėmis, ir dėl šios priežasties paprašė pateikti duomenis (užklausimas pridedamas). Į šį užklausimą atsakė jam el. paštu, pateikdamas informaciją, kuria disponavo. Šią informaciją pateikė 2021 m. gruodžio 29 d. el. paštu (atsakymas pridedamas). Tokiu būdu jis tinkamai vykdė savo pareigas ir nevengė teikti informaciją, kurios prašė tyrėjas. Atkreipia dėmesį, kad reikalavime pateikti informaciją nebuvo suformuluoti jokie terminai bei nebuvo nurodyta tiksliai, kokių duomenų tyrėjui reikia. Po atsakymo išsiuntimo tyrėjas A. D. atsakė, kad jam tokių duomenų neužtenka ir jam reikia daugiau informacijos (el. laiškas pridedamas). Tą pačią dieną šį el. laišką persiuntė į bendrovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalteriją su nurodymu pateikti papildomus duomenis, kurių prašo tyrėjas (laiškas pridedamas). Atsižvelgiant į pandeminę situaciją ir nuolatinį darbą iš namų (sirgo Covid, buhalterija visa taip pat sirgo) bei prašomos informacijos laikotarpį (dvejų metų senumo duomenys), neturėjo galimybės taip greitai gauti duomenų, kaip tikėjosi tyrėjas. Kadangi nebuvo nurodyta jokių terminų prašyme pateikti informaciją, nebuvo gauta jokių priminimų apie nurodymo nevykdymą ir panašiai, informaciją pateikė tada, kai ją gavo iš buhalterijos (laiškas pridedamas). Iš Pareiškėjo veiksmų sekos akivaizdžiai matyti, kad nieko piktybiško jis nepadarė ir nepiktnaudžiavo situacija, iš karto parašė informaciją, kuri jam buvo tuo metu prieinama ir žinoma. Prašyme pateikti informaciją nebuvo nurodyta jokių terminų, todėl buvo įsitikinęs, kad jokių įstatymų nepažeidė tokiais savo veiksmais. Dėl nurodytų priežasčių prašo panaikinti jam nepagrįstai paskirtą baudą už neva nepateiktą informaciją, kadangi ją teikė, bendradarbiavo su valstybės institucijomis (b. l. 2-13).

Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą, atsiliepime į skundą nurodė, kad 2021 m. gruodžio 14 d. Administracijos Priežiūros departamento Panevėžio skyriaus vyriausiasis inspektorius A. D. (toliau – Administracijos pareigūnas) UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriui M. R. el. paštu (duomenys neskelbtini) išsiuntė laišką, kuriame buvo prašoma pateikti informaciją dėl dviejų įmonei UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančių vilkikų su puspriekabėmis, t. y. nurodyti, kas vairavo minėtas transporto priemones administracinių nusižengimų padarymo metu. Į minėtą el. laišką Pareiškėjas atsakė tik 2021 m. gruodžio ­29 d. ir Administracijai pateikė tik vairavusių asmenų vardus ir pavardes. Po ko Administracijos pareigūnas tą pačią dieną Pareiškėjui tuo pačiu el. paštu nurodė, jog Pareiškėjo pateikti duomenys nėra pakankami, ir papildomai nurodė, kokių asmens duomenų trūksta. Iš su skundu pateiktų Pareiškėjo el. laiškų matyti, kad Pareiškėjas tik 2021 m. gruodžio 29 d. kreipėsi į jo vadovaujamos įmonės buhalteriją, prašydamas surinkti prašomus duomenis. Administracija 2022 m. sausio 31 d. Pareiškėjui išsiuntė pranešimą dėl užfiksuoto administracinio nusižengimo, kuriuo buvo prašoma pateikti asmens duomenis, kuris administracinio nusižengimo padarymo metu naudojosi transporto priemonės savininkui (valdytojui) priklausančia transporto priemone LOHR, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Minėtas pranešimas buvo išsiųstas tiek įmonės buveinės adresu (pranešimas įmonės buveinės adresu įteiktas 2022 m. vasario 15 d.), tiek ir anksčiau minėtu Pareiškėjo el. pašto adresu. Kadangi Pareiškėjas nepateikė prašomų duomenų, 2022 m. vasario 7 d. Pareiškėjui buvo išsiųstas šaukimas dėl administracinio nusižengimo surašymo, o jam neatvykus, 2022 m. vasario 24 d. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas Nr. VKTI-ANR_P-1029-2022 dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 431 straipsnio 2 dalyje. Po ko 2022 m. kovo 15 d. Pareiškėjo atžvilgiu buvo priimtas skundžiamas nutarimas. Galima sutikti su Pareiškėjo pozicija, kad iš 2021 m. gruodžio 14 d. Pareiškėjui siųsto prašymo pateikti duomenis turinio nebuvo matomas nei duomenų pateikimo terminas, nei kokių tiksliai duomenų buvo prašoma. Nepaisant to, Pareiškėjas 2021 m. gruodžio 29 d. atsakė į Administracijos pareigūno el. laišką ir nurodė vairavusių asmenų vardus ir pavardes, po ko iš Administracijos gavo atsakymą, jog tokių duomenų nepakanka, ir Pareiškėjui buvo nurodyta, kokie duomenys turėtų būti nurodomi. Negavus jokio atsakymo, Pareiškėjui 2022 m. sausio 31 d. buvo išsiųstas pranešimas dėl užfiksuoto administracinio nusižengimo, kuriame buvo aiškiai ir nedviprasmiškai nurodyta, kokie tiksliai duomenys yra prašomi, per kiek laiko Pareiškėjas juos privalo pateikti bei kokiu būdu Pareiškėjas gali tą padaryti. Minėtas pranešimas dėl užfiksuoto administracinio nusižengimo buvo išsiųstas Pareiškėjo vadovaujamos įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ buveinės adresu (tikrinant pašto siuntos įteikimą, buvo nustatyta, kad ši siunta Pareiškėjui buvo įteikta 2022 m. vasario 15 d.), tiek Pareiškėjo valstybės informacinėse sistemose ar registruose deklaruotu elektroninio pašto adresu ((duomenys neskelbtini)). Minėtas elektroninio pašto adresas buvo deklaruotas valstybės informacinėse sistemose ar registruose, ir pranešimo siuntimas tokiu būdu atitiko ANK 573 straipsnio nuostatas. Pranešimo apie užfiksuotą administracinį nusižengimą išsiuntimas Pareiškėjo el. pašto adresu buvo tinkamas ANK 573 straipsnio prasme, todėl pareiga per 3 darbo dienas pateikti prašomus duomenis atsirado būtent 2022 m. sausio 31 d.

Pareiškėjas iš esmės gavo du prašymus pateikti duomenis: 1) pirmąjį gavo 2021 m. gruodžio 14 d., patikslintą – 2021 m. gruodžio 29 d.; 2) antrąjį oficialų pranešimą dėl užfiksuoto administracinio nusižengimo, kur buvo nurodyta visa tiksli prašoma informacija, gavo 2022 m. sausio 31 d. Taigi, iš esmės Pareiškėjas apie prašomus duomenis žinojo jau nuo 2021 m. gruodžio 14 d. Pareiškėjui pareiga pateikti prašomus duomenis atsirado 2022 m. sausio 31 d. Pareiškėjas SEAKĮ 20 straipsnio 4 dalyje jam nustatytą pareigą privalėjo įvykdyti per 3 darbo dienas nuo Administracijos reikalavimo gavimos dienos, iki 2022 m. vasario 3 d. (imtinai), tačiau to nepadarė. Prašomus duomenis pateikė tik 2022 m. kovo 16 d. Vėlavimas beveik dviem mėnesiais objektyviai negali būti pateisinamas, prieštarauja operatyvaus administracinių nusižengimų tyrimo proceso reikalavimams ir negali būti vertinamas kaip bendradarbiavimas su pareigūnais ir tinkamas įstatymo numatytos pareigos atlikimas. Pažymi. jog po 2022 m. sausio 31 d. pranešimo apie užfiksuotą administracinį nusižengimą nei po šaukimo išsiuntimo, nei po administracinio nusižengimo protokolo surašymo Pareiškėjas nebuvo aktyvus, neteikė jokių paaiškinimų, nenurodė prašomų duomenų nepateikimo priežasčių, neprašė duoti daugiau laiko ir panašiai. Atsižvelgę į aukščiau išdėstytus argumentus, mano, kad Pareiškėjo skunde nurodomi argumentai yra teisiškai nepagrįsti, prašo skundą atmesti, o skundžiamą nutarimą palikti nepakeistą (b. l. 43-47).

Teismo posėdžio metu pareiškėjas M. R. skundą palaikė. Paaiškino, kad bauda jam paskirta neteisingai. Jis 2021 m. gruodžio 14 d. gavo laišką iš pareigūno A. D., kuriame vienu sakiniu buvo paprašyta pateikti duomenis, į kurį atsakydamas 2021 m. gruodžio 29 d. nurodė vairuotojus, kurie vairavo puspriekabes. Prašo atsižvelgti, kad tai buvo priešventinis laikotarpis, Covido situacija, dirbama iš namų. Be to, laiške nebuvo jokių nuorodų nei per kiek laiko, nei kokius duomenis jis turi pateikti. Pateikė tik jam tuo metu prieinamus duomenis. Po Naujų Metų susirgo Covid-19. Darbe nebuvo visą sausio mėnesį. Po to išskrido į Angliją darbo reikalais. Jis dar 2021 m. gruodžio 29 d. paprašė buhalterijos darbuotojų surasti visus reikiamus duomenis asmenų, kas pažeidimo padarymo metu vairavo vilkikus. Prašo atsižvelgti, jog institucija pareikalavo pateikt duomenis dėl pažeidimo, kuris padarytas prieš 1 metus 9 mėnesius. Įmonė turi dukterines įmones, kurios taip pat naudoja tas pačias transporto priekabas. Sužiūrėti visus važtaraščius užima laiko. Jis pats tų duomenų nevaldo ir neturi. Pandemijos laikotarpiu buhalterija taip pat dirbo iš namų. Tai nebuvo taip paprasta padaryti ir jiems. Buhalterija iš namų neturėjo galimybių prieiti prie visų duomenų. Laiško su oficialiu pranešimu jis net nėra gavęs. Iš jo pusės nebuvo jokio piktnaudžiavimo situacija.

Lietuvos transporto saugos administracijos įgaliotasis atstovas E. V. palaikė Institucijos atsiliepime nurodytus argumentus.

ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta pilnai ir sprendimas priimtas remiantis byloje ištirtais įrodymais. Be to, nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos visos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe. Administracinio nusižengimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu.

ANK 431 straipsnio 1 dalis numato administracinę atsakomybę transporto priemonės savininkui (valdytojui) už Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatyme nustatytų reikalavimų nevykdymą. ANK 432 straipsnio 2 dalis numato atsakomybę už tokį patį nusižengimą, padarytą pakartotinai. Ši teisės norma blanketinė ir nukreipia į kitą teisės aktą, todėl nagrinėjamu atveju aktualios ir SEAKĮ nuostatos, kurių reikalavimų nevykdymu kaltinamas Pareiškėjas. SEAKĮ 20 straipsnio 4 dalyje, be kita ko, yra nurodoma, kad siekiant išaiškinti teisės pažeidimą, tikrinančio pareigūno, savivaldybės administracijos įgalioto pareigūno reikalavimu transporto priemonės savininkas (valdytojas) turi šiam pareigūnui nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse nustatytus duomenis apie asmenį, kuris nusižengimo padarymo metu valdė transporto priemonės savininkui (valdytojui) priklausančią transporto priemonę ar ja naudojosi, o juridinio asmens vadovas ar kitas atsakingas asmuo privalo šiam pareigūnui nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse nustatytus duomenis apie asmenį, kuris nusižengimo padarymo metu naudojosi juridiniam asmeniui priklausančia transporto priemone. Transporto priemonės savininkas (valdytojas) arba juridinio asmens vadovas ar kitas atsakingas asmuo, nepateikę šioje dalyje nurodytų duomenų, atsako už transporto priemonės savininko (valdytojo) pareigų neatlikimą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso nustatyta tvarka. Transporto priemonės savininkas (valdytojas) arba juridinio asmens vadovas ar kitas atsakingas asmuo už pareigų neatlikimą neatsako, jeigu jis prarado transporto priemonę prieš savo valią.

Nagrinėjamai situacijai yra aktualios ir ANK 611 straipsnio nuostatos. ANK 611 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog kai transporto priemonės savininkas (valdytojas) yra juridinis asmuo, apie šio straipsnio 1 dalyje nurodytą administracinį nusižengimą pranešama šio juridinio asmens vadovui. Juridinio asmens vadovas ar kitas atsakingas asmuo per tris darbo dienas nuo pranešimo apie administracinį nusižengimą gavimo dienos privalo pranešti duomenis apie asmenį (vardą, pavardę, asmens kodą arba gimimo datą, gyvenamąją vietą, dokumento, suteikiančio teisę vairuoti transporto priemones, išdavimo datą, numerį ir dokumentą išdavusią instituciją), kuris administracinio nusižengimo padarymo metu naudojosi transporto priemonės savininkui (valdytojui) priklausančia transporto priemone.

Nagrinėjamu atveju Institucija gavo duomenis apie tai, kad 2020 m. kovo 30 d. 09.28 val. Kaišiadorių rajono sav., magistralinio kelio Vilnius-Kaunas-Klaipėda (d. pusė), 80,82 km, koordinatės X:6083095.428 ir Y:512193.2665 transporto priemone (duomenys neskelbtini), gamybinė markė LOHR, padarytas administracinis nusižengimas. Atitinkamai atsakingoms institucijoms kilo pareiga įstatymo nustatyta tvarka aiškintis šį nusižengimą padariusį asmenį. Nustačius minėtos transporto priemonės valdytoją – UAB „(duomenys neskelbtini)“, buvo kreiptasi į minėto juridinio asmens vadovą dėl duomenų apie minėtą transporto priemonę vairavusį asmenį.

Byloje kilo ginčas, nuo kada UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovui kilo pareiga pateikti ANK 611 straipsnio 2 dalyje numatytus duomenis nusižengimą tiriančiai institucijai. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju yra reikšminga, kaip įgyvendino ANK 611 straipsnio nuostatas tiek administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, tiek 2020 m. kovo 30 d. galimai padarytą administracinį nusižengimą tirianti institucija. Lietuvos transporto saugos administracija teigia, kad apie pareigą pateikti duomenis, kas vairavo transporto priemonę (duomenys neskelbtini), gamybinė markė LOHR, Pareiškėjui buvo žinoma mažiausiai nuo 2021 m. gruodžio 29 d., kuomet jis atsakė į 2021 m. gruodžio 14 d. Administracijos pareigūno elektroninį laišką su prašymu pateikti duomenis. Teismas sutinka, jog minėto 2021 m. gruodžio 14 d. elektroninio laiško, adresuoto UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovui M. R. (b. l. 4), niekaip negalima laikyti tinkamu ANK 611 straipsnio 2 dalyje numatytos pareigos pranešti transporto priemonės valdytojui apie galimai padarytą administracinį nusižengimą ir reikalauti minėtoje teisės normoje numatytų duomenų apie asmenį, naudojusį transporto priemonę, kuria galimai padarytas administracinis nusižengimas, įgyvendinimu. Iš minėto el. laiško matyti, jog buvo pridėti kažkokie duomenys (laiško priedai), iš kurių matomai laiško gavėjui M. R. buvo aišku, apie kokias konkrečiai transporto priemones ir kokią konkrečią jų naudojimo dieną yra klausiama, nes jis 2021 m. gruodžio 29 d. pateikė lakonišką atsakymą su šių transporto priemonių vairuotojų vardais ir pavardėmis, prieš tai nieko nesitikslindamas, tačiau tai nepaneigia fakto, jog 2021 m. gruodžio 14 d. laiške nebuvo nurodytas nei laikotarpis, per kurį privalu pateikti duomenis, nei įstatyme numatytų duomenų, kurių yra reikalaujama, sąrašas. Atitinkamai M. R. 2021 m. gruodžio 29 d. atsakymas institucijai negali būti vertinamas kaip SEAKĮ 20 straipsnio 4 dalies nuostatų pažeidimas bei administracinis nusižengimas ANK 431 straipsnio prasme. Nors Institucijos pareigūnas dar 2021 m. gruodžio 29 d. atsakė Pareiškėjui, nurodydamas, kad jo pateiktų duomenų nepakanka, ir patikslino prašomų duomenų sąrašą (b. l. 5), tačiau šis jo pranešimas vis tiek neatitiko ANK 611 straipsnio 2 dalies reikalavimų.

ANK 612 straipsnio 2 dalies nuostatas atitinkantis pranešimas UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo surašytas tik 2022 m. sausio 31 d. (b. l. 24-25) ir tik nuo šio pranešimo įteikimo dienos gali būti pradedamas skaičiuoti duomenų pateikimo terminas. Šiame pranešime buvo nurodyti tiriamo administracinio nusižengimo laikas, vieta, transporto priemonės duomenys, prašomų duomenų sąrašas, galimi jų pateikimo būdai, be to išaiškinta pareiga duomenis pateikti per tris darbo dienas nuo šio pranešimo gavimo dienos. Institucijos atsiliepime teigiama, jog minėtas pranešimas 2022 m. sausio 31 d. buvo registruotu paštu išsiųstas UAB „(duomenys neskelbtini)“ buveinės (duomenys neskelbtini) adresu bei elektroniniu paštu bendrovės vadovui M. R. Pareiškėjas teigia nei vieno jų negavęs ir nematęs. Bylos medžiaga patvirtina, jog 2022 m. sausio 31 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo išsiųsta registruota siunta (RD064533311 LT), kuri sėkmingai buvo įteikta 2022 m. vasario 15 d. (b. l. 26). Į tai M. R. nurodė, kad minėtu adresu yra daug įmonių, siunta galimai buvo įteikta ne jo bendrovei. Tačiau teismas šia versija tikėti nelinkęs, pranešimas buvo išsiųstas juridinių asmenų registre registruotu ir viešai skelbiamu bendrovės buveinės adresu, atitinkamai juridinis asmuo atsakingas, kad oficialiu jo adresu siunčiama korespondencija tinkamai jį pasiektų. Be to, pranešimo adresato skiltyje aiškiai nurodyta bendrovė, kuriai adresuotas pranešimas, ir teismui nėra pagrindo manyti, kad siunta būtų įteikta bet kokiai kitai bendrovei. Tačiau byloje nėra pateikta jokių duomenų, kad 2022 m. sausio 31 d. pranešimas būtų buvęs Pareiškėjui išsiųstas elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini) ir atitinkamai būtų pagrindas pranešimo gavimo terminą skaičiuoti anksčiau. Beje, institucija neteisingai traktuoja elektroniniu paštu siunčiamų pranešimų gavimo datą, teigdama, jog Pareiškėjas elektroninių ryšių priemonėmis siųstą pranešimą gavo ir pareiga pateikti duomenis atsirado 2022 m. sausio 31 d. Pagal ANK 573 straipsnio 5 dalį, šiame kodekse nustatytais atvejais ir tvarka įteikiant administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujančiam asmeniui ar kitiems asmenims procesinį dokumentą per E. pristatymo sistemą, kai elektroninio pristatymo dėžutė yra aktyvi, elektroniniu paštu arba kitomis elektroninių ryšių priemonėmis, procesinio dokumento įteikimo diena laikoma po procesinio dokumento išsiuntimo dienos einanti darbo diena. Atitinkamai elektroniniu paštu 2022 m. sausio 31 d. išsiųsto pranešimo įteikimo diena būtų laikoma 2022 m. vasario 1 d., pareiga pateikti prašomus duomenis būtų pradėta skaičiuoti nuo 2022 m. vasario 2 d. ir pasibaigtų 2022 m. vasario 4 d. Tačiau, kaip minėta, duomenų byloje apie pranešimo išsiuntimą elektroniniu paštu byloje nėra, todėl vienintelė bylos duomenimis patvirtinama ANK 612 straipsnio 2 dalyje numatyto pranešimo įteikimo data yra 2022 m. vasario 15 d. Atitinkamai, trijų darbo dienų terminas pateikti reikalaujamus duomenis skaičiuotinas nuo 2022 m. vasario 17 d. iki 2022 m. vasario 21 d. imtinai.

Institucija iš esmės pripažįsta, jog tinkamu duomenų pateikimu laiko 2022 m. kovo 16 d. elektroniniu laišku pateiktus duomenis (b. l. 10), nors juose trūksta dokumento, suteikiančio teisę vairuoti transporto priemones, išdavimo datos, numerio ir dokumentą išdavusios institucijos. Tokiu būdu neginčijamai nustatyta, jog iki 2022 m. vasario 21 d. turėti pateikti duomenys buvo pateikti tik 2022 m. kovo 16 d., t. y. gerokai praleidus įstatymo numatytą trijų darbo dienų terminą. Pažymėtina, jog nusižengimo kvalifikavimui reikšmingu laikotarpiu (nuo 2022 m. vasario 17 d. iki 2022 m. vasario 21 d.) bendrovei ir jos vadovui jau turėjo būti visiškai aišku ir kokiu terminu reikia įvykdyti 2022 m. sausio 31 d. pranešime nurodytus veiksmus, ir kokius tiksliai duomenis reikalinga pateikti. Pareiškėjo nurodomi duomenys apie jo komandiruotę, COVID-19 ligą ir turėtą nedarbingumą sausio mėnesį iš esmės būtų reikšmingos tik tuo atveju, jei pareiga pateikti duomenis jam būtų kildinama nuo 2020 m. gruodžio 14 d. arba 29 d., ko nagrinėjamu atveju nėra.

Iš bylos duomenų matyti, jog laikotarpiu nuo 2022 m. vasario 17 d. iki 2022 m. vasario 21 d., kuomet jau neabejotinai buvo privalu pateikti reikalaujamus duomenis, juridinio asmens vadovui nebebuvo esminių kliūčių įvykdyti įstatymo numatytą pareigą arba užtikrinti, kad tai padarytų jo įgalioti asmenys (bendrovės darbuotojai). Iš paties Pareiškėjo pateiktų domenų matyti, jog po 2021 m. gruodžio 29 d. pareigūno patikslinimo, kokių duomenų jam reikia, savo darbuotojoms jis davė nurodymą pateikti informaciją apie vairuotojus (b. l. 5), tačiau šis nurodymas darbuotojų matomai nebuvo įvykdytas iki pat 2022 m. kovo 16 d., kadangi pats Pareiškėjas skunde teigia, jog detalius duomenis pateikė tuoj pat, kai juos gavo iš savo buhalterijos darbuotojų. Iš šios situacijos seka, jog Pareiškėjas tikrai nesielgė kaip rūpestingas bendrovės vadovas, kadangi jo nurodymo darbuotojams vykdymas buvo nekontroliuojamas du su puse mėnesio. Pareiškėjas teisus, jog institucija turėtų atsižvelgti, jog duomenų prašoma dėl 1 metų 9 mėnesių senumo įvykio ir tokie duomenys negali būti pateikti taip pat greitai kaip duomenys apie aktualius įvykius, ir bendrovės nesugebėjimas jų pateikti per tris darbo dienas neturėtų būti griežtai vertinamas, tačiau du su puse mėnesio šiems duomenims surinkti taip pat negali būti laikoma protingu ir racionaliu terminu, netgi atsižvelgiant į bendrovės vadovo ligas, komandiruotes, užimtumą ar net pandeminę situaciją šalyje.

Institucija pagrįstai prašė atsižvelgti, jog priešingai nei teigia Pareiškėjas, iš jo pusės nebuvo pakankamo bendradarbiavimo su institucija, kadangi jis nereagavo nei į jam siunčiamą šaukimą administracinio nusižengimo protokolo surašymui, nei į surašytą administracinio nusižengimo protokolą, neatvyko į paskirtą bylos nagrinėjimą. Šaukimas jam buvo siunčiamas 2022 m. vasario 7 d. elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini), kviečiant atvykti 2022 m. vasario 15 d., todėl negalėjo būti gautas pavėluotai (b. l. 27). 2022 m. vasario 24 d. surašytas administracinio nusižengimo protokolas su administraciniu kaltinimu dėl duomenų nepateikimo išsiųstas registruota siunta ir įteiktas 2022 m. kovo 9 d. (b. l. 31). Nepaisant to, į 2022 m. kovo 15 d. bylos nagrinėjimą Pareiškėjas neatvyko. Nei į registruotomis siuntomis, nei elektroninio ryšio priemonėmis siunčiamą informaciją jis nereagavo. Nei vasarį, nei kovą iki skundžiamo nutarimo priėmimo Pareiškėjas nesusisiekė su institucija, neteikė nei reikalaujamų duomenų, nei paaiškinimų, dėl kokių priežasčių negalėjo to padaryti per protingą terminą. Reikalaujamus duomenis pateikė tik po skundžiamo nutarimo priėmimo. Atitinkamai nėra pagrindo sutikti su skundo argumentais, kad Pareiškėjas elgėsi rūpestingai bei nepiktnaudžiavo situacija.

Pažymėtina, jog M. R. 2022 m. sausio 10 d. buvo nubaustas pagal ANK 431 straipsnio 1 dalį, jam buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas su administraciniu nurodymu iki 2022 m. vasario 9 d. sumokėti 75 Eur baudą. Bauda buvo sumokėta 2022 m. sausio 28 d., todėl pagal ANK 40 straipsnio nuostatas per metus nuo administracinio nurodymo įvykdymo dienos padarytas tame pačiame straipsnyje numatytas nusižengimas laikomas kartotiniu.

Remdamasis išdėstytu, teismas konstatuoja, jog M. R. neveikimas pagrįstai buvo kvalifikuotas kaip ANK 431 straipsnio 2 dalyje numatytas nusižengimas.

Tačiau skundžiamam nutarime Institucija neteisingai nurodė blanketinio teisės akto normas. Ji nurodė, kad savo neveikimu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo pažeidė SEAKĮ 25 straipsnio 1 ir 2 dalis. Minėto 25 straipsnio 1 dalis numato, jog Lietuvos Respublikoje viešajame eisme leidžiama dalyvauti tik techniškai tvarkingoms motorinėms transporto priemonėms ir (ar) priekaboms, išskyrus KET numatytus atvejus. Vieną parą dalyvauti viešajame eisme nustatyta tvarka ir tik Lietuvos Respublikos teritorijoje leidžiama laikinaisiais valstybinio registracijos numerio ženklais paženklintoms motorinėms transporto priemonėms ir (ar) priekaboms, kurių savininkai (valdytojai) yra apsidraudę transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu ir sumokėję valstybės nustatytus su transporto priemone ar su jos dalyvavimu viešajame eisme susijusius mokesčius. SEAKĮ 25 straipsnio 2 dalis numato, jog dalyvauti viešajame eisme Lietuvos Respublikoje leidžiama nustatyta tvarka įregistruotoms motorinėms transporto priemonėms ir (ar) priekaboms, kurių privalomoji techninė apžiūra atlikta ir galioja (įskaitant transporto priemones, turinčias leidimą nuvykti į transporto priemonių techninės apžiūros įmonę privalomosios techninės apžiūros atlikti) ir kurių valdytojai yra apsidraudę transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu ir sumokėję valstybės nustatytus su transporto priemone ar su jos dalyvavimu viešajame eisme susijusius mokesčius.

Iš administracinio kaltinimo turinio matyti, jog duomenų apie transporto priemonės vairuotoją buvo reikalaujama nusižengimo tyrimui dėl transporto priemonės eksploatavimo be galiojančios techninės apžiūros, tačiau UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas kaltinamas ne dėl transporto priemonės be galiojančios techninės apžiūros eksploatavimo, o dėl duomenų apie tokios transporto priemonės vairuotoją nepateikimo. Teismas tikslina, kad M. R. veiksmuose konstatuotinas ne SEAKĮ 25 straipsnio 1-2 dalių, o SEAKĮ 20 straipsnio 4 dalies nuostatų pažeidimas.

ANK 431 straipsnio 2 dalies sankcija šį nusižengimą padariusiems asmenims numato baudą nuo 440 iki 600 eurų. M. R. už šį nusižengimą, konstatavus jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą bei jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę – tame pačiame straipsnyje numatytas administracinis nusižengimas padarytas pakartotinai, kol dar nepasibaigęs šio kodekso 40 straipsnyje nustatytas terminas (ANK 36 straipsnio 1 dalies 12 punktas), buvo paskirta 520 eurų, t. y. sankcijos vidurkį atitinkanti bauda.

Teismas konstatuoja, jog ginčijame nutarime nepagrįstai buvo konstatuota Pareiškėjo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, numatyta ANK 36 straipsnio 1 dalies 12 punkte. Pagal nuosekliai teismų formuojamą praktiką, kai veikos kartotinumas yra administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atsakomybę kvalifikuojantis požymis, jis negali papildomai būti vertinamas kaip atsakomybę sunkinanti aplinkybė, priešingu atveju administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo būtų dvigubai baudžiamas.

Tačiau Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad administracinės nuobaudos taikymas turi atitikti proporcingumo reikalavimą, t. y. kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-7-4-2013, 2AT-6-2014, 2AT-41-2014, Nr. 2AT-22-2016).

Skiriant nuobaudą už pažeidimą atsižvelgtina ne tik į pažeidėjo asmenybę, bet ir į nusižengimo padarymo aplinkybes. Nagrinėjamu atveju atsižvelgtina į tai, jog nagrinėjamu atveju nėra administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atsakomybę nei lengvinančių, nei sunkinančių aplinkybių, kad į nagrinėjamą situaciją sumaišties įnešė tai, jog ne tik Pareiškėjas, bet ir pati Institucija ilgą laiką tinkamai neįgyvendindama ANK 612 straipsnio 2 dalyje numatytų pareigų (reikalavimas pateikti duomenis buvo teikiamas beveik po dvejų metų nuo tiriamo nusižengimo, pirminiai reikalavimai nebuvo tinkamai įforminti ir aiškūs). Atitinkamai dėl administracinio nusižengimo eksploatuojant transporto priemones be privalomosios techninės apžiūros tyrimo vilkinimo negali būti laikomas atsakingu tik Pareiškėjas. Vėlavimas pateikti duomenis, teismo vertinimu, truko nepilną mėnesį (ne du, kaip skaičiuoja Institucija). Blogai komunikacijai tiek bendrovės viduje, tiek su valstybės institucija įtakos neabejotinai kažkiek turėjo ir pandeminė situacija šalyje bei jos sąlygotas nuotolinis darbas. Teismui nėra pagrindo manyti, kad duomenų nepateikimas nagrinėjamu atveju buvo tyčinis, siekiant išvengti atsakomybės už Kelių eismo taisyklių pažeidimą. Teismas linkęs manyti, jog nusižengimas buvo padarytas neatsargia kaltės forma, dėl nepakankamo vadovo atidumo ir rūpestingumo.

Atsižvelgiant į išdėstytą skundžiamas nutarimas keistinas, ANK 34 straipsnio 6 dalies pagrindu paskiriant mažesnę nei ANK 431 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą minimalią baudą, nustatant ją lygią pusei minimalios sankcijoje numatytos baudos.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 4 dalimi, 6 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

pareiškėjo M. R. skundą tenkinti iš dalies.

Lietuvos transporto saugos administracijos specialisto 2022 m. kovo 15 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. VKTĮ-ANR_N-294-2022 (ROIK 22156886818) pakeisti:

konstatuoti, jog M. R. pažeidė Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 20 straipsnio 4 dalies reikalavimus ir M. R. už administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 431 straipsnio 2 dalyje, nenustačius jo atsakomybę lengvinančių nei sunkinančių aplinkybių, pritaikius Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, skirti 220 (dviejų šimtų dvidešimties eurų) dydžio baudą.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos paskelbimo gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.