Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Arūno Dirvono ir Mildos Vainienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo P. V. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. lapkričio 27 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo P. V. skundą (pareiškimą) atsakovui Lietuvos Respublikos Konstituciniam Teismui dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.

Pareiškėjas P. V. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su procesiniu dokumentu, pavadintu pareiškimu, prašydamas (kalba netaisyta): 1) kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą (toliau – ir Konstitucinis Teismas); 2) pripažinti, kad ,,teiginiai, pateikti – LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCINIO TEISMO, 2021 m. lapkričio 9 d. nutarime Nr. KT177-A-N14/2021 išaiškinta: Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta asmens teisė kreiptis į teismą – neatskiriamas teisinės valstybės princi-po turinio elementas ir būtina teisingumo įgyvendinimo sąlyga; demokratinėje valstybėje teismas yra pagrindinė institucinė žmogaus teisių ir laisvių garantija; asmens teisės turi būti ginamos ne formaliai, o realiai ir veiksmingai“ neatitinka tikrovės; 3) ,,Pripažinti, kad tomis, laiko ir įstatymų apibrėžtomis ribomis, NEnagrinėjant čia (teisme) esančių administracinių/tarnybinių ginčų, darbinių santykių, sąmoninga tyčia, įšaldytas bylas, ne tik neatitinka virš nurodytų teiginių, elementarios moralės, vertybių sistemos/skalės, bet ir, demokratinės valstybės, kurioje čia gyvenu, sampratos/esmės“; 4) Priteisti 50 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą už neadekvačią vyksmui, atsakovo destruktyvią, nepagarbią laikyseną; 5) Pripažinti atsakovo ,,elgseną – neteisėtu neveikimu, diskredituojant pačią instituciją – TEISMĄ – piktybišku savavaldžiavimu ir ĮPAREIGOTI atsakovą (Konstitucinį teismą)“ klausyti įstatymų, moralės / etikos principų, paisyti atsakomybės ir vykdyti teisingumą; 6) neversti pareiškėjo prievarta dalyvauti ne teisingumo vykdyme; 7) nustoti savivaliaujant pareiškėjui kenkti ir sudaryti tinkamas sąlygas pareiškėjui apginti savo teises, įstatymų saugomus interesus; 8) pripažinti ir priimti ,,DK 24 str. 1 d.“, ,,DK 24 str. 2 d.“, ,,DK 24 str. 5 d.“, ,,DK 26 str. 1 d.“ įtvirtintas nuostatas; 9) priimti faktą, kad antrus metus nesugebate pripažinti neteisėtais Mažeikių rajono savivaldybės administracijos pažeidimus.

II.

Regionų administracinis teismas 2025 m. lapkričio 27 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo pareiškimą (skundą) Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu.

Teismas vadovavosi ABTĮ 17 straipsniu ir 18 straipsnio 2 dalimi ir konstatavo, kad pareiškėjo pareiškimas (skundas), kuriuo iš esmės ginčijami Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo veiksmai, susiję su teisingumo vykdymu, negali būti nagrinėjamas administraciniame teisme, kadangi šie klausimai pagal savo pobūdį nepriskirtini viešojo administravimo srities ginčams, o administraciniam teismui nėra suteikti įgaliojimai vertinti kitų teismų procesinių veiksmų ar priimtų sprendimų teisėtumo.

Teismas vertino, kad kiti pareiškėjo pareiškimo (skundo) reikalavimai dėl tam tikrų faktų, aplinkybių pripažinimo gali būti vertinami kaip skundo motyvuojamoji dalis, bet negali būti nagrinėjami kaip savarankiški reikalavimai, todėl juos atsisakytina priimti, kadangi tokio pobūdžio reikalavimai nepriskirtini administracinių teismų kompetencijai.

III.

Pareiškėjas P. V. atskirajame skunde prašo (kalba netaisyta): 1) ,,Idant teismui/teisėjui, nedviprasmiškai taptų aišku (dėl įstatyminės teisės į teisminę gynybą įgyvendinimo/realizavimo) – kreiptis į Konstitucinį teismą (ABTĮ 4 str.)“; 2) ,,Pripažinti, kad teiginiai, pateikti – LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCINIO TEISMO, 2021 m. lapkričio 9 d. nutarime Nr. KT177-A-N14/2021 išaiškinta: Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta asmens teisė kreiptis į teismą – neatskiriamas teisinės valstybės principo turinio elementas ir būtina teisingumo įgyvendinimo sąlyga; demokratinėje valstybėje teismas yra pagrindinė institucinė žmogaus teisių ir laisvių garantija; asmens teisės turi būti ginamos ne formaliai, o realiai ir veiksmingai. – čia, šiuo atveju – prasilenkia ne tik su tiesa, bet ir morale – neatitinka faktinės čia (žr. Teisėjo etikos kodeksas), tikrovės“; 3) panaikinti Regionų administracinio teismo 2025 m. lapkričio 27 d. nutartį ir grąžinti pareiškėjo skundo (pareiškimo) priėmimo klausimą nagrinėti / spręsti (ne) tam pačiam (teisėjui) teismui; 4) priimti atskirąją nutartį ,,(dėl: teisės – į teisminę gynybą, neva – praleisto termino, pareigos – pradėti ir išnagrinėti (ABTĮ 10-11 str.) bylą ir pan.), ją pateikiant Regionų administracinio teismo rūmų pirmininkui (ABTĮ 110 str. 1 d.) ir Aukščiausiojo Teismo Pirmininkui (TĮ 59 str. 1 d. 2-3 p., 2 d.), Teisėjų Garbės teismui“.

Pareiškėjas tvirtina, kad teismas / teisėjas neteisingai taiko ABTĮ normas ir neteisingai išsprendė jo skundo (pareiškimo) priėmimo klausimą.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV.

Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Regionų administracinio teismo 2025 m. lapkričio 27 d. nutarties, kuria pareiškėjo pareiškimą (skundą) atsisakyta priimti ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, pagrįstumas ir teisėtumas.

Teisėjų kolegija, nagrinėdama pareiškėjo atskirojo skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą ir teisėtumą, pažymi, kad teisė kreiptis į teismą gali būti įgyvendinta tik įstatymų nustatyta tvarka, t. y. laikantis įstatymuose (šiuo atveju – ABTĮ) nurodytų kreipimosi į teismą sąlygų. ABTĮ 33 straipsnio 2 dalyje nurodytas sąrašas atvejų, kuriems esant teismas atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą). Jei teismas, prieš priimdamas skundą (prašymą, pareiškimą) nustato esant bent vieną iš šių atvejų, motyvuota nutartimi privalo atsisakyti priimti skundą (prašymą, pareiškimą). Vienas iš tokių atvejų – skundas (prašymas, pareiškimas) nenagrinėtinas teismų ABTĮ nustatyta tvarka (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.).

ABTĮ 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad administracinis teismas sprendžia viešojo administravimo srities ginčus, t. y. ginčus, kylančius iš administracinės teisės normų reguliuojamų santykių, kurie susiklosto institucijoms atliekant viešąjį administravimą, ir nesprendžia bylų dėl ginčų, kylančių iš kitokių teisinių santykių. Bylos, priskirtinos administracinių teismų kompetencijai, yra nurodytos ABTĮ 17 straipsnyje. Pagal ABTĮ 18 straipsnio 2 dalį administracinių teismų kompetencijai nepriskiriama tirti Respublikos Prezidento, Seimo, Seimo narių, Ministro Pirmininko, Vyriausybės, Konstitucinio Teismo, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų veiklos, kitų teismų teisėjų, taip pat prokurorų, ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir antstolių procesinių veiksmų, susijusių su teisingumo vykdymu ar bylos tyrimu, taip pat su sprendimų vykdymu, ir Seimo kontrolieriaus, žvalgybos kontrolieriaus ir vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus sprendimų.

Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo pareiškimo (skundo) turinį ir jame suformuluotus reikalavimus, be kita ko, pripažinti atsakovo (Konstitucinio Teismo) elgseną – neteisėtu neveikimu, savavaldžiavimu ir įpareigoti atsakovą klausyti įstatymų, moralės / etikos principų, paisyti atsakomybės ir vykdyti teisingumą, konstatuoja, kad pareiškėjas ginčą kelia dėl administracinių teismų kompetencijai nepriskirtos tirti Konstitucinio Teismo veiklos. Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjo pareiškimas (skundas) nenagrinėtinas ABTĮ nustatyta tvarka, o pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti nagrinėti pareiškėjo skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytu pagrindu. Pareiškėjas atskirajame skunde išdėstytais argumentais šios išvados nepaneigė.

Dėl pareiškėjo prašymo kreiptis į Konstitucinį Teismą, teisėjų kolegija, vadovaudamasi ABTĮ 4 straipsnio 2 dalies, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 67 straipsnio 2 dalies 5 punkto nuostatomis, atsižvelgdama į Konstitucinio Teismo 2015 m. birželio 12 d., 2015 m. rugpjūčio 28 d. sprendimuose pateiktus išaiškinimus, pažymi, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas nenurodo, dėl kokio konkretaus įstatymo (jo dalies), kuris yra taikytinas šioje byloje, prieštaravimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai turėtų būti kreipiamasi į Konstitucinį Teismą, todėl pareiškėjo prašymas kreiptis į Konstitucinį Teismą netenkinamas.

Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą ir teisėtumą pagal atskirajame skunde apibrėžtas ribas, nenustatė faktinio ir teisinio pagrindų priimti atskirąją nutartį dėl pareiškėjo nurodomų aplinkybių (ABTĮ 110 str. 1 d.). Dėl to netenkinamas pareiškėjo prašymas priimti atskirąją nutartį.

Pareiškėjas atskirajame skunde prašo pripažinti, kad Konstitucinio Teismo nutarime pateikti išaiškinimai neatitinka tikrovės. Toks reikalavimas nenagrinėtinas teismuose (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.), nes Konstitucinio Teismo nutarimai ir juose pateikiama argumentacija negali būti ginčo jokiame teisme dalyku (nepatenka į jokio kito teismo jurisdikciją).

Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo pareiškimą (skundą). Todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista, o pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Pareiškėjo P. V. atskirąjį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo 2025 m. lapkričio 27 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.