Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2011-09-09 · Byla Nr. N-444-1300-11

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-09-09
Bylos Nr.
N-444-1300-11
Teisminio proceso Nr.
4-33-3-00179-2010-3
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjai
Antanas Ablingis (pirm.), Ričardas Piličiauskas, Virgilijus Valančius (pran.)
Kategorijos
  • 45.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. N444-1300/2011Teisminio proceso Nr. 4-33-3-00179-2010-3Procesinio sprendimo kategorija 45.4.3 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. rugsėjo 9 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (kolegijos pirmininkas), Ričardo Piličiausko ir Virgilijaus Valančiaus (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Plungės rajono policijos komisariato apeliacinį skundą dėl Plungės rajono apylinkės teismo 2010 m. gegužės 13 d. nutarimo Z. V. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Plungės rajono policijos komisariato (toliau – ir Institucija) pareigūnas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą Z. V. už tai, kad jis 2010 m. kovo 5 d., 18.45 val., Plungėje, Palankės gatve vairavo automobilį ir vengė pasitikrinti neblaivumą, be to, nepateikė civilinės atsakomybės privalomojo draudimo poliso. Z. V. veika kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 126 straipsnio 4 dalį ir 124¹ straipsnio 6 dalį.

Žemesnės instancijos teismas

Plungės rajono apylinkės teismas 2010 m. gegužės 13 d. nutarimu pripažino Z. V. kaltu padarius ATPK 124¹ straipsnio 6 dalyje numatytą pažeidimą ir skyrė jam 100 litų baudą, o bylą dėl pažeidimo, numatyto ATPK 126 straipsnio 4 dalyje, padarymo nutraukė, nesant jo veikoje administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties. Teismas rėmėsi Z. V. paaiškinimu, jog keletą kartų pūtė į alkotesterį, tačiau jam neišėjo į jį įpūsti. Byloje, išskyrus liudytojo S. Č. parodymus, kuriuos Z. V. ginčija, nėra jokių duomenų, leidžiančių teigti, jog Z. V. sąmoningai netinkamai pūtė į alkotesterį, taip vengdamas tikrinimo rezultato. Z. V. teiginius, kad rezultatų nebuvimas galėjo būti susijęs su jo sveikatos būkle, patvirtina jo pateikti išrašai iš medicininių dokumentų.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu Institucija prašo panaikinti Plungės rajono apylinkės teismo nutarimą ir priimti naują sprendimą. Nurodo, jog pareigūnų paaiškinimuose aiškiai nurodyta, jog sustabdę Z. V. vairuotą automobilį, jie pajautė alkoholio kvapą, todėl nuvežė asmenį į komisariatą neblaivumui nustatyti. Z. V. keletą kartų buvo siūloma pasitikrinti neblaivumą, tačiau asmuo tikrindamasis apsimetinėjo, užkišdamas prietaiso antgalį liežuviu. Be to, Z. V. buvo pasiūlyta pasitikrinti neblaivumą sveikatos priežiūros įstaigoje, tačiau asmuo atsisakė. Todėl jo veika pagrįstai kvalifikuota kaip vengimas. Taip pat Institucija atkreipia dėmesį, kad apylinkės teismas Z. V. už ATPK 124¹ straipsnio 6 dalies pažeidimą skyrė 100 litų baudą, nors šio straipsnio sankcijoje numatyta nuobauda vairuotojams – įspėjimas arba bauda nuo 20 iki 40 litų.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

II.

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Z. V. administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas už ATPK 126 straipsnio 4 dalyje ir 124¹ straipsnio 6 dalyje numatytų pažeidimų padarymą. ATPK 126 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad <...> neblaivumo patikrinimo vengimas <...> užtraukia baudą vairuotojams nuo 2000 iki 3000 litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo 2 iki 3 metų arba administracinį areštą nuo 10 iki 30 parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo 2 iki 3 metų. Pirmosios instancijos teismas bylą dėl šio pažeidimo nutraukė, konstatavęs, jog byloje nepaneigta, kad Z. V. tikrinosi neblaivumą, tačiau jis nebuvo nustatytas dėl objektyvių priežasčių.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad asmens veikos kvalifikavimui kaip vengimas pasitikrinti neblaivumą, pakanka nustatyti, kad asmuo išreiškė savo valią neblaivumo nesitikrinti, kai buvo galimybės tokį patikrinimą atlikti (pvz., nutartis administracinėje byloje Nr. N62–4668/2010). Nagrinėjamu atveju iš pareigūno S. Č. paaiškinimų teismo posėdžio metu matyti, kad Z. V. alkotesterio vamzdelį užspausdavo liežuviu, t. y. aiškiai vengė pasitikrinti neblaivumą (b. l. 57), pareigūno tarnybiniame pranešime taip pat užfiksuota, kad asmuo apsimetinėjo, jog pučia į alkotesterį (b. l. 5). Pareigūnas nėra susijęs su atsakomybėn traukiamu asmeniu jokiais ryšiais, jis nėra suinteresuotas bylos baigtimi, todėl apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nėra pagrindo netikėti jo parodymais, kurie yra nuoseklūs, logiški, esminių prieštaravimų jo paaiškinimuose nenustatyta.

Taip pat pažymėtina, kad byloje pateikti visų 2010 m. kovo 5 d. komisariate naudotų alkotesterių patikros sertifikatai (b. l. 48-50), iš kurių matyti, kad visi prietaisai buvo techniškai tvarkingi, tinkami naudoti. Atkreiptinas dėmesys, kad apylinkės teismas tinkamai nesiaiškino, ką tikrinimo metu rodė prietaisas. Tačiau šios aplinkybės nustatymas gali būti svarbus, sprendžiant asmens kaltės klausimą. Pažymėtina, kad atsakomybėn traukiamas asmuo nurodė, jog jam pučiant, prietaisas pyptelėjo, be to, du kartus sureagavo (b. l. 39), tačiau kaip asmuo nusprendė, kad prietaisas suveikė, kas tuo metu buvo užfiksuota prietaiso ekrane, nenurodė. Be to, teismas netyrė, kokiais prietaiso signalais remdamasis pareigūnas sprendė, jog tikrinamas asmuo tik imitavo pūtimą, tačiau apeliacinės instancijos teismo vertinimu, spręsdamas, jog nepakanka duomenų tikrosioms įvykio aplinkybėms nustatyti, apylinkės teismas turėjo išsireikalauti iš Institucijos prietaiso naudojimo instrukciją ir nustatyti, ką rodo, kokius signalus skleidžia prietaisas, kai asmuo pučia netinkamai ir pan. Vien tai, kad pareigūnas, nustatinėjęs neblaivumą, galėjo nesilaikyti formalių naudojimosi prietaisu reikalavimų, nesudaro pagrindo išvadai, kad pats prietaisas būtų buvęs netinkamai panaudotas. Taip pat pažymėtina, kad byloje pateikti medicininiai dokumentai (b. l. 20-22) savaime neleidžia daryti vienareikšmiškos išvados, jog Z. V. dėl sveikatos priežasčių negalėjo tinkamai įpūsti į alkotesterį. Atkreiptinas dėmesys, kad nei pareigūnams, nei tą dieną kartu su atsakomybėn traukiamu asmeniu bendravusiems asmenims nekilo abejonių dėl Z. V. sveikatos (b. l. 39).

Teisėjų kolegijos nuomone, apylinkės teismas klaidingai įvertino ir tą aplinkybę, jog policijos pareigūnai privalėjo vežti atsakomybėn traukiamą asmenį į gydymo įstaigą, kur būtų patikrintas neblaivumas. Pagal Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452 patvirtintų Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklių 5 punktą, pristatyti transporto priemonės vairuotoją į asmens sveikatos priežiūros įstaigą atlikti medicininės apžiūros neblaivumui nustatyti policijos pareigūnai privalo šiais atvejais: 1) kai objektyviai negalima atlikti vairuotojo tikrinimo specialiosiomis techninėmis priemonėmis; 2) vairuotojas įtariamas nusikalstamos veikos padarymu. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat yra nurodęs, kad atsisakymas tikrintis girtumą (nagrinėjamuoju atveju – neblaivumo tikrinimo imitavimas, neteisingas pūtimas) alkotesteriu negali būti prilyginamas situacijai, kai įtariamo neblaivumu transporto priemonės vairuotojo tikrinimas objektyviai neįmanomas. Tokiais atvejais laikoma, kad apelianto neblaivumo (girtumo) negalima nustatyti ne dėl objektyvių aplinkybių, o dėl subjektyvios asmens pozicijos (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį byloje Nr. N62-7787/2010).

Todėl teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai, neištyręs visų bylos aplinkybių, nepašalinęs prieštaravimų konstatavo, kad Z. V. neblaivumas nebuvo nustatytas dėl objektyvių priežasčių.

Taip pat apeliacinės instancijos teismas sutinka su Institucijos teiginiu dėl neteisingai paskirtos nuobaudos už ATPK 124¹ straipsnio 6 dalies pažeidimą. Šioje teisės normoje numatyta, kad Kelių eismo taisyklių pažeidimai, išskyrus numatytuosius šiame kodekse, užtraukia vairuotojams įspėjimą arba baudą nuo 20 iki 40 litų. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas, įvertinęs pažeidėjo atsakomybę sunkinančią aplinkybę (ATPK 32 str. 1 d. 5 p.), skyrė jam 100 litų baudą, t. y. didesnę, nei sankcijoje numatyta maksimali, to niekaip nepagrįsdamas.

Tad, atsižvelgdama į paminėtas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai neištyrė ir neįvertino visų svarbių bylai įrodymų, taip pažeisdamas ATPK 248, 257, 284 straipsnių nuostatas, todėl Plungės rajono apylinkės teismo nutarimas naikinamas, bylą grąžinant pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Plungės rajono policijos komisariato apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Plungės rajono apylinkės teismo 2010 m. gegužės 13 d. nutarimą Z. V. administracinio teisės pažeidimo byloje panaikinti ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Antanas AblingisRičardas PiličiauskasVirgilijus Valančius