Kauno apylinkės teismo nutarimas

2014-11-28 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A2.6.-6758-825/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2014-11-28
Bylos Nr.
A2.6.-6758-825/2014
Teisminio proceso Nr.
4-69-3-05891-2014-2
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Bronius Varsackis
Pažeidėjas
R. S.
Kategorijos
  • 39.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.6.-6758-825/2014Teisminio proceso Nr. 4-69-3-05891-2014-2Procesinio sprendimo kategorija: 39.2.; 45.4.4.; 45.4.5.; 52.3. (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2014 m. lapkričio 28 d.Kaunas

Kauno apylinkės teismo teisėjas Bronius Varsackis, sekretoriaujant Vidai Dambrauskienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui R. S., jo atstovei advokato padėjėjai G. R., išnagrinėjęs R. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. S. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad jis 2014 m. rugpjūčio 5 d., apie 10.16 val., prie Raudondvario pl. 82, Kaune, vairuodamas automobilį „Mitsubishi Lancer“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) buvo neatidus, pradėdamas važiuoti neįsitikino dėl saugumo, neatjungė kuro užpylimo įtaiso nuo automobilio ir jį nutraukė. Eismo įvykio metu sugadintas kuro užpylimo įtaisas. Nepranešęs policijai iš eismo įvykio vietos pasišalino. Tokiais veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 133, 234 punktų reikalavimus ir padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d.

Šalies argumentai

R. S. nepripažino pažeidimo, nurodė, kad degalinėje sustojo užsipilti dujų, kartu važiavo pusbrolis B. Č.. Jis pylėsi dujas. Pusbrolis nuėjo sumokėti. Jis užkūrė mašiną ir pavažiavo, neatjungęs įrenginio. Pajuto, kad nutempė šlangą. Išlipo iš mašinos, atjungė įtaisą, nunešė jį prie degalinės ir paprašė pusbrolio, kad praneštų operatoriui, kad įvyko nelaimė. B. Č. nuėjo antrą kartą į degalinę ir pranešė operatoriui. Atėjęs pasakė, kad tuo metu dirbęs operatorius jam pasakė, kad pakvies operatorių, prižiūrintį dujų kolonėlę, kad sutvarkytų. Patikino, kad gali važiuoti, nieko baisaus. Matė, kad išsimovė per tam skirtą movą. Jis nepagalvojo, kad sugadino tą žarną, tiesiog ji išsimovė. Neketino pabėgti iš įvykio vietos, nesuprato, kad padarė žalą. Pripažįsta, kad nutraukė žarną, bet pasišalino iš įvykio vietos manydamas, kad degalinė buvo informuota, kad žalos nepadarė.

Liudytojas B. Č. nurodė, kad su pusbroliu sustojo degalinėje užsipilti dujų. Pusbrolis liko užpilti dujas, jis nuėjo prie kasos sumokėti. Apmokėjo ir išėjęs į lauką pamatė, kad pusbrolis nuvažiavo su žarna. Jis jau stovėjo prie automobilio ir matė, kad išvažiavo su šlanga. Pusbrolis nuėjo atjungti ir atgal padėti šlangą, o jis nuėjo pranešti operatoriui. Nuėjo prie operatoriaus, pasakė, kad išsimovė šlanga. Operatorius pasakė, ateis darbuotojas, pažiūrės ir sutvarkys. Neklausė nei kaip, nei kas, nesakė, kad reikia pildyti dokumentus ar važiuoti. Jis suprato, kad nėra žalos, jokio išskirtinio įvykio, kad gali važiuoti, nes buvo pasakyta, kad susitvarkys. Jis išėjo, dar nuėjo pasižiūrėti, kad dujų neleidžia ir išvažiavo.

Liudytojas K. P. nurodė, kad dirbo degalinėje operatoriumi. Stovėjo už kasos ir aptarnavo žmones. Atvažiavo į degalinę prie dujų „Mitsubishi“, išlipo du vaikinai. Vienas pylėsi dujas, kitas atėjo, apmokėjo ir išėjo iš degalinės. Po kiek laiko grįžo tas pats vaikinas ir pasakė, kad jų dujų šlanga leidžia. Jis padėkojo, pasakė, kad praneš dujininkui. Pasikvietė dujininką ir informavo. Dujininkas nuėjo, sugrįžęs pasakė, kad šlanga nutraukta. Nebuvo nei žodžio apie tai, kad jie gali išvykti ar gali likti. Jeigu randa nutrauktą šlangą, turi pranešti vadovui ir policijai, nes tai eismo įvykis. Pranešė vadovei E. G. ir policijai.

Liudytojas G. V. nurodė, kad degalinėje dirba suskystintų dujų operatoriumi. Viena iš pagrindinių jo pareigų yra dujų užpylimas. Jeigu žmogus prašo užpilti dujų, jos yra užpilamos. Ten savitarna, privažiuoji ir užsipili. Išėjusi iš degalinės salės darbuotoja V. šūktelėjo, kad klientas pasakė, jog dujų kolonėlėje praleidžia dujas. Nuėjo pasižiūrėti, pamatė, kad nutraukta šlanga. Pranešė operatoriui, kad sustabdytų dujų pylimą, išjungtų kolonėlę. Šlanga gulėjo atskirais galais. Operatorius iškvietė aptarnaujantį personalą. Atvažiavo aptarnaujanti firma pusvalandžio bėgyje ir sujungė.

Liudytoja E. G. nurodė, kad ji gavo iš operatoriaus ir dujų operatoriaus pranešimą, kad yra nutraukta šlanga. Skambino į policiją, peržiūrėjo vaizdo medžiagą, tikrai buvo dujų šlanga nutraukta, privažiuota prie pat operatorinės, tada ji buvo nuimta, nunešta atgal padėti. Antras žmogus iš automobilio buvo apmokėti užėjęs. Kažkoks pokalbis vyko prie tos šlangos, perdavė vairuotojui kvitą ir grįžo atgal į degalinę. Ji supildė tarnybinį pranešimą, atvažiavo patruliai. Jie nubraižė schemą, apklausė operatorių. Dujų kolonėle naudojasi klientai patys. Tik esant prašymui užpila darbuotojas. Padaryta 145 litų žala, dujų šlangos remontas ir aptarnaujančios įmonės įkainiai. Remontą atlieka UAB ,,Okseta“.

Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovė advokato padėjėja G. R. nurodė, kad R. S. veiksmuose nėra pažeidimų sudėties, prašo jo atžvilgiu bylą nutraukti.

Ištirta byloje surinkta administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga: administracinio teisės pažeidimo protokolas (1 b. l.), tarnybinis pranešimas (4 b. l.), eismo įvykio vietos schema (5 b. l.), B. Č. paaiškinimas (6 b. l.), R. S. paaiškinimas (7 b. l.), degalinės pranešimai (8, 16 b. l.), išrašas apie asmeniui registruotus administracinius teisės pažeidimus ir priimtus sprendimus (10 b. l.), fotonuotraukos (12 b. l.), PVM sąskaita - faktūra (26 b. l.), atliktų darbų priėmimo - perdavimo aktas (27 b. l.), suskystintų dujų operatoriaus pareiginiai nuostatai (38-40 b. l.), kita bylos medžiaga.

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d. numatyta atsakomybė už Kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą). Pagal Kelių eismo taisyklių 9 punktą eismo dalyviai, be kita ko, privalo imtis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų asmenų turto saugumui. Pagal Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 str. 11 d., Kelių eismo taisyklių 3 punktą, eismo įvykis apibrėžiamas kaip įvykis kelyje, viešose arba privačiose teritorijose, kurio metu, judant transporto priemonei, žuvo ar buvo sužeista žmonių, sugadinta ar apgadinta bent viena transporto priemonė, krovinys, kelias, jo statiniai ar bet koks kitas įvykio vietoje buvęs turtas.

Motyvuojamoji dalis

Byloje nustatyta, kad R. S. neatjungė kuro užpylimo įtaiso nuo automobilio ir jį nutraukė, taip padarydamas 145 litų žalą degalinei. To neneigia ir pats administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo. Esant tokioms aplinkybėms akivaizdu, kad R. S. pažeidė Kelių eismo taisyklių 9 punkto reikalavimus, nes pradėdamas važiuoti buvo neatidus, neįsitikino dėl saugumo, taigi jo veika tinkamai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d., ir jis baustinas.

Skirdamas nuobaudą, teismas atsižvelgia į pažeidimo padarymo aplinkybes, į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę, į jo atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes.

R. S. administracine tvarka nebaustas. Jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30 str., 31 str., 32 str.).

Atsižvelgiant į tai, jam skirtina nuobauda, numatyta Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d. sankcijos ribose. Manytina, kad pritaikius būtent tokias nuobaudas, bus pasiekti Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 20 str. numatyti administracinės nuobaudos tikslai – auklėti administracinį pažeidimą padariusį asmenį, kad jis laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles ir nepadarytų naujų teisės pažeidimų.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje laikomasi pozicijos, kad Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 str. 1 d. numatyto pažeidimo esmę sudaro tyčinis neteisėtas vairuotojo pasišalinimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos, t. y. asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iš šio įvykio vietos jis pasišalina neteisėtai. Tai reiškia, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino. Eismo įvykį sukėlusio ir iš įvykio vietos pasišalinusio asmens kaltės turinys nustatomas pagal bylos medžiagą vertinant visas reikšmingas įvykio aplinkybes. Duomenys, rodantys, kad pasišalindamas asmuo tikėjosi apsunkinti kaltininko nustatymą, eismo įvykio aplinkybių atskleidimą, išvengti pareigos atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą, stengėsi paslėpti eismo įvykio pėdsakus, iš įvykio vietos pasišalino skubiai ir pan., atskleidžia, kad asmuo suvokė, jog pasišalindamas iš eismo įvykio vietos jis elgiasi neteisėtai. Ir priešingai, jeigu byloje nustatyta, kad eismo įvykį sukėlęs asmuo nevengia administracinės atsakomybės, pareigos atlyginti žalą nukentėjusiajam, neneigia savo kaltės dėl eismo įvykio ir pan., tokie duomenys paprastai rodo, kad asmuo iš įvykio vietos tyčia nepasišalino (arba pasišalino ne tyčia, o sąžiningai klysdamas dėl savo veiksmų teisėtumo) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinėse bylose Nr. 2AT-11-2012, 2AT-8-2013, 2AT-7-3-2013).

Nagrinėjamu atveju iš byloje surinktų įrodymų matyti, jog R. S., nutraukęs kuro užpylimo įtaisą, tai pastebėjo, paprašė savo pusbrolio B. Č. nueiti pas operatorių ir informuoti apie tai, kas nutiko, ką šis ir padarė. Tai patvirtino ir teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas degalinės operatorius K. P.. Kaip byloje nustatyta, degalinės operatorius pranešė dujininkui G. V., kad nueitų pažiūrėti, kas nutiko, tačiau nei B. Č., nei R. S. neinformavo, kad jie privalo pasilikti, ar pildyti dokumentus.

Taigi, visos šios aplinkybės rodo, kad R. S. nesistengė išvengti pasekmių ar žalos atlyginimo, nevengė administracinės atsakomybės, neneigė savo kaltės dėl eismo įvykio sukėlimo, todėl paneigia R. S. inkriminuoto administracinio teisės pažeidimo subjektyvinę pusę – tyčinį pasišalinimą ir pasitraukimą iš eismo įvykio vietos. Byloje taip pat nėra jokių duomenų apie tai, kad jis būtų turėjęs motyvą pasišalinti iš eismo įvykio vietos, įvykio metu jis turėjo galiojantį vairuotojo pažymėjimą, automobilis buvo draustas privalomuoju transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimu, taip pat nėra jokių duomenų apie tai, kad jis galėjo vairuoti transporto priemonę būdamas neblaivus. Teismas konstatuoja, kad pasitraukimas iš eismo įvykio vietos gali būti nustatomas tik tada, kai asmuo, sukėlęs eismo įvykį, suprato ir tikslingai, siekdamas už savo veiksmus išvengti atsakomybės, pasišalino iš eismo įvykio vietos, tačiau tokių aplinkybių byloje nenustatyta.

Nesant objektyvių duomenų apie tai, kad R. S. sąmoningai (tyčia) iš įvykio vietos išvažiavo, ir vadovaujantis principu in dubio pro reo (visos abejonės aiškinamos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai), administracinio teisės pažeidimo byla pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 str. 1 d. nutrauktina, nesant jo veikoje administracinio teisės pažeidimo sudėties.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30² str., 250 str. 1 d. 1 p., 286 - 288, 293 str.,

nutaria:

R. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d., ir nubausti jį 100 (vieno šimto) litų (28 eurų) bauda.

Administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną prieš R. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) dalyje dėl Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 str. 1 d. numatyto pažeidimo, nutraukti.

Nutarimą vykdyti nukreipti protokolą surašiusiam organui – Kauno apskrities Vyriausiajam policijos komisariatui.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

Teisėjas Bronius VarsackisPaskirtoji bauda ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo įteikimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT247300010112394300 AB banke ,,Swedbank“, (banko kodas 73000), įmokos kodas 6030.Nesant galimybės sumokėti baudą iš karto, pažeidėjas turi teisę, Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 313 str. 3 d. nustatyta tvarka, kreiptis į baudą paskyrusį teismą dėl paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo.Nesumokėjus baudos per nustatytą terminą, nutarimas išsiunčiamas vykdyti antstoliui (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 314 str. 1 d.).